lietuvos kariuomenė

Savaitgalį pilietiški gyventojai pranešė, kad Kaune, prie vieno daugiabučio, pastebėtas automobilis su Lietuvos kariuomenės numeriais. Juos galima atskirti pagal spalvą, numeriai yra juodi, o jų raidės ir skaičiai – balti.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lankysis Vokietijoje, kur aptars kariuomenės dalyvavimą rengiant Ukrainos karius, šalies karių dalyvavimą Jungtinių Tautų (JT) operacijoje. Antradienį ir trečiadienį numatyti V. Rupšio susitikimai su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Carstenu Breueru ir į atsargą išeinančiu buvusiu kariuomenės vadu generolu Ezberhardu Zornu.

Lietuvos kariai galės treniruotis Slovakijos poligonuose ir mokymo centruose, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Tą jis pareiškė penktadienį išplatintame kariuomenės pranešime, vizito Slovakijoje metu susitikęs su šios šalies kariuomenės vadu Danieliu Zmeko. „Su Slovakijos kariuomenės vadu labai konkrečiai kalbėjome apie tai, kaip mūsų ginkluotosios pajėgos gali plėsti bendradarbiavimo spektrą.

Į Ukrainos karių mokymo misiją Vokietijoje antradienį išvyko pirmoji Lietuvos instruktorių grupė. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ instruktorių grupė dalyvauja Europos Sąjungos karinės pagalbos misijoje Ukrainai (EUMAM Ukraine). Lietuvos instruktoriai iki gegužės 15 dienos kartu su Vokietijos ir Belgijos instruktoriais dalyvaus Vokietijos vadovaujamoje daugianacionalinėje karių mokymo programoje.

Lietuvoje laužomos ietys dėl vokiečių brigados, garsiai diskutuojama, per kiek laiko NATO sąjungininkai atvyktų ginti Lietuvos, jei mus užpultų priešas. Visgi buvusio JAV generolo žodžiai įžiebė diskusiją, ar pati Lietuva padarė pakankamai, norėdama apsiginti. Atsargos karininkai tikina, kad ruoštinų namų darbų apstu, o reformos, kurios taikos metu gali trukti dešimtmečius, turi būti įgyvendintos per artimiausius metus. „Dar daug reikia padaryti, bet neužsiimkime saviplaka.

Lietuvos kariuomenės žvalgybos vienetai pasienio ruožuose nefiksuoja padidėjusios grėsmės, situacija – nuolat stebima. „Šiais metais Lietuva sulauks daug tarptautinės bendruomenės dėmesio dėl vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Sulig pavasariu atbunda ir šia tema pradeda darbuotis mums nedraugiškos jėgos, kurios siekia savo tikslų“, – feisbuke šeštadienį teigia kariuomenė. „Tai matome iš dezinformacijos ir įvairių provokacijų tendencijų, konstruojamo karinio ir hibridinio aktyvumo.

Vos už 9 kilometrų nuo Lietuvos sienos Baltarusija permetė keliolika savo tankų, dešimtis karinės technikos vienetų. Ginkluotame kariniame sąstate – ir pėstininkų mašinos, šarvuoti transporteriai. Lietuvos kariuomenė ramina ir aiškina, kad baimintis provokacijų esą nereikia, tai nuolatinių pratybų Baltarusijoje dalis. Ir priduria, kad tiek tankų sunaikinti Lietuvai, be sąjungininkų pagalbos, prireiktų vos kelių minučių.

Lietuva prašys „Frontex“ ir Lietuvos kariuomenės pagalbos saugant išorines Europos Sąjungos (ES) sienas NATO viršūnių susitikimo liepą metu, pirmadienį pranešė šalies atstovai, susitikę su Bendrijos sienų apsaugos agentūros vadovu. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas su nauju „Frontex“ vadovu Hansu Leijtensu apsilankė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kur apžiūrėjo fizinį barjerą ir vaizdo stebėjimo sistemas.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pranešė turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų, o artimiausiu metu planuojama įsigyti ir daugiau karinės technikos, kurios reikės šio karinio vieneto suformavimui. „Lietuvos kariuomenė jau turi apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų, o artimiausiu metu įsigys ir kitus divizijos suformavimui ir įgalinimui reikalingus karinius pajėgumus“, – nurodoma pranešime.

Klaipėdos uoste vieši Jungtinės Karalystės Karališkojo karinio laivyno patrulinis laivas HMS „Mersey“, sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  HMS „,Mersey“ ginkluotas priešlėktuviniais ir priešlaiviniais kulkosvaidžiais, įgulą sudaro apie 40 asmenų. Laivas gali patruliuoti iki 300 dienų per metus, išvystyti iki 20 mazgų per valandą greitį.

Pertvarkant Lietuvos kariuomenės rezervą, per pastaruosius metus įgūdžius atnaujino dvigubai daugiau rezervistų, skaičių ketinama dvigubinti dar kartą, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Siekiant, kad aktyvusis kariuomenės rezervas būtų gerai parengtas imtis užduočių nedelsiant, didinamas įgūdžius atnaujinančių prievolininkų skaičius. Per pastaruosius metus įgūdžius atnaujino dvigubai daugiau rezervistų – virš 2,6 tūkstančių“, – sakoma pranešime.

Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai dalyvavo JAV pajėgų 56-osios artilerijos vadavietės organizuotose tarptautinėse pratybose „Dinamiškas frontas 2023“ Vokietijoje, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Pratybos Grafenwoehrio poligone truko iki balandžio 1-osios.  Kariai taip pat treniravosi Danijos Oksboelio poligone.

Nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo šalyje siekianti Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ne diskusijoms, o savo pačios pajėgumų stiprinimui, sako buvęs Jungtinių Amerikos valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas.

Trečiadienį į Lietuvą atvyko Portugalijos kariuomenės rotacinių pajėgų pamaina, pranešė Lietuvos kariuomenė. Apie 150 Portugalijos Jūrų pėstininkų korpuso padalinio karių kartu su Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“, Specialiųjų operacijų ir Karinių jūrų pajėgų vienetais treniruosis bendrose pratybose iki birželio mėnesio. Ketvirtadienį iš Portugalijos į Klaipėdos jūrų uostą atvyks karinė technika – visureigiai, sunkvežimiai ir kovinės valtys.

Ukrainos kariai Lietuvoje pradeda mokytis mėnesio trukmės išminavimo kurse, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Lietuvos iniciatyva organizuojamame kurse iki šiol sprogmenų neutralizavimo žinių neturėję kariai išmoks dirbti žemo intensyvumo zonose ir bus aprūpinti technika. „Šiemet planuojame organizuoti keturis kursus Ukrainos kariams pagal bendrą programą su Šiaurės šalimis.

Penktadienį į Klaipėdos uostą vizitui atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno raketinis kovos laivas USS „Porter“ (DDG-78). Laivas Baltijos jūroje vykdo JAV laivyno pavestas užduotis, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai. Į uostą JAV laivą atlydėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Povandeninių veiksmų komandos ginkluota apsauga. Laivo apsauga uosto akvatorijoje greitaeigių valčių pagalba užtikrinama viso vizito metu.

Antradienį į Europos Sąjungos (ES) vadovaujamą karinę jūrų operaciją „Irini“ išlydėta Lietuvos karių grupė. Išlydėjimo ceremonija vyko Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, pranešė kariuomenė.

Kilus naujam susistumdymui dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad vokiečiai savo įsipareigojimų laikosi. Anot jo, darbai juda ir nereikia reikalauti Vokietijos kasdien atlikti vis naują „priesaikos ritualą“. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis dar anksčiau šį menesį pareiškė, kad Vokietija turi atsakyti, ar galės Lietuvoje dislokuoti pažadėtus pajėgumus, o jeigu negalės – reikia ieškoti kitų partnerių.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei Vyriausybė remia lietuviškos divizijos idėją, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Partijos yra sutarusios ir Vyriausybė yra numačiusi gynybos finansavimą – skirti atitinkamą procentą nuo bendrojo vidaus produkto. Tuo pagrindu esame parengę pajėgų vystymo planą dešimt metų į ateitį“, – pirmadienį paskelbtame naujienų portalo „15min“ interviu kalbėjo jis. „Dabar mes skaičiuojame ir žiūrime, kiek papildomai reikėtų.

Prasideda diskusijos apie Lietuvos kariuomenės plėtrą ir nacionalinės divizijos kūrimą. Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad idėja apie lietuvišką diviziją puoselėjama jau ne pirmus metus, kariuomenė jau turi nemažą dalį pajėgumų. Visgi iki divizijos įgyvendinimo trūksta ne vienos esminės detalės, pavyzdžiui, tankų, o tai, kada Lietuvai pavyktų turėti savo diviziją, priklauso ne tik nuo mūsų pačių.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad nors karą Ukrainoje pralaimėjusi Rusija bus nukraujavusi, jos karinis gamybos potencialas jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Kremlius revanšo gali siekti nukreipdamas taikiklį į Baltijos šalis, tad, anot V. Rupšio, neturime laiko laukti, pasitempti stiprindama regiono saugumą turi ir Lietuva, ir NATO sąjungininkai.

Susigrąžinusi nuomojamus pastatus Šiaulių oro uoste, Lietuvos kariuomenė šioje vietoje planuoja įrengti kareivines, kuriose tilptų kuopos dydžio vienetas. „Tai pagerins karių sąlygas, kurie šiuo metu gyvena konteinerinėje stovykloje“, – rašoma BNS pateiktame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsakyme. Šiaulių oro uostas vasario pabaigoje pranešė, kad 2025 metais pasibaigus nuomos sutarčiai, pastatai bus grąžinti kariuomenės reikmėms, tad šiaurinėje aerodromo dalyje iškils naujas terminalas.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba aptarė galimybę formuoti Lietuvos kariuomenės diviziją. Prezidento vyriausiasis patarėjas gynybos klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos poreikį lemia NATO atsirandantis supratimas, kaip mes kariautume Lietuvos užpuolimo atveju.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį pranešė, kad Lietuvoje svarstoma kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos kariuomenė už 34 mln. eurų įsigijo naujų kulkosvaidžių „MINIMI 7.62“, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Kariuomenę pasieks nauji kulkosvaidžiai MINIMI 7.62. ir granatsvaidžio „Carl-Gustaf“ amunicija“, – feisbuke rašė ministras. Anot jo, sutartį su Belgijos ginklų gamintoju „Herstal“ dėl lengvųjų kulkosvaidžių įsigijimo už 34 mln. eurų Gynybos resursų agentūra pasirašė praėjusį mėnesį.

Pernai priešiška informacinė veikla Lietuvos atžvilgiu buvo stabili, tačiau išsiskyrė agresyvumu, trečiadienį išplatintame pranešime teigia Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės analitikai pernai fiksavo 4999 prieš Lietuvą nukreiptas informacines atakas, 2021 metais jie nustatė 5030 atvejų.

Sausumos, oro bei jūrų keliais į Lietuvą pratyboms atvyko apie 600 Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados karių, atgabenta apie 240 karinės technikos vienetų, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  Antradienį Lietuvoje prasidės bendros Vokietijos karių ir Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Grifono žaibas“ (angl.

Lietuvos kariuomenės gretas pirmadienį papildė pirmieji šių metų karo prievolininkai, devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje pradėjo maksimalus skaičius – 415 jaunuolių, pranešė kariuomenė.  Kaip skelbiama, gerokai daugiau nei nurodytas skaičius jaunuolių išreiškė norą atlikti karo tarnybą, tad dalis į batalioną netilpusiųjų prisijungti prie Lietuvos kariuomenės galės kovo pradžioje.

2023 m. vasario 25–26 d. Vilniaus rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 802 pėstininkų kuopos karinio rengimo pratybos. Kaip informuoja rinktinė, mokymų tikslas – treniruoti karius savanorius šalies gynybai. Pagrindiniai pratybų veiksmai vyks neapgyvendintose, miškingose vietovėse, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“.  Pratybose dalyvaus apie 80 karių su ginklais.

Ketvirtadienį, minint Rusijos okupantų invazijos į Ukrainą metines, Ukrainos karių grupės Lietuvoje baigė mokymus, jiems buvo įteikti kursų baigimo pažymėjimai, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Karinės jūrų pajėgos pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos jūriniu klasteriu, trečiadienį pranešė kariuomenė. Remiantis šia sutartimi, pasitelkiant šalies jūrinės pramonės, mokslo ir karybos ekspertus siekiama sukurti konceptualų naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą. Šalys įsipareigojo bendradarbiauti profesinių žinių ir įgūdžių apsikeitimo srityse, rengti jungtines darbo grupes, gilinti kompetencijas specializuotuose renginiuose, dalintis pasiūlymais.

Lietuvos kariuomenės vadovybė su vienu iš NATO korpuso vadų Jürgenu-Joachimu von Sandrartu (Jiurgenu-Joachimu fon Zandrartu) aptarė šalies gynybos planus. Kaip pirmadienį informavo kariuomenė, susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu savaitgalį viešėjęs J.J. von Sandrartas aptarė pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje ir šalies lūkesčius kariniame lygmenyje. Daug dėmesio skirta strateginio lygmens pratyboms ir gynybos planų aptarimui.

Lietuvos kariuomenės analitikai sausio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo kylantį dezinformacijos srautą. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, buvo fiksuoti 407 unikalūs neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, o gruodžio mėnesį tokių buvo identifikuota 327. Pasak pranešimo, priešiškos informacinės aplinkos aktyvumas sausį palaipsniui augo, o nuo sausio 23 dienos iki mėnesio pabaigos buvo aukščiausias per visą mėnesį.

Lietuvos kariuomenė apmokė Ukrainos karius kovoti naudojant švedišką priešlėktuvinį pabūklą L70 ir vykdyti karo policijos operacijas, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaip skelbiama pranešime, Karinės oro pajėgos paruošė priešlėktuvinio pabūklo L70 operatorius, kurie geba paruošti pabūklą mūšiui, kovoti su oro taikiniais, po mūšio prižiūrėti ir atlikti smulkų remontą.

Tuoj bus metai, kaip Putino Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir Vakarus. Tačiau net ir tai nepažadina Lietuvos politikų, kurie tikisi pražiemoti tyliai karą ir praslysti taip nieko rimčiau ir nepadarius dėl mūsų visų saugumo.  Atrodo, kad mūsų politikai nesusigaudo žemėlapyje ir mano, kad Lietuva yra kažkur prie Viduržemio jūros tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o ne apsupta Rusijos ir Baltarusijos.

Lietuvą apskriejo žinią apie dar vieną netektį. Mirė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas, majoras Andrius Dilda. Žinią apie Andriaus Dildos mirtį pranešė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. „Šiandien gedime kartu su artimaisiais... Lietuva neteko doro ir garbingo karininko. Šeima – mylimo vyro, sūnaus, tėčio. Ilsėkis ramybėje.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba nesuranda daugiau nei 6-ių tūkstančių šauktinių. Kai kurių ieško jau ne vienus metus. Kaip vykdoma tarnybos vengiančių paieška ir kas jiems gresia? Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas Arūnas Balčiūnas LRT radijui sakė, kad dalies šauktinių surasti negali. Tačiau karo prievolininkus padėti rasti gali neseniai keisti dokumentai arba institucijų suteikiama informacija.

Buvę šauktiniai prabilo apie susirgimus erkių platinamomis ligomis ir kaltina Lietuvos kariuomenę, kad ši per pratybas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo parazitų. Esą kariams dalijamų repelentų trūksta, o kai kariai suserga, esą atsakomybės kariuomenės vadovybė kratosi. Kariuomenės atstovai sako, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis pastaraisiais metais tikrai ėmė augti, tačiau kaltinimus, esą kariai visai neapsaugoti – atmeta.

Lietuvoje antradienį minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 32-osios metinės, pranešė Lietuvos kariuomenė. „32-ejus metus KASP kūrėsi, stiprėjo ir rengėsi šalies gynybai įkvėptos trijų savanorių kartų, visada pasižymi aukšta vidine motyvacija, įgijusios vertingos patirties tarptautinėse operacijose“, – pranešime spaudai cituojamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius. Minėjimas prasidės Šv.

Lietuvai priešiškos informacijos srautas, palyginti su 2021 metais, šiek tiek sumažėjo, sako Lietuvos kariuomenės atstovė. Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovės Auksės Ūsienės, pernai fiksuoti 4999 unikalūs dezinformacijos, manipuliacijų, propagandos atvejai ir kiti priešiškos informacijos atvejai, tuo metu 2021 metais šis skaičius siekė 5030.  „Matome, kad atvejų skaičius šiek tiek krito – 31 mažiau negu pernai, nors dar prieš keletą mėnesių atrodė, kad tikrai...

Dėl Rūdninkų poligono plėtros Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (PJVIB) kariams pernai darbo išaugo keliskart, pranešė kariuomenė. Ketvirtadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad sprogmenų paieškos bei neutralizavimo darbai pernai vyko itin dideliu intensyvumu: nors šiek tiek sumažėjo neplaninių operacijų, keliolika kartų išaugo planinių operacijų apimtys.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia svarstyti visus pasiūlymus, kurie Lietuvą priartina prie visuotinės gynybos principo. Taip prezidentas komentavo idėjas trumpinti šauktinių tarnybos trukmę ar įvesti visuotinį šaukimą. G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tikėjosi ir turėjo didelių lūkesčių, kad tiek pasiūlytas privalomos tarnybos trukmės trumpinimas, tiek visuotinio šaukimo klausimas atsidurs partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Devyni Lietuvos kariuomenės kariai antradienį išvyko į pusės metų trukmės tarptautinę NATO vadovaujamą operaciją NS2T (angl. NATO Support to Turkey) Adanoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) kariai į šią misiją išsiųsti šeštą kartą. „2023 metais Lietuva išliks aktyvi tarptautinių pastangų užtikrinti saugumą ir stabilumą dalyvė.

Kariuomenė šią savaitę pasieniečiams perdavė dar 1187 komplektus vokiškų automatinių šautuvų G-36. Kaip ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šiais metais iš kariuomenės pasieniečiai iš viso gavo ginklų už 3,5 mln. eurų – 1687 komplektus G-36. Spalio pradžioje VSAT padalinius pasiekė 500 tokių komplektų. Kiek anksčiau pasieniečiai buvo gavę dar 200 NATO standartus atitinkančių automatinių šautuvų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvoje svarstoma kurti kariuomenės diviziją. Pasak jo, turėti tokių ambicijų leidžia perkama divizijos lygmens ginkluotė, tokia kaip raketinės artilerijos sistemos HIMARS. „Mes irgi turime ambiciją, na, pavyzdžiui, gaudami divizijos lygmens pajėgumus kaip HIMARS sukurti lietuvišką diviziją ateityje“, – antradienį transliuotame interviu „Delfi“ sakė A. Anušauskas. Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 iki 15 tūkst.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra politikų susitarimo reikalas, o kariai įgyvendins viską, kas bus nuspręsta politiniu lygmeniu. Taip jis kalbėjo Lietuvoje vis dar diskutuojant, ar buvo padaryta viskas, kad NATO rėmuose Lietuvai priskirta vokiečių brigada tikrai atsirastų mūsų šalyje, kai tik bus sukurta reikiama infrastruktūra.