latvijos seimas

Latvijos Seimas kovo 22-ąją paskelbė istorinį nutarimą – priėmė įstatymą dėl švietimo reformos, kuri numato 2019/2020 mokslo metais pradėti vidurinėse mokyklose palaipsninį perėjimą prie mokymo tik latvių kalba. Už pataisas balsavo 58 deputatai, prieš pasisakė 18. Dabar šį įstatymo pataisos projektą dar turi patvirtinti prezidentas.

Latvijos socialinės apsaugos ministras Janis Reiras trečiadienį Bulgarijos sostinėje pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dar vadinamą Stambulo konvencija. Po pasirašymo šį dokumentą dar turės ratifikuoti Latvijos Seimas. Pasirašydama konvenciją, Latvija įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokios veiklos, prieštaraujančios šiam tarptautiniam dokumentui.

Latvijos Seimas ketvirtadienį atmetė opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) pasiūlytą įstatymo projektą, kuriuo siekta uždrausti viešose vietose dėvėti veidą dengiančius apdarus.

Prezidentu išrinktas Latvijos gynybos ministras Raimondas Vejuonis turėtų sutvirtinti „baltišką brolystę“ su Lietuva tiek gynybos ir saugumo, tiek kitose srityse, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „R.Vėjuonis yra patyręs politikas, galintis vadovauti šaliai ir vesti ją į priekį. Prezidentas R.Vėjuonis yra tikras Lietuvos draugas - tiek, kiek mes bendravome gynybos klausimais, visada rasdavome bendrą kalbą.

  Latvijos Seimas trečiadienį vakare naujuoju šalies prezidentu išrinko gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurstomo įtampos santykiuose su kaimynine Rusija, iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Kaip nurodoma, penktąjį ir paskutinį neeilinio plenarinio posėdžio balsavimą jis laimėjo 55 balsais prieš 42. Vienas šio turo balsalapis buvo pripažintas sugadintu.

Rusijos liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis siūlo atšaukti ambasadorių iš Latvijos konsultacijoms ir imtis spaudimo dėl Latvijos Seime svarstomo įstatymo dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo „už sovietų okupacijos neigimą“, praneša ria.ru. Vakar Seimo teisės komisija patvirtino teisės aktų pakeitimų siūlymus, kurie numato baudžiamąją atsakomybę „dėl respublikos sovietų ir nacių okupacijų neigimo.

Latvijos Seimas ketvirtadienį pritarė sprendimui skirti 15 mln. latų (73,7 mln. litų) kompensacijoms, kurios bus mokamos nukentėjusiems per praeitą savaitę įvykusią prekybos centro „Maxima“ griūtį Rygos priemiestyje Zuolitūdėje ir aukų artimiesiems. Šios lėšos bus skirtos iš Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos programos, susijusios su taršos leidimų aukcionais – jos bus nukreiptos į vyriausybės fondą nenumatytiems atvejams.

Šiandien Latvijos seimas įvedė įstatymų pataisą, pagal kurią už rūkymą šalia vaikų bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Latvijos parlamentas svarstymo metu patvirtino gydytojų atstovų kreipimąsi ir priėmė atitinkamas įstatymų pataisas, praplėtusias smurto prieš vaikus sąvoką. Įstatymo projekte yra teigiama, kad fizinis smurtas – tai sąmoningas jėgos panaudojimas, kurio metu kyla grėsmė vaiko gyvybei ar sveikatai.

Latvijoje į prezidento postą pretenduoja tik du kandidatai – dabartinis prezidentas Valdis Zatleras ir Seimo narys Andris Berzinis. Daugiau pretendentų antradienį iki 17 val. pasibaigusio termino nebuvo. V. Zatlerą kandidatu į prezidentus iškėlė partijos „Vienybė“ ir „Už geresnę Latviją“. A. Berzinio kandidatūrą iškėlė penki Žaliųjų ir Ūkininkų sąjungai priklausantys parlamento nariai.

Latvijos Seimo pirmininkė Solvita Aboltina visų Seimo narių vardu pareiškė užuojautą dėl Poeto Justino Marcinkevičiaus mirties. Latvijos Seimo pirmininkė Lietuvos parlamento vadovės Irenos Degutienės paprašė perduoti nuoširdžią užuojautą J. Marcinkevičiaus šeimai. „Justinas Marcinkevičius buvo ryški asmenybė Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime, teisėtai vadinama garbingu tautos poeto vardu.

Liepos 26-ąją Latvijos Seimas vienbalsiai priėmė pataisytą Nemokumo įstatymo versiją. Įstatymą pataisyti buvo grąžinęs Latvijos prezidentas Valdis Zalteris. Ruošiant norminį aktą, daugiausiai diskusijų kilo dėl fizinių asmenų bankroto paskelbimo procedūros. Šiandien priimtoje įstatymo versijoje numatytas skolų išmokėjimo terminas tęsis nuo vienerių iki trejų su puse metų, rašo BB.lv. Jeigu skolininko pajamos leidžia grąžinti bankui bent 50 proc.

Latvijos pensininkai jaučiasi pasmerkti išmirti dėl vyriausybės veiksmų. Latvijos, kuri išgyvena didžiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos nuosmukį, prezidentas pritarė Seimo įstatymui, numatančiam 2009-2012 metais sumažinti pensijas dirbantiems pensininkams 70 proc., o visiems kitiems - 10 procentų. Taupymo sumetimais Latvijoje sumažintos ir kitos socialinės išmokos.

Latvijos Seimas trečiadienį per paskutinį svarstymą priėmė šalies konstitucijos pataisas, numatančias rinkėjų teisę siūlyti paleisti parlamentą. Remiantis pataisa, parlamentas laikomas paleistas, jeigu referendume už tai balsavo dauguma rinkėjų ir bent du trečdaliai rinkėjų, dalyvavusių pastaruosiuose Seimo rinkimuose. Teisę siūlyti paleisti Seimą turi ne mažiau kaip dešimtadalis visų rinkėjų. Pataisos netaikomos dabartinio šaukimo Seimui - jos bus taikomos kito, 10-ojo šaukimo Seimui.

Baltijos valstybė, sausio 13-oji. Tūkstantinė žmonių minia prie parlamento. Ne, tai ne Lietuva, ir ne 1991 metai. Tačiau faktas, jog latviai Rygos senamiestyje susirinko ne ginti, o pulti, skamba kaip grėsmingas perspėjimas. Šią savaitę kaimyninę šalį sukrėtę įvykiai lietuviams – jau nebe neramumai kur nors Tailande ar Graikijoje. Tai vyksta visai greta mūsų, tokios pat patirties turinčioje visuomenėje.

Penktadienį apie 4 val. 30 min. ryto Latvijos Seimas paskutiniuoju svarstymu galiausiai pritarė makroekonomikos stabilizavimo planui, kuriame numatyti pakeitimai valstybės biudžete, mokesčių sistemoje ir kituose įstatymuose. Šie pokyčiai buvo būtini Latvijai siekiant gauti paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo, skelbia „Delfi.

Latvijos Seimas pirmu balsavimu patvirtino aukštojo mokslo įstatymo pataisos projektą, pagal kurį privačiose šalies aukštosiose mokyklose, gaunančiose valstybės dotacijas, bus uždraustos studijų programos užsienio kalba. Rusijos žiniasklaidos priemonių teigimu, draudimas visų pirma nukreiptas prieš rusų kalbą. Valstybinėse Latvijos aukštosiose mokyklose analogiškas draudimas įsigaliojo 2006 metais, tačiau iki šiol šalyje veikia 15 privačių mokyklų, teikiančių aukštąjį išsilavinimą.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas atsisakė pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Už separatistinių Gruzijos respublikų pripažinimą balsavo vos 5 deputatai, o prieš pasisakė 68 parlamentarai. Projekte, kurį parlamentui pristatė opozicinė partija „Už žmogaus teises ir vieningą Latviją“, buvo raginama užmegzti diplomatinius santykius su Abchazija ir Pietų Osetija ir paremti šių respublikų narystę Jungtinėse Tautose ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.

Latvijos Seimas neeiliniame posėdyje ketvirtadienį priėmė Gruziją remiantį pareiškimą. Rusijos ambasada Latvijoje šį pareiškimą pavadino vienašališku ir prieštaraujančiu tarptautinės teisės normoms.

Latvijos konstitucijos apsaugos biuro vadovas Janis Kažuocinis mano, kad užsienio specialiųjų tarnybų aktyvumas Latvijoje susijęs su noru išplėsti Rusijos įtaką šiame regione. Tai jis sakė penktadienį interviu Latvijos televizijos laidai „900 sekundžių“. „Visiškai aišku, kad Rusijos Federacija nori susigrąžinti didžiosios valstybės statusą. Daug kam Rusijoje skaudu, kad jų komunizmo laikų imperija nebėra tokia, kokia buvo, ir daug kas nori šią imperiją atkurti“, - sakė J.Kažuocinis.

Latvijos Seimas ketvirtadienį pirmuoju svarstymu pritarė įstatymo projektui dėl Lisabonos sutarties. Už šį projektą balsavo 81, prieš - vienas deputatas. Pasiūlymus prieš antrąjį šio klausimo svarstymą deputatai gali teikti iki balandžio 15 dienos. Dalyvaudami debatuose, deputatai iš esmės pasisakė už Lisabonos sutarties ratifikavimą, bet nuskambėjo ir euroskeptikų kritika, kad esą Latvija neturės didesnių galimybių realiai daryti įtaką Europos Sąjungos sprendimams.

Prieš šventinę ceremoniją Talino jūrų uoste, skirtą Šengeno plėtrai, Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas susitiko su naujuoju Latvijos Vyriausybės vadovu Ivaru Godmaniu. Abu premjerai pasidžiaugė istorine Šengeno plėtra, didinančia abiejų valstybių piliečiams judėjimo galimybes Europoje.Premjerai pažymėjo ypač gerus dvišalius santykius. Jiei aptarė atsiveriančią Šengeno erdvę ir pasidžiaugė jos teikiamomis naujomis galimybėmis ES piliečiams, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Latvijos Seimas ketvirtadienį neeilinio posėdžio metu absoliučia balsų dauguma išreiškė pasitikėjimą kandidatu į premjerus Ivaru Godmaniu ir jo vyriausybe. „Už“ balsavo 54 parlamentarai, „prieš“ – 53, skelbia Latvijos naujienų portalas „delfi.

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris penktadienį po susitikimo su penkių dešiniųjų partijų atstovais pasiūlė naująjį ministrų kabinetą formuoti dabartiniam vidaus reikalų ministrui Ivarui Godmaniui, pranešė Latvijos naujienų portalas „Delfi.lv“.I. Godmanis patvirtino žurnalistams neketinąs atsisakyti pasiūlymo ir netrukus imsiąsis formuoti penkių partijų koalicinę vyriausybę.Kandidatų į ministrų postus sąrašą vėliau turės patvirtinti Latvijos Seimas.

Prezidentas politinių problemų nespręsPraėjusią savaitę laišku kreipėmės į Prezidentą, kur išdėstėme savo susirūpinimą dėl kai kurių svarbių problemų, pirmiausia energetikos ir valstybės finansų srityse, o tuo pačiu išdėstėme ir argumentus, kodėl rinkimus būtų geriau surengti kitų metų kovo mėnesį.

Latvija skelbia karą iškrypėliams: Seimas ruošiasi griežtinti baudžiamąją atsakomybę už vaikų tvirkinimą, o vyriausybė svarsto galimybę priversti visus išaiškintus pedofilus dėvėti juos sekančią technologinę įrangą ir skelbti jų pavardes viešame registre. Latvijos Seimas vakar ėmė svarstyti priemones, kaip apsaugoti  vaikus nuo seksualinės prievartos, praneša Latvijos spauda. Parlamentarai siūlo griežtinti kriminalines bausmes už nepilnamečių tvirtinimą.

Latvijos Seimas vakar po pirmojo skaitymo pritarė įstatymo dėl visuotinio pajamų deklaravimo projektui, praneša Latvijos spauda. Nuo 2008 m. visi fiziniai asmenys Latvijoje privalės pateikti deklaracijas apie pajamas ir turimą turtą. Pirmąją privalomąją deklaraciją reikės pateikti iki 2009 m. balandžio 1 d., atsiskaitant už 2008 m.pajamas. Skelbiama, kad Latvijos mokesčių inspekcija tikrins ne visas deklaracijas, o tik tas, kuriose metinės pajamos ir sukauptas turtas viršys 12 000 latų.

Latvijos Seimas ketvirtadienį dar ketveriems metams šalies Centrinės rinkimų komisijos pirmininku patvirtino Arnį Cimdarą. Už jo kandidatūrą balsavo 71 deputatas, prieš - 11, susilaikė - 4.Po patvirtinimo A.Cimdaras pažymėjo, kad jo pranašumas buvo per tris kadencijas įgytas patyrimas organizuoti rinkimus Latvijoje, taip pat kitų šalių patyrimo šiuo klausimu žinojimas.Pirmą kartą 45 metų A.Cimdaras patvirtintas CRK pirmininku 1997 metais, po to pakartotinai buvo patvirtintas 1999 ir 2003 metais.

Latvijos vyriausybė antradienį įgaliojo ministrą pirmininką Aigarą Kalvytį pasirašyti prieš dešimt metų parafuotą Latvijos ir Rusijos sienos sutartį. Priėmus šį sprendimą, nebegalioja vyriausybės prieš dvejus metus priimta vienašališka deklaracija.

Rusijos ambasadorius Latvijoje Viktoras Kaliužnas mano, kad dviejų šalių sienos sutartį derėtų pasirašyti Maskvoje.Ambasadorius sakė BNS, kad jokių susitarimų, kada bus pasirašyta sienos sutartis, dabar nėra, tai turi spręsti vyriausybės, bet padaryti tai, jo manymu, reikėtų Maskvoje."Vyriausybės turi spręsti, kada pasirašyti sutartį. Viskas priklauso nuo to", - sakė diplomatas.

Latvijos Seimas ketvirtadienį galutiniu svarstymu pritarė įstatymui, suteikiančiam vyriausybei įgaliojimus pasirašyti sienos sutartį su Rusija be anksčiau pridėtos paaiškinamosios deklaracijos.Už įstatymą balsavo 69 deputatai, prieš - 26, susilaikiusiųjų nebuvo. Visi "Naujojo Laiko" bei susivienijimo "Tėvynei ir Laisvei" deputatai balsavo prieš.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga nemano, jog Seimas skuba išnagrinėti įstatymo projektą, siūlantį suteikti vyriausybei įgaliojimus pasirašyti sienos sutartį su Rusija.Po trečiadienį įvykusio pokalbio su ministru pirmininku Aigaru Kalvyčiu ji pabrėžė žurnalistams, kad parlamentarai šiam klausimui išspręsti turėjo daugiau kaip 16 metų."Tai ne tiek skubos, kiek politinės valios priimti ar nepriimti sprendimą klausimas", - sakė šalies vadovė.

Rygoje šeštadienį prie Okupacijos muziejaus apie 200 žmonių surengė patriotinę akciją, kurios metu dainavo tautines dainas ir ragino vyriausybę neatiduoti Rusijai Abrenės - dabartinio Pytalovo. Akcijoje kalbėjo jaunimo organizacijos "415 klubas", Nacionalinių partizanų susivienijimo atstovai, partijos "Viską - Latvijai!" vadovas Raivis Dzintaras, parlamentaras nuo "Naujojo laiko" partijos Karlis Šadurskis.

Latvijos Seimas ketvirtadienį per antrąjį svarstymą priėmė Administracinių pažeidimų kodekso pataisas, numatančias administracines nuobaudas už priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią narkotikų platinimui mokyklose ir pasilinksminimo įstaigose, nesiėmimą.

Latvijos Seimas ketvirtadienį atmetė nacionalistinio "Tėvynei ir Laisvei" ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę (JLNN) susivienijimo parengtas Baudžiamojo įstatymo pataisas, numatančias patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, viešai neigiančius Latvijos okupacijos faktą. Už "Tėvynei ir Laisvei"/JLNN siūlymą balsavo 30 deputatų, prieš - 22 ir 32 susilaikė.

Maskva kaltina Rygą ir Taliną rusų mažumų teisių pažeidimais. Tačiau tokia yra Kremliaus, o ne pačių Latvijoje gyvenančių rusų nuomonė. „Tu esi neteisi rusė, nes nekalbi apie žmogaus teisių pažeidimus Latvijoje“, – išgirdo viena rusų tautybės Latvijos visuomenės veikėja renginyje, skirtame NATO ir Rusijos tarybos idėjoms skleisti visuomenėje.

Rusijos Valstybės Dūmoje įregistruotas prašymo, kuriuo Lietuva raginama atsisakyti 1939-1941 m. prijungtų žemių, projektas. Toks prašymas - atsakas į balandžio 26 d. Lietuvos Seimo priimtą pareiškimą. Projekto autorius Viktoras Alksnis teigia, kad nuolat sovietinės okupacijos temą eskaluojantys Lietuvos politikai atkakliai vengia kalbėti apie tai, jog po Ribentropo-Molotovo Lietuvos teritorija išsiplėtė.

Latvijos Seimas priėmė sprendimą atverti visuomenei KGB archyvus ir buvusių KGB agentų bylas. Tuo pačiu žygiu kaimynų Seimas pratęsė dar dešimčiai metų draudimą buvusiems KGB bendradarbiams užimti atsakingas valstybės pareigas. Ten dekagėbizacija veikia, kaip ir teisingumas persekiojant kolaborantus enkavedistus - sovietinius karo nusikaltėlius ir genocido vykdytojus. Lietuvoje, esant valdžioje dabartinei daugumai, einama priešinga kryptimi.

Latvijos Seimas antradienį po keturias valandas trukusių svarstymų patvirtino Indulio Emsio iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos vadovaujamą mažumos vyriausybę. Šimto vietų parlamente už naujojo ministrų kabineto patvirtinimą balsavo 56 deputatai. Penkiolika mėnesių dirbusi ankstesnė Einaro Repšės vyriausybė atsistatydino vasario 5 dieną, kai savaitę prieš tai ji neteko daugumos parlamente, iš valdančiosios koalicijos pasitraukus vienai iš partnerių.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas per paskutinį svarstymą ratifikavo Latvijos prisijungimo prie NATO sutartį. Deputatai pasveikino šį sprendimą plojimais.Už sutarties patvirtinimą balsavo 77, "prieš" - šeši deputatai, o penki parlamentarai - susilaikė. Seimo užsienio reikalų komisijos vadovas Richardas Pikas pasveikino parlamentarus ratifikavus sutartį ir padėkojo visiems, kurie artino Latviją prie integracijos į NATO.

Nepaisydami spaudžiančio šaltuko trečiadienio rytą prie Rygos pilies - Latvijos prezidentės darbo rezidencijos - susirinko apie 8 tūkst. jaunuolių su plakatais pareikšti protesto prieš švietimo reformą, numatančią įvesti rusiškose mokyklose mokymą beveik vien latvių kalba. Protesto akcijos dalyviai didelėmis grupėmis eina į Katedros aikštę. Jos dalyviai laiko plakatus: "Jūsų ekscelencija, būkite išmintinga!", "Parodyk liežuvį reformai!", "Neleisime uždusinti gimtosios kalbos" ir kt.

Nepaisydami spaudžiančio šaltuko trečiadienio rytą prie Rygos pilies - Latvijos prezidentės darbo rezidencijos - renkasi jaunuoliai su plakatais pareikšti protesto prieš švietimo reformą, numatančią įvesti rusiškose mokyklose mokymą beveik vien latvių kalba. Kol kas prie Rygos pilies susirinko apie 700 žmonių, jų vis daugėja.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas pritarė siūlymui suteikti buvusiems KGB darbuotojams ir Komunistų partijos nariams, veikusiems joje iki 1991 metų sausio 13 dienos, teisę balotiruotis rinkimuose į Europos Parlamentą. Kaip jau pranešta, nagrinėdamas Rinkimų į Europos parlamentą įstatymą per antrąjį svarstymą Seimas balsų dauguma pritarė buvusių KGB darbuotojų ir komunistų teisių balotiruotis į Europos Parlamentą apribojimams, bet teisininkai paragino deputatus pakeisti savo sprendimą.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas pritarė siūlymui suteikti buvusiems KGB darbuotojams ir Komunistų partijos nariams, veikusiems joje iki 1991 metų sausio 13 dienos, teisę balotiruotis rinkimuose į Europos Parlamentą. Parlamentas per paskutinį svarstymą priėmė Rinkimų į Europos parlamentą įstatymą.

Maždaug du tūkstančiai moksleivių iš aštuonių Latvijos sostinės rusų mokyklų penktadienį (01.23) nėjo į pamokas. Jie surengė manifestaciją Rygos gatvėse, protestuodami prieš teisės įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba apribojimą. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos įvyko nesankcionuotas mitingas. Moksleiviai laikė plakatus "Šalin rankas nuo mūsų mokyklų!", "Už laisvą dėstomosios kalbos pasirinkimą". "Jeigu teisė nesuteikiama, ją reikia pasiimti pačiam.

Maždaug du tūkstančiai moksleivių iš aštuonių Latvijos sostinės rusų mokyklų penktadienį nėjo į pamokas. Jie surengė manifestaciją Rygos gatvėse, protestuodami prieš teisės įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba apribojimą. Išvakarėse Latvijos Seimas antruoju iš trijų svarstymų priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurios dar labiau sugriežtina mokyklų reformos sąlygas. Pavyzdžiui, rusų mokyklų vyresniosiose klasėse gimtąja kalba bus galima mokytis tik pačios rusų kalbos ir literatūros.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas galutiniu svarstymu priėmė audringas diskusijas valdančiojoje koalicijoje sukėlusias uostų įstatymo pataisas, numatančias iš esmės pakeisti uostų valdymo tvarką ir sustiprinti valstybės kontrolę Rygos ir Ventspilio laisvuosiuose uostuose. Remiantis pataisomis, valstybės vaidmuo priimant sprendimus padidės abiejuose uostuose - ir Rygos, ir Ventspilio uostų valdybose dabar bus po septynis žmones: keturi atstovaus valstybei, trys - vietos savivaldai.

Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos diplomatijos vadovas Antanas Valionis ir žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis antradienį aptarė Lietuvos ir Latvijos prekybinius santykius. Kaip žinoma, Latvijos Seimas patvirtino rinkos apsaugos priemonių įstatymą, pagal kurį įvedamos protekcinės priemonės gyvų kiaulių, kiaulienos ir subproduktų importui.

Latvijos Seimas ketvirtadienį (06.12) atmetė Liaudies partijos (LP) frakcijos parengtą nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku Einaru Repše. Tai buvo pirmasis opozicijos mėginimas atstatydinti E. Repšės vyriausybę per septynis jos darbo mėnesius. Prieš opozicijos iniciatyvą balsavo 55 deputatai, už - 27, susilaikiusiųjų nebuvo, kadangi kiti parlamentarai nedalyvavo balsavime.

Įtakingas dienraštis "Lietuvos rytas" jau antra diena pliekia kaimynę Latviją už bandymus sutrukdyti lietuviškam verslui toje šalyje ir nedraugišką elgesį dvišaliuose santykiuose.