klaipėdos smeltė

Į Klaipėdos uostą trečiadienį atplaukia vienas didžiausių pasaulyje konteinerių laivų „MSC Ingy“. Šis 400 metrų ilgio ir beveik 60 metrų pločio laivas yra didžiausias laivas, kada nors atplaukęs į Klaipėdą. Pasak uosto direkcijos, Klaipėda tapo trečiuoju Baltijos jūroje uostu, kuriame gali švartuotis tokie laivai, – iki šiol jie plaukdavo tik į Lenkijos Gdansko arba Danijos Orhuso konteinerių terminalus.

Buvusio vienos didžiausių uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“ akcininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma Group“ parduoda jos valdomus 109 megavatų bendros galios 4 vėjo jėgainių parkus. Įmonė kol kas nekomentuoja nei pirkėjo, nei būsimo sandorio.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Lietuvos pajūryje organizuoja pratybas, imituosiančias didelės cheminės avarijos konteinerių terminale avarijos likvidavimą ir nukentėjusiųjų gelbėjimą. Pratybos vyks ketvirtadienį uosto teritorijoje, krovos bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“, Nemuno gatvėje, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Penktadienio pavakarę Klaipėdos gatves užliejo didžioji Jūros šventės eisena, kuri tradiciškai paskelbia Jūros šventės atidarymą. Spalvingi ir triukšmingi, pėsti ir ratuoti, nešdami įvairiausių spalvų balionus, pūsdami burbulus, trimituodami kriauklėmis ir net skaitydami knygų ištraukas eisenoje žygiavo Klaipėdos įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų šeimos nariai ir net augintiniai, kurie visi drauge  paskelbė šventės pradžią.

Klaipėdoje šeštadienį į Kuršių marias nuo krantinės nuvažiavo sunkvežimis, pranešė Bendrasis pagalbos centras (BPC). 15.32 val. bendruoju pagalbos numeriu 112 gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Nemuno gatvėje 24, Laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje nuo krantinės į Kuršių marias nuvažiavo sunkvežimis. Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Rugsėjo 26 dieną vykusiame koncerno „Achemos grupė“ valdybos posėdyje patvirtintas naujasis valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. Valdybos pirmininku tapo Kęstutis Balutis, o koncerno generalinio direktoriaus pareigas laikinai ėjusį Romualdą Žadeiką pakeitė Rimvydas Vaštakas.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas atsigauna. Trečiadienį uostamiestį pagaliau pasiekė antrasis vadinamojo STS (angl. „Ship-to-Shore“) tipo kranas, kurio vertė – 25 mln. litų. Milžiniškų gabaritų kraną įsigijo bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Jo pirmtakas į bendrovės teritoriją atkeliavo praėjusių metų spalį. Dar vienas identiškas kranas bus atplukdytas šį birželį. Tai ženkliai padidins krovininių laivų aptarnavimą.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos uostą pasiekė didžiulis kranas, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius iš okeaninių konteinervežių. „Post-Panamax“ dydžio laivų Klaipėdoje laukiama jau šią vasarą. Jie švartuosis prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinių, kur pradės veikti Tarptautinis konteinerių paskirstymo centras.

Asta Kažukauskienė, Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaldytų produktų terminaluose Klaipėdoje, iš kurių nuo vakar Rusija nebeįleidžia eksporto į Muitų sąjungos šalis, įstrigo produkcijos už dešimtis milijonų dolerių. Galimybių priimti naujų krovinių beveik nėra, todėl klientai pradeda ieškoti kitų uostų. Maisto ir veterinarijos tarnyba imtis kokių nors priemonių sako negalinti, kol nepaaiškės, kas konkrečiai Rusijai kliūva.

Dėl Rusijos suvaržymų tris paras neveikusi šaldytų maisto produktų ir kitų krovinių krovos bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ vėl gali krauti produkciją - leidimą jai suteikė Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba. „Vakar (ketvirtadienį - BNS) „Klaipėdos Smeltę“ atidarėme - po pietų, apie 16 valandą“, - BNS penktadienį pranešė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Rusija ragina kai kurias pasaulio kompanijas, tranzitu gabenančias produktus į šalį, aplenkti Lietuvą, ketvirtadienį pranešė Lietuvos premjeras. Algirdas Butkevičius sako, kad Rusija nurodė kai kuriems Vakarų tiekėjams nebevežti krovinių per Klaipėdos uostą. „Jau iš Klaipėdos jūrų uosto visų terminalų maisto produktų negalima nei reeksportuoti, nei eksportuoti, nei importuoti.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitikimuose su pagrindinių Klaipėdos krovos terminalų „Klaipėdos Smeltė“ ir „Klaipėdos konteinerių terminalas“ vadovais aptarė galimybes priimti didelius kiekius NATO šalių krovinių, gabenamų į Afganistaną ir atgal. Šiuose terminaluose perkraunami per Lietuvą į ir iš Afganistano gabenami NATO šalių Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) kroviniai.

Prie metalo laužo supirktuvių vėl driekiasi eilės. Atsigaunanti pasaulio pramonė prabudino metalo supirkimo rinką Lietuvoje ir gerokai padidino kainas. Metalo laužo sukaupę gyventojai skubinasi kuo greičiau jo atsikratyti. Supirkimo kainos šiuo metu yra kone keturis kartus didesnės nei praėjusių metų pradžioje, o paklausa vis tebekyla,rašo "Lietuvos rytas". Metalo suupirkimo bendrovės „Metransa“ bendraturtis Raimundas Kapleris sakė, kad metalo laužo paklausa šoktelėjo dar žiemą.

Vakar ryte į Klaipėdos uostą pirmą kartą jo istorijoje atplaukė „Panamax“ tipo konteinervežis „MSC Brianna“, galintis gabenti 3 268 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). „MSC Brianna“ plaukia iš Antverpeno į Gdynę, iš jos - į Klaipėdą, paskui vėl grįš į Antverpeną. Laivų krovos akcinėje bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“ bus iškrauta apie 100, o pakrauta 910 konteinerių. Laivas bus kraunamas pusantros paros.

Susisiekimo viceministru pirmadienį pradėjo dirbti buvęs Seimo narys ir kelių bendrovių vadovas Rimvydas Vaštakas. Jis koordinuos informacinių technologijų, pašto ir aviacijos sektorius.

Kaip pats reikšmingiausias 2008 metų Klaipėdos uosto įvykis vertinamas tarptautinės konteinerių transportavimo kompanijos MSC atėjimas žada milžinišką konteinerių srautą, tačiau dėl ekonominės naudos valstybei tektų daryti ekologinių nuolaidų, rašo „Lietuvos žinios“. Prieš keletą mėnesių iš verslininko Martino Gusiatino įsigiję 96,06 proc.

Šiemet dar tikimasi, jog krovos augimas Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metais, sudarys 10 proc. Tačiau jau vienos uosto kompanijos prognozuoja, jog 2009-aisiais krova mažės 15 proc., o kitos - kad net 30 proc. Tokiu atveju nebus surenkama dalis rinkliavų, vadinasi, mažiau lėšų bus investuojama į uosto infrastruktūrą, todėl būtina kuo skubiau nustatyti prioritetus.

Modernizavus geležinkelius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viliamasi uostamiestyje sumažinti taršą. Ketvirtadienį perkirpta juostelė ir oficialiai pristatyti nauji geležinkelio plėtros įrengimai. Pirmajame, užuosčio vystymo etape įrengti nauji objektai geležinkelių kelio „Nemunas“ kelyne, ištiesintas 201 kelias, rekonstruotas „Perkėlos“ kelynas. Šie darbai atsiėjo apie 17 mln. litų. Didžiąją dalį – apie 13 mln. litų sudaro iš Europos Sąjungos gautos lėšos.

Martino Gusiatino šeima už neskelbiamą sumą tarptautiniam uostų terminalų operatoriui „Terminal Investment Limited“ pardavė kontrolinį uosto krovos darbų bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ akcijų paketą. „Terminal Investment Limited“ yra antros pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos „Mediterranean ShippingCompany“ padalinys, kurio būstinė yra Ženevoje (Šveicarija). Sandorio metu taip pat parduotas sandėliavimo ir nekilnojamojo turto įmonės „Progresas“ kontrolinis akcijų paketas.

Gusiatinų šeimai priklausanti UAB „Nikėja“ pardavė pirmaujančios Lietuvoje uosto krovos darbų bendrovės AB „Klaipėdos Smeltė“ kontrolinį akcijų paketą tarptautiniam uostų terminalų operatoriui „Terminal Investment Limited“ (TIL). Sandorio metu taip pat buvo parduotas ir AB „Progresas" kontrolinis akcijų paketas. Martinas Gusiatinas lieka akcininkas ir valdybos narys.

Naujajame uosto bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ šaldytuvų terminale, pripildytame pavojingo amoniako, įvyko didžiulės nelaimės priežastimi galėjęs tapti incidentas. Apie jį bendrovės atstovai pranešti neskubėjo, nors privalėjo. Praėjusio pirmadienio rytą terminale įgriuvo lubos.

Pirmadienio rytą Klaipėdos uoste – laivų krovos akcinėje bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“ - įvyko incidentas, kuris tik per laimingą atsitiktinumą nesibaigė tragiškai bendrovės darbuotojams ir šalia uosto gyvenantiems klaipėdiečiams. Negana to, jį „Klaipėdos Smeltė“ pabandė nuslėpti ne tik nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), bet ir nuo visų uostamiesčio specialiųjų tarnybų, rašo „Respublika“. Įgriuvo lubos Incidentas praėjusio pirmadienio rytą apie 10 val.

Per penkerius artimiausius metus į Klaipėdos jūrų uostą planuojama investuoti kone pustrečio karto didesnę sumą nei prieš tai - 240 mln. litų. Kasmet didėjant investicijoms, didėja ir pačių uostininkų nepasitenkinimas bei tarpusavio prieštaravimai. Šmaikščiai juokaujama, kad krantinės atnaujinamos atsižvelgiant ne į investicinę grąžą, o į jų grožį.

Klaipėdos uoste, ko gero, nebus nė vienos bendrovės, kuri būtų patenkinta tuo, kaip į jos teritorijas pristatomi arba išvežami kroviniai. Yra didžiulių ne tik geležinkelių, bet ir automobilių įvažiavimo į uostą problemų, penktadienį rašo dienraštis „Klaipėda“. Šiaurinis išvažiavimo iš uosto kelias jau yra sutvarkytas, tačiau jis daugiau naudojamas lengviesiems automobiliams į pajūrį patekti ar į Palangą išvažiuoti nei kroviniams į uostą gabenti.

Šešerius metus vykęs karas tarp dviejų Klaipėdos jūrų uoste dirbančių žinomų verslininkų Igorio Udovickio ir Martino Gusiatino baigėsi taika.  Verslininkai sutarė dėl Birių krovinių terminalo (BKT) likimo ir nusprendė, kad bendradarbiavimas jų kompanijoms duos daugiau naudos nei teismus pasiekę skundai. „Respublikos“ duomenimis, taikos sutartis tarp I.Udovickio ir M.Gusiatino pasirašyta praėjusią savaitę.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatyta investuoti net 242 mln. Lt, t. y. dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.Viena priežasčių - iš Europos Sąjungos fondų planuojama gauti apie 40 mln. Lt, kita - statybos medžiagų bei paslaugų pabrangimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai per konkursus sutaupyti apie 20 proc. lėšų nebepavyksta. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, 95 mln. Lt numatyti krantinių rekonstrukcijai.

Verslininkų konfliktai uoste sukėlę situacijų, kurios panašios į diversijas ir gali kartotis. Nors verslininkai pripažįsta, kad karo stovio padėtis yra nenormali, tačiau, susėdę prie bendro stalo, neieško kompromisų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas bandė užsitikrinti, kad tarp uostininkų besitęsiantys ginčai nevirstų eiline diversija.

Klaipėdos uoste sekmadienį prasidėjęs tarptautinis skandalas vis didėja - didžiulis amerikiečių laivas "Ref Star", iš JAV į Klaipėdos šaldytuvų terminalą (KŠT) atgabenęs 8,5 tūkst. tonų vištienos, trečiadienį vis dar nebuvo prišvartuotas.

Buvusių Seimo narių klaipėdiečių, kuriems nepasisekė dar kartą pakliūti į Parlamentą, likimas susiklostė skirtingai. Nors dauguma jų dar neskuba ieškoti darbo, tačiau kai kurie jų grįžo į verslą arba gaus diplomatinę tarnybą. Į 2004-aisiais išrinktą Seimą nepasisekė pakliūti buvusiems parlamentarams iš uostamiesčio: Egidijui Skarbaliui, Valentinui Greičiūnui, Rimui Valčiukui, Jurgiui Utovkai, Artūrui Vazbiui. E.Skarbalius sakė, kad bedarbiu buvo vos pusantros paros.

Klaipėdos uoste savaitgalį mirtinai sužalotas laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" darbininkas. Nelaimė įvyko šeštadienį vakare Nemuno gatvėje esančioje bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijoje. Atidarant laivo "Nipon Star", plaukiojančio su Bahamų vėliava, triumo dangčius, buvo prispaustas ir sužalotas bendrovės darbininkas M. P. 53 metų vyras buvo išvežtas į ligoninę, tačiau po valandos mirė. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija ir darbų saugos inspekcija.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste tęsiami gilinimo darbai. Iki 12,5 metro laivybos kanalas bus išgilintas tarp 10 ir 115 krantinių. Gilinimo darbai pagal Klaipėdos uosto įplaukos tobulinimo projektą užbaigti pernai lapkritį. Kadangi vykdant šiuos gilinimo darbus buvo sutaupyta dalis Pasaulio banko (PB) paskolos lėšų, PB sutiko, kad šie pinigai būtų panaudoti tolimesniam laivybos kanalo ir akvatorijos gilinimui iki 12,5 metro.