laurynas kasčiūnas

Seimas vėl spręs, ar pradėti naujas diskusijas dėl progresinių mokesčių įvedimo – konservatoriai siūlo jau nuo kitų metų nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratai – keturis. Seimui antradienį teikiamos socialdemokratų darbo ir konservatorių atstovų pataisos dėl naujų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų nustatymo. Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst.

Trys konservatoriai Seime siūlo užtikrinti papildomą pensiją moterims, užauginusioms ir gerai išauklėjusioms keturis ar daugiau vaikų. Tačiau vienas pagrindinių idėjos variklių – gimstamumo didinimas – mamoms kelia šypseną, o parlamentarų siūloma suma neatrodo labai reikšminga.

Seimas antradienį nustatė švelnesnes sankcijas vairuotojams už ištisinės linijos kirtimą. Šiuo metu už tokį pažeidimą privalomai atimama teisė vairuoti, pagal naują sprendimą, bus galima atsipirkti ir bauda. Už tai antradienį buvo 94 Seimo nariai, prieš vienas, 16 susilaikė. Pagal priimtą pataisą, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtrauks 60–90 eurų baudą. Taip pat nuo vieno iki trijų mėnesių galėtų būti atimta teisė vairuoti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Finansų ministerijai nutekintos įslaptintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Taip pat STT iš Finansų ministerijos paėmė tyrimui reikšmingų dokumentų. Portalas tv3.lt aiškinasi, kuo svarbus tyrimas dėl „Lietuvos energijos“ stebėjimo tarybos ir kaip su tyrimu susijęs įmonės generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Atpažinti propagandą, sužinoti būdus, kaip kovoti su informaciniais karais ir suvokti šaliai kylančias grėsmes – tokių pamokų, anot kelių ministerijų, reikia Lietuvos moksleiviams. Valdžia svarsto galimybę nuo artėjančių mokslo metų įvesti nacionalinio saugumo pamokas vyresnių klasių moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 sakė, kad bus siekiama moksleivius supažindinti su saugumo aplinka.

Antradienį parlamentarai žengė pirmą žingsnį, kad veikiančio partnerystės instituto sukūrimas būtų pakeistas jungtinės veiklos sutartimis. Po pateikimo pritarta grupės valstiečių ir dviejų konservatorių pateiktoms Civilinio kodekso pataisoms, kad kartu gyvenantys arba bendro turto turintys asmenys galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Už tai balsavo 45 parlamentarai, prieš buvo šeši, 17 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

Vietoje partnerystės valstiečiai siūlo sutartis dėl bendro gyvenimo, jas galėtų sudaryti kartu gyvenantys asmenys – ne tik poros, bet ir drauge gyvenantys giminaičiai ir t.t. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) atstovai kartu su kitais Seimo nariais įregistravo Civilinio kodekso pataisas, kuros numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo, pranešė frakcija.

Grupė konservatorių įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija. Pagal ją, televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams. Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma.

Seime nauja iniciatyva sutramdyti rusišką produkciją televizijoje. Atlikta analizė parodė, kad dalis kanalų transliuoja daugiau nei trečdalį rusiškų programų. Konservatoriai nusprendė nerti apynasrį ir registruoja Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios brėžtų aiškias raudonas linijas pažeidėjams. Vienas iš įstatymo pataisos rengėjų, konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad nors įstatyme siūloma keisti vos du žodžius, jie yra itin reikšmingi.

2017-ieji pasižymės ir Rusijos prezidento rinkimų kova. Vienas iš opozicijos veikėjų, kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas pačioje praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad mes iššūkį 2018-aisiais vyksiančiuose rinkimuose Kremlių užėmusioms struktūroms. Tačiau jo laukia itin sudėtingas kelias, ne tik dėl prieš jį atsisukusios sistemos veiklos, bet ir dėl susiskaldžiusios opozicijos.

Jau besibaigiančiais 2016 metais tarptautinė bendruomenė nenoromis ar per prievartą sudarė sąlygas pačiai save į kampą įsistūmusiai Rusijai žengti politinius žingsnius į priekį. O ir pats Kremlius pateikė rimtų argumentų bent jau pretenduoti į tarptautinės politikos galingųjų rato sugrįžimą. Apie tai, į ką transformuosis Rusija 2017-aisiais ir kaip tai gali paveikti Lietuvą, tv3.lt paprašė pakomentuoti politologus ir ekspertus. Rusija į naujuosius metus įžengia apimta dvejopų nuotaikų.

Diskusijoje apie Amerikos rinkimus dalyvavo politikos apžvalgininkai, politologai Audrius Bačiulis ir Laurynas Kasčiūnas. Lietuviams bene svarbiausias klausimas, kas atsitiks su jais ir kokią įtaką turės Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu lietuviams. „Tai buvo labai geras šaltas dušas mūsų politikams, kurie akivaizdžiai statė ant Clinton pergalės. Ir visiškai nesirūpino santykių nutiesimu su Donaldu Trumpu, nors turėjo nuostabių galimybių, kol Paulas Monafortas buvo štabo vadovu.

Baltijos šalių kreipimasis į NATO dėl saugumo dabar skamba jau ne tik garsiau, bet ir kur kas aiškiau ir detaliau. Keturi ekspertai - buvęs Estijos atstovas prie NATO ir ambasadorius Rusijoje Jurijus Luikas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Ramsas, buvęs NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Richardas Shirreffas ir buvęs vyriausias NATO pajėgų vadas Europoje Wesley Clarkas – parengė atskaitą, parodančią, kad Baltijos šalys yra lengvas kąsnelis Rusijai, o NATO y...

Pabėgėlių krizė Europoje įsibėgėja. Po Naujųjų metų įvykių Kelne bei vis dažniau pasirodančių naujienų apie pabėgėlių įvykdytus nusikaltimus pirminis entuziazmas ir simpatijos migrantams tirpsta kaip sniegas, o Vakarų Europa ima griežtinti taisykles pabėgėliams įsileisti, netgi kalbama apie Šengeno zonos laikiną uždarymą.

Visuomenėje aistroms dėl pabėgėlių nerimstant, atsirandant vis daugiau baimės, kad su pabėgėliais kartu gali ateiti ir nusikaltimai, parlamentarė Giedrė Purvaneckienė į Baudžiamąjį kodeksą (BK) siūlo įtraukti bausmę už moterų apipjaustymą. Nors tai ir gali būti papildomas baimės visuomenėje kurstymas, tačiau kyla klausimas, kokių dar įstatymų nesame priėmę prieš atvykstant pabėgėliams, kad išvengtume nesusikalbėjimų, o gal net nusikaltimų.

Vienas iš svarbiausių praėjusių metų įvykių – Europą užplūdusi pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Azijos banga. Vokietijai iš pradžių atvėrus sienas ir pakvietus migrantus, o vokiečiams entuziastingai pasitinkant juos, vėliau situacija ėmė keistis, kai atvykėlių į šalį ėmė plūsti vis daugiau, o Europos valstybės ėmė taikyti skirtingas politikas pabėgėlių atžvilgiu.

Į Lietuvą šią savaitę atvyko pirmieji pabėgėliai iš Irako. Žinant daugiau nei 60 proc. lietuvių neigiamą požiūrį į imigrantus ir jų baimes dėl kultūrinių skirtumų ir net terorizmo, kyla natūralus klausimas – ar galima atpažinti potencialų teroristą? Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius sako, kad tai – neįmanoma, kaip ir apskritai keliais žodžiais apibūdinti visus atvykstančius.

 Bandymai suvokti Rusijos valdymą, susiduria su problema – V. Putino politinis rėžimas yra kaip savotiška juodoji dėžė. Mes kažką išgirstame, kažką išinterpretuojame, bet galime tiktai spėlioti, „Žinių radijui“ sakė Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas.   „Čia susiduria keli požiūriai. Vieni sako, kad V. Putinas visada buvo tiktai vienas iš klanų atstovų, kuris išreikšdavo visų klanų kažkokį bendrą vardiklį.

Antradienį prie Turkijos sienos su Sirija buvo numuštas Rusijos karo lėktuvas „Suchoj Su-24“. Turkijos vyriausybė pareiškė, kad rusų karinis lėktuvas pažeidė jų oro erdvę ir po dešimties perspėjimų buvo numuštas. tv3.lt domėjosi, kokių veiksmų Rusija gali imtis prieš Turkiją ar prieš NATO. Gynybos ekspertas Audrius Bačiulis tikina, kad Turkija įspėjo Rusiją, kad gins turkų kilmės Sirijos gyventojus ir kad Rusija turėtų susilaikyti nuo skrydžių virš tos teritorijos.

Islamui ir krikščionybei sugyventi šansų praktiškai nėra, todėl reikia kurti saugią Europos kaimynystę, kad migrantai gyventų savo tėvynėje, ten investuojant didžiulius pinigus – taip mano l.e.p. Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Laurynas Kasčiūnas. Analitikas konferencijoje apie migraciją ir integraciją pradėjo nuo to, kad dabartinis migrantų antplūdis į Europą, kuomet vien šiais metais jūra čia atvyko per 600 tūkst. migrantų, yra tik pradžia. „Afrikoje gyvena 1,1 mlrd.

Šį sekmadienį Baltarusijoje vyks vadinamieji prezidento rinkimai. Bet jau šiandien daug įdomiau ne tai, kaip jie pasibaigs, nes A.Lukašenka yra kuklesnis nei Centrinės Azijos diktatoriai ir todėl neturėtų sau prisirašyti daugiau 80 proc. balsų, o kaip keisis Vakarų ir Baltarusijos santykiai po rinkimų. ES koridoriuose jau skamba balsai, raginantys pradėti naują suartėjimo su Baltarusijos režimu etapą. Ir tai tikrai ne pirmas kartas.

Į Lietuvą po sulaikymo Kipre trečiadienį atskrido Rusijos opozicijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas, kurį, nevyriausybinių organizacijų teigimu, Maskva persekioja dėl politinių motyvų. A. Nekrasovas praėjusį mėnesį Kipre buvo sulaikytas Rusijos prašymu, ir netrukus pasiprašė politinio prieglobsčio.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, tad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti nuolatines karines pajėgas, tankus, ir kitą kovinę techniką. Pasak laikraščio „The New York Times“, jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, buvusioje Sovietų Sąjungos dalyje.

 Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai pasiūlė dvi dešimtis pretendentų varžytis su dabartiniu lyderiu ekspremjeru Andriumi Kubiliumi partijos vadovo rinkimuose, tačiau kai kurie jau pareiškė neketinantys siekti šių pareigų. Pretendentai gali būti siūlomi iki antradienio vakaro. Kitą pirmadienį partijos prezidiumas priims sprendimą dėl pretendentų patvirtinimo kandidatais į TS-LKD pirmininkus.

Žinių radijas Sekmadienį Maskvoje dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo eitynėse, pagerbdami nužudytą opozicijos lyderį Borisą Nemcovą. Jis buvo nušautas vasario 27 dieną vėlai vakare Maskvoje, kai kartu su savo drauge Ana Durickaja ėjo per Didiįjį Moskvorečės tiltą. Tiriamos kelios nužudymo versijos – tiek politinės, tiek buitinės. Neatmetama galimybė, kad pasikėsinimas buvo užsakytas.

Yra trys žingsniai, kuriuos turėtų žengti Europos Sąjunga (ES), norėdama padėti Ukrainai: gilinti sankcijas Rusijai, tiekti ginklus Ukrainai ir imtis vadinamojo Maršalo plano nr. 2 – ekonominės pagalbos. Tuo įsitikinęs Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, anot jo, tuomet Ukrainos prezidentui tektų vykdyti reformas, kurios galėtų susilpninti jo pozicijas šalyje. O to esą tik ir laukia Vladimiras Putinas, šiandien esantis visu žingsniu priekyje.

LRT Televizijos laida „LRT Forumas“, LRT.lt Vienuolikos punktų susitarimai Minske anksčiau ar vėliau žlugs: įgyvendinti visų susitarimų negebės nei viena, nei kita derybų pusė, specialiame „LRT Forume“ šįvakar teigia laidos dalyviai. „Jei tie vienuolika punktų bus visiškai įgyvendinti, tada Petro Porošenka pasirašė sau ir Ukrainai mirties nuosprendį, bet manau, kad tuos punktus įgyvendinti yra neįmanoma. Šis susitarimas yra laikinas, jis žlugs“, – kalba politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

 Kas kartą pasikeitus Vyriausybei Lietuvos politikai turėtų nustoti kalbėti apie naujo santykių su Rusija puslapio atvertimą: anot LRT.lt kalbintų politologų, kol egzistuoja Vladimiro Putino režimas, tai – utopija. Pašnekovų teigimu, Lietuva turėtų gilinti ekspertines žinias Rusijos klausimu ir jas bei savo poziciją pristatyti tarptautiniu lygiu. „Mūsų Vyriausybės programoje buvo fiksuojama santykių su Rusija „perkrovimo“ idėja. Žlugo ta „perkrovimo“ idėja su kaimyne Rusija.

Minsko derybos gali baigtis tik blogu arba labai blogu susitarimu, – tai teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas Baltarusijoje ketvirtadienį besitęsiančias derybas dėl situacijos Rytų Ukrainoje. „Net jeigu susitarimas ir bus pasiektas, klausimas yra tik toks – ar jis bus blogas, ar labai blogas Ukrainai ir Europos saugumo sistemai.

 Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai planuoja trečiadienį susitikti Minske ir tęsti galimų Ukrainos krizės sprendimų derinimą. Kaip vertinti nesibaigiančias derybos dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslo instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso,“ komentuodamas praėjusio penktadienio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitą Maskvoje teigė, kad jį galima vertinti dvipra...

Rusija ir Ukraina dar ilgai keliaus taikos link, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Jo manymu, Minsko susitarimo vykdymas būtų tik ilgo kelio į taiką pradžia. Tačiau, anot politologo, taika gali būti net palanki Rusijai. „Jei Rusija išsiderės ir privers ukrainiečius suteikti išskirtinį statusą Donbasui, Ukraina bus priversta finansuoti iš esmės de facto Rusijos kontroliuojamą teritoriją“, – teigia L. Kasčiūnas.

Dėl patiriamų ekonominių sunkumų Rusijos užsienio politika gali tapti dar agresyvesnė, - sako Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Kita versija - nepritekliaus prispaustas šalies elitas gali atsigręžti prieš patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną:     „Yra dvi versijos. Viena versija teigia, kad tai dar labiau paskatins Rusiją būti agresyvesnę, nes neva blogėja ekonominė padėtis, valstybė nebegalės išpildyti tam tikrų savo socialinių garantijų.

Žinių radijas Kalbos, kad Rusijos politinis ir verslo elitas gali sumanyti išstumti Vladimirą Putiną iš valdžios, turi tam tikro pagrindo, sako Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas: „Jis yra pagrindinis arbitras, jis skirsto resursus, jis garantuoja, kad elito grupės tarpusavyje rastų tam tikrą sugyvenimo receptą. Jis yra visko pagrindinis reguliuotojas. Kita vertus, naftos kainos smunka, resursai mažėja, paskirstymas tampa sudėtingesnis.

 Lietuvių verslininką Aivarą Abromavičių paskyrus Ukrainos ekonomikos ministru, Rusija išnaudotų tai savo propagandiniame kare, sako politologas Tomas Janeliūnas. „Aš neabejoju, kad Rusija būtinai pasinaudos šia informacija bandydama stiprinti poziciją, kad visa tai, kas vyksta Ukrainoje, yra surežisuota Vakaruose ir Vakarai varžo savarankiškus Ukrainos sprendimus, o šiuo atveju tie paskyrimai esą liudija, kad Ukraina nėra savarankiška ir vykdo Vakarų valią.

Latvijos parlamento rinkimus turėtų laimėti prorusiška partija „Santarvės centras“, tačiau koaliciją lipdyti turėtų centro dešiniosios partijos – „Vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), mano LRT.lt kalbinti politologai. Šeštadienį kaimynai latviai stos prie balsadėžių ir rinks 11-ąjį Latvijos parlamentą. Apklausos rodo, kad rinkimuose geriausiai pasirodyti turėtų partija „Santarvės centras“, kurią remia kiek daugiau nei 17 proc. rinkėjų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei Europos sąjunga (ES) rugsėjo pabaigoje nutartų sušvelninti sankcijas Rusijai, tai reikštų ne teigiamą poslinkį Ukrainos konflikte, o dar vieną Vladimiro Putino pergalę, sako Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas. „Tai yra visiškai Rusijos primestas žaidimas, ji visą laiką yra žingsniu priekyje.

Nepaisant Ukrainos geros valios ir didelių pastangų, atvira agresija tęsiasi. Netgi šiąnakt buvo keturis kartus apšaudyti kariniai daliniai Donecko srityje. Deja, agresijos ir puolimo iš Rusijos Federacijos pusės nutraukimo nematome. Taip šiandien vykstančiame forume „Karas prieš Ukrainą: tragedijos priežastys, dalyviai ir pasekmės“ teigia P. Auštrevičius.

 Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai rodo, kad centro kairės partijos nėra įsitvirtinusios Lietuvos politikoje, rinkėjų simpatijų švytuoklė vėl krypsta į centro dešinę, sako politologas Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, didesnio būrio euroskeptikų ir radikalų išrinkimas į EP Europos Sąjungos politikai neturėtų turėti didesnės įtakos.

Donecko separatistams paskelbus nepriklausomybę ir prašant Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvesti į miestą kariuomenę, Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Krymo scenarijaus šįkart nebus ir Ukraina duos atkirtį Rusijai. „Ukrainos kariuomenės būklė nėra pati geriausia. Ji neišvengiamai skaldoma regioninių nesutarimų, ten likę kadrų, kurie turi tam tikrą lojalumą Rusijai.

Lietuvos parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Tokį susitarimą minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį Prezidentūroje pasirašė valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų vadovai.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt V. Janukovyčius mąsto kaip klano lyderis, o kaip politiko jo nebėra, mano Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas. „Jis galvoja, kaip išgyventi iki kadencijos pabaigos, kaip sukaupti kapitalą, kaip jį saugiai paslėpti, kaip pačiam saugiai išvažiuoti“, – pastebi politologas. Pasak jo, davusi greitų pinigų, Rusija sugebėjo primesti savo žaidimo taisykles.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginys – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, kai buvo parafuotos asociacijos ir laisvos prekybos Bendrijos sutartys su Gruzija ir Moldova. Ukrainos Prezidentas nesileido perkalbamas ES vadovų ir asociacijos sutartis su Ukraina liko nepasirašyta.

 Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkų manymu, Ukraina toliau laikysis taktikos balansuoti tarp rytų ir vakarų, o buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje sako, kad nors sutartis su Europos sąjunga liko nepasirašyta, vien jos parengimas – jau yra daug. „Vieną kartą gavusi pigių dujų, kitą kartą ji galėtų jų ir nebegauti. Dėl to Ukrainos taktika yra balansuoti tarp Rytų ir Vakarų ir dėl to siųsti signalus, kad nori į Europą, ką intensyviai ir daro.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“ Derybos tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) dar nesibaigia, o pereina į aktyvią ir labai sunkią fazę. Taip teigia politologas Bernaras Ivanovas. „Viktoras Janukovyčius bando išsireikalauti kiek galima daugiau iš ES, kuri dabar atsidūrė tokioje netikėtoje situacijoje“, – sako jis. Politologas Laurynas Kasčiūnas sutinka – V. Janukovyčius toliau tęsia politinį žaidimą, tačiau šis žaidimas turi ribas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Tarptautinės organizacijos gali padėti Lietuvai, su kuria Rusija kariauja prekybinį karą, tačiau joms trūksta politinės valios, koją kiša ir sudėtingas ES sprendimų priėmimo mechanizmas, tikina politologas Laurynas Kasčiūnas.  MRU profesorius Egidijus Motieka mano, kad, artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, ES tikrai imsis griežtesnių priemonių susidariusiai situacijai spręsti.

Politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad Rusija lietuviško pieno importą apribojo dėl politinių priežasčių, artėjant Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje.

Iki pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai liko tik šiek tiek mažiau nei du su puse mėnesio – derinami administraciniai aspektai, daugėja ES pareigūnų vizitų, o kitos šalys narės labiau nei bet kada ima stebėti Lietuvą, vis dar ieškančią galimybių įgyvendinti savo ambicijas. Šiame kontekste apie Lietuvos santykius su ES ir būsimo pirmininkavimo kontūrus balsas.lt kalbėjosi su politologu Laurynu Kasčiūnu.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės atstovu spaudai dirbs buvęs Prezidento Valdo Adamkaus konsultantas Juozas Ruzgys, dirbęs Prezidento spaudos tarnyboje. Seimo Pirmininkės Sekretoriato vadove tapo jau anksčiau jos patarėja dirbusi Jurgita Varžgalytė.

Laikinasis Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog Prezidentės pasirinkimas pirmiausia vykti į Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančią Švediją, kuri su mūsų šalimi yra susijusi daugybėje sričių, yra logiškas. Tačiau Vyriausybės vadovas nemano, kad pirmojo vizito pasirinkimas gali rodyti užsienio politikos kryptį.