laisvadieniai

Šiuo metu darbuotojai Lietuvoje kasmet gali atostogauti 20 darbo dienų per metus. Tai yra mažiau nei mėnesis, Europos Sąjungos (ES) nustatytas atostogų minimumas. Nors Seime yra siūlymų nuo kitų metų suteikti 2 dienomis ilgesnes atostogas, yra manančių, kad to nereikia – atostogų lietuviams esą užtenka, mat turi daug šventinių dienų bei mamadienių. Vis tik kiti vardija poilsio trūkumo keliamas problemas.

Vis tenka išgirsti kai kurių darbuotojų nusiskundimų dėl to, kad rūkantys jų kolegos dirba mažiau, mat reguliariai darbo metu išeina parūkyti. Kad šio žalingo įpročio neturintys darbuotojai neliktų nuskriausti, kai kurios įmonės užsienyje nusprendė jiems suteikti papildomų atostogų dienų. Vis tik, ar to reikėtų Lietuvoje, nuomonės – prieštaringos.

2024 metams įsibėgėjus, gyventojai jau planuoja savo atostogas. O tą darant labai svarbu atkreipti dėmesį ir į šventines dienas, su kuriomis galima paatostogauti daugiau nei savaitę, pasiėmus vos porą laisvadienių. 2023 m. buvo trys ilgieji savaitgaliai, šiemet jų – net šeši. O pasiėmus po vieną laisvadienį iš viso būtų aštuoni. Du laisvadieniai – 9 dienos atostogų Du ilgieji savaitgaliai – Naujieji metai pirmadienį ir Lietuvos Valstybės atkūrimo diena penktadienį – jau praėjo.

Lietuva yra viena pirmaujančių šalių, pagal darbuotojams suteikiamus laisvadienius. Europos Sąjungos šalys privalo suteikti mažiausiai 20 dienų mokamų kasmetinių atostogų, tačiau kai kurios valstybės narės yra dosnesnės, skelbia portalas „Euronews“. Kai kuriose šalyse yra valstybinių švenčių kalendorius, kuriuo galima pasinaudoti, kad kasmetinės atostogos būtų kuo ilgesnės.

Ilgųjų savaitgalių gerbėjams 2024-ieji metai bus tikrai neblogi. Šiais metais bus net penki ilgieji savaitgaliai. Pirmasis iš jų laukia jau už mėnesio per Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.). Galimybės pasimėgauti keturiomis poilsio dienomis šiemet nebus, bet gruodį, kuomet antradienį bus Kūčios, o trečiadienį ir ketvirtadienį minėsime šv.

Pirmą lapkričio savaitę lietuviai turės net dvi laisvas šventines dienas, t. y. lapkričio 1-ąją arba Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Tad pasiėmę 3 atostogų dienas laisvą turės visą savaitę. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja rekordinius kelionių užsakymus. Jų teigimu, šis laikotarpis, renkantis atostogas, yra vienas populiariausių. Pašnekovai įvardijo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, keliauja tiek lėktuvais, tiek autobusais. 98 proc.

Atostogų eiti tiek, kiek panorėsite. Tai ne svajonė, o tokią politiką savo darbuotojams leidžia kelios Lietuvos įmonės. Vienos iš jų atstovai aiškina: darbuotojai patys geriau žino, kiek jiems reikia atostogų. Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.

Dirbantiems žmonėms – 5 papildomi laisvadieniai per metus sveikatinimuisi: šitokią naują Darbo kodekso pataisą Seime siūlo socialdemokratas Linas Jonauskas. Žeria statistikos skaičius, skelbiančius, kad lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė 5 metais trumpesnė nei Europos, ir tikisi, kad per papildomus laisvadienius tautiečiai pasirūpins sveikata. Tačiau daugelis parlamentarų iš kolegos siūlymo šaiposi.

Ši savaitė – tikra dovana poilsio ištroškusiems Lietuvos gyventojams. Tačiau dalis tautiečių laisvadienius žada skirti ne artimųjų kapų aplankymui, o kelia sparnus į užsienį. Anot kelionių organizatorių, domėtis trumpalaikėmis kelionėmis Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis žmonės pradėjo jau liepą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sostinėje esančiose Sudervės kapinėse vilnietė Regina palaidojo tėtį ir mamą.

Tuščios gatvės, pustuštės ar net išvis neveikiančios valstybinės įstaigos ir net privatūs verslai. Darbdaviai skaičiuoja, kad pirmadienį laisvadienį pasiėmė ir mini atostogas susiveikė net pusė dirbančiųjų. Daliai tautiečių tai ne prie širdies – žmonės negavo reikiamų paslaugų. Kiti džiaugiasi – papildomas poilsis dar niekam nepakenkė. Atostogavo ir net pusė ministrų, užtat kai kuriems kitiems teko darbuotis net už keturis, bent jau teoriškai.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios leis paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Viena iš svarbiausių naujovių – papildomos poilsio dienos suteikimas vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams.

Politikai iš kepurės traukia dar vieną idėją dėl papildomų atostogų darbuotojams. Socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo įteisinti penkias atostogų dienas per metus, kurias žmonės galėtų išnaudoti sveikatai gerinti – keliauti darytis tyrimų, masažų ar tiesiog praleisti laiką gamtoje. Valdantieji atkerta, kad tai būtų per didelis valstybės kišimasis, o darbdaviai aiškina, kad šiuolaikinės įmonės ir be politikų nurodymų rūpinasi darbuotojų sveikata.

Artėja galimybė papildomais laisvadieniais nuo darbo džiaugtis ir po vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, tėvadienį ar mamadienį tėvai gautų kartą per tris mėnesius, jei augins vaiką iki dvylikos metų. Darbuotojai džiaugiasi, o darbdaviai skaičiuoja, kiek milijonų tokie papildomi vyriausybė siūlomi laisvadieniai darbdaviams kainuos. Kultūros srityje dirbantis klaipėdietis Tomas kartu su žmona augina devynerių Adelę. Vyras pasakoja, kad jo dukra savarankiška.

Po mažai ilsėtis leidusių 2021 metų, 2022-ieji Lietuvos darbuotojus džiugins ilgaisiais savaitgaliais. O patys apsukriausi turės ne vieną progą su viena ar pora atostogų dienų savo savaitgalius prailginti ir iki penkių dienų. Kitąmet Lietuvoje išpuola penki ilgieji savaitgaliai – vienu daugiau nei šiemet. Tiesa, pirmojo ilgo savaitgalio teks palaukti iki kovo, nes Naujieji metai 2022 m. minimi šeštadienį, sausio 1-ąją, o Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – trečiadienį.

Darbo kodekse nustatyta, kad paprastai daugeliui darbuotojų suteikiama 20 dienų trukmės kasmetinių atostogų. Tačiau vis dažniau svarstoma, ar toks atostogų kiekis yra pakankamas ir kodėl kai kurių profesijų atstovai atostogauja daug ilgiau nei daugelis paprastų darbuotojų. Profesinių sąjungų atstovai kalba, kad Lietuvoje atostogos dažnai naudojamos ne pailsėti, o gauti papildomą finansinę išmoką.

Seimas ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis būtų apibrėžta mobingo sąvoka, o darbdaviams grėstų baudos, jei darbuotojai pasiskųstų patiriantys užgauliojimus, engimą, diskriminaciją… arba įrodytų, kad jiems skiriamos nepagrįstai sunkios užduotys ar kritika, nuolat nepatogiu laiku skiriami laisvadieniai ar atostogos.

Tūkstančiai senjorų visoje šalyje penktadienį vėl stojo į eilės laukti skiepų nuo koronaviruso – kai kurie jų braukia ašaras ir ilgisi artimųjų. Pensininkai viliasi jau netrukus apkabinti anūkus, pamatyti pasiligojusius tėvus ar net išskristi pas vaikus į užsienį. O tuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse, užuot suskiepijus vyriausiuosius gyventojus, vakcinos padalijamos įmonių darbuotojams.

Profesinės sąjungos reikalauja Vyriausybę kitais metais ryžtingai, 10 eurų padidinti biudžetininkų algų bazinį dydį ir pagaliau viršyti prieš daugiau nei dešimtmetį buvusį prieškrizinį lygį. Kai kuriems tokiu atveju alga kiltų ir 300 eurų. Profsąjungos reikalauja ir bent 1 vaiką turintiems tėvams suteikti laisvą dieną – tėvadienį. Premjerė tokiems siūlymams pritarti neskuba ir planuoja sunkias derybas.

Negalinti biudžetininkams ženkliai kelti algų, Vyriausybė valdininkams leidžia mažiau dirbti ir daugiau ilsėtis. Nuo šiol valdininkams 17 apmokamų darbo dienų bus skirtos poilsiui, mokymams ir sveikatinimuisi, jei jie įstos į profsąjungą valdiškoje įstaigoje. Vyriausybės atstovų teigimu, čia tarsi kompensacija už tai, kad kitąmet tik 1 euru padidės bazinis atlyginimo dydis.

Nors Lietuva turi daugiau šventinių dienų, per kurias nereikia eiti į darbą, nei daugelis Europos valstybių, užuominų, kaip būtų galima papildyti laisvadienių sąrašą, yra. Belieka žvilgtelėti į kaimynines valstybes, kurių šventinės nedarbo dienos turi tradicinių ar istorinių ryšių ir su mūsų šalimi. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Lietuvių kompanija dirbanti ne penkias kaip visi, o keturias dienas per savaitę negali atsidžiaugti rezultatais. Pelnas stabiliai auga, idėjų sugeneruojama daugiau nei anksčiau, džiugina ir smarkiai sumažėjusi darbuotojų kaita. Tačiau darbdavių atstovas optimizmu netrykšta – esą toks modelis Lietuvoje gali būti pritaikomas ne visiems, o retai kompanijai. Pasak jo, didžioji dauguma lietuvių darbuotojų tokiam pokyčiui dar yra nepasiruošę.

Laukiantiems šventinių dienų ir ilgesnių trijų ar net keturių dienų savaitgalių šie metai itin palankūs – turėsime net penkias tokias progas. O norintys dar ilgesnių – penkių – dienų savaitgalių tam turės tris progas. Sausis Kadangi Naujuosius metus šiemet švenčiame trečiadienį, norintys ilgesnių švenčių jau turėjo suskubti darbovietėse prašyti laisvo ketvirtadienio ir penktadienio – sausio 2 ir 3 dienų – ir taip kartu su savaitgaliu sukurti sau penkių dienų atostogas.

Kam ilsėtis kelias dienas, kuomet gali visą savaitę ar net ilgiau. Su tokiu požiūriu didžiąsias šių metų šventes pasitinka daugybė tautiečių. Kitą savaitę ištuštės ne tik privačių įmonių, įstaigų koridoriai, bet ir įvairių valstybinių institucijų salės bei kabinetai. Skaičiuojama, jog atostogas tarp Kalėdų iki Naujųjų metų šiemet susiorganizavo bent trečdalis ministerijų, savivaldybių darbuotojų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas šiandien registruoja Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo padidinti kasmetinių atostogų darbuotojams skaičių atsisakius kelių valstybinių švenčių dienų – gegužės 1 d. ir lapkričio 2 d., rašoma pranešime spaudai. Parlamentaras teigia, kad patvirtintų valstybinių švenčių dienų simbolika tampa vis mažesnė dėl nuolatos didėjančio jų skaičiaus.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneša vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji gali ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Kadangi šiemet kalendoriuje palankiai išsidėstė savaitgaliai ir Kūčios bei Kalėdos, darbuotojai be papildomų laisvadienių ir taip ilsėsis net penkias dienas – nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 26 d. imtinai.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Ketvirtadienį Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria siūloma papildyti laisvadienių Lietuvoje sąrašą, numatant, kad dirbti nereikėtų ir per Vėlines (lapkričio 2 d.). Šią Darbo kodekso pataisą inicijavęs Seimo narys, socialdemokratas Edvardas Žakaris mano, kad Vėlinės Lietuvoje turi ryškias tradicijas, ši diena iki šiol svarbi daugumai lietuvių.

Artėja savaitgalis ir Vasario 16-oji. Šalies gyventojai skubės į šventinius renginius, vyks į svečius ar laiką leis namuose. Kad artėjančių švenčių neaptemdytų skaudžios nelaimės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų ypač atsargiai elgtis su ugnimi: nepalikti be priežiūros besikūrenančių, perkaitintų krosnių, degančių žvakių, įjungtų elektrinių šildymo prietaisų, nelaikyti prie jų greitai užsidegančių daiktų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros mažame...

Neseniai rašiau, kad Lietuvoje vis kalbama, kad neva visa Europa turi laisvą kalėdinę savaitę, o Seime pasigirdo balsų skelbti šventine diena ir gruodžio 31-ąją. Tiksliau, jau įregistruotas Darbo kodekso pakeitimo projektas dėl šios dienos skelbimo nedarbo diena. Pasinaudojome Europos Komisijos informacija apie keleto šalių narių turimas šventines-nedarbo dienas. Oficialiai pagrindinės nedarbo dienos „kalėdinę” savaitę yra gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. Tačiau kelios šalys (pvz.

Visiems, kurie planuoja keliauti atostogų – naujas, 2013 metų kalendorius su šventinėmis dienomis. Primename, kurios 2013 metų dienos bus šventinės, bei kuriomis darbo savaitės dienomis galėsime turėti papildomų poilsio dienų, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Norintys jau dabar planuoti 2013 metų atostogas, turėtų atkreipti dėmesį į žemiau pateiktas datas.

Siaučiant krizei dauguma žmonių liko be darbo, o daugelis tų, kurie vis dar dirba, buvo paprašyti už tą patį atlygį dirbti daugiau valandų, rašo BBC. Tad kurios šalys dirba ilgiausiai? Pagal vidutinį metinį pradirbtų valandų skaičių Pietų Korėja yra sąrašo viršuje su 2 193 valandomis. Laipteliu žemiau jos atsidūrė Čilė, kurios gyventojai vidutiniškai vargo 2 068 valandas. D. Britanijos darbininkai dirba 1 647 valandas, o vokiečiai su 1 408 valandomis atsidūrė sąrašo apačioje.

Užgavėnių šventės renginiai į sostinės Rotušės aikštę subūrė minias žmonių. Vilniečiai ir sostinės svečiai džiaugėsi įvairiais renginiai, vaišinosi gardžiais valgiais, tradiciniais blynais. Rotušės aikštėje šurmuliavo prekybininkai. Žmonės džiaugėsi ir persirengusiais entuziastais, kurių pasirodymas ypač domino mažuosius.

Tyrimas atskleidė, kad D. Britanijos motinos nuolat siunčia sergančius vaikus į mokyklą, nes pačios nesijaučia galinčios prašyti laisvos dienos darbe jiems prižiūrėti, skelbia „Mail Online“. Tyrėjai nustatė, kad maždaug keturios iš dešimties dirbančių moterų liepė eiti savo vaikams į mokyklą, nors jie jautėsi blogai, kadangi nedrįso atsiprašyti iš darbo.