kol lietuva

Kol Lietuva tik ruošėsi šiandien prasidėjusioms Klaipėdos rajone pratyboms „Ugninis griausmas“, visai netoli Klaipėdos griaudėjo Rusijos aviacijos bombų sprogimai. Kaliningrado srityje Rusijos naikintuvai surengė bombardavimo pratybas. Rusijos gynybos ministerija praneša, kad pirmadienį čia vyko karinės pratybos, jose dalyvavo šeši orlaiviai.

Šią savaitę Lietuvai tarptautinėse rinkose pasiskolinus dar beveik pusantro milijardo litų, viešoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad skolinamės per daug, šalis, ko gero, suka Graikijos šunkeliais. Finansų ministrė tikina, kad Lietuvai Graikijos likimas – prasiskolinti – negresia, nes skolinamasi daugiau senoms skoloms dengti, o bendra valstybės skola auga nedaug.Kol Lietuva skolinasi palankiomis sąlygomis, skambinti pavojaus varpais nemato reikalo ir analitikai.

Kol Lietuva kantriai tebelaukia laikinųjų branduolinio kuro saugyklų, šalies likimo seserys Slovakija ir Bulgarija tokias jau įsirengė ir planuoja tolesnius atominių elektrinių uždarymo darbus. Turėdama didelį įdirbį šioje srityje Slovakija uždaro Bohunicos atominę elektrinę be panikos, kai Bulgarijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, apie Kozlodujaus atominius reaktorius verda karštų aistrų.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį metų ketvirtį smuko 22,4 proc., o galimas o prognozuojamas valdžios sektoriaus deficitas gali išaugti daugiau nei 8 proc. BVP, Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad deficitas ir kreipimasis į Tarptautinį valiotos fondą (TVF) neturi nieko bendra. "Ar deficitas bus daugiau nei 8 proc., parodys laikas, nes tai priklausys nuo antrojo metų pusmečio situacijos.

Kol Lietuva buvo užsiėmusi prezidento ir Europos parlamento rinkimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija ėmėsi svarstyti – ar Latvija turės mokėti kompensaciją raudonajam smogikui, civilių žudikui Vasilijui Kononovui. Apie šią bylą ir teisines bei politines jos pasekmes mintimis dalijasi tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas. EŽTT Didžioji kolegija nagrinėja Latvijos skundą dėl pirmosios šio Teismo instancijos sprendimo.

Anot finansų ministro Algirdo Šemetos, nepanašu, kad šalies ekonomika antrąjį ketvirtį kilstelės, nes recesijos poveikis yra „gana rimtas“. „Antrasis ketvirtis nebus nė kiek lengvesnis nei buvo pirmasis“, – A. Šemetos penktadienio interviu Londone cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“. „Visi ieško atsigavimo ženklų, tačiau bet kokie rodiklių pagerėjimai yra fragmentiški. Šie metai bus labai sunkūs“, – kalbėjo finansų ministras.

Lietuva pasauliniame migracijos kontekste ryškiai brėžia savo individualią – plaukimo prieš srovę (emigracijos arba gyventojų praradimo prasme) – kreivę. Ar ir toliau pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis galime būti „ramūs kaip belgai“, ar privalome imtis kokių nors veiksmų? Tarptautiniai ekspertai, pasak „Newsweek“, šiemet numato 30 proc. mažesnius migracijos srautus iš pietų į šiaurę.

Prabėgus daugiau nei dviem savaitėms po nacionalinio vežėjo „flyLAL“ skrydžių sustabdymo, vis dar neaišku, kas Vilniuje užpildys tuščią oro skrydžių nišą. Tuo metu Kaunas skuba išnaudoti progą ir tapti šalies skrydžių centru. Šią savaitę Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) turi pateikti Susisiekimo ministerijai planą, kokios naujos oro bendrovės, kokiomis kryptimis ir kada pradės vykdyti skrydžius iš Vilniaus.

Viešojoje erdvėje emigracijos tema daug prirašyta ir nemažai prikalbėta. Bet, pasirodo, ši tema yra tiesiog neišsemiama. Siūlau pakalbėti apie emigracijos procesus kitu požiūriu. Nors mūsų atgimusi valstybė jauna – sulaukusi tik pilnametystės amžiaus, tačiau tikslių duomenų apie emigracijos mastus jau neturime. Mokslininkai skaičiuoja, kad 1990–2006 metais iš Lietuvos emigravo apie 13–14 procentų piliečių.

Latviai giriasi: niekur kitur pasaulyje nėra tokios ypatingos vietos kaip Jūrmala - beveik 33 kilometrų kvarcinio smėlio paplūdimys ir šimtai prašmatnios apdailos medinių namų. Jūrmala drauge su Rundalės pilimi, Rygos, Kuldygos ir Cėsių senamiesčiais, Agluonos bazilika, Gaujos nacionaliniu parku, Turaidos muziejumi rezervatu, Liepoja ir Ventspiliu įeina į populiariausių Latvijos turizmo maršrutų dešimtuką.

Kol Lietuva branduolinę jėgainę stato žodžiais, Rusija imasi realių darbų. Nors tyrimai parodė, kad Lietuva gali statytis galingą atominę elektrinę (AE), tai dar nereiškia, kad būtent tokią ją ir išvysime. Projekto rengėjai taip pat pripažįsta, kad (priešingai Vyriausybės lūkesčiams) nauja AE veikti pradės ne anksčiau kaip 2018 m. Tuo tarpu Rusija vis garsiau kalba apie atominį milžiną Kaliningrado srityje, prie pat Lietuvos sienos.

Nuo kitų metų pradžios mažos galios elektrinėse savo poreikiams pasigaminti elektros energiją šalies įmonėms kainuos pigiau - ūkio ministro įsakymas panaikina joms šiemet taikomą papildomą mokestį. Šiems metams pasibaigus, elektros energiją savo poreikiams pasigaminančios pramonės įmonės galės lengviau atsikvėpti.

Šilumos tiekėjams drastiškai padidinus centrinio šildymo įkainius visų šalies miestų ir rajonų gyventojams, daugiau darbo sulauks ir antstoliai, kurie neabejoja kitąmet turėsiantys ilgesnius skolininkų sąrašus. Šalies didmiesčiuose yra nemažai šeimų, kurios iki šiol tebėra slegiamos prieš ketverius ar penkerius metus komunalininkams susikaupusių skolų, daugiausia - šilumos tiekėjams, šeštadienį rašo dienraštis „Klaipėda“. „Augant mokesčiams už komunalines paslaugas, daugėja ir skolininkų.

Gerai, kai yra iš ko rinktis ne tik paslaugos ar prekės pardavėją, bet ir kainą. Draudimo bendrovių agentai neslepia, jog pavasaris jiems esąs pats įtempčiausias laikotarpis. Žinoma, greta didelio darbo krūvio – ir galimybė tuo pačiu metu solidžiau pastorinti piniginę, užsidirbti nekeikiant net konkurentų. Akivaizdu ir tikrai ne paslaptis, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas nepaliaujamai brangsta.

Mokesčių už pirkinius lengvatomis turistus viliojantys lietuviai dar ir pasirūpina, kad sutaupytus pinigus užsieniečiai atiduotų savo valstybėms, rašo „Klaipėda“ . Įspėja rusus muitininkus Ne Europos Sąjungos valstybių piliečiams Lietuvoje taikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo paslauga. Pavyzdžiui, parduotuvėje, pažymėtoje „Tax Free Shopping“ ženklu, už kelis tūkstančius eurų brangų laikrodį nusipirkęs rusas Lietuvos pasienyje atgaus 18 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį.

Kol Lietuva laukia apčiuopiamos šilumos (o iki kovo 19-tos jos nebus), įvairūs pasaulio taškai švaistosi kritinėmis temperatūromis: kovo 4-ą karščiausia buvo Australijoje, Paraberdu miestelyje – 45 laipsniai karščio. Keista, bet šalčio polius taip pat Pietų pusrutulyje – Antarktidoje, „Amundseno-Skotto“ stotyje užfiksuotas 55 laipsnių šaltis. O vakar rekordinis lietus trinktelėjo mūsiškiame, Šiaurės pusrutulyje. Taivanyje lietaus siena sekmadienį „stovėjo“ 6 valandas. 165 mm kritulių.

Kol Lietuva murkdosi privilegijų istorijose, kol oponentai dangstosi vienas kitą kompromituojančiais skandalais, kol žeminamas valstybės autoritetas, “Mažeikių naftos” likimas skendi miglose. Tačiau įžvalgesniam stebėtojui turėtų būti aišku, kad šiandieninės krizinės situacijos ištakos - šios strategiškai Lietuvai svarbios įmonės akcijų pardavimas - didžiausias nepriklausomoje Lietuvoje sandoris. Deja, informacija apie šį procesą atsiduria nuošalėje, o bandymai jį analizuoti labai komplikuoti.

Verteivos iš Vakarų reketuoja Klaipėdos verslo žmones. Reklaminio katalogo leidėjai iš kelių uostamiesčio verslininkų vėl reikalauja pinigų - po 2 451 eurą. Siunčia pranešimus Reikalavimai susimokėti prasidėjo dar 2002 metų spalį, kai verslininkas Anatolijus T. gavo laišką iš Ispanijos.

83-asis Lietuvos Konstitucijos straipsnis, be kitų dalykų, sako: “Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios”. Šis straipsnis yra neretai kritikuojamas kaip be reikalo ribojąs jau ir taip nelabai dideles valstybės vadovo galias.

Įdiegę savo kompiuteryje DVB standarto plokštę, galite jį paversti palydovinių transliacijų centru. Nutarėme išbandyti, ko iš jo galima tikėtis investavus į paprasčiausią palydovinės TV sistemą 500 litų. Rezultatai pranoko lūkesčius. Pirmąsias palydovinės televizijos sistemas Lietuvos gyventojai įsirengė maždaug prieš 12 metų, tačiau dėl brangių jos komponentų “kosminė“ televizija tuo metu buvo įkandama tik nedaugeliui.