lietuvos kariuomenė

Lietuvos kariuomenė informuoja gyventojus, kad gegužės 20-31 dienomis vyks kiek intensyvesnis nei įprasta karinių orlaivių judėjimas šviesiu ir tamsiu paros metu virš Lietuvos teritorijos. Tai dalis Lietuvos kariuomenės balandžio – birželio mėnesiais vykdomo vieno didžiausio ir intensyviausio karinio rengimo pratybų ciklo dalis, kuriame bendrai dalyvauja per 20 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys šaukimo reformos pakeitimus. „Pagrindas yra, kad nedaryti jokių išimčių ir moksleiviai po mokyklos baigimo būtų orientuojami iš karto atlikti privalomąją karo tarnybą“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) numatytus pakeitimus aukštosiose mokyklose besimokantys studentai negalėtų atidėti privalomosios karinės tarnybos.

Karinės pratybos Klaipėdos rajone gyventojams ne juokais sukėlė nerimą. Žmonės skundžiasi, kad per pratybas vykdomi šaudymai sukelia sveikatos problemas, baiminasi, jog vibracijos nuo smūgių kenkia pastatams. „Visi Dercekliai Priekulės rajone dreba. Namų langai, sienos, o ir rankos dreba po to tokių sprogimų. Atrodo, esam papuolę į karą!“ – teigia su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi Derceklių gyventoja Lilija.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadas pulkininkas leitenantas Valdas Meškauskas tarnauja jau beveik 30 metų. Per šį laiką jam teko dalyvauti dviejose tarptautinėse misijose. Karo medicinos gydytojas pasidalijo, kokias užduotis vykdė užsienyje, su kokiais iššūkiais susidūrė ir ko turėtume pasimokyti iš ukrainiečių. Tai – antroji interviu su Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadu plk. ltn. V. Meškausku dalis.

Įsivaizduokite – Lietuvoje prasideda ginkluotas konfliktas. Ligoninės perpildytos, į jas vienas po kito vežami nukentėjusieji su šautinėmis, plėštinėmis žaizdomis, nutrauktomis galūnėmis. Gydytojai stveriasi už galvų – tokių sužalojimų nebuvo matę nuo laukinių 90-ųjų. Tačiau sužeistieji nelieka bėdoje, mat į pagalbą atskuba ir karo medicinos gydytojai. Karo medikai – dažnai nepelnytai pamirštami žmonės.

Lietuvos kariuomenė gavo teleskopinius penkių tonų krautuvus „Kramer“. Anot penktadienį Krašto apsaugos ministerijos išplatinto pranešimo, paskutinė krautuvų partija pirkta pagal 2022 metais sudarytą sutartį su „Dojus agro“. Krautuvai bus skirti Lietuvos kariuomenės daliniams. Pasak kariuomenės, didėjantis gynybos biudžetas leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų.

Kaunietis Erikas Norkus ilgai tarnavo kariuomenėje, vyko į misijas Irake, Afganistane, Kosove, o pastaruosius dvejus metus dėstė Juozo Lukšos mokymo centre. Prieš metus, gegužės 4-ąją jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – vyrą ištiko insultas. Po dviejų komoje praleistų savaičių prasidėjo ilgas gijimo kelias.

Trečiadienį paskelbus mobilizaciją didžiausiose nacionalinėse Lietuvos kariuomenės pratybose „Perkūno griausmas 2024“, į karinius vienetus atvyko daugiau kaip 2500 aktyviojo rezervo karių. Šaukimus atlikti tarnybą gavo per 10 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, apie 2500 jų pašaukti pratyboms, dar 2000 – duomenims sutikrinti bei sveikatai įvertinti, pranešė kariuomenė.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. Jame ministras pristatė šią savaitę Vilniuje vykusio trečiojo Išminavimo koalicijos šalių susitikimo metu aptartus tikslus, tokius kaip kuo griečiau parengti ir aprūpinti Ukrainos gynybos ministerijos ir kariuomenės išminavimo vienetus, kurie galėtų nedelsiant pradėti išminavimo darbus pagal savo kompetenciją.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašinų pirkimą. „Tai yra siejama su tankų pajėgumo įdiegimu Lietuvos kariuomenėje. Be tankų pajėgumo galima būtų kalbėti, kad toliau galime akcentą dėti ant ratinės platformos“, – žurnalistams baigiantis bendroms Lietuvos ir Lenkijos pratyboms Alytaus rajone sakė V. Rupšys.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad „laisviečių“ idėja – dalį lėšų gynybos finansavimui surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį – prieštarauja regionų politikai. Anot jo, toks pinigų „pavogimas“ stabdytų atotrūkio tarp didžiųjų miestų ir regionų mažinimą. „Savivaldybių pinigų pavogimui – ne. Manau, kad tai netinkama priemonė. Ypatingai kai šiais laikais, kai kalbame, jog reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti regioninę politiką.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė nesutinka su kritika, kurios jos vadovaujama politinė jėga sulaukė pasiūlius kelis konkrečius būdus didinti krašto gynybos finansavimą. Pasak jos, visos politinės partijos turėtų pasiryžti nebe kalbėti, o pateikti konkrečius šaltinius tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda vienos didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“. Jose Lietuvos kariuomenės ir visos valstybės institucijos treniruosis perėjimą iš taikos į karo metą, išbandydamos visus etapus ir nuosekliai atlikdamos visus būtinus veiksmus, pranešė kariuomenė.

Balandžio 19-21 dienomis bus pradėtas gausus karių ir karinės technikos vienetų, dalyvausiančių tarptautinėse NATO pratybų „Steadfast Defender 24“ dalyse „Saber Strike“ ir „Grand Quadriga“ bei bendrose Lietuvos ir Lenkijos lauko taktikos pratybose „Brave Griffin 24/II“, perdislokavimas į Lietuvą.

Iki gegužės 10 dienos Lietuvos kariuomenė planuoja susisiekti su maždaug 4 tūkst. aktyviojo ir parengtojo rezervo karių, siekiant įvertinti jų pasirengimą vykdyti užduotis, jeigu iškiltų toks poreikis.

Lietuvoje šį pavasarį prasideda vienas intensyviausių pratybų periodų, kuriame dalyvaus per 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų. Aktyvus karinių pratybų ciklas NATO plotmėje prasidėjo vasario mėnesį ir tęsis visus 2024 metus.  Apytiksliais skaičiavimais šį pavasarį Lietuvoje gali būti apie 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenės karių. Taip pat šimtai vienetų technikos, įskaitant tankus, kovos mašinas, haubicas.

Generolo Silvestro Žukausko poligone trečiadienį tarnybos metu mirė Lietuvoje dislokuotas Jungtinių Amerikos Valstijų kontingento karys, pranešė Lietuvos kariuomenė.  Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą kario artimiesiems ir tarnybos draugams. „Įvykio aplinkybėms nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka JAV teisėsauga ir Lietuvos kariuomenės karo policija, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai“, – rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Pietų Lietuvoje sekmadienį prasideda savaitę truksiančios kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ vadaviečių pratybos „Stiprus vilkas 2024-1“. Mokymų metu į Alytaus, Varėnos, Prienų, Birštono, Druskininkų ir Lazdijų rajonus bus perkeltos brigados padalinių vadavietės, kurių personalas treniruosis planuoti bei vykdyti gynybos operacijas, o vadai, atsižvelgdami į mūšio situaciją, treniruosis priimti reikiamus sprendimus.

Nuo pirmadienio iki penktadienio Kauno ir Alytaus apskrityse bei teritoriniuose vandenyse vyks Lietuvos kariuomenės lauko taktikos pratybos, praneša Kauno rajono savivaldybė. Skelbiama, kad užduočių metu bus naudojamos mokomosios imitacinės priemonės, imitaciniai šaudmenys ir ginklai bei karinė technika. Taip pat antradienį Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai Kauno rajone vykdys lauko taktikos pratybas.

Pirmadienį virš Šiaulių ir Klaipėdos miestų vyks bendra Lietuvos kariuomenės (LK) sąjungininkų treniruotė. Kaip informuoja kariuomenė, danguje treniruosis Lietuvos Karinių oro pajėgų orlaivis (LKOP) „Spartan“, NATO oro policijos misiją atliekančių Belgijos Karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“, taip pat Prancūzijos Karinių oro pajėgų naikintuvai „Mirage2000“. Treniruotės metu skrydžiai bus atliekami žemame aukštyje, virš Baltijos jūros bus leidžiami šiluminiai užta...

Gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė diskutuoti, kad pastebi daugiau nei įprasta Lietuvos kariuomenės šarvuotosios technikos. Lietuvos kariuomenė ramina, kad tai iš anksto suplanuotas judėjimas ir nėra priežasčių nerimauti.

Švedijos ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos treniravosi naikinti priešo taikinius iš oro, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaip skelbiama, pratybos vyko Brigados generolo Kazio Veverskio poligone, Kazlų Rūdoje. Oficialiai 32-ąja NATO nare tapusios Švedijos Karinių oro pajėgų naikintuvai „JAS 39 Gripen“ kovinius šaudymus Lietuvoje vykdė pirmą kartą.

 Lietuvos kariuomenės steigėjų kritikos susilaukęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas jam išsakytas pastabas teigia vertinantis kaip dialogą bei galimybę dar kartą priminti apie daromus darbus. „Vertinu tai kaip dialogą – vadinasi, žmonėms rūpi, kas vyksta. Man tai yra papildoma proga pristatyti, kas yra daroma ir kas numatyta padaryti.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad artimoje perspektyvoje karo grėsmės Lietuvai nėra. Visgi karinio konflikto tikimybė išlieka, pripažįsta vadas. Pasak V. Rupšio, nepaisant to, Lietuva kartu su NATO yra pajėgi sumažinti potencialią karo grėsmę.

Artimiausiu metu karo grėsmė Lietuvai nekyla, tačiau tolimesnėje perspektyvoje tokia tikimybė yra, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

Mažiau nei per savaitę viešojoje erdvėje pasirodė du vieši pareiškimai. Vienu Lietuvos kariuomenė ramino visuomenę, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o antradienį atsargos karininkai išplatino laišką šalies vadovams su punktais, kaip keisti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir įveikti stagnaciją. Tuo metu ekspertai rėžia atvirai – tokie vieši pareiškimai indikuoja apie dideles problemas šalies viduje.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai 2023 metais išorinėje priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo intensyvią veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą ir jos strateginius interesus. Fiksuotas bendras priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičius sudarė 3520 unikalių informacinių atvejų. Šia veikla buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos, Vakarų ir vidinėms Rusijos bei Baltarusijos auditorijoms.

Šių metų balandžio–gegužės mėnesiais šaukimus atlikti tarnybą gaus per 10 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Planuojama, kad daugiau nei 2,5 tūkst. kariūnų bus pašaukti dalyvauti didžiausiose nuo Nepriklausomybės atgavimo organizuojamose pratybose „Perkūno griausmas 2024“. Anot Lietuvos kariuomenės, nacionalinės pratybos bus išskirtinės dėl savo kompleksiškumo, masiškumo ir realistiškumo.

Širvintų merę Živilę Pinskuvienę papiktino viešas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės Dovilės Šakalienės pareiškimas, kad Socialdemokratų partija dar 2022 metų vasarį pasisakė už tai, jog Lietuvos kariai gali būti siunčiami į Ukrainą. „Turint omeny, kad Lietuvos socialdemokratų reitingai šiuo metu tikrai ne dugne, žmonės turėtų suprasti, ką ši politinė jėga mąsto ir kaip mato mūsų šalies buvimą NATO ir ES.

Netylant kalboms apie grėsmes Lietuvos saugumui, kariuomenė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o už šalies saugumą atsakingi pareigūnai nuolat primena apie šalies rengimąsi atgrasyti priešą. Vis dėlto tokios kalbos neįtikina tų, kurie karo atveju būtų pirmieji, stojantys ginti Lietuvos. Naujienų portalas tv3.lt gavo viešą atsargos karininkų pareiškimą Lietuvos vadovams, raginantį imtis pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ir įveikti stagnaciją.

Pirmadienį Dubravos miške vyks karių pratybos, pranešė Kauno rajono savivaldybė. Pasak savivaldybės, pirmadienį nuo 8 iki 12 valandos Dubravos miške pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai vykdys taktines užduotis, skirtas individualiems įgūdžiams formuoti. Pratybose, kuriose bus naudojami spalvoti dūminiai užtaisai, dalyvaus iki 30 karių be ginklų. Jų metu bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių, transporto priemonės judės tik keliais.

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. Pasak jų, didelį susirūpinimą kelia tai, kad tiek Lietuvos kariuomenės, tiek Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė ignoruoja NATO ekspertų siūlymus ir gynybos prioritetus.

Vakarų ekspertams ir politikams prognozuojant, kad Moldovai ir Baltijos šalims gresia tapti kitu Rusijos taikiniu – Lietuvos kariuomenės reakcija. „Karo šiandien nebus“, tačiau ruoštis jam būtina, „kad nebūtų nei rytoj, nei poryt“, teigia kariuomenė.

Šeštadienį Vilniuje, prie partizano generolo Jono Žemaičio paminklo, priesaiką davė rekordinis skaičius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų. Vidurdienį vykusioje ceremonijoje šalia Krašto apsaugos ministerijos prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Šventėje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sveikino kariūnus ir dėkojo jaunuoliams už ryžtą bei patriotiškumą.

Jau keletą savaičių valdantieji kartu su opozicinėmis partijomis bando rasti išeitį, kaip padidinti kariuomenės finansavimą, mat Rusijos grėsmė Lietuvai tik auga. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mūsų politikai galėtų pasitelkti ir mūsų šalies gyventojus, ir verslininkus, kurie daug aukodami Ukrainai galėtų susimesti ir Lietuvos kariuomenei. Šių metų biudžete žmonių gerovei kelti Vyriausybė numatė net 1,7 milijardo eurų, o krašto apsaugai dabar ieškome pusės milijardo eurų.

Lietuvos kariuomenė vasario 3-ąją fiksavo įtartiną prisijungimą prie kariuomenės nuotolinio mokymosi informacinės sistemos ILIAS naudotojo paskyros, antradienį pranešė LRT. „Dėl šios priežasties išjungti 3 Kertinio valstybės telekomunikacijų centro serveriai, talpinantys ILIAS mokymų sistemą.

Politikai ieško būdų, kaip greitai Lietuvos kariuomenėje išvystyti didelius bepiločių orlaivių pajėgumus, nors krašto apsaugos sistema į iniciatyvas reaguoja santūriai. Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.

Naktį virš Kauno miesto ir rajono ratus suko sraigtasparnis. Sunerimę gyventojai orlaivį danguje stebėjo daugiau nei dvi valandas. Aiškėja, kad Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį virš Kauno bus galima matyti ir penktadienį, tačiau nerimauti nėra ko, skelbia portalas „Kas vyksta Kaune“. „Gal žinoma, ką tokiu metu veikia sraigtasparnis visą valandą šalia Garliavos? Sukosi vienoje vietoje. Dabar jau Jonučiai II. Skraido pirmyn atgal virš galvų“, – ketvirtadienį 22.33 val.

Vasario 7 d. Lietuvos kariuomenė gavo pranešimą iš akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą nutrūko švartavimosi lynas, atsijungė plaukiojančios krovos jūrinės žarnos mova ir į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos vasario 3 d. gavo pranešimą iš civilio asmens, apie Kuršių nerijoje aptiktą neaiškios paskirties prietaisas su rusiškais užrašais.

Gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, daugėja ir piliečių, pritariančių visuotiniam šaukimui. Itin palankiai gyventojai vertina narystę NATO bei remia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas. Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų. Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc.

Rokantiškėse, Vilniaus rajone, pirmadienį oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Renginyje pirmadienį dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Puikūs įspūdžiai.

Rokantiškėse, Vilniaus rajone, pirmadienį oficialiai atidaromas naujai pastatytas karinis miestelis. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Praėjusią savaitę karinis miestelis atidarytas Pajūryje, Šilalės rajone. Pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose.

Antradienį Ukmergės rajone prasidės Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktikos pratybos. Kaip pranešė Ukmergės rajono savivaldybė, pratybos Veprių raketų bazėje tęsis iki ketvirtadienio popietės. Planuojama, kad jose dalyvaus iki 20 karių ir 12 ratinių transporto priemonių.

Po aukšto rango karininkų išsakytos kritikos, kad Lietuvos gynybos planai neturi aiškios vizijos ir prioritetų, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė atsakymą. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus KAM ir Lietuvos kariuomenei po buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko interviu laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Žurnalistai teiravosi, nuo bus pradedama įgyvendinti gynybos planus. KAM įvardijo pagrindinius aspektus, bet nenurodė, kokiu eiliškumu jie bus įgyvendinami.

Palangos miesto savivaldybė informuoja, kad nuo ketvirtadienio ryto nekarinėje teritorijoje vyks kariuomenės pratybos. Pasak savivaldybės, ketvirtadienio rytą tarp Nemirsetos ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūros paveikslo kūrimo posto kariai įrengs kliūčių ruožą ir atliks pratybas „Fuzilieriaus takas“, kurios tęsis iki penktadienio 17 valandos. Pratybų metu nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės, kaip mokomieji šoviniai ir pirotechnika, taip pat nebus vykdomi kasimo darbai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Švedijos dienraščiui užsiminė apie galimybę Lietuvos kariams saugoti Gotlando salą nuo Rusijos. „Apie tai turi diskutuoti kariuomenė, bet jei tai įvyktų, aš pritarčiau“, – interviu Švedijos dienraščiui „Svenska Dagbladet“ sakė G. Landsbergis. ELTA primena, kad antradienį Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę NATO. Švedijai šiuo metu laukia, kol tai padarys ir paskutinė Aljanso narė Vengrija.

Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus. Jam pritaria atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pridurdamas, kad Lietuvai trūksta aiškios vizijos ir prioritetų. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.