LRT

Į nacionalinio transliuotojo LRT vadovus kandidatuoja komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas, akademikas Mantas Martišius, pirmadienį patvirtino patys kandidatai. „Aš dalyvauju konkurse“, – BNS sakė M. Martišius, šiuo metu dirbantis Vilniaus universiteto dėstytoju.

Kandidatų, pareiškusių norą vadovauti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), pavardės neatskleidžiamos, nors pirmadienį atplėšti jų konkursui pateikti vokai. Kaip BNS informavo LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė, visų kandidatų pristatyti dokumentai bus analizuojami, nė vieno paraiška neatmesta kaip neatitinkanti reikalavimų.    Kol kas neskelbiama, kas siekia LRT generalinio direktoriaus posto.

Buvęs Gitano Nausėdos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas kandidatuoja į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus pareigas. Apie tai jis pranešė savo Facebook paskyroje. „Informuoju, kad pateikiau dokumentus konkursui į LRT generalinio direktoriaus pareigas“, – pirmadienį pranešė A. Zabarauskas.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sieks antrą kadenciją vadovauti nacionaliniam transliuotojui. „Tikiuosi, kad LRT taryba suteiks man ir komandai mandatą tęsti darbus“, – BNS sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, penktadienį pateikusi dokumentus dalyvauti LRT generalinio direktoriaus konkurse. M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė norinti tęsti pradėtus pokyčius.

Baigiantis dabartinės generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kadencijai, nacionalinis transliuotojas LRT imasi naujojo vadovo paieškų. LRT taryba trečiadienį paskelbė viešąjį konkursą šioms pareigoms užimti. Pretendentai dokumentus gali pateikti iki kovo 3-osios vakaro.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį grąžino Seimo opozicijos atstovams skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos modelio. KT vertinimu, Seimo nariai nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti. Teismo trečiadienį paskelbtame pranešime taip pat pažymima, kad prašymo grąžinimas neatima teisės vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai bus pašalinti trūkumai.

Grupė opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos, „Vardan Lietuvos“ ir Darbo partijos frakcijoms priklausančių Seimo narių registravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių, rašoma Seimo pranešime spaudai. „LRT įstatymas riboja LRT Tarybos, Tarybos pirmininko, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo kadencijų skaičių.

Per dešimt praėjusių metų mėnesių eksportą į Rusiją nutraukė kiek daugiau nei pusė Lietuvos įmonių, tuo metu į Baltarusiją eksportuojančių šalies įmonių skaičius padidėjo keliomis dešimtimis, remdamasi Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento – BNS) duomenimis, skelbia LRT. Verslo asociacijų atstovai į Rusiją ir Baltarusiją eksportuojančias įmones siūlo viešinti, tokios galimybės neatmeta ir kai kurie politikai.

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Lenkiją, nepalankiausiai – Rusiją, rodo LRT pirmadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausa parodė, kad 24 proc. gyventojų Lenkiją vertina labai palankiai, tuo metu 66 proc. ją vertina greičiau palankiai. 16 proc. respondentų nurodė, labai palankiai vertinantys Vokietiją, 66 proc. jų šalį vertino greičiau palankiai. Apklausa taip pat parodė, kad trečią vietą dalintųsi Ukraina (27 proc. respondentų vertina labai palankiai ir 54 proc.

37 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatos ir tiek, kiek jų pagrindu nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo...

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų“ įmonių grupė steigė smulkias bendroves, siekdama gauti didesnę europinę paramą, kuri siekė apie 4 mln. eurų, pranešė LRT. Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) tai galėjo būti žinoma, nes visus formalumus tvarkė „Vičiūnų“ darbuotojai, skelbia LRT.  2015 m. balandį „Vičiūnų“ įmonių grupė atidarė du ką tik pastatytus kiaušinių fabrikus Plungėje.

2018 metais kompensuojamų vaistų antkainius patvirtinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad priemokos pacientams tuomet sumažėjo daugiau negu 60 proc., antradienį pranešė LRT.   Pasak LRT, A. Veryga teigė, kad prieš priimant sprendimą, bendravimas su Lietuvos vaistinių asociacija buvo pasirinktas dėl skaidrumo.

Po žemės atkūrimo Kaune 185 sklypai sutelkti penkių asmenų grupių rankose, antra stambiausių – susijusi su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima, antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė. STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės teigimu, minėta grupė susijusi su V. Matijošaičio sūnumi, miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu. „Stambiausia yra grupė, kur 99 sklypus sutelkė fizinis asmuo: per savo sutuoktinį, susijusius juridinius asmenis.

Energetikos ministerijai kol kas neplanuojant keisti gaminantiems elektros vartotojams taikomo jos apskaitos modelio, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, jog tokius pokyčius palaikytų jei jie būtų taikomi naujiems vartotojams, rašo portalas lrt.lt.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė perrinkta į Europos transliuotojų sąjungos (EBU) vykdomąją valdybą. „Naujoje valdyboje tęsiu darbą siekdama, kad EBU liktų ištikima savo vertybėms ir remtų savo narius.

Viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“ vadovavusiam buvusiam prezidento patarėjui Liutaurui Galiniui dėl įtarimų kyšininkavimu teks stoti prieš teismą, pranešė LRT. Kaip skelbia naujienų portalas, prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo ir papirkimo organizuojant ir vykdant 2021 metų Jūros šventės pirkimus, kuriame L. Galinis yra vienas įtariamųjų.  Kada tiksliai byla bus perduota teismui, kol kas nežinoma.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai lapkričio pradžioje buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui Algiui Krupavičiui dėl plagijavimo skyrė 5 tūkst. eurų baudą, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo LRT naujienų portalas. Pasak portalo, teismas nustatė, jog buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, jame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

Kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties lietuvių mano, kad situacija šalyje blogėja, rodo „Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atlikta apklausa. Jos duomenimis, spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje į klausimą, ar pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę, 84 proc. respondentų atsakė, jog reikalai šalyje blogėja. Kad jie gerėja manė 15 proc. respondentų, 1 proc. neturėjo nuomonės.

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto – Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) – išbraukti dalį jos veikloje šiuo metu dalyvaujančių žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančių organizacijų. Nepaisant to, kad Seime yra registruota alternatyva, tačiau kol kas kelią į priekį skinasi Kultūros komiteto pateiktas projektas, pataisytas tik pagal vienos žiniasklaidos grupės – visuomeninio transliuotojo – pasiūlymus.

Už valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ pasirengimą pritraukti privatų akcinį kapitalą ir surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė konsultantams sumokėjo apie 900 tūkst. eurų. Apie šį užmokestį nieko nežinojo tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos sukurta iš aukštų valstybės pareigūnų sudaryta „Ignitis grupės“ ilgalaikio finansavimo alternatyvų vertinimo darbo grupė, skelbia LRT atliktas tyrimas.

Kasmet dešimtys milijonų visų mokesčių mokėtojų pinigų skiriama viešosios įstaigos Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) išlaikymui. Įstatyme numatyta, kad ji, be kita ko, privalo puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą. LRT vadovybės sprendimu, tai daroma jūsų pinigus leidžiant reklamai pažinčių programėlėje „Tinder“. Ji skirta ir ieškantiems intymių pažinčių.

Viena iš neregės Eglės Jarmolavičiūtės baimių buvo nerasti darbo būtent dėl savo negalios. Baimė realybe nevirto, mat šiuo metu ji dirba savo svajonių darbą, o čia pateko savo pačios jėgomis. E. Jarmolavičiūtės pasakojimą būtų galima pavadinti tikra sėkmės istorija: šiandien ji skaičiuoja 10-tus metus kaip LRT garso režisierė, o jos sąskaitoje – „Auksinės bitės“ apdovanojimas už kūrybinį indėlį į daugybę radijo laidų. Tačiau pradžia, kaip daugelyje panašių istorijų, buvo duobėta.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimas kitąmet augs 8 mln. eurų. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte nacionaliniam transliuotojui 2023-iaisiais numatyta skirti  63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams. Šiemet skirtas finansavimas – 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams. LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Nacionalinio transliuojo LRT tarybos pirmininku išrinktas trečius metus taryboje dirbantis Kauno technologijos universiteto rektorius, chemijos inžinerijos daktaras Eugenijus Valatka. E. Valatka pakeitė kadenciją baigusį žurnalistą, literatą Liudviką Gadeikį, pranešė LRT. Pirmininko pavaduotoja išrinkta profesorė, ambasadorė, kultūros istorikė Irena Vaišvilaitė, šias pareigas ėjusi ir iki šiol. „Džiaugiuosi sulaukęs narių palaikymo ir pasitikėjimo.

Į LRT pastatą praėjusią savaitę atneštame įtartiname voke pavojingų medžiagų nebuvo, BNS antradienį patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Užkrečiamų ligų sukėlėjų, galinčių sukelti ypatingai pavojingas ligas, nerasta“, – BNS antradienį sakė Vilniaus departamento visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Rugpjūčio 4 dieną į LRT pastatą, esantį Vilniuje, Konarskio gatvėje, 50–60 metų moteris atnešė voką. Jį padavusi nieko nepasakė ir pasišalino.

Į LRT pastatą ketvirtadienį atneštas įtartinas vokas, įvestas planas „Skydas“. Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 8.55 val. gautas pranešimas, jog prieš pusvalandį į LRT pastatą, esantį Vilniuje, Konarskio gatvėje, moteris atnešė voką ir paprašė jį perduoti vadovybei. Iš voko joks kvapas nesklido, bet įtarta, kad jame gali būti milteliai. Pasak policijos, 9.50 val.

LRT sveikina Kultūros ministerijos iniciatyvą reformuoti žiniasklaidos rėmimo modelį, tačiau kritikuoja siekį drausti transliuoti jos eteryje paramą gavusius projektus, sieti rėmimo biudžetą su LRT biudžetu. BNS perduotame komentare nacionalinis transliuotojas informavo sveikinantis inicijuojamą reformą, kadangi „pokyčiai šioje srityje būtini“, tačiau tikina, kad dabartiniai siūlymai turi trūkumų.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė keturių naujų LRT tarybos narių kandidatūroms. Konservatoriai siūlo į LRT tarybą skirti Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentą Deimantą Jastramskį, Liberalų sąjūdis – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių Renaldą Gudauską, Demokratų frakcija – advokatę, buvusią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę, „valstiečiai“ – Šiaulių miesto tarybos narį, buvusį Šiaulių universiteto prorektorių lituanistą J...

Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas nacionalinis transliuotojas nevykdo planų, kuriuos pats užsibrėžė. Nepaisant to, jo vadovai gauna didžiules algas, kurios buvo padidintos gerokai daugiau nei visų darbuotojų. Pernai iš valstybės biudžeto viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) gavo virš 52 mln. eurų. Dar 1,9 mln.

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo iš valstybės biudžeto tvarkos. Dabar bylą nagrinės ES Teisingumo Teismas, antradienį pranešė Interneto žiniasklaidos asociacija. Pirmasis apie tai paskelbė leidinio IQ interneto portalas. Asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.

LRT pastato architektūrinės idėjos konkursą laimėjo „Aketuri architektai“ projektas. Kaip penktadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, bendrovės projektas „Juosta“ surinko daugiausiai komisijos balsų skelbtame konkurse naujam pastatui sostinės Konarskio gatvėje.

Nors iš valstybės biudžeto finansavimą gaunanti LRT viešai atsiribojo nuo viešinimo pinigų, regis, ir toliau siekia dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad tuos pinigus laimėtų. Pirmadienį apie tai skelbia portalas delfi.lt. Dar 2019 m. liepos 1 d. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo feisbuko paskyroje pranešė apie naujienas jos vadovaujamoje viešoje įstaigoje. „Mes nenorime būti jokių dviprasmiškų sprendimų lauke, todėl nutarėme žengti tokį žingsnį.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausius šalies naujienų portalus, kreipėsi į Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, LRT administracijas bei LRT tarybą, ragindama nutraukti nacionalines žiniasklaidos priemones diskriminuojančią praktiką, kai valstybinės reikšmės renginius išskirtinai teisę transliuoti turi tik nacionalinis transliuotojas (LRT). Sausio 13-osios išvakarėse didžiausi portalai ragina nustoti juos transliuoti tik LRT platformose ir suteikti vienodas teises gauti p...

Lietuvoje gali kartotis Suomijos scenarijus, kai tyrimą atlikusi Europos Komisija (EK) nustatė pažeidimus ir nurodė keisti šios šalies nacionalinio transliuotojo modelį sumažinant tekstinio internetinio turinio jo valdomame naujienų portale. Taip gali nutikti ir naujienų portalui lrt.lt, nes jame šalia retransliuojamo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) sukurto turinio publikuojamas ir toks pat turinys, kaip komerciniuose šalies naujienų portaluose.

Europos Komisijos (EK) sprendimas, kuriuo Vokietijai buvo nurodyta parengti laikmečio ir žiniasklaidos rinkos realijas atitinkantį nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį ir jį suderinti su Europos Sąjungos (ES) valstybės pagalbos taisyklėmis – vienas iš daugelio pavyzdžių EK sprendimų krepšelyje, į kurį turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos politikai ir institucijos, siekdami kuo greičiau suderinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį su šia institucija.

Seime svarstant su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimu susijusias įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų būti apsispręsta artimiausiomis dienomis, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina kuo greičiau spręsti ir kitą problemą – suderinti su Europos Komisija (EK) nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelį.

Prezidentas Gitanas Nausėda į LRT tarybą skiria rašytoją Renatą Šerelytę-Mendeikienę. Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda praėjusios savaitės pabaigoje pasirašė dekretą skirdamas rašytoją į šias pareigas.  „Renata Šerelytė-Mendeikienė yra ne tik viena žymiausių šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, bet ir įžvalgi publicistė, aktyvi visuomeninio bei kultūrinio Lietuvos gyvenimo dalyvė.

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymas, numatantis ypatingą visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vadovaujantis ja, dešimtys milijonų eurų skiriama kaip fiksuota surinktų mokesčių dalis. Vis dėlto kitų metų LRT biudžetas pakibo ant plauko dėl gana keisto dalyko – tarpelio tarp dviejų žodžių įstatyme.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) naujos būstinės sostinės Konarskio gatvėje architektūros konkursui pateikti 5 pasiūlymai, pranešė nacionalinis  transliuotojas. Nurodoma, jog darbus vertins 7 narių komisija, jos posėdis numatytas spalio pradžioje. Galutinį nugalėtoją numatoma skelbti lapkričio mėnesį. „Užduotis architektams tikrai nebuvo lengva.

Skandalingai pagarsėjusi mokytoja, riaušėmis pasibaigusio mitingo prie Seimo organizatorė Astra Astrauskaitė penktadienį vykdė naują akciją – „Išmesk televizorių prie LRT“. Moteris atvyko prie LRT pastato, į netoliese esančią šiukšlių dėžę išmetė savo „LG“ televizorių ir nesėkmingai bandė pasikalbėti su LRT darbuotojais. Apie tai, kad planuoja vykdyti naują akciją, penktadienį moteris pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Šiandien 14:00 val.

Viešoji įstaiga Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) ilgai slėpė, kiek tiksliai pinigų sumokėjo už Eurolygos turnyro transliacijas – esą to atskleisti neleido susitarimas su turnyro organizatoriais. Tik visai neseniai Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma tiksli suma. Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad šie mokesčių mokėtojų pinigai galėjo būti išleisti kur kas tikslingiau, o LRT neturėtų užsiimti komercija.

Registrų centre paskelbtoje viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad devyni jos vadovai iš mokesčių mokėtojų pinigų gavo algas, priedus ir kitas išmokas, siekiančias ar viršijančias šalies vadovų algas. O nuo šių metų pradžios transliuotojo vadovybė uždirba dar daugiau.

Apie tai, kad iš didžiulės apsaugos priemonių siuntos už 24 mln. eurų ne viskas pasiekė medikus, žinota dar pernai vasarą, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. LRT turimi dokumentai taip pat rodo, priemones iš Kinijos užsakęs Ekstremalių sveikatai situacijų centras pagal tiekėjų pageidavimus taisė sąskaitas, kad sumos ir kiekiai atitiktų sutartį. Kur dingo prekės beveik už milijoną eurų, šiuo metu tiria teisėsauga.

Dėl šešių COVID-19 atvejų buvo pakeista šeštadienio LRT televizijos programa – nebuvo transliuojama tiesioginė naujienų laida „Labas rytas, Lietuva“, penktadienį skelbė Nacionalinis transliuotojas. Jo teigimu, šeštadienio rytą LRT televizija kartojo laidas „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“, „Veranda“ ir „(Pra)rasta karta“. Dėl naujų koronaviruso atvejų performuotos darbuotojų komandos, testuojami ir izoliuojami kartu dirbę kolegos, imtasi kitų būtinų saugumo priemonių.

Komercinės žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, ragindami peržiūrėti nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą. Šiuos klausimus su kultūros ministru Simonu Kairiu aptarė didžiausius naujienų portalus vienijanti interneto žiniasklaidos asociacija ir TV3 vadovai, trečiadienį pranešė asociacija.

Anksčiau kiekvienas galėjo iš anksto sužinoti ar, pavyzdžiui, didžiules algas gaunantys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovai sulauks ir premijų. Nuo šiol apie panašius sprendimus galėsime tik spėlioti. Specialistai stebisi naujomis LRT slėpynėmis, bet šios vadovybė tikina, kad, jei žinosime mažiau, blogiau nebus.

Iš mokesčių mokėtojų lėšų finansuojamos Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos nariai paskutiniame praėjusių metų posėdyje gerokai pasididino savo algas. Už darbą jie gaus nuo 33 proc. iki 60 proc. daugiau nei gavo iki šiol. Paprastai darbuotojų atlyginimą nustato darbdavys. Jeigu tiesioginio darbdavio nėra, kaip, pavyzdžiui, prezidento, premjero ar kitais atvejais, darbo užmokestis nustatomas Seimo priimamais įstatymais ar kitais teisės aktais.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) garso reportaže ir publikacijoje kuria klaidingą ir šališką įspūdį apie „Ignitis grupės“ įmonių grupės pagrindinių vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programą, bendrovė pranešė per akcijų biržą po to, kai kilo viešumoje diskusijų dėl LRT paskleistų „naujienų“. „Ignitis grupė“ neigia paskleistą informaciją ir aiškina, kad grupės pagrindinių vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programa&nbs...

Seimo Kultūros komitetas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos prašymui, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija. LRT teigia, kad tokio tikrinimo reikėtų atsisakyti, nes bus steigiamas atskiras LRT etikos kontrolierius, o Etikos komisijoje dirba komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai.