lietuvos konstitucija

Kvailas nesupras, o protingas patylės Manau, kad būtent šia patarle vadovavosi Konstitucinis Teismas (KT) priimdamas sprendimą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas draudimas gyventojams kandidatuoti ne pagal partijų sąrašus prieštarauja Konstitucijai. Jau buvau susitaikęs su mintimi, kad Lietuvos intelektualai apsimes, jog nieko baisaus neįvyko ir neverta abejoti šventos karvės (KT) šventumu, todėl nuoširdžiai apsidžiaugiau tais, kurie netyli.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko teigimu, atėjo metas aiškiai pasakyti, kad subrendo sąlygos keisti Lietuvos Konstituciją, nes Konstitucinis Teismas užverstas teismų prašymais išaiškinti pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančių teisės aktų konstitucingumą.

Neseniai Vyriausiasis administracinis teismas nutarė patenkinti Vito Tomkaus apeliacinį skundą ir panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą jį ir kai kuriuos jo kolegas nubausti už antisemitinius straipsnius „Respublikos“ dienraštyje. V. Tomkaus afera leidžia kelti du svarbius su žodžio laisve susijusius klausimus.

Lietuvos Konstitucija teigia žmogų (pilietį) turint tam tikras prigimtinėmis laikomas teises. Tas Konstitucijoje nusakytas teises pagrindinis šalies įstatymas laiduoja ir gina. Tačiau klausimas - kaip laiduoja ir kaip gina, jei mūsų Konstitucinis Teismas (KT) nuo tokios veiklos yra beveik visiškai atsiribojęs? Konstitucija tik teisiškai įtvirtina žmogaus konstitucines teises, o jau jas realiai turi laiduoti ir ginti konkreti institucija - Konstitucinis Teismas.

Tikriausiai ir Vilniaus senamiesčio, ir Žvėryno rajono statytojai po pamatiniu akmeniu ne šventintą kapsulę, o šunį pakasdavo. Šiuolaikiniai “Akropolio” ir kitų pastatų statytojai tos tradicijos laikosi.

Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko nuomone, Lietuvos Konstituciją ateityje gali tekti keisti dėl joje esamo neatitikimo tarp Prezidento galių ir tos reikšmės, kurią Prezidento institucijai teikia tiesioginiai rinkimai bei su jais susiję perdėti žmonių lūkesčiai. "Kiekviena Konstitucija kada nors yra koreguojama. Ateis laikas, kai Lietuvos Konstitucija galbūt bus peržiūrėta.

Premjeras anksčiau yra sakęs, kad išrinktas naujas prezidentas negali prisiimti daugiau įsipareigojimų, negu leidžia Lietuvos Konstitucija. Interviu Lietuvos radijui Brazauskas apgailestavo dėl sumenkinto valstybės įvaizdžio, kuris ypač išryškėjo pasaulio žiniasklaidoje Vasario 16-ąją. Premjero teigimu, tokie dalykai žemina valstybę, ką tik žengiančią į Europą.

Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, verta rimtos analizės. Ši problema nesuvestina vien į Rolando Pakso asmenį. Savo laiku vokiečių filosofas Karlas Jaspersas sugretino anglo Osvaldo Moslio pareiškimus Haidparke ir Adolfo Hitlerio kalbas, pasakytas įvairiose Vokietijos vietose. Tekstų analizė parodė, kad jos turiniu ir forma identiškos, bet klausytojų reakcija labai skirtinga. Aplinkinės Londono psichiatrinės ligoninės susilaukdavo daugybės skambučių.

Per prezidentinį skandalą išgarsėjusi Renata Smailytė teigia ketinanti kreiptis į teismą dėl jos asmeninio gyvenimo paviešinimo ir sekimo. "Dar šiandien nežinau, kuo aš buvau kaltinama ar įtariama įvykdžius kažką, ar ruošiantis įvykdyti nusikaltimą. To aš nežinau, man niekas to nepasakė. Žinau, kad buvo duotos sankcijos sekti, dėl ko - nežinau. Kiekvienas žmogus turbūt turėtų teisę žinoti", - sakė ketvirtadienį į Seimo specialiosios tyrimo komisijos apklausą atvykusi R. Smailytė.

“Omni Laiko” skaitytojai gali paklausti Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Algirdo Brazausko. Jums rūpimus klausimus siųskite redakcijai elektroniniu paštu [email protected]. Kitą savaitę premjeras A. Brazauskas pateiks atsakymus į jūsų klausimus. Biografija Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1956 m., įgydamas inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

Lietuvos valdžia neketina atsiklausti tautos nuomonės dėl Europos Sąjungos Konstitucijos, kurios ateityje turės laikytis ir Lietuva. Pasak dienraščio "Kauno diena", nors anksčiau kalbėta, kad Lietuvoje kitąmet gali būti surengtas konsultacinis referendumas dėl ES Konstitucijos, dabar tokios idėjos atsisakoma.

83-asis Lietuvos Konstitucijos straipsnis, be kitų dalykų, sako: “Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios”. Šis straipsnis yra neretai kritikuojamas kaip be reikalo ribojąs jau ir taip nelabai dideles valstybės vadovo galias.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Mečiui Laurinkui išvykus į užsienį, parlamentarų lauktas jo paaiškinimas, kokiomis aplinkybėmis buvo nutraukta čečėnų informacinės svetainės transliacija iš darbo stoties Vilniuje, atidėtas iki antradienio (07.01). "Saugumo departamento direktorius yra išvykęs. Jeigu jo nėra, jį pavaduojantis žmogus negali būti laikomas vadovu ir negali būti kviečiamas į posėdį.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė Seime turės pasiaiškinti dėl čečėnų interneto svetainės uždarymo aplinkybių. Parlamentaro krikščionio demokrato Petro Gražulio iniciatyva Seime buvo surinkti 33 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parašai, reikalaujantys, kad VSD vadovas Mečys Laurinkus artimiausiame Seimo posėdyje ketvirtadienį (06.26) paaiškintų interneto svetainės "Kavkaz-Centr" uždarymo lietuviškos bendrovės tarnybinėje stotyje priežastis.

Teisininkai įspėja, kad politikų kišimasis į Medininkų žudynių bylą ir spaudimas net ir tikriems kaltininkams gali sudaryti teisines prielaidas kaltiesiems asmenims išvengti atsakomybės ir patraukti atsakomybėn Lietuvos valstybę.

Penktadienį (05.16) Vytautas Landsbergis išplatino laišką Tėvynės sąjungos skyriams ir nariams, kuriame paprašė nelaikyti jo kandidatu į Tėvynės sąjungos pirmininko postą. "Jaučiu, kad pakaks, tad varžybų nereikia; nebent be manęs", - teigiama laiške.

Lietuvoje atrodyti ir būti geru prezidentu nėra lengva, tačiau, regis, mums visai neblogai pasisekė abiem iki šiolei išrinktais atvejais - Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus, o ateitį dar dengia nežinia. Nelengva todėl, kad konstitucinės prezidento galios ir kompetencijos yra neadekvačiai menkos, palyginti su Lietuvos piliečių šiai institucijai teikiama simboline reikšme.