kommersant

Rusijos dienraštis „Kommersant“ cituoja anoniminius šaltinius Vašingtone, kurie teigia,  kad JAV prezidentas Barackas Obama ya pasiryžęs atsisakyti priešraketinio gynybos skydo Vidurio Europoje kūrimo, jei Maskva padės išspręsti Irano branduolinę problemą. Teigiama, kad apie tai B. Obama pareiškė laiške, adresuotame Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ kovo 8 dieną vėl gali nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei šios šalies kompanija „Naftogaz“ iki kovo 7 dienos nesumokės už vasario mėnesį pateiktą žaliavą, rašo dienraštis „Kommersant“. Skelbiama, kad iki kovo 7 dienos „Gazprom“ iš Ukrainos reikalauja 400 mln. dolerių. Rusijos dujų monopolininkas dujų tiekimą Ukrainai jau buvo nutraukęs šių metų sausio 1 dieną.

Per antradienį  vyksiantį susitikimą su su kolega iš Rusijos Irano gynybos ministras Mostafa Mohammadas Najjaras bandys įtikinti Maskvą perduoti Iranui oro gynybos sistemas S-300, skelbia „Kommersant“. Maskva yra pasirašiusi susitarimą dėl šių sistemų perdavimo Iranui, tačiau neskuba jo vykdyti, nes tikisi atšilimo santykiuose su JAV. Tačiau Irano spauda jau teigė, kad Rusija pradėjo tiekti patobulintos sistemos S-300 dalis.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Straipsnį galbūt būtų galima pavadinti ir kitaip – „Dar viena karinė katastrofa Rusijoje“. Dabartinis Rusijos gynybos ministras A. Serdiukovas inicijavo reformą, kuri ekspertų ir kariškių sluoksniuose yra vertinama labai prieštaringai. Įdomu pažymėti, kad Rusijos (SSRS) kariuomenės pavidalo keitimas, kuris per pastaruosius dešimtmečius dažnai labiau priminė karinių pajėgų žlugdymą, prasidėjęs M. Gorbačiovo laikais, tęsiasi ligi šiol.

Mažiausiai 200 Rusijos turimų naikintuvų MiG-29 negali skristi, skelbia dienraštis „Kommersant“. Tai reiškia, kad 70 proc. visų Rusijos karinių oro pajėgų turimų šių naikintuvų yra neskraidantys. Po to, kai praėjusį gruodį rytinėje Sibiro dalyje sudužo naikintuvas MiG-29, Rusija pirmą kartą pripažino, kad dauguma šio tipo naikintuvų jau yra atgyvenę ir nebepajėgūs atlikti kovinių veiksmų. Šiuo metu po patikrinimų leista skraidyti vos 30 proc. MiG-29 naikintuvų.

Lietuvos diplomatai įdėmiai stebi Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties ir yra gerai susipažinę su jų eiga. Tai BNS ketvirtadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas. „ES šalims yra sudarytos visos sąlygos stebėti derybų procesą. Derasi Europos Komisija ir Rusija, tačiau ES šalių atstovai gali vykti derybas stebėti gyvai bei išsakyti savo pastabas.

Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Per vasario 4 dieną, trečiadienį, Maskvoje prasidedantį Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) susitikimą bus svarstoma Rusijos iniciatyva sukurti bendras greitojo reagavimo pajėgas, skelbia dienraštis „Kommersant“. Jei bus priimtas toks Kremliaus siūlymas, tai KSSO, į kurią įeina Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kirgizija, Kazachstanas, Tadžikistanas ir Uzbekistanas, taps karine-politine sąjunga.

Dangoraižis „Rusijos bokštas“, kuris turėjo tapti vienu iš aukščiausių pasaulio pastatų, Maskvoje nebus baigtas statyti iki 2016 metų. Skelbiama, kad pastato statybos užtruks 4 metais ilgiau, nei planuota. Apie tai dienraščiui „Kommersant“ pareiškė statybų aikštelėje apsilankęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Projekto, kuris pradėtas 2007 metų rugsėjį, pabaiga atidėta mažiausiai iki 2016 metų. Planuojamas dangoraižis turi būti 612,2 metro aukščio.

Rusija ir Gruzija veda slaptas derybas dėl dvišalių santykių normalizacijos, antradienį skelbia dienraštis „Kommersant“. Apie tai dienraščiui papasakojo „Visų gruzinų Rusijoje sąjungos“ vadovas Mikhailas Chubutija, kuris teigia pats dalyvaujantis pokalbiuose.

Kaip rašo dienraštis „Kommersant“, jei Baltarusija siekia ir kitais metais už dujas, gaunamas iš Rusijos, mokėti tiek pat ir dar gauti 100 mlrd. rublių vertės paskolą iš Maskvos, tai Aleksandro Lukašenkos režimas privalo nusileisti Kremliaus reikalavimams ir pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Pirmadienį Maskvoje vyks Rusijos ir Baltarusijos prezidentų derybos.

Rusijos ir Gruzijos santykiai ir toliau išlieka įtempti ir abi šalys nepalaiko jokių tiesioginių diplomatinių kontaktų. Tad galima klausti, ar naujasis Gruzijos užsienio reikalų ministras gali pakeisti padėtį. Grigolas Vašadzė turi Rusijos pilietybę ir gausybę dar nuo studentavimo dienų likusių draugų Rusijos užsienio reikalų ministerijoje. G. Vašadzė yra karjeros diplomatas ir yra baigęs tą patį universitetą kaip ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijos sostinėje Maskvoje katastrofiškai sumažėjo naujai pastatytų butų pardavimo tempai. Kaip skelbia „Kommersant“, palyginti su šių metų vasara, butų pardavimo tempai sumažėjo net 10 kartų. Skelbiama, kad statybų kompanijos per lapkričio mėnesį sugebėjo parduoti vidutiniškai tik po 5 naujus butus. Palyginimui galima pasakyti, kad 2005 metais statybų kompanijos vidutiniškai per mėnesį parduodavo po 250 butų. Šių metų vasarą vidutiniškai buvo parduodama po 50 butų.

Santykiai su Rusija NATO aljansui šiuo metu yra žymiai svarbesni nei Gruzijos bei Ukrainos narystės šioje euroatlantinėje organizacijoje klausimas, teigia Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas. NATO užsienio reikalų ministrai antradienį sutiko laipsniškai atnaujinti santykius su Maskva. Šie santykiai buvo apriboti po rugpjūtį Maskvos vykdytos agresijos Gruzijoje.

Per šių metų lapkritį naftos eksportas iš Rusijos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo net 17,6 proc., skelbia „Kommersant“. To priežastimi tapo didelės eksporto sąnaudos, kurios dėl globalinės finansinės krizės ir smunkančių naftos kainų dar labiau užgulė naftą eksportuojančių kompanijų pečius.

Aukščiausias pareigas užimantiems Rusijos karininkams uždrausta viešai kalbėti apie armijoje vykdomas reformas. „Washington Times“ teigia, kad taip Kremlius bando užgniaužti kilusį karininkų nepasitenkinimą dėl vykdomų pertvarkų. Dienraštis „Kommersant“ rašo, kad, protestuodami prieš gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo reformų planą, jau atsistatydino 6 aukšto rango karininkai, tarp jų ir GRU vadovas generolas Valentinas Korabelnikovas.

Ukraina paragino Rusiją jau 2009 metais sukurti planą, kaip iš Sevastopolio uosto išvesti ten dislokuotą Rusijos karinių jūrų laivyno Juodosios jūros flotilę, rašo „Kommersant“. Ukraina norėtų pasirašyti specialų memorandumą, kuriame būtų nustatyta laivyno pasitraukimo tvarka. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Ogrizko dar šį pavasarį Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui perdavė pirminį šio memorandumo variantą.

Lenkijos dienraščio „Dziennik“ žurnalistams gresia baudžiamoji atsakomybė dėl paviešintos slaptos specialiųjų tarnybų ataskaitos, kurioje teigiama, kad Gruzijos ir Lenkijos prezidentų kortežo apšaudymas netoli de facto Gruzijos ir Pietų Osetijos sienos buvo tik Tbilisio provokacija, rašo dienraštis „Kommersant“. Vidaus saugumo agentūra padavė ieškinį prokuratūrai. Ieškinyje teigiama, kad „Dziennik“ žurnalistai atskleidė tarnybinę agentūros paslaptį.

Šių metų gegužę apie 50 aktyvistų iš organizacijos „Rosija molodaja“ prie Latvijos ambasados Maskvoje pastatė improvizuotas kartuves ir pakorė lėlę, simbolizuojančią latvių režisierių Edviną Šnorę, kuris sukūrė ir publikai pristatė sovietinę tikrovę demaskuojantį dokumentinį filmą „The Soviet Story“. Vėliau iš „pakarto“ režisieriaus buvo išsityčiota, iškamša apipilta benzinu ir sudeginta.

Separatistinės Pietų Osetijos valdžia prisipažino, kad jos kovotojai vis dėlto apšaudė prie de facto Gruzijos ir Pietų Osetijos sienos artėjantį Lenkijos ir Gruzijos prezidentų kortežą, skelbia dienraštis „Kommersant“. Pietų Osetijos informacijos ministrė Irina Gaglevoi teigia, kad Mikhailo Saakašvilio ir Lecho Kaczynskio kortežas buvo sustabdytas pasieniečių. Prezidentai esą pareiškė norį vykti į Alkagorį, Pietų Osetijos teritorijoje esantį iki karo gruzinų kontroliuotą miestą.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Freedom House“ išplatino ataskaitą, skirtą žmogaus teisių bei laisvių padėčiai 12 valstybių, kuriuose autoritariniai režimai bando susilpninti pilietinę visuomenę, nagrinėti. Kaip skelbia dienraštis „Kommersant“, tarp šių 12 valstybių atsidūrė ir Rusija.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, Kataro dujų kompanija „Qatar Liquefied Gas Company Limited“ ir Irano kompanija „National Iranian Oil Company“ siekia sukurti bendrą įmonę, kuri rūpintųsi tiek dujų gavyba, tiek perdirbimu, skelbia dienraštis „Kommersant“. Naujoji kompanija bus kuriama „dujų trejukės“ – naujo didžiausių dujų eksportuotojų susivienijimo – rėmuose.

Libijos prezidentas Muammaras Gaddafis kartu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu apsvarstys galimybę Libijoje įkurdinti Rusijos karino jūrų laivyno bazę, savo šaltinius Kremliuje cituoja dienraštis „Kommersant“. Esą bazė gali būti įkurdinta Libijos Bengazio uoste.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Rusija Ukrainai priklausančiame Krymo regione dalina rusiškus pasus vietos gyventojams. „Mes visi žinome, kad jie ten dalina rusiškus pasus“ – duodamas interviu dienraščiui „Kommersant“, teigė ministras. Priminsime, kad Kryme esančiame Sevastopolio uoste yra dislokuota Rusijos Juodosios jūros flotilė. Rusai bazę turi palikti iki 2017 metų, tačiau Kremlius ne kartą teigė norįs išlaikyti savo bazę Sevastopolyje.

Rusijos sostinę pasiekė pasaulinės finansų krizės atgarsiai: tai patvirtina kylančios kainos ir pustuščiai prekybos centrai. Italijos dienraštyje „La Repubblica“ paskelbtame reportaže apie prabudusią rusų „genetinę atmintį“ pasakoja laikraščio korespondentas Maskvoje Leonardo Coenas.

Rusų karinių laivų pasiplaukiojimas Karibų jūroje ir Maskvos draugystė su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu – toli gražu ne vieninteliai signalai Vašingtonui, kad gali būti suduotas rimtas smūgis dar XIX a. paskelbtai Monro doktrinai. Ir ideologiniais sumetimais, ir trokšdami naujų rinkų,  Lotynų Amerikos šalyse pastaruoju metu vis aktyviau veikia Kinija ir Iranas.

Gruzijos žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad Rusijos specialiosios tarnybos rengia pasikėsinimą į šalies prezidentą Mikhailą Saakašvilį, skelbia „Kommersant“. Pranešama, kad pasikėsinimo organizavime esą dalyvauja Rusijos karinė žvalgyba (GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba. Apie ruošiamą pasikėsinimą esą prabilo anonimu panoręs likti Abchazijos vyriausybės atstovas, kuris Sočyje buvo susitikęs su GRU žvalgais.

Darbo vizito į Minską pirmadienį atvykusį Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasitiko plačia šypsena ir iš karto puolė svečią sveikinti. Mat spalio 7-ąją V.Putinas švenčia 56-ąjį gimtadienį. Ta proga, jau grįžęs iš Minsko į Sankt Peterburgą, Rusijos premjeras pristatė filmą „Mokytis dziudo su V. Putinu“, kuriame jis – puikus šios sporto srities meistras – ir vaidina pagrindinį vaidmenį.

Rusijos užsienio reikalų ministerija laukia, kad be paties Kremliaus ir Nikaragvos siekiančias atsiskirti nuo Gruzijos  separatistines Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikas pripažins dar 5 valstybės – Baltarusija, Sirija, Libija, Jordanija ir Marokas. Apie tai trečiadienį rašo dienraštis „Kommersant“. Teigiama, kad Baltarusija separatistinių respublikų pripažinimo klausimą veikiausiai svarstys po rugsėjo 28 dienos. Būtent tą dieną šalyje vyks parlamento rinkimai.

Europos Sąjunga paruošė du rezoliucijos dėl santykių su agresiją Gruzijoje vykdančia Rusija variantus. Apie tai dienraščiui „Kommersant“ esą pranešė vienas Kremliui artimas šaltinis. Vėliau tokius teiginius patvirtino ir ES diplomatai. Pranešama, kad ES narės turės rinktis tarp nuosaikaus rezoliucijos teksto, kurį prastumti bando Italija, ir kategoriškos bei griežtos pozicijos, kuriai atstovauja Lenkija.

Gruzijos Prezidentas Mikhailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija kariniais ir diplomatiniais manevrais šantažuoja jo šalį ir nori primesti „Miuncheno tipo sutartį“, nurodydamas į 1938 metais pasirašytą sutartį, pagal kurią nacių Vokietija aneksavo dalį Čekoslovakijos. Laikraščiui „Kommersant“ Gruzijos Prezidentas taip pat sakė nesiderėsiąs su Rusija dėl šalies teritorinio vientisumo. M. Saakašvilis teigė, jei Maskva nepripažįsta Gruzijos vientisumo, derėtis galima tik dėl rusų karių išvedimo.

Judėjimas prieš nelegalią imigraciją ketina surengti reidus Maskvoje, tose vietose, kur gyvena Gruzijos piliečiai, antradienį, rugpjūčio 12 dieną, rašo laikraštis „Kommersant“, su nuoroda į šios organizacijos lyderio Aleksandro Belovo pareiškimą. Judėjimo aktyvistai pirmiausia ketina apžiūrėti butus, kur nelegaliai gyvena gruzinai. „Mūsų atstovai bus su vaizdo kameromis, jie viską apžiūrės, apklaus kaimynus“, - aiškino A. Belovas.

Dienraštis „Kommersant“, remdamasis savais šaltiniais, pareiškė, kad kompanija „Naftogaz Ukraina“ liepos pradžioje ėmė savintis tranzitu į kitas Europos šalis tiekiamas dujas. Taip esą siekiama sukaupti dujų rezervą tam atvejui, jei Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ padidintų dujų kainą. Šiuo metu Ukraina „Gazprom“ už 1 tūkst. kubinių metrų dujų moka 179,5 dolerius.

Gruzijos parlamente pasigirdo raginimų numušinėti valstybės sieną pažeidinėjančius Rusijos lėktuvus, pranešė Maskvoje leidžiamas dienraštis „Kommersant“. Tokį pasiūlymą penktadienį pateikė grupė Gruzijos parlamento narių, tarp kurių buvo ir opozicijos atstovų.

Ką bekalbėtų Aleksandras Lukašenka, Baltarusija balansuoja ties ekonominio nuosmukio riba, o kaltininko toli ieškoti nereikia, rašo dienraštis „Vedomosti“. Minskas įsiskolina Rusijai už dujas maždaug 45 mln. dolerių per ketvirtį. Jeigu dujų kaina augs ir toliau, tai, Baltarusijos ekonomikos ministro Nikolajaus Zaičenkos nuomone, sukels didžiulį šalies biudžeto deficitą.

Nors neseniai atrodė, kad po Gruzijos prezidento rinkimų Tbilisio ir Maskvos santykiai pradeda normalizuotis, nauja įtampos banga sužlugdė visas viltis, kad ginčas dėl Gruzijos ketinimų stoti į NATO ir dėl separatistinių teritorijų pamažu blėsta. Incidentų ir grasinimų grandinė tęsiasi. Incidentas įžiebė konfliktą Balandžio 20-ąją virš Abchazijos buvo numuštas nepilotuojamas žvalgybinis lėktuvas.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo pavaduotojas, Lytvyno bloko frakcijai atstovaujantis liaudies deputatas Serhijus Hrynaveckis mano, kad prezidentas Viktoras Juščenka, taip pat šalies Užsienio reikalų ministerija turi sureaguoti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl Ukrainos legitimumo.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo pavaduotojas, Lytvyno bloko frakcijai atstovaujantis liaudies deputatas Serhijus Hrynaveckis mano, kad prezidentas Viktoras Juščenka, taip pat šalies Užsienio reikalų ministerija turi sureaguoti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl Ukrainos legitimumo.

Ukraina įstos į NATO, net jeigu referendumas parodys, kad šalies gyventojai tam nepritaria, mano Aukščiausiosios Rados integracijos į Europą komiteto pirmininkas, buvęs šalies URM vadovas Borysas Tarasiukas.

Ukraina įstos į NATO net tuo atveju, jei visuotinis referendumas parodys, kad šalies gyventojai tam nepritaria, mano Aukščiausiosios Rados eurointegracijos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs užsienio reikalų ministras Borysas Tarasiukas.

Rusijos žurnalistė Jelena Tregubova, skandalingos knygos „Kremliaus Digerio pasakėlės“ autorė, nuogąstaujanti dėl savo gyvybės už Kremliaus kritiką, gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. Britanijos URM atsisakė komentuoti šią informaciją, motyvuodama tuo, kad neskelbia tokių duomenų apie privačius asmenis.

Ketvirtadienį keliuose Baltarusijos miestuose užsienio žiniasklaidai dirbančių žurnalistų namuose buvo atliktos kratos, rašo „Kommersant“. Anot Baltarusijos žurnalistų asociacijos atstovės, kratas atliko KGB agentai, veikę prokurorų įsakymu. Mažiausiai 2 žurnalistai buvo sulaikyti, konfiskuota kompiuterių ir kitokios įrangos.

Žiniasklaidos laisvę nuolat varžanti Rusijos valdžia vis giliau skverbiasi į virtualią erdvę. Naujais įstatymais numatoma griežtinti valstybinę naujienų portalų kontrolę ir drausti užsienio kapitalui priklausančius interneto tiekėjus.

„Kommersant“ rašo, jog praėjusią savaitę Kremlius žengė pirmą žingsnį pripažįstant dviejų Gruzijos autonominių respublikų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - nepriklausomybę. Jau netrukus galime sulaukti šio plano tęsinio. Praėjusį penktadienį Rusija panaikino sankcijas Abchazijai, kaip sudėtinei Gruzijos daliai, ir atnaujino ekonominius ryšius su ja valstybiniu lygiu.

„Dujų karai“, „dujinė“ taktika ir strategija pastaruoju metu tapo valstybių santykių, geopolitinės situacijos kertiniu akmeniu. Nesiliauja energetinė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos (pirmadienį už skolas ketvirtadaliu sumažintas dujų tiekimas Kijevui). Daug triukšmo sukėlė „Gazprom“ planai tiekti dujas Vakarams Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu. Maskva puoselėja planus naujais dujotiekiais aplenkti Ukrainą ir Baltarusiją, statoma galinga trasa į Kiniją.

Rinkimų stebėjimą organizavęs ir dėl priešgaisrinio saugumo pažeidimų uždarytas universitetas galės veikti tik nuomojamose patalpose. Triukšmą dėl Sankt Peterburge veikusio Europos universiteto uždarymo įžiebė priešgaisrinės apsaugos inspektoriai.

Po kovo 2 d. įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų Rusijos parlamentas gali imtis konstitucijos pataisų, kuriomis prezidento kadencija būtų prailginta nuo 4 iki 6 ar 7 metų, skelbia Rusijos dienraštis „Kommersant“. Jo teigimu tokią iniciatyvą gali paskelbti arba vadinamoji „valdžios partija“ „Vieningoji Rusija“, arba kuri nors visuomeninė organizacija.

Kaip praneša „Russia Today“, Didžiojoje Britanijoje mirė vienas iš Gruzijos opozicijos lyderių bei aršus prezidento Michailo Sakašvilio kritikas Badris Patarkacišvilis. Nors kol kas oficialiai pranešama, kad B. Patarkacišvilis mirė nuo širdies smūgio, tačiau Didžiosios Britanijos policija teigia, kad mirtis kelia įtarimų.