koalicija

Laisvės partija didžiuojasi sustabdžiusi pridėtinės vertės mokesčio padidinimą šių metų viduryje maitinimo paslaugoms ir sužlugdžiusi automobilių taršos mokesčio įvedimą. Apie tai valdančiosios koalicijos atstovai prakalbo pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje reklamavo savo pasiekimus per dvejus metus būnant valdžioje.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Valdančiajai koalicijai apsipykus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams konstatavus koalicinės sutarties pažeidimą, konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio viršūnės pirmadienį susirinko aptarti padėties pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Seimo valstiečiams prabilus apie galimą naują koaliciją, socialdemokratai tokias šnekas vadina neatsakingomis ir sako, kad valstiečiai naudojasi esama situacija savireklamos tikslais, rašoma pranešime spaudai. „Opozicijos vardu Ramūno Karbauskio valstiečiai skelbia keistus dalykus. Jokių naujų koalicijų ar premjerų kandidatūrų niekas nesvarsto, išskyrus pačius valstiečius. Rinkėjų valia šiai Seimo kadencijai yra visiškai aiški. Mūsų, kaip opozicijos, užduotys ir atsakomybės – irgi.

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Vilniuje kuriamas parlamentinis tinklas „Suvienyti dėl Ukrainos“, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigia, kad ši koalicija labai reikalinga padedant Ukrainai kovoti su okupantais.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Seimui atmetus dalies valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti alkoholio prekybos ir reklamos tvarką, valdančiajai koalicijai priklausantys Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai sako pasigedę paramos iš didžiausios, konservatorių, frakcijos. Ir tai – tik vienas iš įtampą koalicijos viduje keliančių sprendimų.

Ketvirtadienio vakarą Seime – anksčiau neskelbtas koalicijos partijų lyderių susitikimas.  Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Mitalas.  Po susitikimo politikai atsisakė jį komentuoti.

Vokietijos žaliųjų partija pirmadienį pranešė, kad jos nariai patvirtino naujos valdančiosios koalicijos sutartį su kitom dviem partijomis, ir šis žingsnis atveria kelią parlamentui išrinkti kancleriu socialdemokratą Olafą Scholzą. Žaliųjų partijos narių balsavimas buvo paskutinė kartelė, kurią reikėjo įveikti tvirtinant praeitą mėnesį sudarytą koalicijos sutartį.

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje. Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente.

Nepaisant to, kad Seime šiemet buvo atmesti Laisvės partijai svarbūs įstatymų projektai, ji ir toliau sieks savo prioritetų įgyvendinimo, teigia partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, gruodį šaukiamoje taryboje bus sprendžiama, kaip sėkmingiau įgyvendinti partijos programą. „Valdyba nusprendė šaukti politinę tarybą, gruodžio pradžioje tikriausiai tai bus padaryta.

Laisvės partijos grasinimai persvarstyti, ar likti koalicijoje – rimtas užmojis ar tik bereikšmės frazės? Laisviečiai neslepia, kad po nakties emocijų jau mažiau, tačiau ir toliau ketina šaukti pasitarimą ir kaltina koalicijos partnerius vienybės stoka.  Prieš šios partijos projektą naikinti baudžiamąją atsakomybę už mažą kiekį narkotikų balsavę konservatorių veteranai ragina jaunuosius kolegas nesielgti vėjavaikiškai.

Didžiausia valdančiosios koalicijos grandis Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ieško alternatyvų ir palaikymo opozicijoje, nors tai nėra tiesiogiai susiję su ketvirtadienį įvykusiu balsavimu, kai buvo atmestas Laisvės partijos siūlomas mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas. Ši mintis konservatoriams brendo jau anksčiau.

Laisvės partijos atstovai po dar vieno jiems nesėkmingo balsavimo Seime sako pasigendantys koalicijos partnerių solidarumo, nors patys jį rodo valdančiajai daugumai svarbiais klausimais. Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų dekriminalizuotas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimas ir turėjimas. Projekto neparėmė keliolika valdančiųjų.

Seimui atmetus Laisvės partijos pasiūlymus dėl švelnesnių bausmių už narkotikus Laisvės partija neslepia pykčio. Šio įstatymo iniciatorė Morgana Danielė pareiškė, kad apie tai bus kalbama koalicijoje. Paklausus, ar Laisvės partija gali pasitraukti, ji teigė, kad tikrai apie tai kalbės, kaip toliau dirbti. Seimas ketvirtadienį daugumos Seimo narių sprendimu, tarp kurių ir valdančiųjų, nepanaikino baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį paskelbė pergalę per nacionalinius rinkimus, jo valdančiajai koalicijai užsitikrinus stiprią daugumą. Ilgą laiką šaliai vadovavusi Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos koalicijos partnerė „Komeito“ užsitikrino 293 iš 465 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi negalutiniais oficialiais balsų skaičiavimo rezultatais. „Rinkimai buvo labai sunkūs, bet žmonės išreiškė savo valią.

Seimo opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija nesijungs prie opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) ir Darbo partijos (DP) frakcijų koalicijos. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį vakare posėdžiavusi partijos valdyba ir Seimo Socialdemokratų frakcija. LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, komentuodama tokį partijos sprendimą, pabrėžia, kad partijos frakcija, dirbdama Seimo opozicijoje, yra aktyvi ir įgyvendina savo rinkimų programą.

Izraelio centristų opozicijos lyderis Yairas Lapidas pirmadienį sakė, kad dar „išlieka daug kliūčių“ koalicijos, kuri nušalintų premjerą Benjaminą Netanyahu, suformavimui, tačiau išreiškė viltį, kad jai pavyks pasiekti „svarbesnį tikslą“. Y. Lapidas veda intensyvias derybas su Izraelio griežtojo kurso šalininku nacionalistu Naftali Bennettu dėl jo dalyvavimo „permainų koalicijoje“ sąlygų, artėjant trečiadienio vidurnakčiui, kai baigsis koalicijai suformuoti nustatytas galutinis terminas.

Valdančiojoje koalicijoje yra sutarimas dėl Partnerystės įstatymo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Koalicijoje turime sutarimą dėl to“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“ tvirtino  parlamento vadovė. Ji teigė, kad Partnerystės įstatymo projektas praktiškai yra parengtas, Seimo teisės aktų bazėje jį ketinama registruoti artimiausiu metu. „Manau, kad projektas bus registruotas artimiausiu laiku. Iš esmės jis jau yra parengtas, ne kartą aptartas.

Vyriausybė dar visai neseniai nutarė priimti karantino atlaisvinimus. Nuo kitos savaitės su griežtais ribojimais savo darbą galės pradėti lauko kavinės, parduotuvės, kino teatrai. Toks sprendimas visuomenę padalijo į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad tokie sprendimai – sveikintini, o kiti kritikuoja. Kritikos strėlėmis į dabartinę valdžią nusitaikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Darbo partijos (DP) frakcijos antradienį pasirašys opozicinų frakcijų koalicijos susitarimą.

Rudenį išrinktas Seimas apšilo kojas – dirba jau šimtą dienų. Yra nerašyta taisyklė, kad suėjus šiam terminui atlaidumas valdžios darbams ir klaidoms baigiasi. Tiesa, kritikos ekspertai valdžiai beria ir už pirmąsias šimtą dienų. Taigi kokie Seimo jau padaryti sprendimai kliūva ekonomistams bei politologams ir ar partijos jau pradeda įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus?  Naujasis Seimas – jau nebe naujas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis, teigia Ingrida Šimonytė. „Tai nėra vien mano pasirinkimas ir vien mano būrys, tai yra ir tam tikrų koalicijos susitarimų atspindys ne tik dėl konkrečių žmonių, bet ir dėl konkrečių atsakomybių ribų – už ką atsakomybę prisiima kuri koalicijos partija.

Valdantieji konservatoriai save įstūmė į problemą, iš kurios išsikapstyti vis dar nesugeba. Pavasarį nepritarę nuotoliniam Seimo darbui, jie dabar karštligiškai ieško būdų, kaip dirbti pandemijos sąlygomis, o taip pat kaip būtų galima išrinktiesiems apeiti saviizoliacijos taisykles. Pasiaiškinti į valdybą iškviestas Aurelijus Veryga iš bandymų gudrauti tik pasijuokė ir pareiškė, kad niekuo padėti negali.

Ingrida Šimonytė – jau viena koja premjero poste. Seimas patvirtino ją ministre pirmininke, tačiau opozicija valdantiesiems nervus tampė iki paskutinės sekundės. Iki pat balsavimo nebuvo aišku, ar dešiniesiems užteks balsų, o pagrindinė priežastis – Verygai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodymas izoliuotis visai Liberalų sąjūdžio frakcijai, o ryte sergančių koronavirusu gretas ėmė pildyti ir konservatoriai.

Seimas pagaliau apsisprendė, kaip saugosis nuo čia kaip reikiant įsisukusio koronaviruso. Parlamentui tapus vienu iš viruso židinių, nuspręsta neįsileisti lankytojų, uždaryti rūkymo ir poilsio vietas, neorganizuoti renginių, salėje statyti pertvaras tarp parlamentarų, savaitę nevyks ir plenariniai posėdžiai. Pirmadienį parlamento rūmuose pradėjo veikti ir mobilus tyrimų punktas. Į jį suskubę parlamentarai stumdėsi eilėje, juokavo ir beveik visi iš kabineto išėjo su ašaromis akyse.

Apie pasitraukimą iš Seimo pranešęs valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis vėl jaučiasi nugalėtoju. Taip jis įvertino valdančiųjų kalbas, kad gal visgi ir reikėtų atiduoti valstiečiams 7 galimą Seimo vicepirmininko postą. Pats Karbauskis ruošiasi partijai vadovauti „iš šono“ – kurti šešėlinę Vyriausybę ir ruošti dirvą savivaldos rinkimams.

Seime šįkart tikrai karšta. Jokios valdžios nebeturintis Ramūnas Karbauskis apie save ėmė kalbėti naudodamas žodžius „šunauja“. Valdančiųjų ignoruojamas valstiečių lyderis į save atkreipti dėmesį nusprendė pareikšdamas, kad traukiasi iš Seimo. R. Karbauskis jau parašė ir atitinkamą pareiškimą. Tačiau tikina dar galįs ir persigalvoti, jei valdantieji jo paprašys likti ir valstiečiams skirs bent kelis vadovaujančius postus Seime.

Paaiškėjo 13 iš keturiolikos galimų naujų ministrų pavardžių. Jas būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė atskleidė apsilankiusi pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Net pusę būsimosios Vyriausybės, panašu, sudarys moterys. Tarp kandidatų į ministrus – ir Gabrielius Landsbergis, Dainius Kreivys, Aušrinė Armonaitė.

Antrasis naujojo Seimo posėdis paženklintas ir sumaištimi dėl koronaviruso ir dramomis dėl parlamento vadovybės. Užsikrėtus liberalui Jonui Varkaliui jo kolegos sako nežinantys kaip elgtis – eiti į darbą, ar ne, aiškiai į tai atsakyti negali ir Seimo pirmininkė. O valstiečiai sulaukė smūgio, bet ne iš viruso, o iš valdančiųjų – parlamentarai atmetė jų į Seimo valdybą teiktos Aušrinės Norkienės kandidatūrą, tad didžiausia opozicinė partija lieka be nario Seimo valdyboje.

Naujai išrinkta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen jau susidūrė su pirmaisiais iššūkiais – formuojant Seimo vadovybę sulaukė gausios kritikos dėl  manevro su Darbo partija, sulaukė ir Karbauskio ultimatumų. Išduotais pasijuto ir socialdemokratai, kurių pirmininkas Gintautas Paluckas prarado viltį tapti Seimo vicepirmininku. Čmilytei-Nielsen tenka sukti galvą ir ką daryti su Šiauliuose likusia šeima – vyru ir keturiais vaikais.

Pirmajame Seimo posėdyje – pirmosios postų dalybos. Seimas renkasi savo vadovybę – valdybą, kurią sudaro Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai ir opozicijos lyderis. Ko laukti iš naujų valdžios veidų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos politologės Jūratės Novagrockienės. Naujajame Seime prasideda svarbių postų dalybos. Penktadienį turime sužinoti, kas bus naujasis ar naujoji Seimo pirmininkė.

Konservatorių ir liberalų koalicijos sutartis jau užtvirtinta rašalu. Pagal ją valdantieji dėlios Vyriausybės darbus. O pirmiausia – sės tartis dėl ministrų postų. Kandidatų, regis, nestinga, Laisvės partija jų pasiūlė Ingridai Šimonytei net dešimt. Tačiau būsimoji premjerė atkakliai tyli ir pavardžių neviešina.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl naujos kadencijos Seimo vadovybės. Į Seimo vicepirmininkus konservatoriai teikia Jurgio Razmos kandidatūrą. Dėl jo balsuoti bus siūloma jau penktadienį. Iš viso Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai planuoja turėti tris parlamento pirmininko pavaduotojus, o vieną – Laisvės partija.

Būsimieji koalicijos partneriai konservatoriai ir liberalai nuo pat ryto zuja po Seimą ir derasi dėl būsimų ministrų. Partijų lyderiai leidžia suprasti, kad dalis kandidatų jau aiškūs, tačiau paskelbti juos žada tik tada, kai susiderės dėl visų kėdžių. Gabrielius Landsbergis, beje, jau tikina postų visai nenorintis. Reikalų turi ir būsimoji opozicija. Saulius Skvernelis pareiškė neatmetantis galimybės tapti opozicijos lyderiu.

Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė tikina, kad kol kas nesutarta, kas bus ministrai ir ragina nevardinti „iš bet kur nurautas pavardes“. Tačiau viešumoje jau girdisi galimų kandidatų į ministrus pavardės. Europos Parlamente dirbantis buvęs premjeras Andrius Kubilius teigia, kad natūralu, jog į dienos šviesą pradėjo lįsti galimi kandidatai ir stebisi, kad tų pavardžių dar mažoka. Jis taip pat neslepia, kad apie naujos Vyriausybės dėliones kalbasi su naująja valdžia.

Koalicijos sutartį šią savaitę pasirašę centro dešinieji sutarė į Seimo pirmininkes siūlyti Liberalų sąjūdžio vadovės Viktorijos Čilytės-Nielsen kandidatūrą. „Mes sulaukėme Liberalų sąjūdžio valdybos sprendimo, kuriuo iš esmės buvo pritarta bendrai derybų eigai, ir tai leido sutarti dėl antrosios kandidatūros, kad bus iškelta Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūra į Seimo pirmininkus“, – BNS sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Seimo rinkimus laimėjusios centro dešinės politinės jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – pasirašė koalicijos sutartį ir jau pradės kalbėtis dėl postų dalybų Vyriausybėje ir naujos kadencijos Seime. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis perspėja, kad naujieji valdantieji gali susidurti su problemomis tiek Seime, tiek Vyriausybėje, jei pastarąją formuos iš parlamentarų.

Konservatoriai ir liberalai džiūgauja – koalicijos sutartis jau užtvirtinta rašalu. Po dviejų savaičių derybų trijų partijų lyderiai pasirašė tarpusavio susitarimą, pagal kurį dėlios Vyriausybės darbus. O pirmiausia – sės tartis dėl ministrų postų. Kandidatų, regis, nestinga, Laisvės partija jų Ingridai Šimonytei pasiūlė net dešimt. Tačiau būsimoji premjerė atkakliai tyli ir pavardžių neviešina. Užtat beveik aišku, kas bus naujoji Seimo pirmininkė.

Seimo rinkimus laimėję dešinieji pirmadienį pasirašo koalicijos sutartį. BNS apžvelgia svarbiausias jos nuostatas: 1. Ekonominė ir socialinė politika. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad jie kol kas nėra sutarę dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių tarifo mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo.

Formuojamos centro dešinės koalicijos kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė sako, kad jau žino beveik visus savo komandos darbuotojus.  Su daugeliu I.Šimonytė teigia preliminariai sutarusi.  „Jau esu turbūt suformavus, sutarus bent jau preliminariai su didžiąja dalimi žmonių, su kuriais aš norėčiau dirbti Vyriausybėje, kurie man galėtų patarti ir būtų patarėjo statusu, bet kol kas, kol voverė dar medy, tai puodo dar nekaičiu.

Trys valdančiąją koaliciją buriančios partijos pirmadienį pasirašys susitarimą dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.  Tai sekmadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Sutarties pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus TS-LKD, Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija, vyks Seime 10 val. Sutartyje partijos įtraukė vertybinius įsipareigojimus, kurių žada laikytis tarpusavyje bei su visuomene, ir svarbiausius būsimus darbus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį pritarė susitarimui dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija, pranešė partija. Prieš tai dokumentą vienbalsiai patvirtino TS-LKD Prezidiumas. „TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą.

Laisvės partijos politinė taryba pritarė koalicinės sutarties projektui, kurį valdančiąją daugumą buriančios trys dešiniosios partijos planuoja pasirašyti pirmadienį.

Šįvakar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos derybinės grupės susitarė dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų dokumento projekto. Dokumentas bus tvirtinamas partijų valdymo organuose artimiausiomis dienomis.

Centro dešinės koaliciją buriančios partijos teigia, kad beveik jau pasiekė sutarimą dėl koalicijos teksto ir tikisi pirmadienį pasirašyti koalicijos sutartį. Tačiau dėl ministrų postų dar nekalba ir koalicijos sutartyje įvardyta vienintelė personalija – Ingrida Šimonytė siūloma vadovauti Vyriausybei. „Turbūt pirmadienį sutartis galėtų būti pasirašyta.

Centro dešinės koaliciją buriančios partijos tikisi pirmadienį pasirašyti koalicijos sutartį. „Turbūt pirmadienį sutartis galėtų būti pasirašyta“, – ketvirtadienį po antrojo derybo raundo pranešė kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Pasak jos, derybininkams pavyko „beveik pasiekti sutarimą dėl teksto“. Koalicijos tekstui dar turi pritarti dėl koalicijos besiderančių partijų organai.