krizė

Kai Seimas ir Vyriausybė laužo ietis dėl biudžeto lėšų taupymo, pateikiami daugelį šalies gyventojų ateinančiais metais galintys stipriai nuskurdinti pasiūlymai, Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse elgiamasi lyg ekonominio pakilimo laikotarpiu. Alytaus miesto žmonių išrinktieji susidarė galimybes beveik dvigubai daugiau gauti kanceliarinėms išlaidoms, už posėdžiavimą, pasirengimą posėdžiams, o administracijos mažinimą „sužaidė“ tik dėl akių.

Pastangos išgelbėti euro zoną, keičiant Europos Sąjungos (ES) sutartį,  žlunga. Iš pradžių kalbėta, kad 17 šalių, įeinančių į valiutos bloką,  iki kitų metų kovo pasirašys konvencijos pataisas, tačiau Vengrijai ir Didžiajai Britanijai griežtai pasisakius prieš, nutarta tęsti derybas tarpvalstybiniu lygmeniu ir derėtis dėl bendrų taisyklių biudžeto deficitams sureguliuoti. (Papildyta 12.17 val.

Briuselyje vyksta euro ateitį turintis lemti ES viršūnių susitikimas. Jame Vokietija ir Prancūzija turėtų raginti keisti ES sutartį, kad būtų galima griežtinti finansų drausmę. Prieš šį viršūnių susitikimą Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą. Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių.

Daugelis Panevėžio įmonių šiemet savo darbuotojus Kalėdų ir Naujųjų metų proga pamalonins kukliau nei pernai ar užpernai. Taupydamos pinigus jos pobūvius nukelia į 2012-ųjų pradžią, renkasi pigiau kainuojančius atlikėjus. Per ekonominį pakilimą solidžių sumų darbuotojų kalėdiniams ir naujamečiams vakarėliams bei dovanoms negailėjusios įmonės neskuba atleisti užėjus krizei susiveržtų diržų, o kai kurios dar labiau taupo. „Mūsų bendrovei šie metai finansiniu atžvilgiu vieni prasčiausių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Galimybę paviešinti JAV centrinio banko ir didžiųjų finansų milžinų kruopščiai slepiamą informaciją apie slaptas paskolas suteikė tik teismai. Didieji pasaulio bankai daugiau nei dvejus metus dangstėsi tuščiomis kalbomis apie stabilumą ir tuo metu siurbė paskolas iš JAV federalinių rezervų banko (FED). ,,Ekonomika. lt“ jau rašė (2011 08 29), kad FED neatskleidė pasauliui bankų, kuriems gelbėti skyrė daugiau nei 1,2 trln.

Po kelis mėnesius trukusios vyriausybės krizės ir protestų Kuveito emyras šeichas Sabahas al Ahmedas Al Sabahas  paleido parlamentą. Tai reiškia, kad šalyje per du mėnesius turi būti surengti nauji rinkimai. Neseniai emyro naujuoju premjeru paskirtas šeichas Džabiras Mubarakas Al Sabahas  gavo nurodymą organizuoti rinkimus, pranešė valstybinė televizija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nepalaikanti valdančiųjų siūlymo taupyti pensininkų sąskaita ir ragina įvesti prabangaus turto apmokestinimą. Pasak jos, ekonominė situacija ir jos prognozės greitai keičiasi, prognozės, kurių pagrindu buvo parengtas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projektas, jau nebegalioja. Dėl to esą būtina galvoti apie papildomas priemones, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.

Pastarųjų metų istorija parodė, kad nevaldoma rinkos ekonomika be valstybės įsikišimo krizės nesuvaldo. Krizė dar labiau padidino visuomenės turto bei pajamų nelygybę. Pati demokratija tapo dar labiau pažeidžiama dėl socialinio netikrumo, ekonominės nelygybės. Todėl būtina didinti valstybės vaidmenį.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nuomone, Vyriausybė, žadėdama pensininkams grąžinti tik pusę kitąmet numatytos sumos, pasielgė netinkamai ir neteisingai. „Kai tik pritrūkstama lėšų, konservatorių Vyriausybė lupa jas nuo silpniausiųjų. Nuolat kylant kainoms, net ir grąžintos pensijos į ikikrizinį lygį nebeturės tokios perkamosios galios kaip buvo 2008-aisiais.

Pirmadienį Italijos ministras pirmininkas Mario Monti parlamentui pristatys 30 mlrd. eurų vertės taupymo priemonių paketą, skirtą sutvirtinti ekonomiką ir padėti įveikti skolų krizę. Sekmadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurių mokesčių didinimui, pensijų reformoms ir priemonėms, skirtoms paspartinti ekonomikos augimą. Įvedęs naują nuosavybės mokestį M. Monti tikisi surinkti daugiau nei 10 mlrd. eurų.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį susitiks aptarti kovos su skolų krize priemonių, informuoja BBC. Savo mintis jie išsakys penktadienį vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime. Praėjusią savaitę N. Sarkozy pažymėjo, kad Prancūzija ir Vokietija turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, užtikrinant „zonos stabilumą“. „Kas liks iš Europos, jeigu žlugs euras? Nieko“, – praėjusią savaitę kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Kinijos valdžia neketina naudoti lėšų iš tarptautinių rezervų, kad pagelbėtų Europos Sąjungai, kovojančiai su skolų krize. Apie tai pareiškė Kinijos liaudies respublikos (KLR) užsienio reikalų viceministrė Fu Yingas. Viceministrė pabrėžė, kad vyriausybė neeikvos lėšų iš tarptautinių rezervų nei užsieniniams projektams, nei kovai su skurdu šalies viduje.

Vienas iš euro kūrėjų, buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delorsas teigia, kad euro projektas nuo pat pradžių turėjo trūkumų, o šios kartos Europos lyderiai nesugebėjo išspręsti esminių jo problemų. Interviu „The Daily Telegraph“ J. Delorsas teigė, kad klaidos, padarytos kuriant eurą, pasmerkė bendrą valiutą dabartinei skolų krizei. Be to, dabartiniai lyderiai per vėlai susigriebė ir per mažai padarė, kad sustiprintų bendrą valiutą.

Lietuvos durpių pramonę pastaruosius 3 metus stekena krizė ir lietingos vasaros – gavyba sumažėjo, žaliavą tenka vežtis iš užsienio. Durpininkų teigimu, dabar pagrindinė jų užduotis – kaip nors išgyventi iki geresnių orų. Tada bus galima lengviau atsikvėpti. Jeigu tik Seimas nesugalvos apkrauti įmones didesniais mokesčiais, praneša LTV „Panorama“. 2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė durpių pardavimą sumažino iki trečdalio. Tad teko mažinti ir gavybą.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis įsitikinęs, kad Baltijos šalys pasirengusios galimiems ekonominiams sukrėtimams Europoje. Jis tai pareiškė penktadienį po Taline įvykusio susitikimo su Lietuvos ir Estijos vadovais. A. Berzinis pabrėžė, jog Baltijos šalys priėmė daug svarbių sprendimų finansų sektoriui stabilizuoti, ir tai yra papildoma garantija, kad jos lengviau įveiks bet kokius naujus sukrėtimus.

JAV prezidentas Obama „labai aktyviai“ kalbasi su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir bando rasti skolų krizės sprendimo būdus, tačiau savo patarimus jis, užuot prisidėjęs prie viešai reiškiamų nuomonių „kakofonijos“, palieka už uždarų durų, teigia JAV ambasadorius ES Viljamas Kenardas (William Kennard), rašo „EUobserver“. JAV ambasadorius teigia, kad dėl 2009-ųjų finansinės krizės patirties JAV administracija „gali duoti daug patarimų, tačiau nusprendėme viešai to nedaryti“. V. Kenardas pažy...

Žurnalas „Foreign Policy“ pristato unikalų 2011 metų idėjų portretą ir šias idėjas sugalvojusius mąstytojus. Pirmąjį dešimtuką sudaro beveik vien tik iškiliausi Arabų pavasario dalyviai ir tik 10-oje vietoje atsidūrė trijų svarbiausių pasaulio centrinių bankų (JAV Federalinio rezervų banko (FED), Europos centrinio banko (ECB) ir Kinijos centrinio banko) valdytojai.

Penktadienį Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pagrasino sujaukti Prancūzijos ir Vokietijos planus skubiai pakeisti Europos Sąjungos (ES) sutartį. Po pokalbio su Prancūzijos prezidentu D. Kameronas sakė, kad prezidentas jo neįtikino, jog, norint sustiprinti euro zoną, būtina keisti ES sutartį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, jog TVF yra patenkintas tuo, kad sprendžiant Europos skolų krizę gali vaidinti antraeilį vaidmenį. Anot jos, krizę reikia spręsti stiprinant biudžetus ir įgyvendinant struktūrines reformas. „Labai džiaugiuosi, kad TVF dalyvauja sprendžiant krizę. Jo dalyvavimas veiksmingas, tačiau nebūtinai matomas“, - sakė K. Lagard.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) pareiškė, kad ateinančios 10 dienų Europai bus lemiamos norint išsaugoti euro zoną. „Prasideda kritinis 10 dienų laikotarpis, per kurį turime parengti galutinį Europos Sąjungos (ES) atsaką į krizę“, - finansų ministrų susitikimo metu sakė O. Rėnas.

Latvijos ekonomistas Andersas Aslundas, kuris kartu su šalies premjeru Valdžiu Dombrovskiu parašė knygą „Kaip Latvija įveikė finansinę krizę“, tinklapyje „EU Observer“ publikavo straipsnį, kuriame išgyrė griežtą Lietuvos Vyriausybės ekonomikos politiką, padėjusią išbristi iš 2008-ųjų krizės, rašoma „euobserver.com“. A. Aslundo straipsnyje teigiama, kad šiemet Lietuva yra viena iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, per pirmąjį pusmetį jos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 6,6 proc.

Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose rengiamas JAV ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, tačiau dėl skolų krizės jį temdo tamsūs debesys, informuoja BBC. Pirmadienį Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose priims Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso. Manoma, kad pagrindinė susitikimo tema bus euro zonos skolų krizė. Pastaruoju metu išaugo nerimas dėl recesijos.

Pirmadienį pagrindiniai JAV akcijų rinkos indeksai išaugo maždaug 3 proc. Rinką sustiprino viltys, kad naujos kovos su krize priemonės padės Europai įveikti skolų krizę. Optimizmo įpūtė ir naujiena, kad JAV per „juodąjį penktadienį“ ir savaitgalį amerikiečiai išleido 52,4 mlrd. dolerių. „Dow Jones“ indeksas padidėjo 2,87 proc. ir siekė 11553,74 punkto, „S&P 500“ išaugo 3,26 proc., iki 1196,49 punkto, o „Nasdaq Composite“ padidėjo 3,61 proc. ir sudarė 2529,58 punkto.

Kadenciją baigiantis Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero iš dalies prisiėmė atsakomybę dėl skaudaus savo socialistų partijos PSOE pralaimėjimo lapkričio 20-ąją vykusiuose parlamento rinkimuose. Jo vyriausybė sunkios ekonominės krizės akivaizdoje padarė klaidų ir nepakankamai įtikinamai išaiškino gyventojams griežtų taupymo priemonių būtinybę, pareiškė J. L. R. Zapatero šeštadienį PSOE centro komiteto susitikime Madride.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai.

Tie, kurie stebi pinigų ir valdžios kovą Rytų Europoje, jau senokai pradėjo jaudintis dėl Lietuvos banko „Snoras“ – verslo imperijos, valdančios ir vieną pagrindinių šalies dienraščių – ateities, skelbia įtakingas verslo savaitraštis „The Economist“. Lietuvos vyriausybės lapkričio 16 d. sprendimas nacionalizuoti banką ir išduoti arešto orderius jo pagrindiniams akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui tik padidino šiuos nuogąstavimus. Akcininkai neigia padarę kokią nors žalą.

Ekonomikos recesijos Europoje galima išvengti, tačiau būtinos lėšos norint nuraminti finansų rinkas, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas. Per interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“ EBPO vyriausiasis ekonomistas Pjeras Karlas Padoanas (Pier Carlo Padoan) sakė, kad prognozės, kurias EBPO paskelbs pirmadienį, nurodys labai silpnas augimo perspektyvas, kurios yra pagrįstos neigiamu scenarijumi, atspindinčiu rimtą finansų krizę euro zonoje.

Užsienio aktorius Ashtonas Kutcheris nekomentuoja skandalo detalių apie neištikimybę savo žmonai. Tačiau užsienio žurnalistams atvirai pasakojo, kokių dailiosios lyties atstovių negali pakęsti. „Aš niekada negalėčiau būti su moterimi, kuri norėtų pakeisti mane“, — teigė 33-trejų metų aktorius. Holivudo garsenybė neįvardino, kad būtent taip jam nutiko su Demi Moore. Apskritai, savo žmonai jis negaili komplimentų. Panašu, kad A. Kutcheris nori išsaugoti savo santuoką.

Kompaniją „Macroscope tyrimai“, atlikusią tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie SNORO krizės priežastis ir padarinius, nustebino itin atsargus verslininkų vertinimas, o tai ir rodo, kad padėtis yra sudėtinga. „Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad būtų galima užtikrintai įvardinti įvykio priežastis.

Tyrimų bendrovės „Ramboll“ surengta apklausa atskleidė, kad jeigu šiandien Danijoje vyktų referendumas dėl euro įvedimo, dauguma – 63,2 proc. – danų balsuotų prieš, informuoja „EUobserver“. Ankstesnių „Ramboll“ apklausų rezultatai rodė pusiausvyrą tarp „taip“ ir „ne“ balsų. Pastaruoju metu euro zoną slegia sunki skolų krizės našta, todėl mažėja ir pasitikėjimas bendra bloko valiuta.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barrosas ir toliau ragina įvesti bendras 17 euro zonos valstybių narių euroobligacijas ir mano, kad tai bus veiksmingas finansų krizės sprendimo būdas, praneša AP. Su tokia jo nuomone nesutinka Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pirmadienį J. M. Barrosas pareiškė, kad euroobligacijų planas „yra geras sumanymas“, nes jį įgyvendinus išlaidauti mėgstančios valstybės nebegalėtų gyventi ant mokių ir apie biudžetą galvojančių valstybių kuprų.

Netiesa, kad Lietuva dar neišlipo iš krizės duobės. Pavyzdžiui, merų ir jų pagalbininkų atlyginimai ėmė augti kaip ant mielių. Tiesa, valdininkų veidai dar susiraukę. Na, padidėjo kai kurių merų atlyginimai 200–500 litų, merai ir administracijos vadovai į rankas gauna iki 8 tūkst. litų, tačiau mažesnių rajonų vadovai tegauna apie 4 tūkst. Argi tai pinigai? Taip savo atlyginimo padidėjimą apibūdino senatvės pensijos mero kėdėje sulaukęs ukmergiškis Algirdas Kopūstas. Ne atlyginimas, o ašaros.

Kinija ir JAV gali sutikti paremti Europą per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), jeigu regiono politikai susitars dėl kovos su krize plano, teigia Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas. Jis pažymėjo, kad 17 narių turinti euro zona yra „virsmo taške“, o suirutė daro įtaką JAV ir besivystančioms ekonomikoms. TVF gali padėti „apsaugoti Europos sistemą“, kai tokios šalys kaip Italija įgyvendina priemones, padėsiančias atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Automobilių vagių įpročiai keičiasi: labiausiai vagiamų automobilių sąraše vokiškus keičia japoniški, o pareigūnai apgailestaudami pastebi, kad nusikaltimui vis dažniau  iš nevilties ryžtasi kitos išeities gyvenime nebematantys žmonės. Ekonominė krizė Lietuvai padarė ir paslaugų: nemažai automobilių vagišių  išvažiavo į užsienį, todėl vagysčių skaičius ženkliai sumažėjo. Tačiau likę vis dar kelia galvos skausmą vairuotojams.

Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus, Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

Susiklosčius sunkiai finansinei situacijai Rusija pasirengusi teikti Europai praktinę pagalbą, pirmiausia - per TVF. Tai trečiadienį per susitikimą su Vokietijos verslininkais pareiškė RF ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. „Mes pasirengę teikti jai (euro zonai) praktinę ir realią pagalbą, pirmiausia, žinoma, per TVF mechanizmus“, - sakė jis.

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Jungtinės Karalystės darbo rinkai gresia „lėtas skausmingas susitraukimas“, nes darbdaviai ketina lėtinti naujų darbuotojų priėmimą, skelbiama ekspertų parengtoje ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros instituto (The Chartered Institute of Personnel and Development) specialistai prognozuoja, kad padėtis Britanijos darbo rinkoje vidutinės trukmės perspektyvoje blogės dėl pasaulinės ekonominės krizės.

Kelios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės tapo komforto klubo narėmis, turinčiomis daug teisių, tačiau mažai pareigų. Estija kartu su kitomis valstybėmis turi prisidėti prie to, kad padidėtų tokių šalių atsakomybė, teigia Estijos premjeras Andrusas Ansipas. „Dabartinė skolų krizė atskleidė tikriausiai didžiausius ES trūkumus. ES duoda nurodymus valstybėms kandidatėms, tačiau dažnai labai nedaug arba visai neduoda nurodymų valstybėms narėms“, - sakė A. Ansipas.

Ši internete klaidžiojanti iliustracija paprastai atskleidžia kai kurių krizę išgyvenančių šalių nacionalinius ypatumus....

Jungtinių Valstijų milijardieriaus investuotojo Voreno Bafeto (Warren Buffet) nuomone, naujausi valdžios pokyčiai Italijoje ir Graikijoje šioms šalims turėtų išeiti į naudą, tačiau nerimas dėl Europos skolų krizės ir toliau kenks ekonomikai, praneša AP. V. Bafetas televizijai CNBC sakė, kad investuotojai vis mažiau pasitiki euru, tačiau Europoje nėra pakankamai įgaliojimų turinčios institucijos, galinčios imtis priemonių, reikalingų apsaugoti valiutą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį pareiškė, kad šis laikotarpis Europai gali būti sunkiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. „Šis laikotarpis Europai yra vienas iš sunkiausių, galbūt sunkiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, - savo partijos nariams pareiškė A. Merkel. Ji taip pat pridūrė bijanti, kad jeigu žlugs euras, žlugs ir Europa, ir pažadėjo padaryti viską, kad užkirstų tam kelią.