konstitucinis teismas

Nepartinių, politika, esą, besibodinčių visuomenininkų gretos, kurios į savivaldybių rinkimus dabar žygiuoja iškėlusios lozungą, kad „ne politikuos, o dirbs“, knibždėte knibžda partijose ir politikoje jau pasidarbavusiais veikėjais. Tipiškas „nepartinės partijos“ pavyzdys yra buvusio Liberalų ir Centro Sąjungos lyderio, buvusio Vilniaus mero, buvusio Seimo nario Artūro Zuoko vadovaujamos koalicijos sąrašas.

Konstitucinis teismas imasi aiškintis, ar seimo nariai gali užsiimti pedagogine veikla ir dalyvauti televizijų projektuose. Išaiškinimo prašantis etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas teigia, kad turi būti padėtas taškas užsitęsusiuose ginčuose dėl parlamentarų gaunamų pinigų už paskaitas, strategijų kūrimą ir dalyvaujančių įvairiuose šou projektuose. Konstitucinis Teismas išaiškinimo dėl pedagogine veikla užsiimančių parlamentarų imasi antrą kartą.

Savivaldos tarybų rinkimuose padaugėjo chaoso, bet ne demokratijos, mano juose norintys dalyvauti visuomenininkai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažįsta, kad galvos skausmo, į rinkimus įtraukiant nepartinius, daugiau. Reformą laiko farsu Vilniaus Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas, režisierius Vytautas Domaševičius vadina dabartinę rinkimų sistemą bordeliu. „Tai yra bordelis, o ne rinkimų sistemos reforma.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kad nušalinto prezidento Rolando Pakso negalima eliminuoti iš politikos iki gyvos galvos, sukėlė erzelį. R. Paksas toliau kaltina politinį elitą, kuriam savęs nepriskiria, sąmokslu. Dalis jo oponentų atvirai deklaruoja sieksią padaryti viską, kad vilkintų EŽTT sprendimo įgyvendinimą ir statytų naujas barikadas R. Pakso kelyje atgal į Lietuvos politiką.

2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. Strasbūro teismo Didžioji kolegija vakar paskelbė, kad 2004 metais Lietuvos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo remdamasis Seimas atėmė iš R.Pakso šalies vadovo įgaliojimus, su šiuo politiku buvo pasielgta neteisingai.

Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Tada būtų gerai: galėtume nemokėti pensijų senjorams, algų darbuotojams, įvesti mokamą mokslą mokyklose, ir niekas neprikaišiotų dėl Konstitucijos pažeidimo. Susižavėjo vengrais „Turime tam tikrą problemą dėl KT išaiškinimų.

Seimui nepritarus nuo kitų metų atkurti sumažintas pensijas, parlamentas vėl ketina sugrįžti prie šio klausimo. Ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje yra įtrauktas socialdemokratų Broniaus Bradausko ir Broniaus Paužos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektas.

Trečiadienį Vilniaus meras Vilius Navickas ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Jeigu miesto taryba tam pritars, į mero kėdę turėtų persėsti konservatorius Raimundas Alekna. Skaičiuojama, kad valdžios pasikeitimas Vilniaus biudžetui gali atsieiti apie pusę milijono litų. Tiek merui, tiek su juo pasitraukiantiems valdininkams reikės išmokėti kompensacijas.

Seimas nutarė nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos. Už nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma kreiptis į KT, antradienį balsavo 35 Seimo nariai, 14 buvo prieš, 23 parlamentarai susilaikė. 39 parlamentarai balsavo už tai, kad toks kreipimasis būtų atmestas.

Socialdemokratai atsiriboja nuo kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento našlės rentos. Socialdemokratų partijos frakcijos narių nuomone, konservatorių ketinimas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, kokį sprendimą priimti dėl Prezidento našlės rentos, yra ne kas kita, kaip bandymas kompromituoti paties velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardą. „Valdantieji nesugeba apsispręsti, todėl tikisi KT sprendimo.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė siūlo Konstitucinio Teismo teisėju devynerių metų kadencijai skirti Dainių Žalimą. Tai siūlantį nutarimo projektą ji įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.Tokį nutarimo projektą Seimo Pirmininkė pasirašė po konsultacijų su Seimo frakcijomis ir atsižvelgdama į frakcijų vadovų pateiktą nuomonę dėl kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus. 1973 metais gimęs D. Žalimas šiuo metu yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.

Įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo" ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą, neprieštarauja Konstitucijai.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos. Toks kreipimosi tekstas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Sumažintų motinystės išmokų, apkarpytų pensijų ir piliečių nuosavybės apsaugos klausimai – Konstitucinio Teismo (KT) darbotvarkėje. Laukia mamos KT turėtų atsakyti pareiškėjams, ar „sumažinus jau paskirtą išmoką yra pažeidžiami asmenų, auginančių vaikus, teisėti lūkesčiai“. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas – prašo ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų įmokų į pensijų fondus. Teismo manymu, pareiškėjo, PFDA, pretenzijos, abejonės dėl atitikimo Konstitucijai pagrįstos. Teismas prašymą patenkino, bylą stabdo ir kreipiasi į KT. KT iki šiol jau yra sulaukęs apie 40 panašių prašymų.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, nūnai – Mykolo Riomerio universiteto profesorius Juozas Žilys mano, kad Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkalta parodė, jog parlamente trūksta suprantančių teisinę kalbą ir vadovaujamasi tik politiniais interesais. Konstitucinės teisės ekspertas prognozuoja, kad pakartotinai kreipęsis į KT dėl Konstituciją pažeidusių parlamentarų, Seimas naujų atsakymų nesulauks.

Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narius nustebino viešas valdančiosios daugumos pagalbos šauksmas rengiantis balsavimui dėl Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos. Socialdemokratai gerbė ir gerbs Lietuvos Konstituciją, Konstitucinio Teismo sprendimus ir laikysis Seimo nario priesaikos, tad dėl Seimo LSDP frakcijos narių sprendimo negali kilti abejonių.

Konstitucinis Teismas (KT)  trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą  dėl  įstatymo  „Dėl SSRS okupacijos žalos  atlyginimo“   ir Asmenų,  represuotų  už  pasipriešinimą  okupaciniams   režimams, teisių atkūrimo įstatymo konstitucingumo.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata, kad Lietuvos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į EP narius sąrašus, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą, ar kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti išimtinai tik politinė partija. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas abejoja, ar tokia Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai, nes dalyvavimas politinės partijos veikloje suponuoja tam tikros politinės ideologijos, įsitikinimų ar pažiūrų pripažinimą, todėl tokia nuostata neleistinai riboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rin...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, klausimas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti patikėtas tautai apsispręsti. O ar pasirašys ketvirtadienį Seimo priimtą įstatymą, valstybės vadovė sakė nuspręs jį išanalizavusi.

Seimas ketvirtadienį, po audringų diskusijų, pritarė dvigubą pilietybę, kaip masinį reiškinį, įteisinančiam įstatymui:  88 parlamentarai balsavo už, 8 prieš, 25 susilaikė. Seimui eilinį kartą svarstant dar vieną mėginimą įteisinti dvigubą pilietybę, jį atakavo visuomenininkų grupės. Prieš Antradienį žiniasklaida išplatino grupės visuomenės veikėjų pareiškimą dėl Pilietybės įstatymo pataisų.

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis trečiadienį pareiškė atskirąją nuomonę dėl KT išvados, kad Seimo nariai  Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Jis mano, kad šie Seimo nariai neverti apkaltos.

Trečiadienį Seimo valdybos sušauktame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketina pateikti informaciją apie Konstitucinio Teismo išvadą dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmų. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šie Seimo nariai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Dabar Seimas turės spręsti, ar panaikinti jiems Seimo nario mandatą.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad Seimo nariai palaikys apkaltą šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Priešingu atveju, anot Premjero, Seimo nariai patys pamins Pagrindinį šalies įstatymą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį, kuriame bus nagrinėjama, ar Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti nepartiniai piliečiai, t. y. ar Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti išimtinai tik politinė partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, neprieštarauja Konstitucijai.

Parlamentarai A. Sacharukas ir L. Karalius gali tapti pirmieji per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, kuriems Seimo nario mandatai būtų atimti po Konstitucinio Teismo sprendimo ir apkaltos procedūros. Parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus likimas priklausys tik nuo tautos rinktų atstovų orumo bei tarpusavio žaidimų.

Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai nusprendė išvadą šiandien paskelbęs Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad Seimo narys A. Sacharukas Seimo 2010 m. sausio 14 ir 19 d. plenariniuose posėdžiuose naudojosi Seimo nario L. Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus.

Po balandį priimto palankaus dirbantiems pensininkams KT sprendimo Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą ir nusprendė, kad pensijų mažinimas nepažeidžia Konstitucijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka Teismuose kasdien daugėja nepatenkintų dirbančių pensininkų prašymų priimti sprendimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų pensijų. Be to, Vyriausybė dar skolinga ir tiems pensininkams, kuriems ankstesnio KT sprendimu privalo atlyginti prarastas pensijas.

Konstitucinis teismas atvertė Seimo narių L.Karaliaus ir A.Sacharuko bylą. Seimo narys Linas Karalius trečiadienį Konstituciniame Teisme pripažino, kad į kelionę Pietryčių Azijoje šių metų sausį jis išvyko jau žinodamas apie pratęstą Seimo sesiją. Trečiadienį Konstitucinis Teismas susirinko į posėdį, kuriame nagrinėja Seimo kreipimąsi dėl apkaltų Seimo  nariams A. Sacharukui ir L. Karaliui.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį viešame teisminiame posėdyje nagrinės, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų dėl apkaltos šiems Seimo nariams išvadose, neprieštarauja Konstitucijai. Su paklausimais į KT du kartus kreipėsi Seimas. Rugsėjo 7–osios KT sprendimu abu Seimo paklausimai sujungti į vieną bylą.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus galėtų bent dabar, kai nebegresia jokia apkalta, papasakoti, kas, kaip ir kada jam įpiršo Vladimirą Jakuniną į laureatus? Juk "diplomatiniai kanalai", valstybės vadovui "patarę" piliečiai ir visi, kas prisilietė prie šios bei kitų bjaurių istorijų, turi vardus ir pavardes. Kai kurie jų gal tebeeina arba norės eiti svarbias pareigas. V.Adamkus tuos vardus žino, bet viešai taip ir neištaria.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atmetė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) tarybos atstovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių metų sausio 12 dienos Vyriausybės nutarimo, kuriuo numatytas šio instituto reorganizavimas, atitikimo Konstitucijai.

Už pareikštą nuomonę medžiotojai ūkininkai buvo apkaltinti priešiška veikla ir pašalinti iš medžiotojų būrelio gretų. Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi būrelis ūkininkų ir buvusių medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ (Šilalės r.) narių. Jie tikino savo kailiu patyrę, kad medžiotojų būreliai pamažu virsta uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurios nepaiso net Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų.

Antradienį Seimas ketina spręsti, ar dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). "Apkaltos" komisijų pirmininkas Kęstutis Masiulis ketina pateikti Seimui tai numatančius nutarimų projektus. Juose siūloma Seimui kreiptis į KT išvados, ar Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Nors Seimas nutarė nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT) dėl socialinių išmokų, Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis ketina inicijuoti naują kreipimąsi. Seimo narys taip pat žada suburti iniciatyvinę parlamentarų grupę ir teikti naujus nutarimus, atskiriant atlyginimo mažinimo bei pensijų ir išmokų problemas. "Parengsime naujus nutarimus ir vėl mėginsime įtraukti į darbotvarkę klausimus, kad dėl pensijų ir taip pat dėl atlyginimų Seimas kuo skubiau kreiptųsi į KT.

Siekiant sustiprinti Seimo kontrolierių, kaip žmogaus teisių gynėjų, funkcijas ir vaidmenį, siūloma įtraukti juos į subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, sąrašą. Tai nuspręsta svarstant Žmogaus teisių komiteto parengtą Seimo nutarimo projektą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 metų ataskaitos.

Seimas, pritaręs pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, ketvirtadienį nusprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo.

Savo sprendimu pakeisdama Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisykles, Kauno miesto taryba būtų įpareigojusi fizinius ir juridinius asmenis palaikyti tvarką ne tik nuosavose ar priskirtose jiems teritorijose, bet ir 50 metrų aplink jas. Būtent tose vietose, kurias pagal įstatymą priklauso prižiūrėti savininkei - valstybei ar miesto savivaldybei. Tačiau ketvirtadienį įstatymą pažeidžiančio sprendimo miesto tarybai nepavyko priimti.

Seimas po pateikimo vieno balso persvara pritarė nutarimo projektui, kuriuo dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio parlamentarų grupė siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Antradienį už tokį opozicijos inicijuotą, Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą projektą po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 31, susilaikė 26 parlamentarai.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Abonentiniai milijonai gardūs“. Skaitykite apie atskirą verslo rūšį, kuri, ko gero, bus amžina – „Abonentinį“ mokestį. Gali keistis viskas: valdžios, koalicijos, merai, bet „Abonento“ atvesta verslo grupuotė savo mokestį nusiteikusi rinkti amžinai. Rubrikoje „7 dienos“ – skirtingai suprantamas Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas pensijų klausimu.

Ar diktatorius-diskriminatorius ir vis dar premjeras A. Kubilius suprato, ką šią savaitę pensininkų ir kitų vargstančiųjų klausimu paskelbė Konstitucinis Teismas? Nesuprato. Nenori suprasti. O gal ir negali.

Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas pensijų ir socialinių išmokų klausimu skaitomas skirtingai. Premjeras mano, kad KT tik kritikuoja jo politiką, o opozicija sako, kad Vyriausybė nesupranta Konstitucijos.

Vyriausybė ir toliau laikosi pozicijos leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis ir taip palengvinti už kitataučių ištekėjusių moterų, Lietuvoje gyvenančių lenkų bei visų kitų mažumų dalią. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, Konstituciniam Teismui (KT) galbūt vertėtų išnagrinėti klausimą, ar šiandien Lietuvoje nėra diskriminuojami šalies piliečiai, priversti nelietuviškas pavardes versti į lietuvių kalbą.

Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl galimybių mažinti pensijas, kitas socialines išmokas ir atlyginimus valstybėje pagrindė, kad per krizę tai daryti galima, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovo teigimu, dėl galutinio KT išaiškinimo įgyvendinimo dar reikės padirbėti. Teisininkai, finansų ekspertai pateiks savo rekomendacijas, ką, atsižvelgiant į KT sprendimus, reikėtų keisti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį išaiškino, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta labiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Seimui pritarus opozicijos siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl prievolės visiems mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, biudžete atsivertų kelių šimtų milijonų litų skylė, teigė Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį. "Aš siūlyčiau Vyteniui Andriukaičiui pailsėti, tiek daug kreipimųsi į KT nerašyti ir nevarginti Seimo svarstymais dėl kreipimosi į KT.

Dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio parlamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Toks nutarimo projektas, inicijuotas Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Petro Gražulio ir Vydo Gedvilo, įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Parlamentarai prašo KT ištirti, ar kai kurios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės Įstatymas. Šiame įstatyme, žinoma, neįmanoma išaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų visų teisinių dalykų, todėl tokiems aiškinimams sukurta teisinė institucija – Konstitucinis Teismas (KT). Kilus neaiškumams, po KT išaiškinimo jau niekas negali kitaip vertinti teisinės reikalo padėties. O jei pats KT savo aiškinimu pažeis Konstituciją?.. Turbūt vienintelis kelias – kreiptis į KT.