konstitucinis teismas

Per apkaltą iš prezidento posto nušalintas Rolandas Paksas gyvenimą didžiosios politikos pakraštyje užsimojo iškeisti į europarlamentaro mandatą. Jis svarsto galimybę vesti savo vadovaujamą partiją „Tvarka ir teisingumas“ į Europos Parlamento (EP) rinkimus,skelbia naujienų portalas delfi. „Tokio sprendimo dar neturiu, bet ir neatmetu, kad taip bus“, - antradienį portalui sakė politikas. Anot R. Pakso, kai kurie „tvarkiečių“ valdybos nariai siūlo jam kandidatuoti į europarlamentarus.

Gyvenimo realijų spaudžiamas Seimas viliasi, kad Konstitucinis Teismas pakeis savo nuomonę. Dar šią savaitę Seimas tikisi parengti paklausimą Konstituciniam Teismui (KT), kuriame būtų prašoma paaiškinti kai kurias prieš 10 metų šio teismo priimto nutarimo nuostatas, susijusias su vardų ir pavardžių rašymu asmens dokumentuose. Tikimasi, kad KT sprendimas pagaliau padės tašką gerą dešimtmetį trunkančioje Lietuvos ir Lenkijos diskusijoje dėl originalios tautinių mažumų pavardžių rašymo tvarkos.

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės Seimo narių grupės pareiškimą, ar Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas teisėtai išrinktas parlamento pirmininku. Pirmadienį KT pranešė, kad priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą „Dėl A.Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ atitikimo Konstitucijai ir Seimo Statuto nuostatoms.

Valdančiųjų nepagarba Konstitucijai pasipiktinęs Vytenis Andriukaitis inicijuoja Seimo narių grupės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl antikrizinio plano prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui. „Virš Seimo narių nėra mėlynas dangus – virš jų yra Konstitucija“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratas. Šį projektą vadindamas pseudoantikriziniu, V. Andriukaitis teigė, kad KT turi išnagrinėti 2009 metų biudžeto priėmimo aplinkybes ir visus jį lydinčius teisės aktus.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį be Seimo vadovo atstovų pradėjo nagrinėti paklausimą dėl parlamentarų atlyginimo mažinimo galimybės. KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas žurnalistams sakė nematantis didelės problemos, kad viešame posėdyje nedalyvauja Seimo pirmininko atstovas, tačiau atkreipė dėmesį, jog jo dalyvavimas galbūt būtų pagreitinęs išaiškinimo priėmimą, nes KT teisėjams nėra aiškios kai kurios prašymo formuluotės.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl prašymo išaiškinti, ar Teismo nutarimų nuostatos leidžia mažinti Seimo narių atlyginimus. KT praėjusių metų pabaigoje priėmė nagrinėti prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų lapkričio 9 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su Seimo narių darbo sąlygomis.

Naujos valdžios užkrauti nauji mokesčiai išgąsdino net advokatus. Ne „grandus“ - pastarieji bet kokiu atveju išgyvens. Nerimas apėmė pradedančius teisininkus bei advokatų padėjėjus. Prognozuojama, kad tokių gerokai sumažės, o likusieji bus priversti branginti savo paslaugas. Apie tai, kas gresia teisininkams ir jų klientams – „Respublikos“ pokalbis su advokate Melita Cibulskaite.

Premjerui Andriui Kubiliui ruošiantis pirmajam vizitui į Varšuvą, naujoji Lietuvos valdžia deklaruoja norą spręsti lenkiškų asmenvardžių rašybos Lietuvoje klausimą. Tokią nuostatą po trečiadienį Vyriausybėje įvykusio pasitarimo, kuriame buvo aptartas pasirengimas sausio 14-15 dienomis vyksiančiam A. Kubiliaus vizitui Lenkijoje, žurnalistams išsakė Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras. „Dėl asmenvardžių tikrai Lietuva yra įklimpusi.

Planai sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) nukeliami neapibrėžtai ateičiai. Iš šių metų biudžeto projekto išbraukus 2,5 mln. litų individualaus konstitucinio skundo koncepcijai įgyvendinti šio instituto steigimas pakibo ant plauko. BNS žiniomis, į susidariusią padėtį premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo vadovybės dėmesį bando atkreipti KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas.

Seimo Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėja Rima Urbonaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad parlamentarai prašymus susimažinti atlyginimus pateikia per daug neskubėdami, bet apsisprendusiųjų daugėja. Ji siūlė neskubėti skelbti konkrečių pavardžių bent iki sausio mėn. 12 d., kol Seimas vėl susirinks į posėdį. „Aišku – tokia informacija paskatins kitus, bet tų pavardžių gal dar nereiktų skubėti viešinti. Prašymus jie gali teikti iki pat mėnesio galo“, – sakė ji.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl prašymo išaiškinti, ar Teismo nutarimų nuostatos leidžia mažinti Seimo narių atlyginimus. KT praėjusių metų pabaigoje priėmė nagrinėti prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų lapkričio 9 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su Seimo narių darbo sąlygomis.

Nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ įsteigimo atitikimo Konstitucijai bylos Konstitucinis Teismas (KT) turėtų imtis sausio antrojoje pusėje. KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė BNS pirmadienį sakė, kad pirmiausia KT nagrinės Seimo pirmininko pateiktą prašymą išaiškinti dviejų KT nutarimų nuostatas dėl atlyginimų Seimo nariams. Pasak padėjėjos, šis prašymas turi būti nagrinėjamas be eilės. Anot R.Sakalauskaitės, KT imsis Seimo pirmininko prašymo sausio viduryje.

Gegužės mėnesi su prezidento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau dėl to dar turės apsispręsti valdančioji dauguma. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė kol kas nesvarstęs, ką daryti su buvusios kadencijos parlamente pateiktu siūlymu surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Dauguma Lietuvos žmonių supranta, kad krizė nėra vien dabartinės vyriausybės fantazijos produktas. Griežtas antikrizinis planas yra būtinas. Bėda, kad ir buvusios, ir dabartinės vyriausybės, rodos, stengiasi nepastebėti vieno paprasto dalyko: labiau nei vieno kito lito piniginėje Lietuvos žmonės pasigenda teisingumo, skaidrumo, aiškaus ir įtikinančio vyriausybės darbo. Įvykdžius šias sąlygas tauta pakeltų ir kur kas griežtesnes antikrizines priemones.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas konservatorius Stasys Šedbaras suka galvą, ką daryti su iš kabineto į kabinetą keliaujančiu raštu dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LRRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis ir kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius.

Visą praėjusią kadenciją neleistina pedagogine veikla besivertusį konservatorių Egidijų Vareikį pagavę etikos sargai tik pabarė. Dabar aiškėja, kad dar šiurkščiau įstatymus galėjo pažeisti ir į naują Seimą perrinktas liberalcentristas Arminas Lydeka, pranešė „Lietuvos rytas“. Seimo nariams draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla, išskyrus kūrybinę. E.Vareikis Seimo Etikos ir procedūrų komisijai įkliuvo atsitiktinai.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas veikas, konstitucingumą.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir dvylika buvusios Sovietų Sąjungos šalių atėjo Lenkijos įstatymas štai toje neva „posovietinėje“ erdvėje gyvenantiems tautiečiams. Pasiūlyta lyg ir atskiras lenkiškas asmens tapatybės dokumentas norintiems jį turėti papildomai prie lietuviško arba ukrainietiško paso. Tuo dokumentu nustatoma ypatingas pageidavusių rūšiavimas: Lietuvos lenkas savo laisva valia gali tapti „lenku Rytuose“. Nors ir gyventų išvykęs Tolimuose Vakaruose – apie tai jau esu rašęs.

Vieniems parlamentarams neaišku, ar siūlymas Seimo nariams susimažinti darbo užmokestį prieštarautų Konstitucijai, kitiems atsakymas atrodo akivaizdus. Kilo neaiškumų Vakar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius-krikdemas Stasys Šedbaras pasiūlė Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar pagrįstos komiteto narių abejonės, kad Seimo narių algų sumažinimas prieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui.

Migracijos departamentas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutartimi leisti verslininkui, Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui likti Lietuvoje, penktadienį apskundė ją Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Tai penktadienį BNS patvirtino Migracijos departamento Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Vaidas Kulikauskas.

Žinomas apžvalgininkas Kęstutis Girnius neatsisako savo priekaištų Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir jo vadovui Povilui Malakauskui. Jis sako nesiimąs spręsti, ar VSD veikė pagal įstatymus, tačiau pati žurnalistų „perspėjimo“ praktika jam neatrodo demokratiška. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ir žiniasklaidai Povilas Malakauskas neigė, jog ši institucija daro spaudimą žurnalistams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ketvirtadienį popiet Seime susitiks su politikos apžvalgininku Kęstučiu Girniumi, kuris praėjusią savaitę paskelbtame komentare išsakė nuomonę dėl VSD pareigūnų galimai neteisėto spaudimo. Trečiadienį NSGK komitetas išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko paaiškinimus.

Trečiadienį Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atmetė prieštaringos reputacijos verslininko Jurijaus Borisovo skundą dėl valstybės apdovanojimo atėmimo. Teisėja Eglė Surgailienė nutarė, kad medalį iš Jurijaus Borisovo šalies vadovas atėmė pagrįstai. J. Borisovo advokatas sakė užjaučiąs teisėją, kuriam tenka nagrinėti tiek politizuotą bylą ir tikino sprendimą skųsiąs.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Povilo Malakausko paaiškinimus dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog ši institucija daro spaudimą žurnalistams. P. Malakauskas: perspėsime visus P. Malakauskas po posėdžio žurnalistams aiškino, kad laikosi Valstybės saugumo departamento ir Operatyvinės veiklos įstatymų, visi veiksmai yra teisėti, o jų turinio jis niekada nekomentuosiąs.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas trečiadienį kviečiamas į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) aiškintis dėl prielaidų darius spaudimą apžvalgininkui Kęstučiui Girniui. Apžvalgininkas K.Girnius teigia sulaukęs VSD pareigūnų perspėjimų, kuriuos pats apžvalgininkas vertina kaip jam darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus Remigijus Šimašius teigia sieksiantis, jog Lietuvos gyventojams būtų suteiktos galimybės į Konstitucinį Teismą (KT) kreiptis tiesiogiai. „Manyčiau, kad tos galimybės turi būti sudarytos, tačiau šiuo atveju labai svarbu yra balansas, kad Konstitucinis Teismas nebūtų perkrautas bylomis dar labiau negu yra dabar“, - antradienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė R. Šimašius.

Girtavimą darbo valandomis Vyriausybė siūlo mažinti baudomis geriantiems darbuotojams ir jų darbdaviams. Sprendimą šiuo klausimu turės priimti parlamentarai. Į kovą su girtavimu kyla ne tik Seimas, nuo Naujųjų metų savo restorane ir kavinėse atsisakysiantis prekybos alkoholiniais gėrimais. Griežtos naujovės laukia visų, kurie darbo valandomis ir joms pasibaigus mėgsta pakilnoti taurelę. Tokiems darbų saugos ir higienos reikalavimus pažeidusiems asmenims Vyriausybė parengė baudų apynasrį.

Naujasis Seimo pirmininkas pristato viename restorane verdamą žuvienę, kuri ruošiama iš jo šeimai priklausančiuose tvenkiniuose išaugintų žuvų. Gurmanų nuostabai, vieno Vilniaus restorano valgiaraščio skyrelį „Naujienos“ puošia ne ko nors kito, o paties Seimo pirmininko Arūno Valinsko nuotrauka, rašo „Respublika“. Pirmininkas prie puodo Joje pavaizduotas Parlamento vadovas, pasirišęs prijuostę ir kažką samčiu maišantis dideliame garuojančiame puode.

Mirties bausmė Lietuvoje nebetaikoma. Gruodžio 1-ąją pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“  trečiajame numeryje žurnalisto tyrimas atskleidžia šią slaptą procedūrą: kaip, kur ir kas ją vykdydavo. Gruodį sukanka 10 metų, kai Konstitucinis Teismas nustatė, jog mirties bausmės taikymas neatitinka įstatymų. Pati mirties bausmės vykdymo procedūra buvo sustabdyta dar anksčiau – 1996-aisiais tuometinio prezidento Algirdo Brazausko dekretu.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tvirtina turįs informacijos, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) nedarė spaudimo politologui, apžvalgininkui Kęstučiui Girniui ir tikisi, kad „situacija išsispręs“. BNS žiniomis, VSD vadovas Povilas Malakauskas praėjusią savaitę buvo susitikęs su A.Valinsku.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas penktadienį susitiko su Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininku Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovu Aleksandru Sacharuku.

Konstitucinis Teismas (KT) papildė savo reglamentą nauju skirsniu  „Konstitucinio Teismo teisėjo atskiroji nuomonė“ .     Nuo šiol viešai paskelbus Teismo posėdžių salėje KT baigiamąjį aktą teisėjas, nesutinkantis su priimtu aktu, turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo pareikšti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė surašoma kaip atskiras dokumentas.

Socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas mano, kad saugumiečių dėmesys Kęstučiui Girniui pernelyg sureikšminamas ir neatmeta galimybės, kad tai daroma esą siekiant pakeisti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybę. „Aš nematau čia jokio skandalo“, – K. Girniaus paviešintus faktus ketvirtadienį Žinių radijui komentavo G. Kirkilas. Jo teigimu, įstatymuose kalbama apie prevencinę veiklą ir susisiekusi su K.Girniumi VSD tiesiog pasinaudojo savo teise.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bei Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija aiškinsis politologo Kęstučio Girniaus įtarimus Valstybės saugumo departamentui (VSD) bandžius daryti spaudimą. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas pakviestas artimiausiame NSGK posėdyje, rengiamame kitą savaitę, informuoti apie VSD pareigūnų veiksmus. Tai BNS trečiadienį patvirtino Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.

Politologo Kęstučio Girniaus nuomonės reiškimo galimas varžymas, jeigu pasitvirtintų įtarimai dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) esą daryto spaudimo, gali būti grubus žmogaus teisių pažeidimas, teigia advokatė ir žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas. Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas nekomentuoja apžvalgininko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Kęstučio Girniaus teiginių apie VSD pareigūnų jam galimai darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės. VSD vadovas nepatvirtino bei nepaneigė neoficialių žinių, jog departamentas galimai klausosi kai kurių žurnalistų pokalbių.

Žinomas apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius teigia sulaukęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų perspėjimų, kuriuos pats apžvalgininkas vertina kaip jam darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės. Parlamentarai siūlo dėl šio įvykio nedelsiant sušaukti atitinkamos Seimo komisijos posėdį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antrą kartą priėmė sprendimą, kuriuo buvusiam pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjui Jurijui Borisovui leista likti gyventi Lietuvoje. Pirmadienį teismas taip pat įpareigojo Migracijos departamentą panaikinti sprendimą išsiųsti J. Borisovą ir išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje. Tokį patį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė ir pernai birželio pabaigoje.

Lapkritį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis Lietuvos gyventojai mažiausiai pasitiki Seimu, partijomis ir Vyriausybe, nors pasitikėjimas šiomis institucijomis, palyginus su ankstesne apklausa, padidėjo. Labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. Ugniagesiais gelbėtojais lapkritį nurodė pasitikintys 92,1 proc. apklaustų gyventojų. Per rugsėjį vykdytą analogišką apklausą pasitikėjimas ugniagesiais siekė 90,2 proc.

Kandidatas į naujosios Vyriausybės vadovus Andrius Kubilius nesureikšmina Estijos premjero Andruso Ansipo pareiškimo, esą prarasta daug laiko siekiant Ignalinoje pastatyti naują atominę elektrinę. „Gali ateiti toks metas kito dešimtmečio pabaigoje, kai kiekvienas didesnis miestelis laikys savo garbe pasistatyti po 50 megavatų galingumo branduolinį reaktorių. Yra tokie planai amerikiečių, japonų“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė A. Kubilius. „Visaip gali būti.

Prezidentas Valdas Adamkus pritaria Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nuomonei, kad į klausimus, kilusius dėl dviejų parlamentarų turimos Lenko kortos, turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT). „Konstitucinio Teismo žodis čia reikšmingas ir būtinas ir, manau, laiku padarytas“, - pirmadienį žurnalistams sakė prezidentas Valdas Adamkus. Valstybės vadovas pabrėžė, kad abejonės dėl galimo Seimo narių pasižadėjimo kitai valstybei turi būti išsklaidyti.

Vakar, paskutinę šios kadencijos Seimo darbo dieną, Seimas priėmė „visuotinio sekimo įstatymu“ pakrikštytas Elektroninių ryšių įstatymo pataisas. Jos įsigalios nuo kitų metų kovo 15-osios.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašydamas išaiškinti, ar, būdamas Seimo nariu, galės ir toliau dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje. VRK peradresuotą kreipimąsi išnagrinėjusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) konstatavo, jog veiklos legitimumą apsprendžia ne užimamos pareigos, o veiklos pobūdis.

Baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas siūlo mažumos Vyriausybei suteikti teisę inicijuoti Seimo paleidimą, jeigu parlamentarai priimtų tokius finansinius sprendimus, kuriems prieštarautų ministrų kabinetas. „Apie tokią galimybę reikia galvoti, nes dabar tarp Vyriausybės ir Seimo tokio balanso nėra“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė premjeras.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, kada savininkas gali atsiimti nutemptą automobilį - tik sumokėjęs baudą ar atlikęs bausmę, ar dar prieš tai. KT tirs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 269 straipsnio 7 dalies konstitucingumą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti prezidento Valdo Adamkaus paklausimą dėl rinkimų rezultatų Zarasų-Visagino apygardoje legitimumo. KT savo sprendimą motyvuoja praleistu terminu skųstis dėl galimų pažeidimų. Prezidentas Valdas Adamkus Liberalų ir centro sąjungos skundą gavo lapkričio 6 dieną, kai įstatymai numato terminą rinkimų rezultatus skųsti ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Konstitucinis Teismas (KT) šiandien nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti Respublikos Prezidento paklausimą dėl išvados, ar per 2008 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios  lygių rinkimų principą ir demokratines rinkimų procedūras.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Liberalų ir centro sąjunga pavėlavo skųsti prezidentui Seimo rinkimų rezultatus. Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį savo išvadoje konstatavo, kad Seimo rinkimų rezultatai buvo oficialiai paskelbti lapkričio 2 dieną, t.y. paskelbus juos internete. Tokiu atveju konservatoriai bei liberalcentristai, į prezidentą skųsdami rinkimų rezultatus kreipęsi lapkričio 6 d., pavėlavo.