lrt

Metų pradžioje iškeltas abejones dėl LRT skaidrumo naujoji administracija, panašu, imasi tvarkyti. Tačiau taip pat aiškėja, kad senoji nacionalinio transliuotojo administracija po kilimu buvo sušlavusi ne vieną problemą nuo neaiškių darbuotojų atlyginimų iki milžiniškų nuomininkų skolų.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai siūlo palikti galiojančią išimtį Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) perkant programas. Pagal europinę direktyvą, ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, išimtis taikoma dėl televizijos ir radijo programų rengimo.

Premjero Sauliaus Skvernelio siūlymai stiprinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) programų transliacijos signalą Lenkijoje nepadėtų užtikrinti televizijos pasiekiamumo Lenkijos lietuviams, sako LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, premjeras jau prieš porą mėnesių LRT išsakė Punsko lietuvių norą sudaryti galimybes tautiečiams Lenkijoje matyti LRT programas, tačiau ji teigia, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai galėtų efektyviau pasinaudoti jau esamomis galimybėmis.

Lietuvos radijas ir televizija (LRT) nutraukė pastatų atnaujinimo konkursą. 25 mln. eurų vertės trijų LRT pastatų Vilniaus Konarskio gatvėje rekonstrukcijos konkursas buvo sustabdytas jau anksčiau, po Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų. „Ketiname suformuoti viso LRT nekilnojamo turto vystymo strategiją, įvertindami, kokių žingsnių ir kada imamės. Tokią studiją-analizę planuojame pasidaryti iki 2019 m. sausio“, – BNS sakė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė.

Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad nacionalinis transliuotojas LRT neskaidriai pirko įrangą, vieno konkurso sąlygos pritaikytos vienam tiekėjui, todėl taip šiurkščiai pažeisti įstatymai. Tarnyba vertino du LRT vykdytus konkursus – 2016 metų rugpjūtį paskelbtą robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais pirkimą ir šių metų vasarį skelbtą konkursą šiems vežimėliams prižiūrėti bei tvarkyti.

  Trečiadienio naktį įsibrauta į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastatą, pavogti kompiuteriai, darbuotojų daiktai.   Kaip pranešė LRT, spėjama, kad į LRT pastatą S. Konarskio gatvėje įsibrovėliai pateko pro pirmame aukšte esantį archyvų skyriaus langą. Patekę į LRT archyvų skyrių ir TV naujienų tarnybą, vagys išnešė tris kompiuterius, planšetę, darbo vietose paliktus darbuotojų asmeninius daiktus bei pinigus.

 Žurnalisto Edmundo Jakilaičio laidos „Dėmesio centre“ LRT televizijos eteryje neliks, deramasi dėl kitų jo laidų, BNS patvirtino nacionalinio transliuotojo atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė. „Patvirtinu, kad „Dėmesio centre“ nelieka, dėl kitų E. Jakilaičio laidų vyksta derybos“, – BNS sakė V. Bunevičiūtė. Ji taip pat akcentavo, kad oficialiai programų konkursų rezultatai dar nėra paskelbti. E. Jakilaitis BNS teigė kol kas dar neinformuotas apie LRT programų konkurso rezultatus.

Prieš porą mėnesių darbą pradėjusi naujoji nacionalinio transliuotojo LRT administracija rado gerokai viršytą programoms skirtą biudžetą, dėl to teks peržiūrėti visas šių metų išlaidas, teigia naujos administracijos atstovai. „Kalbant apie biudžetą, programų pirkimo eilutė yra smarkiai viršijama pagal buvusias pasirašytas sutartis, kurias atėjusi nauja administracija gavo kaip palikimą.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį rinks pirmininką. Jis bus renkamas pasibaigus dabartinio pirmininko Žyginto Pečiulio kadencijai tarybos nario pareigose. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoje Ž. Pečiulio, Lolitos Jablonskienės ir Andriaus Pukso gegužės pradžioje LRT tarybos nariais paskyrė žurnalų leidybos verslo savininką Tomą Balžeką, buvusią Valstybės kontrolės vadovę Giedrę Švedienę ir istoriką Norbertą Černiauską.

 Nacionalinio transliuotojo finansus tiriančios Seimo komisijos darbas pratęstas iki rugsėjo 24 dienos. To prašė komisijos vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, teigdamas, jog buvusi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė vėlavo teikti dokumentus. Už komisijos darbo pratęsimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 18 parlamentarų. Valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė pernai baigdamas rudens sesiją.

  LRT televizijos naujienų tarnybai ir naujienų integracijai vadovaus Inga Larionovaitė. Ji antradienį pranešė paliekanti „Info TV“ kanalo žinių tarnybos vadovės pareigas.   Kaip trečiadienį pranešė LRT, ilgametis LRT TV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis nuo gegužės 15 dienos traukiasi iš pareigų. Pasak pranešimo, I. Larionovaitei bus keliamas didesnis uždavinys – integruoti visas tris naujienų tarnybas – televizijos, radijo ir portalo – ir koordinuoti jų darbą.

Balandžio pradžioje pradėjusios dirbti nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės komandoje pradės dirbti Tomas Rytel, atėjęs iš bendrovės Lietuvos oro uostai, bei buvęs naujienų portalo lrytas.lt direktorius Ričardas Baltaduonis. T. Rytel nuo gegužės 7 dienos taps LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovu, pranešė LRT. Jis iki šiol ėjo Lietuvos oro uostų Organizacinio vystymo departamento direktoriaus pareigas.

Tęsiant tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ūkinės veiklos, Seime apsilankė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas. Už uždarų durų vykusio posėdžio metu kalbėta apie galimus pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, nepriežiūrą ir galimą draugų bei giminaičių protegavimą. Po posėdžio Laikinosios LRT veiklos tyrimo komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius žurnalistams teigė, kad posėdis buvo uždaras, nes iš STT tikėtasi daugiau.

Panašu, kad šiuo metu lepinanti pavasariška šiluma truks labai neilgai. Kaip LRT RADIJUI sako sinoptikė Alva Nagelytė, jau penktadienį temperatūra nukris maždaug dešimčia laipsnių. Šilta bus ir ketvirtadienį. Naktį temperatūra svyruos tarp 6–9 laipsnių, vietomis nusidrieks rūkas.  Dieną termometrų stulpeliai kils iki 15–18 laipsnių šilumos, vėsiau bus tik pajūryje – 10–12 laipsnių šilumos. Daug kur gali trumpai palyti.

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti įstatymų pataisų paketą, numatantį įvesti po dvi kadencijas nacionalinių kultūros įstaigų vadovams bei LRT generaliniam direktoriui. Siūloma nustatyti penkerių metų kadencijas bibliotekų, muziejų, teatrų, koncertinių įstaigų, kultūros centrų vadovams, o nacionalinio, respublikinio ir apskričių lygmens įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šį ribojimą norima nustatyti ir LRT generaliniam direktoriui.

Vienas iš 12 kandidatų į Lietuvos radijo ir televizijos vadovo kėdę – dvi kadencijas nacionaliniam transliuotojui vadovaujantis Audrius Siaurusevičius. Jo teigimu, jam tęsiant vadovavimą LRT, nacionalinis transliuotojas taptų modernesnis ir skaidresnis. Antradienį LRT taryba 5 metų kadencijai iš dvylikos kandidatų renka LRT generalinį direktorių.

Vienas kandidatų į Lietuvos radijo ir televizijos vadovus – Justas Senapėdis – komisiją bandė papirkti dar neregėtu prisistatymu, naudodamas hologramą. Tiesa, hologramą žurnalistams J. Senapėdis demonstravo be garso, nes komisijos posėdis buvo uždaras, o informacija – konfidenciali. Daugiau modernaus pristatymo nuotraukų galite išvysti nuotraukų galerijoje. Sieks modernumo „Viskas yra šnekama apie inovacijas, moderniausią televiziją, tai reikia parodyti.

Lietuvos radijas ir televizija antradienį sulauks naujojo vadovo vardo. Šiemet vadovą renkanti komisija renkasi iš kaip niekada daug kandidatų. Dalis jų žada reikšmingas permainas nacionaliniams transliuotojui. Vadovauti LRT šiemet pretenduoja 12 kandidatų – penkiais daugiau nei prieš 5 metus. Žada žengti nauju žingsniu Istorikas Bernardas Gailius nelinkęs vertinti savo galimybių konkurse prieš 11 kitų kandidatų. Jo manymu, tai sunkus konkursas su rimtais pretendentais.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį iš 12 kandidatų renka visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. Pirmoji pretendentė užimti šias pareigas, viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė atvyko prisistatyti LRT tarybai ir atsakyti į jos narių klausimus, BNS pranešė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė. „Kandidatai į tarybos posėdį bus kviečiami abėcėlės tvarka“, – teigė atstovė.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Lietuvos radijo ir televizijos tarybą LRT direktorių rinkti atviru balsavimu.   Jos patarėjo Mindaugo Lingės teigimu, atviras balsavimas leistų užkirsti kelią intrigoms ir manipuliacijoms. „Prezidentė mano, kad atviras balsavimas padėtų užtikrinti skaidrumą, padėtų išvengti intrigų ir galimų manipuliacijų“, – Žinių radijui antradienį sakė M. Lingė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba antradienį rinks visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. Dalyvauti rinkimuose paraiškas pateikė 12 kandidatų. Tai - dvi kadencijas LRT jau vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.

 Lietuvos radijas ir televizija (LRT) teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės Seime paskelbta konfidenciali informacija apie planuojamą LRT pastatų rekonstravimo kainą gali pabranginti šiuos pirkimus. D. Vilytė Seimo komisijai, tiriančiai LRT veiklą, trečiadienį nurodė, kad pernai gruodį tarnyba nustatė šiurkščių pažeidimų dėl 25 mln. eurų vertės nacionalinio transliuotojo pastatų remonto.

Seimas ir toliau aiškinasi, kaip valdomi Lietuvos radijo ir televizijos finansai (LRT). Šį kartą iškviesta viešųjų pirkimų vadovė bei LRT darbuotojai, dirbantys su viešaisiais pirkimais. Pirmiausia Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti posėdyje apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė pabrėžė, kad pagal įstatymus programos neperkamos pagal viešųjų pirkimų sutartis. Tad per penkis metus buvo organizuota viešųjų pirkimų už 30 mln. eurų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis norėtų, kad konkursas į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo pareigas būtų atviresnis visuomenei. „Man kaip piliečiui, kaip ir jums turbūt norisi, kad šitas procesas būtų skaidrus, juo labiau, kad jūs, žurnalistai, visą laiką iš politikų pagrįstai reikalaujate maksimalaus atvirumo, skaidrumo, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis. – Tai šiuo atveju nuskambėjo, kad trys (kandidatai – red.

Tarp siekiančiųjų Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus posto – dvi kadencijas LRT vadovavęs Audrius Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, politikos apžvalgininkas istorikas konservatorius Bernardas Gailius. Kaip pranešė LRT, antradienį atplėšus vokus paaiškėjo, kad kvalifikacinius reikalavimus atitinka visi 12 paraiškas pateikusių kandidatų, devyni jų sutiko, jog jų pavardės būtų viešinamos.

Seime tęsiantis tyrimui dėl LRT veiklos, pasiaiškinti dėl nacionalinio transliuotojo sutarčių pakviestas Rimvydas Paleckis. Nacionalinio transliuotojo direktoriaus pavaduotojas komisijai paaiškino, kaip LRT sudaro savo sutartis ir kodėl dėl jų galėjo kilti klausimų. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus ir ūkinę veiklą tirianti Seimo laikinoji komisija antradienį išklausė nacionalinio transliuotojo direktoriaus pavaduotoją Rimvydą Paleckį.

Seime vis dar po kaulelį narstomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansai. Šį kartą į Seimo Laikinosios tyrimo komisijos posėdį atvyko ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis šiandieniniame posėdyje nepasirodė, nes šiuo metu yra kasmetinėse atostogose. Tad pirmasis „apklausai“ pakviestas Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pirkimus reglamentuojančius teisės aktus įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo juos tobulinti, kad pirkimai būtų atsparesni korupcijai. Savo išvadoje STT pažymi, kad pagal europinę direktyvą ne visiems LRT pirkimams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus tirianti Seimo laikinoji komisija ketvirtadienį į posėdį kviečia nacionalinio transliuotojo administracijos atstovą bei parlamentinių Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų vadovus Eugenijų Jovaišą ir Ramūną Karbauskį.

Laikinosios Seimo komisijos vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius kviečia tarptautines žiniasklaidos ir transliuotojų organizacijas deleguoti savo atstovus dalyvauti tyrime dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansų skaidrumo.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansus tirianti Seimo komisija tęsia visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus apklausą. LRT vadovas sulaukė parlamentarų klausimų dėl neišsamios LRT veiklos ataskaitos ir per didelio jo, kaip vadovo, atlyginimo. Praėjusią savaitę pradėtoje apklausoje A. Siaurusevičius komisijai atsakė į klausimus, kodėl darbo sutartis LRT turintys žmonės dar gauna ir autorinius honorarus.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą dėl parlamente sudarytos LRT veiklai tirti komisijos atitikimo Konstitucijai. Grupė opozicinių parlamentarų kelia abejonių, ar tyrimo komisija, kaip pasirinktas nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas, nepažeidžia jo nepriklausomumo, o Seimo nariai esą negali vykdyti šios kontrolės.

„Valstiečių“ deleguotas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidai LRT televizijos laidai „Savaitė“ pareiškė, kad „bambalinio“ alaus artimiausioje darbotvarkėje nėra, praneša portalas lrt.lt. Be to, pasak ministro, įsitikinimas, kad kaimas geria daugiau nei miestas – nepagrįstas jokiais faktais, tai esą tik mitas.

Seimo sudaryta laikinoji Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį susirinko į antrąjį posėdį. Šį kartą jame pasirodė ir LRT generalinis direktorius bei jo pavaduotojas, o taip pat LRT Tarybos pirmininkas. Posėdžio procesas veikiau priminė apklausą teismo salėje. Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė po pusantros valandos trukusios Ž. Pečiulio apklausos pasiūlė, kad generalinius direktorius ir jo pavaduotojas būtų pakviesti kitą savaitę.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba pirmadienį paskelbė viešą konkursą visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus pareigoms eiti. Atranka skelbiama baigiantis dabartinio vadovo Audriaus Siaurusevičiaus penkerių metų kadencijai, paraiškų laukiama iki vasario 28 dienos, pranešė LRT.

Kaip ir kasmet, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija apdovanoja tuos, kuriais didžiuojasi – LRT profesionalus, kurių dėka pastaraisiais metais eterį išvydo naujos radijo ir televizijos laidos, straipsniai, specialieji projektai. Iškilminga apdovanojimų ceremonija „Auksinės bitės 2017“ ir šiemet sutraukė būrį žiūrovams pažįstamų veidų. Fotografams savo šypsenas dalino visas būrys kviestinių svečių.

Seimo sudaryta laikinoji Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį susirinko į pirmą posėdį ir patvirtino institucijų, į kurias kreipsis prašydama informacijos apie LRT veiklą, sąrašą. Tarp institucijų – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Komisijai pavesta ištirti ir įvertinti 12 klausimų dėl LRT veiklos. Išvadas komisija turi pateikti iki birželio 1 dienos.

 Seimui pradedant tyrimą dėl LRT veiklos, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad svarbu ne tik išsklaidyti abejones, bet ir užtikrinti, kad ateityje nebekiltų abejonių dėl nacionalinio transliuotojo.

 Seimo sudaryta laikinoji LRT veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį renkasi į pirmą posėdį. „Tai yra pirminis darbinis susitikimas. Pirmiausia bus aptarti mūsų pagrindiniai tikslai, ką mus Seimas įpareigojo atlikti.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis turėjo teisę surengti spaudos konferenciją apie Lietuvos radiją ir televiziją (LRT), tačiau ji nebuvo būtina. R. Karbauskis antradienį surengtoje spaudos konferencijoje aiškino, kodėl reikalingas parlamentinis tyrimas dėl LRT veiklos. Jis joje pareiškė, kad LRT chaotiškai atsako į Seimo narių klausimus, stebėjosi aukštais įkainiais.

Lietuvos radijo ir televizijos taryba antradienį nusprendė, kad iš kandidatų į LRT generalinius direktorius bus reikalaujama turėti magistro laipsnį. Toks sprendimas užkerta kelią atrankoje dalyvauti prodiuseriui ir žurnalistui Edmundui Jakilaičiui – jis turi žurnalistikos bakalauro laipsnį. „Esu baigęs žurnalistiką, tačiau jau kelioliką metų neparašau magistro darbo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute“, – BNS sakė E. Jakilaitis.

 Visuomeninio transliuotojo LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sako, kad Seimo nariams pateikta informacija gali turėti trūkumų, nes dokumentų buvo prašoma pernelyg daug ir juos reikalauta pateikti per greitai. Taip jis kalbėjo atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pateikė Seimo nariams chaotišką informaciją apie turto valdymą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė paviešinti, kaip jis sako, skandalingus faktus apie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) lėšų naudojimą. Parlamentaro teigimu, LRT Seimui pateiktoje veiklos ataskaitoje buvo pateikta chaotiška informacija, sumaišytos sutartys, trūko dalies informacijos, ant sutarčių daug kur nėra numerio, nėra datų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje išplatino „Pareiškimą dėl LRT finansų tyrimo“. Pasak parlamentaro, Seimo inicijuotas tyrimas – teisingas sprendimas, o R. Karbauskiui metami kaltinimai esą tėra bandymas tyrimą sustabdyti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinę veiklą galėtų tirti Valstybės kontrolė arba Viešųjų pirkimų tarnyba, o specialios parlamentinės komisijos sudarymas kelia įtarimų, jog ji gali tapti susidorojimo priemone. Šalies vadovė užsiminė, kad Seimo komisija gali neatitikti konstitucinės doktrinos.

Teisėsauga turi atlikti tyrimą, kaip nacionalinis transliuotojas LRT naudoja valstybės lėšas, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Tikrai yra klausimų labai daug. Pažiūrėjus tą informaciją, man, kaip buvusiam teisėsaugininkui, vienareikšmiai mano sprendimas būtų kreiptis į teisėsaugą, kad būtų atliekamas tyrimas“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Penktadienį, paskutinę pratęstos Seimo rudens sesijos dieną, parlamentarams ketinama pristatyti iniciatyvą atlikti visuomeninio transliuotojo finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą. Atlikti LRT ūkinės ir finansinės veiklos parlamentinį tyrimą siūlo 40 Seimo narių iš valdančiosios valstiečių, opozicinės „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų.

Lietuvos radijo ir televizijos finansinę ir ūkinę veiklą turėtų tirti atitinkamos valstybės institucijos, o ne Seimo komisija, parlamentinis tyrimas būtų kraštutinė priemonė, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Manau, kad tokia Seimo komisija būtų kraštutinė priemonė. Jeigu institucijos kitos nesugebėtų – nors tai irgi neįmanoma, jos privalo sugebėti atlikti savo darbą – atlikti savo funkcijų, tada galbūt tai ir gali būti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Seimas turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo skaidrumą, tačiau kai to imasi išimtinai valdantieji, kyla klausimai,ar nėra pažeidžiamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) nepriklausomumas, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė.