kornelijus platelis

Siekdama aktyvinti ir populiarinti meno kūrėjų veiklą, stiprinti jų bendradarbiavimą, Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) sukurs specialią informacinę sistemą. Joje menininkai ras aktualios informacijos apie jų renginiams ir kitoms paslaugoms tinkamas vietas – koncertų sales, parodų galerijas, bibliotekas ir kt. „Sieksime sukurti interaktyvų Lietuvos kultūrinių erdvių, rezidencijų žemėlapį ir duomenų bazę, kuri leis lengviau, greičiau ir patogiau rasti vietą savo renginiams.

Spalio 3 d., pirmadienį Britų bibliotekoje vyks renginys „Czeslaw Milosz: Mind of a Great Poet“, skiriamas lietuvių kilmės lenkų poetui, rašytojui ir vertėjui, 1980-ųjų metų Nobelio premijos laureatui Czeslawui Miloszui. Šis skaitymų, interpretacijų ir asmeninių refleksijų vakaras apibrėš šios asmenybės indėlį į 20-ojo amžiaus literatūrą ir politiką, jo nemažėjančią kūrybos svarbą bei aktualumą žymint poeto šimtmetį.

Jau penkiolika metų lietuvių literatūros kūrėjai nebeskelbia jokių savo kartos manifestų, o skirtingų kartų poezijos sąvoka neretai vertinama kaip pasenusi, neaktuali arba pernelyg mitologizuota. Poetai ir jų kūrybos tyrinėtojai bando ieškoti kartos atpažinimo ženklų poezijoje. „Šiuo metu literatūroje vyrauja labai korektiškas tonas tarp autorių kartų ‒ nėra jokių įtampų arba jos labai aštriai nepasirodo viešumoje.

Tradiciškai per Tris karalius pagerbtas Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) premijos laureatas. Šįkart LRS premija už didelės vertės literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. įteikta poetui, vertėjui Kornelijui Plateliui. Šventiniame ketvirtadienio vakare laureatas 3 tūkst. litų premija apdovanotas už praėjusiais metais pasirodžiusį aštuntąjį eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Poetas, Nacionalinės kultūros ir meno bei kitų solidžiausių literatūrinių premijų laureatas, kitados šalies švietimo ministru dirbęs Kornelijus PLATELIS apie šiandienos kultūrinę Lietuvos padėtį: kultūros reikalai geri, kultūros sektoriaus - ne. Nors didžių menininkų turime visose srityse, sutartinai tvirtiname, kad su mūsų valstybės pamatais - kultūra yra prastai. Kodėl? Nesakyčiau, kad visai prastai.

Šių metų liepos 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiojoje menėje (trečias aukštas) rengiamas poezijos ir muzikos vakaras, skirtas pergalės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms. Tai Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo valstybinės programos renginys.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla po ilgesnės tylos leidybos fronte gegužės pabaigai pristato dvi naujas poezijos knygas – Rimvydo Stankevičiaus „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ ir Kornelijaus Platelio „Karstiniai reiškiniai“. Akivaizdu, kad poezijos mylėtojai šį pavasarį palydės ne tik jau prasidėjusiu Poezijos pavasario festivaliu, bet ir galės save palepinti puikių autorių kūryba.

Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas ir šalies kultūros organizacijų bei įstaigų vadovai sutaria, kad, patikslinus teisinį menininkų statusą, galima svarstyti galimybę įvesti mokesčių lengvatas šalies kūrėjams. Apie tai buvo kalbama antradienį vykusiame susitikime su Parlamento vadovu.

Pastarąsias savaites vardas „Lietuva“ Japonijoje skambėjo dažniau nei įprasta. Liepos 19 d. vakarą Tokijo galerijoje „Hillside Forum“ įvyko Justo Dvariono atliekamos fortepijoninės muzikos vakaras „Nuo Europos klasikos iki lietuvių moderniosios muzikos“, kuriuo buvo uždaryta Mariaus Jovaišos foto paroda „Neregėta Lietuva“. Koncerto programoje skambėjo J. S. Bacho, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono ir S. Prokofjevo kūriniai.

Protesto akciją "Sudie, kultūra?" prie Seimo antradienį F.Šopeno "Gedulingu maršu" pradėję menininkai reikalauja atšaukti autorinių mokesčių padidinimą. "Mokesčiai mums padidėjo dvigubai, o ateityje planuojama kelti dar. Ir iki šiol menininkas iš autorinių honorarų sugebėjo susirinkti vadinamąjį minimalų atlyginimą. Nejaugi valstybė mano, kad tie 4 tūkst.

Premjeras Andrius Kubilius lyg ir apgailestauja, kad kultūros žmonės, antradienį prie Seimo rengiantys protesto akciją, nesupranta, kokia yra sudėtinga šalies finansinė padėtis ir protestuoja dėl mokesčių. Vyriausybės vadovo teigimu, šiuo metu yra daug visuomenės grupių, kurioms nėra lengva. "Man šiek tiek gaila, kad to solidarumo iš menininkų ir kultūros lyderių šiek tiek lyg ir nesimato.

„Kultūrai ateina paskutinioji“, „Lietuva žudo savo kūrėjus“, „Kultūra suniokota, o jos sklaida paralyžiuota“, - tokiomis frazėmis šalies menininkai spaudos konferencijoje mėgino pabudinti kultūrą smaugiančią Lietuvos valdžią. Jonas Liniauskas, rašytojų sąjungos pirmininkas, tikino, kad menininkai ne tik dabar gyvena taupomajame režime. „Mes jau tik šiek tiek šviečiam, jau nebešildom“, - sakė jis.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą siūlys ekonomistą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zasčiurinską. Antradienį posėdžiavęs komitetas jau antrąkart balsavo dėl kandidatūrų į LRT tarybą, šįkart daugiausiai balsų surinko Darbo partijos siūlomas M.Zasčiurinskas - jo kandidatūrą palaikė 5 komiteto nariai.

Šį savaitgalį Druskininkuose vykusio tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ („PDR 2008“) laureatu tapo poetas, eseistas, literatūros kritikas Aidas Marčėnas. Kaip pranešė organizatoriai, A.Marčėnui suteiktas 24-ojo „Jotvingio“ titulas ir piniginė premija, kuri tradiciškai skiriama daugiausiai per metus poezijai nusipelniusiam žmogui.

Seimo valdyba pritarė pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti meno kūrėjų statusą turinčių kūrybinių darbuotojų socialines garantijas. Projektą turėtų svarstyti dar šios kadencijos Seimas, praneša LTV naujienų tarnyba.

Spalio 3–6 d. vyksiantis XIX tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ („PDR 2008“) kaip ir kasmet kvies poezijos gerbėjus į tradicinius ir novatoriškus renginius Druskininkuose bei Vilniuje. Šiemet renginiuose dalyvaus daugiau kaip 100 poetų iš 12 pasaulio valstybių. Šventė turėtų patenkinti net išrankiausių poezijos mėgėjų lūkesčius.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Kovo 28 d. Poezijos draugija (The Poetry Society) Londone pristatė naująjį „Poetry Review“ (Poezijos apžvalga) numerį „The Green Issue“ (Volume 98:10 Spring 2008), kuris šį sykį išleistas su priedu „Šiuolaikiniai lietuvių poetai“ (Contemporary Lithuanian Poets). Tai vienas pirmųjų išsamesnių lietuvių poezijos pristatymų Jungtinėje Karalystėje, kuriame publikuojamos dešimties įvairių kartų lietuvių poetų – Tomo Venclovos, Sigito Parulskio, Kornelijaus Platelio, Marcelijaus Martinaičio, Antano J...

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premija už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius šiemet skirta dviem menininkėms – rašytojai Vandai Juknaitei bei dailininkei Laisvydei Šalčiūtei. Balsams pasiskirsčius po lygiai, tokį sprendimą priėmė antradienį posėdžiavę asociacijos tarybos nariai, pranešė LMKA. „V. Juknaitei premija skirta už pokalbių su vaikais knygas, už jos, kaip menininkės, įdėmų žvilgsnį į visuomenės problemas.

Vieni žmonės yra gražūs, kiti negražūs ir dėl to labai kenčia. Tenise ši taisyklė taip pat galioja. Ši taisyklė galioja visur. Negražios merginos tenisą naudoja kaip kompensaciją. Geru žaidimu ir svariomis pergalėmis jos nori pakeisti savo negražų išorinį įvaizdį žmonių sąmonėje. Gražioms merginoms atvirkščiai – keisti nieko nereikia, todėl jos tenisu naudojasi kaip papildoma priemone grožiui paryškinti, tenisas joms tiktai įrankis tą grožį kuo pelningiau parduoti.

Šią savaitę prasidedančiame tarptautiniame literatūros festivalyje "Poetinis Druskininkų ruduo" poezijos mylėtojai ne tik dalyvaus eilių skaitymuose, diskusijose, konkursuose, bet ir varžysis aukcione, meninius sugebėjimus demonstruos piešiant graffiti.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Į tarptautinį menininkų sambūrį "Magnus Ducatus Poesis" susitelkę kūrėjai iš šešių šalių vilniečiams padovanos netradicinį muzikos ir poezijos vyksmą.Kaip pranešė renginio organizatoriai, ketvirtadienį sostinės S.Daukanto aikštėje skambės iš lietuvių ir artimų kaimyninių tautų poetų balsų ir muzikos garsų sulydytas kūrinys.

Su profesoriumi Vytautu Landsbergiu buvo kalbama ne apie dabartinę politinę padėtį, bet apie kultūrą ir kultūrininkus. Apie jų vaidmenį kuriant pilietinę visuomenę. Be to, V. Landsbergis padeklamavo savo eilėraščių. Pokalbio pradžioje norėtume pateikti šiek tiek bendresnį klausimą. Kaip jūs manote, kuriant pilietinę visuomenę, kuriant kiekvieno iš mūsų savimonę, kiek įtakos turi menas ir kultūra? Labai dažnai juk girdime sakant, kad, na, ką tie kultūros žmonės gali padaryti.

Ketvirtoji Lietuvių PEN centro premija "Metų vertėjo krėslas" už geriausius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertimus į lietuvių kalbą šįmet atiteko vertėjui Antanui Gailiui. Premija garsiam vertėjui skirta už Tomo Mano (Thomas Mannas) tetralogijos "Juozapas ir jo broliai" paskutinės dalies "Juozapas Maitintojas" vertimą iš vokiečių kalbos.

Šalies ir pasaulio kultūrinio bei meninio gyvenimo sėkmės ir nesėkmės svarbiausiuose Lietuvos kultūros savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos”. “Šiaurės Atėnuose” (10.18) Jūratė Baranova rašo apie buvusios Romos katalikų vienuolės Karen Armstrong knygą “Islamas: Trumpa istorija”, iš anglų kalbos išverstą Aušros Simanavičiūtės ir išleistą leidyklos “Tyto alba” (“Pamažu ateina islamas”). Pasak straipsnio autorės, “knyga iš tiesų labai informatyvi, supažindin...

Meninės kultūros naujienos ir komentarai įtakingiausiuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos” ir mėginančiame rasti vietą po saule ir vis dar naujame “Laike”. “Šiaurės Atėnuose” (09.27) Ignas Narbutas aptaria Gintaro Beresnevičiaus religinę istorinę studiją “Eglė žalčių karalienė” ir lietuvių teogoninis mitas”, išleistą kultūros, filosofijos ir meno instituto.

Trečiadienį Vilniuje dešimt kompiuterių bus padovanota mokykloms, geriausiai ir racionaliausiai panaudojusioms paramą vykdant programą "Mokykla - informacinei Lietuvai". Tokius apdovanojimus įsteigė daktaro Juozo Petro Kazicko šeimos fondas, šį pavasarį paskelbęs konkursą švietimo įstaigoms. 2001 m. pradžioje pradėtos vykdyti programos parama pasinaudojo daugiau kaip 200 mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Literatūras, teatras, kinas ir dailė svarbiausių Lietuvos meno savaitraščių “7 meno dienos” ir Literatūra ir menas” puslapiuose. “7 meno dienose” (05.02) Edmundas Gedgaudas įkvėptai rašo apie Nacionalinio operos ir baleto teatro atsisveikinimą su “Don Karlo” ir “Nabuko” spektakliais (“Nedegantys rankraščiai”). Rašydamas apie “Don Karlą” E. Gedgaudas akcentuoja, kad scenografo Liudo Truikio (1904-1987) kūryba seniai vadinama unikalia lietuviškojo operos teatro viršukalne […]. Liudo Truikio me...

Kultūrinio šalies gyvenimo pulsas Lietuvos meno savaitraščiuose “7 meno dienos”, “Literatūra ir menas” ir “Šiaurės Atėnai” “7 meno dienose” (02.07) Rasa Vasinauskaitė rašo apie neseniai pasirodžiusią knygą “Monika Mironaitė.