latvija

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kinologai trečiadienį pristatys įgytą patirtį saugant Estijos, Latvijos, ir Lenkijos sienas. Septyni pasieniečių kinologai VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose kartu su savo augintiniais pademonstruos savo įgūdžius. Be jų renginyje dalyvaus ir kitų Lietuvos žinybų, vystančių kinologinę veiklą, atstovai. Specialiame projekte nuo 2019 metų rugpjūčio jau dalyvavo 28 pasieniečių kinologai.

Latvija nuo gegužės 10 dienos nutraukė susitarimą, pagal kurį buvo leidžiama iš Baltarusijos tiesiogiai geležinkeliu gabenti karinius krovinius išsiuntimui į trečiąsias šalis per Latvijos uostus, sekmadienį pranešė portalas Delfi.lv, remdamasis Susisiekimo ministerijos informacija.

Latvija penktadienį uždraudė įvažiuoti dar 102 Rusijos piliečiams, naujienų agentūrai BNS pranešė Užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus sprendimu šalis ir toliau draus atvykti Kremliaus režimą remiantiems asmenims. Draudimas, taikomas neribotą laiką, šįkart įvestas daugiausia Rusijos kultūros veikėjams, aktyviai palaikantiems prezidento Vladimiro Putino sprendimui įsiveržti į Ukrainą.

Latvių policija penktadienį per mitingą prieš sovietmečio paminklo nukėlimą Rygos centre sulaikė keturis asmenis, įskaitant europarlamentarę Tatjaną Ždanoką, vieną iš Latvijos rusų sąjungos (LKS) vadovų. Pasak policijos, vienas žmogus buvo sulaikytas, nes buvo įsisegęs už šalyje uždraustą Georgijaus juostelę, o likę trys – už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų šalių vykdomą, jo teigimu, rusofobišką politiką pavadino „tarptautiniu įžūlumu“. Tuo metu Lietuvai Rusijos ministras įgėlė pavadindamas ją rusofobiško erzelio skleidėja NATO ir Europos Sąjungoje.

Latvijos prezidentui Egiliui Levitui ketvirtadienį Vilniuje iškilmingai įteiktos Mykolo Romerio universiteto (MRU) garbės daktaro regalijos. Ceremonijos universitete metu Latvijos vadovui įteiktas Doctor Honoris Causa diplomas lotynų kalba ir specialus vardinis medalis, prezidentas papuoštas akademine juodo veliūro mantija, kepure ir baltu šaliku. „Išskirtinių asmenybių pasiekimai, jų ištikimybė teisinės valstybės ir demokratijos vertybėms yra puikus sektinas pavyzdys mūsų studentams.

 Ketvirtadienį netoli Vilniaus oficialiai atidarytas vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, ši jungtis padidins bendrą šalių nepriklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. „Šiandien labai svarbi, istorinė diena, žyminti labai glaudų Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad nuo vakar (gegužės 3 d.) pradėjo naujus reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Hamburgo (Vokietija). „airBaltic“ sujungia šiuos miestus trimis savaitiniais skrydžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti jau trečiąjį tiesioginį skrydį iš Vilniaus į Vokietiją.

Latvijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Michailą Vaniną, kad pareikštų protestą dėl rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo antisemitinių pareiškimų, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė latvių diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų dalį – trečdalį – valdo „Gazprom“, pastarosiomis dienos importavo gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau tikina, kad dabar šis tiekimas nevyksta. Šalies magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikta informacija rodo, kad pirmą kartą nuo kovo pabaigos rusiškos dujos į Latviją per Luhamos jungtį pradėjo tekėti balandžio 30-ąją.

Latvija neprieštarauja, kad Lietuva netoli jos sienos Baltijos jūroje statytų didelį vėjo jėgainių parką, sako šalių aplinkos ministrai. Šiuo metu vyksta būsimo parko poveikio aplinkai vertinimas (PAV), su kuriuo Latvija yra supažindinta, po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio Klaipėdoje antradienį sakė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

 Latvijoje antradienį sutriko kai kurių valstybinių įstaigų tinklalapių darbas. Paveiktose svetainėse popietę buvo rodomas pranešimas, kad turinys nepasiekiamas dėl techninių priežasčių. Tokių tinklapių veikimą prižiūrintis Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras (LVRTC) sakė BNS, kad sutrikimai yra techninio pobūdžio, o ne kibernetinės atakos padariniai.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį „primygtinai paragino“ šalies piliečius nevykti į Rusijos remiamą separatistinį Uždniestrės regioną Moldovoje arba nedelsiant išvykti, jei jie šiuo metu ten yra. Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova. Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst.

Ketvirtadienį, gegužės 5 d., Latvijos prezidentas Egilas Levitas su darbo vizitu lankysis Lietuvoje, kur dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties atidarymo ceremonijoje. Kaip BNS informavo Latvijos prezidento kanceliarijos Komunikacijos centro komunikacijos specialistė Elina Kresa, vizito metu taip pat įvyks bendra Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentų bei už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario spaudos konferencija.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kurios uždraustų gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos. Kol kas neaišku, kada šis apribojimas įsigaliotų, tačiau vyriausybė mano, kad tai galėtų įvykti nuo kitų metų. Tikimasi, kad įsigaliojimo data bus aptarta svarstant pataisas per galutinį svarstymą.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Rygos uoste, Kundzinsaloje gali pradėti veikti anksčiausiai 2023 metų vasarą, pareiškė bendrovės „Millennium Energy Partners“ valdybos pirmininkas Laša Šanidzė. Šiai JAV registruotai bendrovei priklauso Kundzinsalos projekto plėtotoja – įmonė „Kundzinsalas dienvidu projekts“. Anot L. Šanidzės, pastatyti SGD laikymo talpyklas, kaip numatyta pirminiame projekte, užtrunka dvejus ar dvejus su puse metų.

Latvijos parlamentarai nustatė bausmes Rusijos karo Ukrainoje rėmėjams – žada iš jų už bet kokią finansinę, materialinę, technologinę ar propagandinę paramą ten vykdomam genocidui atimti Latvijos pilietybę. Taip latviai esą saugo demokratines šalies ir Europos Sąjungos vertybes. Be to, Latvijoje nebebus galima laisvai mosuoti ir Putino agresijos simboliais jau tapusiomis „Z“ ir „V“ raidėmis. Už tai gyventojai gali užsitraukti kelių šimtų eurų baudą.

Lietuvai nėra aktualu sekti Latvijos pėdomis ir atimti pilietybę iš karą ar nusikaltimus remiančių asmenų. Taip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, įvertinusi Latvijos parlamento sprendimą. Taip yra todėl, kad atimti pilietybę galima tik iš asmenų, kurie turi kitą pilietybę, o Lietuvoje pilietybės suteikimas visuomet buvo išimtinis procesas.  „Negalima atimti pilietybės iš žmogaus, kuris neturi jokios kitos pilietybės.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokio kito paso.

Trys Baltijos valstybės ir Lenkija pasirengusios padėti Ukrainai rasti naujas logistikos kryptis, kad ji galėtų eksportuoti pirmiausia žemės ūkio produkciją, pareiškė Latvijos susisiekimo ministerija. Jos vadovas Talis Linkaitis tokią galimybę aptarė trečiadienį per bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų susitikimą su Ukrainos infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu ir Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskiu.

Siekiant didinti NATO partnerių buvimą Lietuvoje, reikia galvoti apie naują poligoną, galbūt steigiant jį su Latvija, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Tu gali daug ko prašyti, bet tavęs paklaus, kur treniruosis kariai, kur jie gyvens? Mes sprendžiame šituos dalykus – Rūdninkų poligonas. Mano požiūriu, reikia pradėti kalbėti apie dar vieną poligoną Lietuvoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Latvijos viešbučiai per praėjusį mėnesį sulaukė labai daug prašymų atšaukti užsakymus artėjančiam vasaros sezonui, pranešė Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas. „Deja, kovo mėnesį užfiksuota itin daug Vakarų šalių turistų atsisakytų užsakymų vasaros sezonui“, – Janis Naglis. Pasak jo, atšaukta beveik 80 proc. užsakymų. J. Naglis pabrėžė, kad Latvija, siekdama pritraukti turistų, turi bendradarbiauti su artimiausiomis kaimynėmis – Lietuva, Estija ir Skandinavijos šalimis.

Latvija „politiškai pasirengusi“ jau dabar atsijungti nuo bendro elektros tinklo su Rusija ir Baltarusija, tačiau tam trukdo fiziniai apribojimai, interviu portalui „Tvnet“ pareiškė premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, daroma viskas, kad atsijungimo nuo BRELL energetikos žiedo procesas vyktų kuo sparčiau, tačiau tokiam sprendimui reikia antrosios elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri šiuo metu yra tiesiama.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba vasarį sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Minsko specialiosioms tarnyboms. Kaip naujienų agentūrai BNS pranešė VDD, šis asmuo rinko informaciją apie kariuomenės ir svarbios infrastruktūros objektus, slapta juos filmavo ir fotografavo. Per kratas VDD pareigūnai konfiskavo techninės įrangos ir duomenų laikmenų. Dabar gauta medžiaga analizuojama.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų paketą valdo „Gazprom“, skelbia analizuojanti Rusijos reikalavimą už iš jos gaunamas gamtines dujas mokėti ne eurais, o rubliais. „Latvijas gaze“ per Rygos „Nasdaq“ vertybinių popierių biržą išplatintame pranešime teigiama, jog toks reikalavimas analizuojamas tiek teisiniu, tiek ir verslo interesų požiūriu. Pranešime pažymima, kad Rusijos reikalaujama naujoji atsiskaitymo tvarka gali formaliai nepažeisti sankcijų režimo.

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorės vadovas šeštadienį pranešė, kad Baltijos šalys nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų. „Jeigu dar buvo kokių nors abejonių, ar galima nors kiek pasitikėti tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai mums aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – pareiškė „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Barisas. „Nuo balandžio 1 dienos rusiškos gamtinės dujos nebeteka į Latviją, Estiją ir Lietuvą“, – pareiškė jis Latvijos radijui.

Danija gegužę pasiųs 800 karių į Latviją, atsakydama į NATO prašymą padėti sustiprinti Aljanso rytinį sparną, ketvirtadienį pranešė danų premjerė. Kopenhaga šio bataliono padidintą parengtį paskelbė Rusijai praeitą mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos. Danija jau yra dislokavusi Baltijos šalyse ir Lenkijoje sausumos pajėgų ir aviacijos pastiprinimų.

Latvijos Seimas ketvirtadienį uždraudė Rusijos karinės agresijos simbolius, įskaitant per karą Ukrainoje naudojamą taktinį ženklą „Z“. Priimtos pataisos numato bausmę už karinę agresiją ir karo nusikaltimus šlovinančių simbolių naudojimą viešose vietose. Tokią iniciatyvą pateikė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas, pareiškė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras. „Siekiai nustoti finansiškai maitinti Rusijos karo mašiną reiškia, kad turime rasti alternatyvą rusiškoms dujoms. Dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje siekia 60-65 teravatvalandes per metus, o SGD terminalas Klaipėdoje galės patenkinti tik pusę šio poreikio“, – sakė Taavi Aasas.

Latvijos centrinis bankas sumažino bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet prognozę nuo 4,2 proc. iki 1,8 proc., kitąmet – nuo 4,0 proc. iki 3,2 procento. Vidutinės metų infliacijos prognozės padidintos atitinkamai nuo 6,1 proc. iki 9,5 proc. ir nuo 2,9 proc. iki 3,7 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. Latvijos banko analitikas Uldis Lutkastė pabrėžė, kad naujausios prognozės atspindi makroekonomines tendencijas ir buvo parengtos padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis.

2025 metų Europos čempionato finalinės kovos vyks Latvijoje. Tai antradienį oficialiai paskelbė FIBA. Latvijoje dar taip pat bus žaidžiamos grupės etapo rungtynės, kurios dar vyks Kipre ir Suomijoje. Vienos grupės šeimininkė dar nėra paskelbta. Ji gali būti Ukraina, tačiau šalyje dabar vyksta Rusijos sukeltas karas. 2025 metų Europos čempionato dalyvės dar nėra žinomos.

Estijai gaivinant antrojo suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Baltijos šalyse projektą, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog „trijų valstybių lygmeniu“ dėl to kol kas neapsispręsta. Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Ekonomikos ministerija šį klausimą nagrinėja atsižvelgdama į bendrą Latvijos energetinį saugumą ir būdus, kaip užtikrinti alternatyvius šaltinius Rusijos gamtinėms dujoms.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui laipsniškai didinti Latvijos gynybos biudžetą, kad iki 2025 metų jis siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Finansų ministerijos ataskaita vyriausybei, siekiant stiprinti nacionalinį saugumą ir gynybą bei užtikrinti greitesnį ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų augimą, 2023 metais išlaidos gynybai bus padidintos iki 2,25 proc. BVP, 2024 metais – iki 2,4 proc. BVP, o 2025 metais – iki 2,5 proc. BVP.

Sekmadienį Latvijos kanalas „LTV1“ tiesiogiai transliavo pamaldas Balduonės bažnyčioje. Tačiau jos buvo staiga nutrauktos, kai bažnyčioje kilo gaisras. Likimo ironija, bet tuo metu kunigas skaitė pamokslą apie karą Ukrainoje. Kunigas uždavė klausimą: „Ar galime atleisti tiems, kurie davė įsakymą žudyti?“. Iškart po to bažnyčioje pasigirdo šūksnis: „Ugnis!“. Kaip matyti vaizdo įraše, operatorius pasuko kamerą tiesiai į lubas, kur jau buvo matyti didelės liepsnos.

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį TV3 televizijai sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Jis pabrėžė, kad nepaisant Rusijos ir Baltarusijos įmonėms taikomų sankcijų, krovinių judėjimas ir toliau vyksta. Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

„Esame pasiruošę Estijos, Latvijos, Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono susidūrimui su tokiu pat kariniu įsiveržimu“, – sako NATO Tapos karinės bazės centrinėje Estijoje vadas. Kariams, esantiems NATO Tapos karinėje bazėje centrinėje Estijoje, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sustiprino tikslo, paskirties jausmą. Pastarąją savaitę, nepaisant gausaus snygio, fronto stovykloje ir jos apylinkėse – vos 160 kilometrų nuo Rusijos sienos – buvo matyti daug veiklos ženklų.

Laisvosios Europos Radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) ketvirtadienį pranešė atidarantis biurus Lietuvoje ir Latvijoje. Juose dirbs žurnalistai iš Rusijos ir Baltarusijos biurų, kur veiklą nuspręsta stabdyti dėl ribojimų žiniasklaidai, suintensyvėjusių po Maskvos invazijos į Ukrainą. Vilniuje ir Rygoje taip pat įsikurs skaitmeninio televizijos kanalo „Current Time“ komanda, naujuose biuruose bus vystomi tiriamosios žurnalistikos projektai veiks ir skaitmeninių inovacijų centrai.

Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.

Latvijoje šiuo metu vedamos derybos dėl Rusijoje blokuoto nepriklausomo televizijos kanalo „Dožd“ transliavimo iš Rygos, rodo naujienų agentūros BNS turima informacija.  Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos pirmininkas Ivaras Abuolinis BNS patvirtino, kad tokios derybos vyksta ir kad jose dalyvauja kelios žiniasklaidos bendrovės. Tačiau jis atsisakė nurodyti, kokios tai bendrovės.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalies teritorijoje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Mir24“ ir „RTVi“, pranešė jos pirmininkas Ivaras Abuolinis. Draudimas retransliuoti „Mir24“ galios penkerius metus, „RTVi“ – vienus metus. I. Abuolinis naujienų agentūrai BNS sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl pažeidimų ir grėsmės Latvijos nacionaliniam saugumui. „Per šiuos kanalus buvo tvirtinama, kad karą sukėlė Ukraina, grasindama branduoliniu ginklu.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai sekmadienį apgręžė 34 asmenis, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo 2021 metų rugpjūčio 10-osios pasieniečiai užkirto kelią iš viso 6 347 bandymams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos.

Estija ir Latvija nusprendė uždaryti savo oro erdvę Rusijos oro bendrovių lėktuvams. „Estija jungiasi prie Lenkijos iniciatyvos ir uždraudžia visoms rusų oro bendrovėms naudotis mūsų oro erdve“, – šeštadienį transliuotojo ERR portalui per savo atstovą pareiškė ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas. „Rengiame pasiūlymą pagal atitinkamą sprendimą... Pagal jį planuojama uždaryti Estijos oro erdvę rusų oro bendrovėms.

Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos yra labai griežtos, bet išnaudotos dar ne visos galimybės, penktadienio rytą sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, komentuodamas sprendimus, priimtus skubiai sušauktame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Pasak Latvijos prezidento, Rusijai turi būti taikomos visos įmanomos sankcijos dėl jos agresijos Ukrainoje, ir apie tai yra toliau diskutuojama.

Latvija paprašė NATO sąjungininkių konsultacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė premjeras Krišjanis Karinis. NATO sutarties 4-asis straipsnis numato galimybę Aljanso narėms surengti konsultacijas bet kuriuo metu, jeigu jos mano, kad bet kurios iš narių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui yra iškilusi grėsmė.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė iki šio mėnesio pabaigos nutraukianti naktinius skrydžius į Ukrainą ir iš jos. Pasak bendrovės atstovų, toks sprendimas palies penkis naktinius reisus Ryga-Kijevas ir su reisus Ryga-Odesa. Skelbiama, jog „Air Baltic“ susisieks su bilietus į šiuos reisus įsigijusiais keleiviais ir pasiūlys skristi kitu laiku. Aviakompanija pažymi, kad prieš kiekvieną skrydį įvertinama esama padėtis ir vadovaujamasi valdžios institucijų rekomendacijomis.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 14 604 testus patvirtinti 6 776 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė devyni anksčiau koronavirusu užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 11 992 naujus koronavirusinės infekcijos atvejus ir šešių užsikrėtusių žmonių mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 7 199,2 iki 7 175 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Šiemet prognozuojamą maisto produktų brangimą Latvijos gyventojai galbūt pajus dar skausmingiau negu energijos išteklių kainų kilimą, Latvijos banko ekonominės analizės svetainėje makroekonomika.lv rašo centrinio banko ekonomistė Ieva Opmanė. Nors 2022 metų sausį metinė infliacija Latvijoje buvo mažesnė negu ankstesnį mėnesį ir sumažėjo nuo 7,9 proc. 2021 metų gruodį iki 7,4 proc., tai nereiškia, kad infliacija jau pasiekė piką, mano ekspertė.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 17 799 testus patvirtinti 7 789 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė keturi anksčiau koronavirusu užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 10 707 naujus koronavirusinės infekcijos atvejus ir 13 žmonių mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą padidėjo nuo 6798,1 iki 6 847,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.