keliai

Lietuvos automobilių kelių direkcija  informuoja, kad daugelyje šalies kelių susidarė plikledis. Gruodžio 5-osios vakare ir 6-osios rytą žiema rimtai išmėgino Žemaitijos kelininkų budrumą. Klaipėdos, Telšių, Tauragės ir Šiaulių apskrityse vietomis smarkiai snigo, pustė, keliai tapo slidūs. Telšių apskrityje prisnigo iki 15 cm, kai kur sniegą teko valyti net su traktoriniais valytuvais.

Siekiant užtikrinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos sėkmingą susitikimą, sostinės gatvėse budi gausios policijos pajėgos. Užsienio valstybių  aukštiems pareigūnams nuolat judant po miestą, juos lydi Vadovybės apsaugos bei policijos ekipažai. Sostinės Kelių policijos valdybos patruliai pastebėjo, kad ne visi vairuotojai yra drausmingi praleisdami eskortus, tačiau dauguma jų neišmano elementarių Kelių eismo taisyklių. „Renginys vyksta sklandžiai.

Per savaitę – lapkričio 25-gruodžio 1 dienomis – Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 13 žmonių, 90 sužeista. Žuvo 6 pėstieji, 3 vairuotojai, 3 dviratininkai, 1 keleivis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę užregistruota 80 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Trijų eismo įvykių kaltininkai – neblaivūs vairuotojai, sužeidę 3 žmonės.

Sostinės specialiosios tarnybos kasdien suremontuoja 400 kvadratinių metrų dangos. Darbai veja darbus Per metus tai sudaro beveik 140 tūkst. kv. m, o tai yra kaip keturis kartus nutiesti Gedimino prospektą. Sostinėje šiuo metu tiesiamas vakarinis aplinkkelis, taip pat renovuojamas Gariūnų tiltas ir gatvė bei Žirnių gatvė. „Susisiekimas yra vienas svarbiausių miesto prioritetų. Dirbame kasdien – tiesiami keliai, atnaujinama dviračių, pėsčiųjų takų infrastruktūra.

Spustelėjęs didesnis šaltis pridaro bėdų vairuotojams ir kelininkams. Vakar Panevėžio rajone buvo užfiksuota bene didžiausia šį rudenį šalna, tad kai kur keliuose jau buvo slidu ir pavojinga. Tačiau kelininkams vakarykštė diena jau buvo ne pirmoji šį rudenį, kai teko barstyti slidžią dangą: Panevėžio regione ir pirmadienį vietomis kelias buvo apšarmojęs bei slidus. Pasak „Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus Rolando Žagaro, gamtinės sąlygos dabar gali bet kada pasikeisti.

Klaipėdos policija savo interneto svetainėje praneša apie Lenkijos pajūrio miestelio Smoldzyno kleboną Robertą Jakubowskį, kuris išgarsėjo visoje šalyje sudarytu giesmynu kelių chuliganams. Iš 13 į giesmyną įtrauktų maldų tik 2 skirtos tiems, kurie laikosi eismo taisyklių ir važiuoja optimaliai saugiu 80-90 km/val. greičiu. Šiems vairuotojams klebonas pataria kelyje sukalbėti maldas „Palaimink, Dieve, kelią“ bei „Tai - laiminga diena“ . Tiems, kurie važiuoja 120 km/val.

Ketvirtadienį pradės veikti nacionalinis Eismo informacijos centras. Informacija apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose bus teikiama interneto svetainėje www.eismoinfo.lt ir mobiliuosiuose telefonuose. Naujasis Eismo informacijos centras atidaromas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos. Interneto svetainės www.eismoinfo.

Ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad į kelią iššokantys laukiniai gyvūnai atneša maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos nei vidutinis nuostolis automobiliui dėl kitų įvykių. Draudikai savo klientams už laukinių gyvūnų sugadintą automobilį išmoka vidutiniškai 2500 litų, tuo tarpu bendrai vidutinis atlygis už sugadintą automobilį pagal kasko draudimą yra 1900 litų.

Per devynis šių metų mėnesius šalies keliuose sumažėjo avaringumas, mažiau žuvo ir sužeista žmonių. Avaringumas šiais metais, Susisiekimo ministerijos duomenimis, sumažėjo septyniuose iš dešimties Lietuvos regionų. Eismo įvykių daugėjo tik Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Mažiausiai nelaimių, kuriose nukentėjo žmonės, būta Utenos ir Tauragės apskrityse. Šviesus paros metas vis trumpėja, tad patariama kelyje ypač atidiems būti pėstiesiems ir dviratininkams.

Seksistiniai juokeliai žeidžia dailiąją lytį. Pristatome 5 reklamas, kurių moterys tikrai nemėgo, nes jos žeidė... Šiuolaikinės moterys dėl tokių reklamų taip pat galėtų širsti ar bent jau pasijuokti, kai pirmojoje Barbės reklamoje dainuojama, jog visos nori būti kaip lėlė Barbė, o stambiu planu rodoma lėlė su vestuvine suknele... Moteris už vairo yra katastrofa? Pienas padeda per PMS? Kiekvienos moters svajonė - skalbti rūbus ir gaminti valgį? Jūsų kava, sere.

Dauguma vairuotojų teigia, kad kelių eismo taisyklių sąmoningai niekuomet nepažeidžia, nebent tik netyčia. Nors patiems vairuotojams tenka nusižengti KET, tačiau kitus taisykles pažeidžiančius vairuojančius asmenis respondentai vertina itin neigiamai. Beveik trečdalis respondentų stengiasi nereaguoti į vairuotojus, kurie pažeidžia KET, tačiau daugiau nei kas antras Autogidas.

Eismo saugos atžvilgiu pirmieji 9 šių metų mėnesiai sėkmingesni nei atitinkamas praėjusių metų laikotarpis – Lietuvos keliuose sumažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistų. Išsaugota dešimčia daugiau gyvybių, žuvusiųjų skaičius sumažėjo 4,6 proc. Šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykių Lietuvoje užregistruota beveik 8 proc. mažiau (2010 m. – 2566, 2011 m. – 2363). Žuvusiųjų sumažėjo 4,6 proc.

Per savaitę – rugsėjo 9–15 dienomis – Lietuvos keliuose žuvo 6 žmonės, sužeista 85. Žuvo 3 dviratininkai, 2 vairuotojai, 1 pėsčiasis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę užregistruoti 73 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Trijų eismo įvykių kaltininkai - neblaivūs vairuotojai, sužeidę 5 žmones.

Prie įvažiavimo į sostinę nusidriekė automobilių eilės. Kaip pranešė Balsas.lt skaitytoja Inga, vairuotojai po pusvalandį stovi eilėse, norėdami įvažiuoti į miestą. Balsas.lt susisiekus su sostinės kelių policijos pareigūnais paaiškėjo, kad detalesnės informacijos jie dar negavo. „Tačiau gali būti, kad skaitytoja informavo teisingai. Nors mes negavome tokių duomenų, savaitgaliais dažnai kyla problemų, nes žmonės parvažiuoja iš kaimų, kitų miestų ar pajūrio.

Vilkikas susidūrė su mikroautobusu. Nukentėjo šeši žmonės, jie gydomi ligoninėje. Nelaimė įvyko penktadienį apie 15 val. Panevėžio rajone, Liūfynės kaime. Lenkdamas kitą automobilį,  vilkikas rėžėsi į priešpriešinėje juostoje važiavusį lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“. Nuo smūgio susispaudė kabina, kur liko vairuotojas. Mikroautobuse buvę keleiviai atsipirko nubrozdinimais ir sumušimais. Penki jų paguldyti į ligoninę.

Jau pačioje civilizacijos pradžioje viešų kelių poreikis tapo neišvengiamas dėl greitesnės susisiekimo galimybės bei nacionalinės gynybos, rašo „Business Insider“. Vieni įžymiausių pasaulio kelių buvo nutiesti jau prieš kelis šimtmečius, tuo tarpu kiti pasižymi išskirtinėmis savo techninėmis savybėmis. Štai keletas ypatingiausių pasaulio kelių.

  Šią savaitę Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas artėjant rinkimams nusprendė pamaloninti milijonus vairuotojų ir pranešė savo rėmėjus išsiųsiąs į įspūdingo ilgio kelionę per visas aštuonias šalies laiko juostas, kad šie patikrintų kelių būklę. Gyventojų apklausos rodo, kad daugiau nei pusė rinkėjų nepatenkinti baisia Rusijos kelių būkle. Ši problema gali tapti pagrindine parlamento rinkimų tema gruodžio mėnesį ir per prezidento rinkimus kovą.

Prieš daugiau nei dvi savaites iš Vilniaus iškeliavusius „Meilės žygio Valdovų keliu“ raitelius Lenkijoje alina didelis karštis ir pavojingi keliai. Visą savaitę žygeivius lydi 25 – 30 laipsnių Celsijaus kaitra. Istorinės kelionės raiteliai dažnai patenka į ekstremalias situacijas ir dėl siaurų, tvarkingai išasfaltuotų Lenkijos kelių. „Sakyčiau, kad šiemet joti yra sunkiau dėl oro temperatūros. Pernai jojome mėnesiu vėliau, nebuvo tokių didelių karščių.

Per savaitę – rugpjūčio 12–18 dienomis – Lietuvos keliuose žuvo 6 žmonės, 87 sužeisti. Žuvo 2 vairuotojai, 1 pėsčiasis, 3 keleiviai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę užregistruoti 65 eismo įvykiai. Vienos kelių nelaimės kaltininkas – neblaivus vairuotojas, sužeidęs 4 žmones. Šiais metais, iki rugpjūčio 19-osios, mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 171 žmogus, t. y. 3 eismo dalyviais daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Jau šį rudenį Lietuvos keliuose turėtų būti saugiau. Kelių eismo informacinė sistema operatyviai informuos vairuotojus apie kliūtis, eismo ir oro sąlygas keliuose. Tokią sistemą leido sukurti 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama. Keliuose kasdien pirmyn atgal zuja galybė automobilių. Vairuotojai priversti galvoti, kaip geriau ir saugiau nuvažiuoti į norimą vietą, tačiau ne visada turi žinių, kokiame kelyje vyksta remonto darbai, kada ir kur susidaro spūstys ir kt.

Per savaitę – liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis – Lietuvos keliuose žuvo 5 žmonės, 85 sužeisti. Visu žuvusieji – vairuotojai: trys vyrai ir dvi moterys. Jų amžiaus vidurkis – 32 metai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę užregistruotas 71 eismo įvykis. Net šešių eismo įvykių kaltininkai – neblaivūs vairuotojai, sužeidę devynis žmones.

Vilniuje iki šiol nebaudžiami stacionariais greičio matuokliais užfiksuoti pažeidėjai. Po dvejus metus trukusių teisminių ginčų įjungtų matuoklių duomenys dėl techninių problemų stringa policijoje. Nelaukdama pažadų jas pašalinti sostinės valdžia užsimojo kelių erelius bausti pati, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. „Iš mūsų pusės viskas yra gerai. Kiek gavome žinių iš tų, kurie tvarko policijos reikalus, tie duomenys papuola į policiją ir papuola net du kartus.

Ar atsimenate mūsų didmiesčius, ypač Vilnių, kai automobilį turėjo toli gražu ne kas antras tautietis? Grūstis gatvėje reikšdavo avariją arba kelio remontą, rečiau – šiokį tokį susigrūdimą dėl oro sąlygų, tačiau šios eilės nė iš tolo neprilygsta šiandienos kamščiams keliuose. Rodos, nieko jau nestebina, kad į darbovietę važiuojame valandą ar ilgiau, dar tiek pat gatvėse užtrunkame grįždami namo.

Dalyje Pietų Afrikos Respublikos antradienį iškritęs sniegas bei šaltis sukėlė transporto chaosą, teko uždaryti didžiausius greitkelius ir geležinkelių linijas. „Didžio Rytų Kapo dalis ir Kvazulu-Natalio aukštumos padengtos sniegu, dėl jo teko uždaryti kai kuriuose kelius. Sąlygos turėtų pagerėti trečiadienį, mat daugiau sniego, išskyrus Kvazulu-Natalį, nenumatoma“, – teigė nacionalinės orų tarnybos atstovas Tshepo Ngobeni.

Į redakciją kreipėsi šiaulietis. Jis skundėsi, kad į jo namus, esančius Vaisių gatvėje, vedantis kelias labai nesaugus. Pasak šiauliečio, problema ta, kad šalia namų yra kelias, kuriuo važiuoja automobiliai, tačiau šaligatvių nėra, todėl pėstieji priversti eiti važiuojamąja kelio dalimi. Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad tokia padėtis mieste – gana dažna.

Per savaitę – liepos 15–21 dienomis – Lietuvos keliuose žuvo 10 žmonių, 116 sužeista. Žuvo 7 vairuotojai, 1 keleivis, 2 pėstieji. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę užregistruoti 79 eismo įvykiai. Dviejų eismo įvykių kaltininkai – neblaivūs vairuotojai, sužeidę 2 žmones. Šiais metais, iki liepos 22-osios, mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 152 žmonės, t. y. 8 eismo dalyviais daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

Vyriausybė nusprendė ieškoti teisinių priemonių, kad vairuotojai patys draustųsi nuo laukinių gyvūnų keliuose keliamos grėsmės. „Šiuo metu teismuose yra per 50 ieškinių dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos, bendra ieškinių suma – apie 1 mln. litų“, – sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Vairuotojai atsargiai vertina planuojamą draudimo rūšį. „Teisingumo ministerija galvoja, kad reikia papildomų priemonių, kad ne valstybė turėtų kompensuoti, o draudimas.

Čilės pareigūnai paskelbė „katastrofą“ aštuoniose šalies savivaldybėse po to, kai sniegas uždengė miestus ir užblokavo kelius. Valstybės vidaus reikalų ministras tai pavadino „baltuoju žemės drebėjimu“, praneša CNN. „Prisnigo daugiau nei bet kada, – Kurakautino meras sakė CNN. – Tai yra nenormalu. (...) Mes susirūpinę dėl to, nes meteorologai įspėjo apie artėjančias pūgas“. Viename iš užpustytų miestų sniego lygis siekia daugiau nei 2,3 metro.

Vasaros sezonas patvirtina faktą, kad viena iš svarbiausių aplinkybių, dėl kurių įvyksta avarijos,  yra vadinamas „žmogiškasis faktorius“. Esant geram keliui ir puikiam matomumui nelaimių keliuose, rodos, turėtų mažėti, tačiau statistika sako ką kitą – praėjusią savaitę automobilių avarijose žuvo net septyni žmonės. Apie tai, kad dauguma avarijų įvyksta dėl žmogaus kaltės,  kalbėjo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai.

Vos prieš kelias savaites po rekonstrukcijos atidarytą galbūt moderniausią šalyje kelio ruožą nuo Radviliškio Šiaulių link jau spėta suniokoti. Ilgapirščiai išlupo brangius į kelio dangą įmontuotus šviestuvus. Siaubiamas ne tik šis Šiaulių apskrities kelias. Nebeliko šviestuvų Eismo saugumui skirti šeši šviestuvai pavogti iš netoli Radviliškio esančio 50-ies metrų požeminio tunelio, ties sankryža į Tyrulius.

Kelių eismo informacinė sistema, kuri operatyviai informuos vairuotojus apie situaciją keliuose, jau finišo tiesiojoje. Specialistai pradėjo paskutinįjį projekto etapą – Eismo informacijos centro įrengimą, iš kurio visa informacija realiu laiku pasieks vairuotojus. Šiame centre bus įrengta moderni vaizdo siena: 8-iuose vaizdo kubuose specialistai stebės duomenis apie eismo ir oro sąlygas keliuose.

Jei atvykusius į Lietuvą iš Vakarų šokiruoja banditiškas vairavimo stilius, jie aiškiai nėra matę, kaip Rusijoje vairuoja išdidūs kalniečiai. Važiuoti kartu su kitais taisyklių besilaikančiais „avinais", sprendžiant iš šio vaizdo siužeto, jiems tiesiog neleidžia savigarba. Perspėjimas: pasitaiko nenormatyvinės leksikos.

Panevėžyje judrus įvažiavimas iš Vilniaus gatvės centrinės turgavietės link daugeliui žmonių seniai tapęs galvos skausmu. Nors už mašinų stovėjimą prie turgaus vartų miestas ima pinigus, taisyti grindinio neskuba. Netoli centrinės miesto turgavietės gyvenanti panevėžietė Nijolė M. tikina, kad padėtis šioje miesto vietoje baisi jau ne vienus metus. „Keliuke į turgavietę iš Vilniaus gatvės – baisios duobės“, – piktinosi moteris, pridurdama, jog judėjimas šioje vietoje didžiulis.

„Šiaulių krašto“ skaitytojas Edmundas piktinasi, kad per kaitrą yra nebeįmanoma važinėti Šiaulių miesto autobusais: langai neatidaromi, o vos praviri liukai ir vėdinimo sistemos, esančios ne visuose autobusuose, pučia karštą orą. Autobuse - 35 laipsniai karščio Penktadienį, kai vidutinė oro temperatūra Šiauliuose buvo apie 30 laipsnių karščio, pamatavus temperatūrą miesto maršrutiniame autobuse ji buvo 5 laipsniais didesnė.

Nuo karščio kenčia ne tik žmonės, gyvūnai ar augalai, bet ir keliai. Plieskiant saulei, kelių danga lydosi tiek, kad pravažiavus sunkiasvorei technikai lieka provėžos. Tačiau kelininkai kol kas pavojaus dar neskuba skelbti. Tvyrant daugiau nei 30 laipsnių karščiui, keliai įkaista iki dar aukštesnės temperatūros. Tad kiekvienas važiuojantis automobilis, o ypač sunkiasvoriai vilkikai, kenkia dangai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per savaitę (gegužės 27-birželio 2 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 64 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 6 eismo dalyviai, tarp jų 2 nepilnamečiai, sužeisti 77. Tarp pastarųjų –12 nepilnamečių. Žuvo 3 vairuotojai, 1 keleivis, 1 dviračio vairuotojas, 1 pėsčiasis (5 vyrai ir 1 moteris). Žuvusiųjų amžiaus vidurkis –30 metų.

Utenos r. Apvirto automobilis, iš kurio medikai patys išlaisvino  metalo nuolaužų prispaustą žmogų Nelaimė įvyko apie 18 h Leliūnų seniūnijos teritorijoje. Važiavęs  pro šalį kito automobilio vairuotojas išvydo ant posūkio apvirtusią „Mazdą“, kurios kabinoje skausmą kentė žmogus. Į įvykio vietą pirmieji atskubėjo medikai ir ištraukė pro langą sužeistą Latvijos pilietį. Vyras sąmonės neprarado. Nelaimėlis gydomas ligoninėje. Kai atvyko ugniagesiai, jų pagalbos jau neprireikė.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad dėl gatvių asfaltavimo darbų šių metų gegužės 14 d. nuo 8 val. iki 22 val. bus draudžiamas eismas Žvalgų gatvės dalyje – tarp pastato Nr. 6 ir Verkių gatvės. Dėl šilumos tinklų avarijos likvidavimo darbų gegužės 12–17 dienomis bus ribojamas eismas Bokšto gatve ir laikinai panaikintas vienpusis eismas.

Taip vadinamų „furų“ sustojimo vietose vairuotojai vartoja alkoholį, o vos prasiblaivę skuba pirmyn keldami pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pasienio zonose bei degalinių automobilių stovėjimo aikštelėse nakčiai sustoja dešimtys „furų“. Tolimųjų reisų vairuotojai privalo ilsėtis. Sustoti poilsiui juos verčia ne tik Kelių eismo taisyklės, bet įpareigoja darbo ir poilsio režimo kontrolės kortelė.

Prieš keletą metų išmesta idėja Lietuvos keliuose įrengti Europoje analogų neturinčias „autostopų stoteles“ dingo kaip į vandenį. Kelių eismo specialistai tikina, kad „krizei visus nuleidus ant žemės“ buvo imtasi svarbesnių problemų. Autostopininkai teigia, kad esant galimybei apsiribosiantys patogiomis vietomis automobiliams sustoti. Juolab kad mažėja ir keliaujančiųjų autostopu.

Po šaltos šių metų žiemos daugelyje miestų gatvių, daugiabučių namų kiemuose atsivėrė didžiulės duobės, tačiau jas užtaisyti skubama ne visur, nes savivaldybių biudžetuose švilpauja vėjai. Gatvėms tvarkyti numatyta skirti mažiau lėšų nei pernai. Kai kur kelininkai vis dėlto pluša, skuba panaudoti ir tas negausias lėšas, kurias gavo.

Palyginti su pernai metais, per šešis mėnesius žuvo 6 žmonėmis daugiau, nei pernai. Nors juodųjų dėmių bei sužeistųjų skaičius eismo įvykiuose mažėja, žuvusiųjų daugiau. „50 proc. Jų sudaro nedrausmingi pėstieji“, - tikino Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. Anot jo, pėstieji nepaiso elementarių eismo taisyklių, pereina gatvę neleistinoje vietoje, dažnai degant raudonam šviesoforo signalui. „Pėstieji žūsta miestuose dėl savisaugos stokos, kaimuose nesega atšvaitų.

Tolimiausiuose pasaulio kampeliuose galioja keistos, juokingos, absurdiškos ir neįtikėtinos kelių eismo taisykles. 10 jų surinktos iš tolimų šalių, o viena mums labai artima ir pažįstama, bet sunkiai suprantama užsieniečiams. 1. Saudo Arabija. Šioje musulmoniškoje šalyje moterims apskritai neleidžiama vairuoti daugumoje viešų kelių. Joms draudžiama net važiuoti dviračiu. Sėsti prie vairo moterys gali tik privačiuose keliuose tarp gyvenamųjų rajonų.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliams skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt – ES fondų parama). Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Tačiau kelininkams darbo tikrai nestigs: tęsiamos ir bus pradėtos naujos kelių, viadukų, aplinkkelių, tiltų rekonstrukcijos ir statybos. Planuojama rekonstruoti 19 sankryžų. Dėmesio sulauks ne tik valstybinės reikšmės, bet ir rajoniniai keliai.

Iš Vilniaus skubantiems gyventojams  prasidėjo spūstys. Apie 15 val. didžiausios grūstys susidarė Geležinio vilko gatvėje važiuojant iš miesto. Vilniaus miesto eismo stebėjimo sistemoje buvo matyti, kad daugiausia automobilių susigrūdo būtent šioje gatvėje. Tuo tarpu alternatyvūs maršrutai Savanorių prospektu buvo gan laisvi.

Eismo saugumu besirūpinantys specialistai pastebi įdomią tendenciją– pavojingų kelio ruožų, vadinamųjų „juodųjų dėmių", pasislinkimą iš vienos vietos į kitą. Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, "juodųjų dėmių" šalyje mažėja, tačiau keičiasi jų vietos. „Pamatėme tai, ką suomiai pamatė prieš kelerius metus, –kad dėmės pasislenka.

Kelininkai atsargiai vertina Susisiekimo ministerijos ketinimus centralizuoti regioninių kelių priežiūrą, jų turtą ir valdymą perduodant Automobilių kelių direkcijai. Ši iki rudens turi parengti siūlymus, kaip ūkiškiausiai tvarkyti visą kelių priežiūros sistemą, praneša LTV „Panorama“. Susisiekimo ministerija vėl judina prieš metus nemažą pasipriešinimą sukėlusią kelių priežiūros sistemos reformą.

Situacija Kauno apskrities keliuose bei gatvėse pastaruoju metu yra kur kas geresnė nei anksčiau: mažiau fiksuojama skaudžias pasekmes nulemiančių eismo įvykių, mažiau - sužalotų ar žuvusių žmonių. Pareigūnų nuomone, tai pasiekti padėjo ir prevencinis policijos darbas, ir sugriežtėjusios sankcijos kelių eismo taisyklių pažeidėjams, ir palaipsniui augantis eismo dalyvių sąmoningumas bei labiau atsakingas elgesys.

Artėjanti Kovo 11-oji Lietuvos gyventojams dovanos net 3 laisvas dienas. Daugelis jau suplanavo, kaip praleis ilgąjį savaitgalį. Šalies keliuose neabejotinai padidės eismo intensyvumas. Tik mūsų visų supratingumas ir atsakomybės jausmas gali užkirsti kelią skaudžioms nelaimėms keliuose. Automobilių spūstys – sostinės kasdienybė Vilniečiai ir miesto svečiai jau pavargo piktintis transporto spūstimis. Susisiekimo problema mieste – viena opiausių.