kovo 11
Kovo 11-oji
Tai svarbi valstybinė šventė, žyminti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais. Tą dieną Aukščiausioji Taryba, vadovaujama Vytauto Landsbergio, paskelbė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, taip nutraukiant ryšius su Sovietų Sąjunga.
Ši diena simbolizuoja laisvę, tautinį atgimimą ir tautos siekį gyventi nepriklausomoje valstybėje. Kovo 11-oji švenčiama su pasididžiavimu: vyksta renginiai, koncertai, vėliavos pakėlimo ceremonijos. Tai proga prisiminti tautos istoriją, demokratijos vertybes ir laisvės kainą.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Kovo 11-osios renginių metu keisis viešojo transporto darbas
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad šį trečiadienį, kovo 11 d., dėl mieste vyksiančių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo renginių keisis 88 autobusų maršruto trasa ir galimi nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių. Atkreipiame vilniečių dėmesį, kad šį šventinį trečiadienį viešasis transportas važiuos pagal sekmadienio tvarkaraščius.
Vasario 16-oji – valstybingumo užtaisas, iššovęs Kovo 11-ąją
Vasario 16-oji. Valstybės atkūrimo diena. Ką ji mūsų tautiečiams reiškė tuomet ir ką reiškia dabar? Kaip laikui bėgant pasikeitėme mes ir mūsų vertinimai?
Apie tai kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, istorijos daktaru Algirdu Jakubčioniu.
A. Jakubčionis: Vasario 16-oji yra ta diena, kai visa Lietuva turi švęsti, džiaugtis, kad mes turime tokią šventę.
A. Mamontovas: kiekvieną dieną turime kovoti už Lietuvą
Gerbti ir didžiuotis tuo, ką turime. Vienas iš sakinių šovusių į galvą einant į susitikimą su muzikos kūrėju, atlikėju, fotografu Andriumi Mamontovu. Visada paprastas ir turintis savo nuomonę – kartais tai atrodo taip neįprasta Lietuvoje. „Mūsų galvose verda chaosas.
A. Kaušpėdas: dar pamatysime, kaip vaduosis Baltarusija ir pati Rusija. Dar bus daug nuotykių
„Atsimenu, kad visą naktį su draugais kalbėjomės, diskutavome ir šventėme“, - paprašytas prisiminti dieną po Kovo 11-osios Akto pasirašymo sakė legendinės roko grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas. - O kitą dieną nieko ypatingo neįvyko, paprasčiausiai, viskas atrodė labai spalvotai“. Paklaustas, kokiomis spalvomis viskas nusidažė, atlikėjas nė kiek nesuabejojo: „Tautinėmis, bičiuli, ryškiai geltona, žalia, raudona.
J. Panka: biurokratai popierius kilnoja, o Tauta žygiuoja ir švenčia taip, kaip nori
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir praėjusiais metais, nėra linkusi kovo 11-ąją leisti Gedimino prospektu žygiuoti tautiniam jaunimui. Tačiau pasak Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininko Juliaus Pankos, žygiuojama ir švenčiama bus bet kuriuo atveju, net ir be savivaldybės leidimo. Oficialų prašymą kovo 11 dieną surengti eitynės sostinės Gedimino prospektu Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga pateikė dar prieš Kalėdas, portalui Balsas.lt patvirtino sąjungos pirmininkas J. Panka.
Teisę į rentą siūloma suteikti ir po Kovo 11-osios išrinktiems deputatams
Kovo 11-osios Akto nepasirašiusiems, į Aukščiausiąją Tarybą po Kovo 11-osios išrinktiems deputatams siūloma suteikti tokias pat socialines garantijas kaip signatarams. Su tokiu pasiūlymu į parlamento vadovybę kreipėsi Signatarų klubo nariai. Pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso, minėtas siūlymas paliestų tik keletą žmonių, į Aukščiausiąją Tarybą, išrinktų 1990 metų balandį.
Sveiki sulaukę dar vienos Kovo 12-osios
Kaip jau teko brūkštelėti vakar, kai šventėme Kovo 11-osios akto sukaktuves, prieš 23 metus į aikštę priešais Seimą kovo 12 dieną buvo atropojęs nedidelis skaičius nukvakėlių ir/arba provokatorių, liejusių krokodilo ašaras – kodėl Algirdas Mykolas Brazauskas (AMB) neišrinktas šalies vadovu. Truputį šventę pagadino, bet nieko esminio iš to neišėjo. Kitą dieną „The day after“ (kitą dieną – liet. iš ang.
„Lietuvos garbė 2013“: įspūdingoje ceremonijoje pagerbti paprasti žmonės, atlikę nepaprastus darbus
Šventinę muziką grojantis paradinėmis uniformomis vilkintis orkestras, raudonas kilimas, degantys fakelai, vėjyje besiplaikstančios Lietuvos trispalvės, iškilmingai pasipuošę svečiai, aukščiausi valstybės vadovai ir raitas ant žirgo nuo Vilniaus Aušros Vartų atjojantis... Marijus Mikutavičius. Tai – ne scena iš filmo, o tradicinių apdovanojimų „Lietuvos garbė 2013“ pradžia.
Mes gyvename Lietuvoje, bet elgiamės tarsi būtume išvaryti iš namų
Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Mūsų mentalitetas yra keistas, ir nežinia, kodėl esame tokie, kokie esame – kaip išvaryti iš namų. Viena vertus, mes nedrąsūs. Kita vertus, niekuo netikime, esame abejingi, lyg visa, kas vyksta aplinkui ir yra svarbiausia, mūsų nedomintų. Taip teigia architektas Audrys Karalius, svarstydamas apie lietuvių mąstymo ypatumus. Dvidešimt treji metai žmogaus gyvenime – nemažai.
Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija
Vytautas Sinkevičius, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Nepriklausomybės atkūrimą lėmė lietuvių tautos troškimas gyventi nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.
REKLAMA
REKLAMA
Patriotizmas nepamatuojamas
Du kartus Patriotų premija apdovanotas Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras šiaulietis Dangiras Mačiulis mano, kad kritiškai žvelgti į praeitį ir ja didžiuotis yra suderinami dalykai. „Nebūtinai tas, kuris garsiausiai rėkia ir į krūtinę mušasi, yra didžiausias patriotas“, – sako D. Mačiulis.
Istorines „klaidas“ atsimenant
Visus su Kovo 11 sveikinu ir negaliu neatsiminti, kad anuomet – prieš 23 metus - buvo giedra diena – ne taip, kaip šiandien. O jau kovo 12 nuotaiką sugadino kairuoliški kvailiukai (arba samdyti provokatoriai). Jau kovo 12 dieną Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus šalininkai, nepatenkinti, kad šalies lyderiu nebuvo išrinktas nūnai jau velionis Algirdas Mykolas Brazauskas, prie Seimo rūmų protestavo prieš V. Landsbergio išrinkimą.
Vilniuje minimos Nepriklausomybės metinės
Minint 23 Nepriklausomybės atkūrimo akto metines Vilniuje neišvengta įtampos ir žodžiavimosi. (papildyta 13.30) Seimo narys Petras Gražulis, priklausantis frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ lygino sostinės valdžios politiką su sovietmečiu bei plūdo bendrapartietį Vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską. „Jei aš būčiau vidaus reikalų ministras – šiandien čia nebūtų nei vieno policininko. Konkrečiai pasakau“, - portalui balsas.lt sakė politikas.
Lietuva mini Kovo 11-ąją
Lietuva šiandien mini 1990 metų Kovo 11 dieną - Aukščiausiosios Tarybos, vėliau pavadintos Atkuriamuoju Seimu, paskelbto Nepriklausomybės atkūrimo akto sukaktį. „Beveik prieš ketvirtį amžiaus iškovota Lietuvos Laisvė mums atvėrė plačias galimybes savarankiškai augti ir tobulėti, teisę spręsti ir rinktis, klysti ir mokytis taisyti savo klaidas. Visa tai darėme visi kartu, kartu su savo Valstybe.
Lietuva visada kovojo už laisvę
Kovo vienuoliktosios akto signataras, Kelmės rajono Garbės pilietis Antanas Račas, prieš kurį laiką balansavęs tarp gyvenimo ir mirties, sako, jog tokios akimirkos padeda kitaip pažvelgti į būtį. Šiuo metu kai kuriuos lietuvius užvaldęs poniškumo sindromas, turtingo gyvenimo propaganda, sekso ir malonumų kultas neturi išmušti iš vėžių doro, tradicinių vertybių besilaikančio žmogaus. Jis privalo išlikti. Nors ir mažuma, bet tvirta.
Į Kovo 11-osios eitynes atvyksta nacionalistai iš Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos
Rytoj sostinės senamiestyje turėtų įvykti Kovo 11-osios eitynės, kurioms miesto savivaldybė išdavė leidimą vykti tik Upės gatvėje. Tuo nepatenkinti organizatoriai pareiškė, kad organizuoti renginį jie atsisako, bet niekas negali žmonėms uždrausti rinktis ir žygiuoti „savarankiškai“. Planuota, kad eitynėse dalyvaus apie penki tūkstančiai žmonių, kurie iš Katedros aikštės patrauks Pilies gatve ar Gedimino prospektu.
Tauta turi būti stipri kaip Heraklis
„Kovo 11 – oji man kaip ir kiekvienam lietuviui – garbinga, brangi ir svarbi šventė. Tačiau devyni iš dešimties Lietuvoje dar likusių gyventojų pasakytų, kad ne tokios Lietuvos norėjo. Išvažiavusieji irgi išreiškia tokią pat poziciją. Juk jie – tarsi pabėgėliai...“ – sakė Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse į redakciją užsukęs ūkininkas iš Skruzdėlynės vienkiemio Marijus ČEKAVIČIUS. Galėjo būti penki milijonai – Jūs domitės tikrąja, nesufabrikuota Lietuvos istorija.
Kovo 11-ąją gims policinė Lietuva?
Sveikindama visus Lietuvos piliečius su svarbiausia šių laikų švente – nepriklausomos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-ąja, jaučiuosi ir džiugiai, ir sukrėstai. Vos per 23 metus mes pamiršome, ko siekė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, „Baltijos kelyje“, daugiatūkstantiniuose mitinguose jo žmones bei idėjas palaikiusios minios. 2013 metais mes pamiršome, kad Trispalvė yra kiekvieno lietuvio vėliava ir su ja jau lyg neturėtų būti baugu pasirodyti gatvėje, viešojoje vietoje.
Aistros dėl Kovo 11-osios eitynių: policija pasirengusi įvairiems išpuoliams
Policijos pareigūnai pasirengę sutramdyti įvairius patriotais save vadinančių jaunuolių išpuolius. Vilniaus apskrities policijos vadovas Kęstutis Lančinskas pakvietė visus vilniečius švęsti Nepriklausomybės dienos atkūrimą, tačiau įspėjo, kad kiekvienas nesankcionuotas žingsnis bus stebimas. "Sutelksime apie tris šimtus pareigūnų, ketiname įvesti konkretų planą priklausomai nuo susidariusios padėties.
Kovo 11 dieną tautininkams Gedimino prospektas uždarytas, juos siunčia „pas pederastus“ į Upės gatvę
Vilniaus savivaldybė, uždraudusi sostinės Gedimino prospekte rengti netradicinės seksualinės orientacijos paradą, kategoriška ne tik homoseksualų atžvilgiu. Kartu su gėjais į kitoje Neries pusėje esančią Upės gatvę siekiama išsiųsti ir tautininkus, pasiryžusius centrinėje Vilniaus gatvėje rengti tradicines Kovo 11-osios eitynes. Tautininkai Gedimino prospekte nepageidaujami Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka naujienų portalui Balsas.
Viešųjų ryšių ekspertas: valdiškas šventiškumas atstumia
Lietuvos valstybingumo datų šventimo tradicijos netikusios – valdiškos pompastiškos kalbos atstumia, švenčių per daug ir jos nupigintos, – mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas.
Lietuva turi tris valstybingumą įprasminančias šventes – Liepos 6 d., Vasario 16 d. ir Kovo 11 d. Švenčių daug, bet lietuvių nuotaikos nuo to nelabai gerėja.
Istorikas: skausminga praeitimi bandome pateisinti šių laikų nusivylimus
Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Metų metus tenka stebėti, kaip tokio pobūdžio šventės minimos kitose šalyse. Birželio mėnesį Didžioji Britanija iškilmingai paminėjo Karalienės Elžbietos II valdymo deimantinį jubiliejų ir žmonės džiaugsmingai plūdo į gatves, nepaisydami lietaus, išdidžiai žygiavo nešini savo šalies atributika ir sveikino karališkąją šeimą.
Liepos 14 –ąją visa Prancūzija švenčia Bastilijos paėmimo dieną.
Trispalves pirkti suskumba prieš valstybines šventes ir sporto renginius
Vėliavų gamintojai tikina, kad prieš valstybines šventes ir sporto renginius jų prekių paklausa išauga kelis kartus.
Tuo metu policininkai gyventojams primena, kad liepos 6-ąją prie gyvenamųjų namų ir įstaigų privaloma iškelti valstybines vėliavas, to nepadariusieji bus baudžiami, praneša LTV naujienų tarnyba.
Didžiausių užsakymų vėliavų gamintojai sulaukia iš valstybinių įmonių, tuo metu įprasti pirkėjai trispalvę paprastai perka parduotuvėse.
Seime vyko eksparlamentarų klubo suvažiavimas
Penktadienį istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje prasidėjusiame steigiamajame Lietuvos eksparlamentarų klubo suvažiavime dalyvauja 56 ankstesnių kadencijų Seimo nariai.
Pasak posėdžiui pirmininkaujančio Henriko Žukausko, Lietuvoje yra 380 buvusių parlamentarų, iš jų 101 priklauso Signatarų klubui.
Nacizmas ir lietuviškasis nacionalizmas – nesuderinami
Peržiūrėjęs šiuometinių ir pernykščių kovo 11-osios eitynių vaizdus, užsirašiau kelias mintis. Vienos nukeliavo į socialinį tinklą „Facebook“, kitos liko užrašų knygelėje. Pabandysiu kai ką išplėtoti.
Plechavičiukas upelyje
Pernai su motina keliavau po Suvalkiją. Marijampolės priemiestyje Kvietiškyje pervažiavome tiltelį virš senos upelio vagos – kažkada ten būta Šešupės intako.
Valstybės apžvalga ataskaitiniu laikotarpiu
Kovo 11-ąją minint trečią dešimtmetį gyvuojančios valstybės pradžią, norisi apžvelgti visą statinį – nuo pamatų iki stogo.
Nauji seni pamatai
1990 metų kovą tautos atstovai buvo tvirti lyg monolitas – už nepriklausomybės atkūrimą rankas pakėlė 124 Atkuriamojo Seimo deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši.
Ant tokio monolitinio pamato norėta sukurti modernią nacionalinę valstybę, grįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais.
Tokia ir sukurta.
Karinių oro pajėgų vadas: ginti Tėvynę – ne tik teisė, bet ir pareiga
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės vadui pulkininkui leitenantui Virginijui Steponavičiui 1990-aisiais buvo 22-eji. Tiek, kiek šiemet Kovo 11-ąją sukanka Lietuvos nepriklausomybei. Tuos metus jo gyvenime skiria dideli pasikeitimai: apie paskelbtą nepriklausomybę lakūnas sužinojo tarnaudamas Rusijoje, o šią vasarą turėtų išvykti dirbti į Lietuvos atstovybę prie ES ir NATO Briuselyje.
Kovo 11-osios išvakarėse – nauja knyga apie Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo narius
„Sako, žiūrėk, ką radau antikvariate. Kaip manai, jeigu mes greta sudėtume abu Seimus, kaip tai atrodytų?“, – ketvirtadienį pristatydama knygą „Lietuvos Steigiamojo ir Atkuriamojo seimo nariai. Glaustos biografijos“, kurios idėjos autorius Nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Lubys (1938–2011), sakė Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, į kurią su knygos idėja pirmiausia ir kreipėsi B. Lubys.
Kovo 11-oji ir V. Putinas: ar karinga retorika virs grėsme?
Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines.
Svajoto neutralumo Lietuva taip ir nepasiekė?
„Mes kalbėjome apie Lietuvos neutralumą, bet jo pasiekti nepavyko. Tačiau nė vienas neįsivaizdavome, kad taip greitai galima pasiekti nepriklausomybę“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, prisimindamas 1988–1990 m. vykusias diskusijas ir Lietuvos siekius.
Vienas pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės narių Juozas Olekas diskusijoje „Dar kart apie Kovo 11-ąją“ taip pat teigė, kad Lietuva laisva tapo tam deramai nepasiruošusi.
Detalės apie karius, dalyvavusius neonacių eitynėse, lieka paslaptimi
Lietuvos kariuomenė atliko kelis tarnybinius tyrimus dėl karių dalyvavimo kovo 11–osios eitynėse kartu su radikalių pažiūrų veikėjais. Lietuvos kariuomenės vado atstovo spaudai Skomanto Povilionio teigimu, tyrimas nustatė, kad dalyvaudami eitynėse kariai nepažeidė jokio įstatymo.
Lietuviai baudžiami už nepakantumą
„O, žiūrėk, kokie beždžionės įlipo“, – šaukdami per visą autobusą juodaodžius apibūdina treningais apsirengę vaikinai. Juodaodžiai kalbasi tarpusavyje ir, nesuprasdami, kad šaipomasi iš jų, nekreipia į lietuvaičius dėmesio. „Gerai, kad dar už mus žaidžia, nes duočiau į galvą kitaip“, – atpažinę vienoda apranga vilkinčius sportininkus šaiposi lietuvaičiai.
Dauguma bylų – dėl komentarų internete
Šiais metais padaugėjo nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.
Kosmopolitiniai radikalai šmeižia ir meluoja
Kaip ir reikėjo tikėtis, Kovo 11-ąją per televizorius išvydę vis gausėjančias patriotų gretas, sukruto įvairūs kosmopolitiniai radikalai, save pravardžiuojantys “lygybės”, “tolerancijos” bei “žmogaus teisių” aktyvistais ir centrais.
Įpratę šventes organizuoti už reprezentacines lėšas lygesni už lygiuosius šie „valdžiažmogiai“ nusprendė, kad tik jie teisingai švenčia kovo 11-ąją.
Eitynės Kovo 11-ąją – tikrojo patriotizmo diskreditacija?
Grupė „Už lygybę“: radikalų eitynės rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ir tautai
Seimo laikinoji grupė „Už lygybę“ pasmerkėVilniuje kovo 11-ąją surengtas radikalų eitynes.
Savaitės apžvalga: japonai po žemės drebėjimo telkia jėgas
Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai:
2011 03 07, pirmadienis
Kaziuko mugė džiugino išgryninta lietuviška kokybe, bet liūdino kainomis. Jau šimtmečius (skaičiuojama, kad 407 kartą) sostinėje rengiama Kaziuko mugė šiemet neregėtai išsiplėtė – per pusantro tūkstančio dalyvių užplūdo ne tik Rotušės aikštę, Gedimino prospektą, Pilies gatvę, bet nusidriekė net iki Užupyje esančio Tymo kvartalo.
Laisvė elgtis savaip
Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų.
Tautiška giesmė pateikta modernia forma
Kovo 11-osios proga Seime pristatyta tik iš pasaulinės premjeros Europos Komisijoje atkeliavusi meninė instaliacija „Tautiška giesmė“, vėliau kūrinys bus parodytas Ukrainos visuomenei, kūrėjų planuose – pademonstruoti instaliaciją ir kitose užsienio šalyse.
Pasaulinė instaliacijos premjera Briuselyje pristatyta vasario 16-osios proga – pirmą kartą Europos Komisija savo pastatuose suteikė erdvę menininkams iš Lietuvos.
Datos ir simboliai
Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį.
„Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.
Minime Nepriklausomybės atkūrimo 21–ąsias metines
Lietuva penktadienį mini Nepriklausomybės atkūrimo 21–ąsias metines.
1990 m. kovo 11–ąją Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Algimantas Matulevičius: Kovo 11–oji įpareigoja pilnai išsilaisvinti
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis,
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės,
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
Tik Lietuvos žmones, o ne atskiri veikėjai iškovojo kad 1990 metų kovo 11 diena vėl taptų Laisva. Mūsų tėvai ir seneliai puoselėjo lietuvybę ir nešė kaip tą gintaro lašelį iš kartos į kartą skiepydami savo vaikams neišpasakytą meilę savo vienintelei Tėvynei Lietuvai.
Kovo 11–osios akimis
Kovo 11–osios išvakarėse tarsi iškyla du egzistenciniai klausimai. Kitokie nei 1990 metais.
Dabar norisi klausti, kiek liko nepriklausomybės. Valstybei ir žmogui. Kiek žmogus savyje jaučia tos nepriklausomybės.
Nepriklausomybė, kurios taip ryžtingai siekėme ir 1990–aisiais pasiekėme, lėtai virsta kažkuo kitu. Antagonistišku. Virsta vis didėjančia priklausomybe. Įvairiausių priklausomybių rinkiniu. Ne mūsų sugalvotiems karams. Briuseliui.
Prezidentė kovo 11-osios iškilmėse nedalyvaus
Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ųjų metinių minėjimo renginius Dalia Grybauskaitė iškeitė į skubiai šaukiamą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje.
Kovo 11-ąją Briuselyje rengiamame neeiliniame Europos Vadovų tarybos posėdyje bus aptariama susiklosčiusi įtempta padėtis Libijoje ir Šiaurės Afrikoje.
Kovo 11-oji: už galimybes sumokėjome praradimais
Kitą savaitę Lietuvai minėsiant dvidešimt pirmąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, pastebima, kad nebelieka tuo metu puoselėtų idėjų ir siekių.
Už per du dešimtmečius gautas galimybes sumokėjome praradimais – nykstantis tautos bendrumo jausmas, lietuvybė, įsivyravęs individualizmas, globalizacija menkina Lietuvos nepriklausomybę, tautos identitetą.
Spaudos apžvalga: kovo 11-osios eitynės sulaukė pasipriešinimo
Simono Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas piktinasi Vilniaus valdžios sprendimu leisti kovo 11-osios eitynes. Reikalaujama renginį uždrausti. Tokią poziciją S.Wiesenthalio centras išreiškė neseniai išplatintame pranešime. Vilniaus savivaldybės sprendimas leisti eitynes Gedimino prospektu pavadintas klaidingu. Esą miesto valdžia leidžia viešai skleisti tautinio nepakantumo ir antisemitizmo idėjas.
Kovo 11-osios jubiliejus – deguto šaukštai
Švenčiant Nepriklausomybės atstatymo Akto dvidešimtmetį, šalia pakilių nuotaikų būta ir nesusipratimų, nusivylimo deklaracijų, politinio įniršio, mėginimų krautis politinį kapitalą bei paniekos demonstravimo. Visus vienyti turinti šventė kai kam tapo papildomu dirgikliu.
Politologas: nusivylimas atėjo dėl perdėtų lūkesčių
Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetis be šventinių renginių dar paženklintas ir skambiais nusivylimo pareiškimais. Pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog po dvidešimties metų Lietuva tik kitaip perdažyta, žymus aktorius Regimantas Adomaitis paskelbė nepriklausomos Lietuvos nerandąs ir su valdžia nieko nešvęsiąs.
Klaipėda kėlė laisvės bures
Apie tai, kaip Nepriklausomybės dieną minėjo uostamiestis - Miko Vitkausko fotoreportažas:
...
Lietuvai - linkėjimai iš Vašingtono nuo Hillary Clinton
Nepriklausomybės akto priėmimo 20-mečio proga Lietuvą pasveikino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Man labai malonu pasveikinti kiekvieną iš jūsų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga“, - sveikinime Lietuvai teigia H. Clinton.
„1990 m. kovo 11 d., kai sovietų armija tebebuvo okupavusi jūsų šalį, narsūs Lietuvos patriotai balsavo už Nepriklausomybės atkūrimą“, - pažymėjo JAV valstybės sekretorė.
Gediminas Vagnorius: jei oligarchų ir yra, jie veikia po stalu
Kovo 11-osios akto signataras, du kartus buvęs premjeru Gediminas Vagnorius Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga linki valstybei brandesnės politikos. Komentuodamas valstybės atkūrimo darbus, politikas teigia, jog jo vykdytai ekonominei politikai nebuvę alternatyvos, o kalbos apie oligarchiją Lietuvoje tėra propaganda.
Šventiniai renginiai pradėti iškilmingu minėjimu Seime
Kovo 11-ąją šventiniai renginiai prasidėjo iškilmingu minėjimu Seime.
Tarp susirinkusiųjų istorinėje Kovo 11-osios salėje - signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos Prezidentai, kiti garbingi užsienio valstybių svečiai.
Minėjime dalyvauja Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.
