lrt

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė keturių naujų LRT tarybos narių kandidatūroms. Konservatoriai siūlo į LRT tarybą skirti Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentą Deimantą Jastramskį, Liberalų sąjūdis – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių Renaldą Gudauską, Demokratų frakcija – advokatę, buvusią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę, „valstiečiai“ – Šiaulių miesto tarybos narį, buvusį Šiaulių universiteto prorektorių lituanistą J...

Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas nacionalinis transliuotojas nevykdo planų, kuriuos pats užsibrėžė. Nepaisant to, jo vadovai gauna didžiules algas, kurios buvo padidintos gerokai daugiau nei visų darbuotojų. Pernai iš valstybės biudžeto viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) gavo virš 52 mln. eurų. Dar 1,9 mln.

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo iš valstybės biudžeto tvarkos. Dabar bylą nagrinės ES Teisingumo Teismas, antradienį pranešė Interneto žiniasklaidos asociacija. Pirmasis apie tai paskelbė leidinio IQ interneto portalas. Asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.

LRT pastato architektūrinės idėjos konkursą laimėjo „Aketuri architektai“ projektas. Kaip penktadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, bendrovės projektas „Juosta“ surinko daugiausiai komisijos balsų skelbtame konkurse naujam pastatui sostinės Konarskio gatvėje.

Nors iš valstybės biudžeto finansavimą gaunanti LRT viešai atsiribojo nuo viešinimo pinigų, regis, ir toliau siekia dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad tuos pinigus laimėtų. Pirmadienį apie tai skelbia portalas delfi.lt. Dar 2019 m. liepos 1 d. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė savo feisbuko paskyroje pranešė apie naujienas jos vadovaujamoje viešoje įstaigoje. „Mes nenorime būti jokių dviprasmiškų sprendimų lauke, todėl nutarėme žengti tokį žingsnį.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausius šalies naujienų portalus, kreipėsi į Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, LRT administracijas bei LRT tarybą, ragindama nutraukti nacionalines žiniasklaidos priemones diskriminuojančią praktiką, kai valstybinės reikšmės renginius išskirtinai teisę transliuoti turi tik nacionalinis transliuotojas (LRT). Sausio 13-osios išvakarėse didžiausi portalai ragina nustoti juos transliuoti tik LRT platformose ir suteikti vienodas teises gauti p...

Europos Komisijos (EK) sprendimas, kuriuo Vokietijai buvo nurodyta parengti laikmečio ir žiniasklaidos rinkos realijas atitinkantį nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį ir jį suderinti su Europos Sąjungos (ES) valstybės pagalbos taisyklėmis – vienas iš daugelio pavyzdžių EK sprendimų krepšelyje, į kurį turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos politikai ir institucijos, siekdami kuo greičiau suderinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį su šia institucija.

Seime svarstant su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimu susijusias įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų būti apsispręsta artimiausiomis dienomis, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina kuo greičiau spręsti ir kitą problemą – suderinti su Europos Komisija (EK) nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelį.

Prezidentas Gitanas Nausėda į LRT tarybą skiria rašytoją Renatą Šerelytę-Mendeikienę. Kaip antradienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda praėjusios savaitės pabaigoje pasirašė dekretą skirdamas rašytoją į šias pareigas.  „Renata Šerelytė-Mendeikienė yra ne tik viena žymiausių šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, bet ir įžvalgi publicistė, aktyvi visuomeninio bei kultūrinio Lietuvos gyvenimo dalyvė.

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymas, numatantis ypatingą visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vadovaujantis ja, dešimtys milijonų eurų skiriama kaip fiksuota surinktų mokesčių dalis. Vis dėlto kitų metų LRT biudžetas pakibo ant plauko dėl gana keisto dalyko – tarpelio tarp dviejų žodžių įstatyme.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) naujos būstinės sostinės Konarskio gatvėje architektūros konkursui pateikti 5 pasiūlymai, pranešė nacionalinis  transliuotojas. Nurodoma, jog darbus vertins 7 narių komisija, jos posėdis numatytas spalio pradžioje. Galutinį nugalėtoją numatoma skelbti lapkričio mėnesį. „Užduotis architektams tikrai nebuvo lengva.

Skandalingai pagarsėjusi mokytoja, riaušėmis pasibaigusio mitingo prie Seimo organizatorė Astra Astrauskaitė penktadienį vykdė naują akciją – „Išmesk televizorių prie LRT“. Moteris atvyko prie LRT pastato, į netoliese esančią šiukšlių dėžę išmetė savo „LG“ televizorių ir nesėkmingai bandė pasikalbėti su LRT darbuotojais. Apie tai, kad planuoja vykdyti naują akciją, penktadienį moteris pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Šiandien 14:00 val.

Viešoji įstaiga Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) ilgai slėpė, kiek tiksliai pinigų sumokėjo už Eurolygos turnyro transliacijas – esą to atskleisti neleido susitarimas su turnyro organizatoriais. Tik visai neseniai Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma tiksli suma. Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad šie mokesčių mokėtojų pinigai galėjo būti išleisti kur kas tikslingiau, o LRT neturėtų užsiimti komercija.

Registrų centre paskelbtoje viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad devyni jos vadovai iš mokesčių mokėtojų pinigų gavo algas, priedus ir kitas išmokas, siekiančias ar viršijančias šalies vadovų algas. O nuo šių metų pradžios transliuotojo vadovybė uždirba dar daugiau.

Apie tai, kad iš didžiulės apsaugos priemonių siuntos už 24 mln. eurų ne viskas pasiekė medikus, žinota dar pernai vasarą, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. LRT turimi dokumentai taip pat rodo, priemones iš Kinijos užsakęs Ekstremalių sveikatai situacijų centras pagal tiekėjų pageidavimus taisė sąskaitas, kad sumos ir kiekiai atitiktų sutartį. Kur dingo prekės beveik už milijoną eurų, šiuo metu tiria teisėsauga.

Dėl šešių COVID-19 atvejų buvo pakeista šeštadienio LRT televizijos programa – nebuvo transliuojama tiesioginė naujienų laida „Labas rytas, Lietuva“, penktadienį skelbė Nacionalinis transliuotojas. Jo teigimu, šeštadienio rytą LRT televizija kartojo laidas „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“, „Veranda“ ir „(Pra)rasta karta“. Dėl naujų koronaviruso atvejų performuotos darbuotojų komandos, testuojami ir izoliuojami kartu dirbę kolegos, imtasi kitų būtinų saugumo priemonių.

Komercinės žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, ragindami peržiūrėti nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą. Šiuos klausimus su kultūros ministru Simonu Kairiu aptarė didžiausius naujienų portalus vienijanti interneto žiniasklaidos asociacija ir TV3 vadovai, trečiadienį pranešė asociacija.

Anksčiau kiekvienas galėjo iš anksto sužinoti ar, pavyzdžiui, didžiules algas gaunantys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovai sulauks ir premijų. Nuo šiol apie panašius sprendimus galėsime tik spėlioti. Specialistai stebisi naujomis LRT slėpynėmis, bet šios vadovybė tikina, kad, jei žinosime mažiau, blogiau nebus.

Iš mokesčių mokėtojų lėšų finansuojamos Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos nariai paskutiniame praėjusių metų posėdyje gerokai pasididino savo algas. Už darbą jie gaus nuo 33 proc. iki 60 proc. daugiau nei gavo iki šiol. Paprastai darbuotojų atlyginimą nustato darbdavys. Jeigu tiesioginio darbdavio nėra, kaip, pavyzdžiui, prezidento, premjero ar kitais atvejais, darbo užmokestis nustatomas Seimo priimamais įstatymais ar kitais teisės aktais.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) garso reportaže ir publikacijoje kuria klaidingą ir šališką įspūdį apie „Ignitis grupės“ įmonių grupės pagrindinių vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programą, bendrovė pranešė per akcijų biržą po to, kai kilo viešumoje diskusijų dėl LRT paskleistų „naujienų“. „Ignitis grupė“ neigia paskleistą informaciją ir aiškina, kad grupės pagrindinių vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programa&nbs...

Seimo Kultūros komitetas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos prašymui, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija. LRT teigia, kad tokio tikrinimo reikėtų atsisakyti, nes bus steigiamas atskiras LRT etikos kontrolierius, o Etikos komisijoje dirba komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai.

Trečiadienį Seimo kultūros komitetas balsuodamas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) siūlymui, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, prižiūrinti, ar žiniasklaida elgiasi etiškai, nevertintų pačios LRT veiklos, praneša delfi.lt. LRT teigia, kad šią funkciją gali atlikti jos Tarybai pavaldus LRT etikos kontrolierius.

Augant mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamo Nacionalinis radijo ir televizijos (LRT) biudžetui, auga ir LRT vadovų algos. Po LRT Tarybos posėdžio tapo aišku, kad visuomeninio transliuotojo vadovų algos kitais metais didės beveik trečdaliu.

Nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas kitąmet turėtų siekti 53 mln. 794 tūkst. eurų, tai – beveik 7,5 mln. daugiau nei šiais metais. Tai numatyta finansų ministro Viliaus Šapokos trečiadienį Vyriausybei pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte. LRT finansavimas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.

Mokesčių mokėtojų išlaikomo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovai galimai pažeidinėja teisės aktus, darbuotojų teises, meluoja ir pelnosi kitų sąskaita – tą sako patys darbuotojai. Anot jų, vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Be to, šaltinių teigimu, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį LRT darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) įsigijus išskirtines teises transliuoti visas naujojo sezono Eurolygos rungtynes, kuriose žais Kauno „Žalgiris“, viešojoje erdvėje vis dar netyla diskusijos, ar toks sandoris gali būti laikomas tikslingu valstybės skiriamų pinigų panaudojimu. LRT veiklą prižiūrinti taryba šioje situacijoje jokių problemų neįžvelgia, tačiau nuomonių yra įvairių.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nacionalinis transliuotojas LRT Eurolygos transliacijoms skirtus pinigus galėjo panaudoti prasmingiau, taip pat jis teigia manantis, kad sandorio suma turėtų būti atskleista. „Bent jau iš viešosios erdvės, kiek teko skaityti, tai Eurolyga ir taip nusprendusi nuo šio sezono nemokamai transliuoti ir per komercinius kanalus, tik skirtumas tas, kad su reklama ar be reklamos.

LRT darbuotojui nustatytas koronavirusas, jis galėjo užsikrėsti nuo sergančiojo artimoje aplinkoje. Apie tai BNS pirmadienį informavo LRT atstovė spaudai Jovita Bazevičiūtė. Jos teigimu, darbuotojo būklė gera, šiuo metu jis gydosi namuose, identifikuoti su juo dirbę asmenys. „Susirgęs darbuotojas LRT patalpose pastarąjį kartą lankėsi rugpjūčio 17 dieną. Apie susirgimą LRT darbuotojai informuoti, su susirgusiu asmeniu bendravę kolegos yra identifikuoti“, – teigė atstovė spaudai.

Valdančiųjų valstiečių lyderis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, prašydamas paaiškinti transliuotojo vadovų atlyginimų dydį. Pats nacionalinis transliuotojas teigia, kad generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojo atlyginimai nekito, o kitose pareigybėse siekta konkurencingumo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į nacionalinio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) – tarybą, prašydamas paaiškinti, kodėl skelbiant politikų pateiktą informaciją, LRT taiko dvigubus standartus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjeras žiniasklaidos tyrimą, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius galėjo naudotis savo politinėmis galiomis ir daryti įtaką vienai statybų bendrovei, vadina „pasakėlėmis“. „Nematau jokio skandalo, matau pasektą pasaką, pagal pirminius duomenis. O priemonių imtis turės teisėsauga“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė Saulius Skvernelis. Premjeras tikino, kad J. Narkevičius jį įspėjo, kad gali išlįsti tokių istorijų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka išrinktas nacionalinio radijo ir televizijos LRT tarybos nariu. Jį į šias pareigas delegavo Lietuvos švietimo taryba. Su E. Valatka į LRT tarybos narius dar kandidatavo kultūros istorikas, partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas Darius Kuolys.

Sausio 13 dieną portale lrt.lt publikavo apžvalgininko Ramūno Bogdano komentarą, kuriame teigiama, esą „Valdžioje dabar turime išsirinkę žaliavalstiečius, kurių dvigalvė valdžia yra iš pasaulio, paralelinio Sausio 13 aukoms ir dalyviams“. Prieš tai komentaras buvo perskaitytas per Lietuvos radiją. Į tokią portalo publikaciją sausio 14-osios rytą sureagavo premjeras Saulius Skvernelis ir jo patarėjas Skirmantas Malinauskas. „Vakar, Sausio 13-ąją, į tai reaguoti nenorėjau.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariai paskelbė paliekantys Seimo Kultūros komiteto sudarytą darbo grupę dėl naujo visuomeninio transliuotojo įstatymo, nes į papildomų komitetų darbotvarkę grįžo senoji versija.

Vilniuje – dviejų radikaliai nesutariančių nuomonių susidūrimas. Tradicinių šeimų ir LGBT palaikytojų susidūrime neišvengta ir sulaikymų – į areštine išvežti mažiausiai trys asmenys. Šeštadienio popietę prie nacionalinio transliuotojo pastato rinkosi piketuotojai. Bene pusšimtis žmonių į viršų kėlė plakatus, kuriuose šūkiai už tradicines vertybes ir tradicinę šeimą. Šio renginio organizatorius papiktino per LRT rodytas siužetas apie du homoseksualius lietuvius auginančius vaikus.

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių. Tai, kad turi utilizuoti po keliasdešimt tonų produkcijos, BNS patvirtino „Rokiškio sūrio“, „Varėnos pienelio“ bei „Rivonos“ vadovai, tačiau jie pabrėžia, jog produktai žmonių sveikatai pavojaus kelti neturėtų.

Pusė S. Konarskio g. 49 sklypo galėtų būti parduota, siūloma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdomo nekilnojamojo turto galimybių studijoje, kurią parengė nekilnojamojo turto plėtros ir paslaugų bendrovė „Bolds Property Partners“, rašo portalas delfi.lt.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė naują dekretą. Juo pažymima, kad premjeras Saulius Skvernelis gali nebūti darbe iki lapkričio 8-osios dienos dėl sveikatos priežasčių, rašo naujienų portalas lrt.lt Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš tai skelbtas prezidento dekretas dėl premjero galiojo iki spalio 4-osios. S. Skvernelį pavaduoti turėtų energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Naujienų portalas tv3.lt rugsėjo 28-ąją dieną rašė, kad premjerui buvo diagnozuota limfoma.

Siekiant atpiginti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) turto išlaikymą, ekspertai sako, jog reikėtų statyti naują LRT pastatą. Į projektą tektų investuoti apie 47,5 mln. eurų, tikintis, kad lėšų jam skirtų valstybė.

Liepos 6-ąją dieną, Lietuvoje buvo minima karaliaus Mindaugo karūnavimo diena arba Valstybės diena. Visgi dalis žmonių, žiūrėjusių nacionalinio transliuotojo rodomus filmus – nesidžiaugė.

Lietuvos radijas ir televizija (LRT) paskelbė visiškai atsisakanti reklamos, laidų rėmimo. Seime tuo pačiu metu registruotos „valstiečių“ parengtos pataisos, numatančios uždrausti reklamą nacionaliniame transliuotojuje. LRT pranešime nurodo, kad nebetransliuos politinės reklamos, komercinės reklamos portale, taip pat nebedalyvaus jokiuose viešuose pirkimuose kurti ir transliuoti programas.

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko visišką reklamos per Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) draudimą. Anot jo, rinka neturėtų būti iškreipiama, biudžeto lėšomis išlaikomam LRT konkuruojant dėl reklamos su komerciniais transliuotojais. „Jeigu mes skiriame lėšas pakankamai dideles nacionaliniam transliuotojui, turėtų tų lėšų pakakti visoms funkcijoms vykdyti.

Katalikų bažnyčia teigia, kad nėra teisinių kliūčių jai turėti atstovą nacionalinio transliuotojo LRT taryboje. Taip ji reagavo į Vyriausybės pasiūlymą Seimui atsisakyti Lietuvos vyskupų konferencijos atstovo šioje transliuotojo valdymo institucijoje. Tokį sprendimą Ministrų kabinetas argumentavo Konstitucijos nuostata, numatančia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Už nacionalinio transliuotojo LRT veiklos tyrimą pernai balsavęs opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako tikėjęs, kad sukurti komisiją buvo svarbu, bet galiausiai ši iniciatyva baigėsi valdančiųjų politikavimu. „Balsuodamas už LRT tyrimą savo poziciją grindžiau argumentu, kad Seimas, sutelkdamas bendrai valdančiųjų bei opozicijos pastangas, turi teisę tirti tai, kas visuomenei yra svarbu.

Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei piktinantis planuojama nauja gatve, merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo sūnui Šarūnui Matijošaičiui artimi verslininkai čia rengiasi intensyvioms statyboms, ketvirtadienį pranešė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, greta planuojamos gatvės statyti daugiabučius rengiasi buvęs mero patarėjas Antanas Etneris, jis – tarybos nario Šarūno Matijošaičio verslo partneris.

Nacionalinis radijas ir televizija LRT sekmadienį išplatino atsiprašymą dėl pakartotinai transliuotos laidos, kurioje rodytas vienas iš kandidatų tiesioginiuose merų rinkimuose, konservatorius Dainius Kreivys.  „LRT, rodydama papildomą “Istorijos detektyvų” laidą, padarė agitacinį pažeidimą ir labai dėl to atsiprašo“, – teigiama LRT pranešime.

Po daugiau nei dvi valandas trukusio žodžių mūšio Seimas svarstymo stadijoje pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadoms dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT). Išvadas palaikė 55 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė trys parlamentarai. Už balsavo daugiausia „valstiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, po vieną „tvarkietį“ ir socialdarbietį, trys Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Seimo Kultūros komitetas svarstys depolitizuoti LRT tarybos skyrimo tvarką ir sudėtį, sako komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, reikėtų apsvarstyti, kad ne daugiau kaip trečdalį LRT tarybos narių skirtų politikai arba išvis jų neskirtų.

Kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą kelia grėsmę žodžio laisvei, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir bandymai politizuoti jo veiklą – tai grėsmė ne tik žodžio laisvei ir demokratijai, bet ir tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui“, – prezidentės poziciją BNS perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba. Šalies vadovė taip komentavo Seime ketvirtadienį pateiktas laikinosios komisijos dėl LRT veiklos išvadas.