karinė invazija

Chersono regiono gyventojai sako, kad rusų kariai mūšio lauke yra itin išsigandę, skelbia NEXTA. Teigiama, kad rusų okupantai bėgioja nuo vieno namo prie kito ir persirengia civilių rūbais, siekdami pabėgti iš mūšio lauko. Tuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau sėkmingai tesią karines operacijas Chersono regione, reguliariai paleidžiama ugnis į okupantų karines pozicijas.

Pentagonas pirmadienį paskelbė papildomą pagalbos paketą, skirtą Ukrainai, kurio vertė siekia 550 mln. JAV dolerių, rašo CNN. Parama, kuri bus skirta Ukrainai, naudojama iš JAV atsargų rezervo, taip pat įvardijama, kokia karinė amunicija bus perduodama: 75 tūkst. 155 mm artilerijos šovinių; Papildoma amunicija, skirta didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms HIMARS; Nuo karo pradžios JAV prezidento Joe Bideno administracija savo ruožtu Ukrainai skyrė apie 8,8 mlrd.

Rusų okupantas, kalbėdamas su savo motina telefonu, papasakojo apie patiriamus nuostolius karo fronte, taip pat karines taktikas, kurias naudoja rusų kariuomenė, rašo UNIAN.  Pokalbyje rusų okupantas pripažįsta, kad Ukrainos kariuomenė ne tik stipri, bet ir drąsi, o tai įrodo Ukrainos kariuomenės perimtas rusų okupanto telefoninis pokalbis. „Ukrainos kariuomenė yra stipriausia visame pasaulyje. Jie netgi nebijo rusų, k****, nieko.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmadienį teigė, kad kare, kuriame naudojami branduoliniai ginklai, nėra laimėtojų, rašo „SkyNews“. „Branduoliniame kare nėra nugalėtojų ir toks karas niekada neturėtų būti sukeltas“, – pirmadienį Kremliaus paviešintame pareiškime sakė V. Putinas.

Ukraina pirmadienį paskelbė gavusi daugiau tikslaus nutaikymo raketų sistemų iš JAV ir Vokietijos, padidinusių ukrainiečių turimą vakarietiškos toliašaudės artilerijos arsenalą, pasak Kyjivo, keičiantį dinamiką mūšio lauke. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad į Ukrainą pristatytos dar keturios amerikietiškos salvinės raketų ugnies sistemos HIMARS ir pirmoji vokiškų sistemų MARS II siunta.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad rusų okupantai dislokuoja daugiau karių pietiniame šalies flange, o pajėgos atkeliauja iš Donbaso regiono, rašo CNN.  Gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk paaiškino, kad pietinė Ukrainos dalis vis dar yra Maskvos vienas iš pagrindinių tikslų. „Yra gaunama informacijos apie tai, kad [rusų kariuomenės] pastiprinimas atkeliauja iš Krymo pusiasalio, yra duomenų apie perdislokavimą iš rytinių teritorijų.

Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas sako, kad tikymbė, jog Rusija griebsis cheminio ginklo, yra minimali, rašo UNIAN. Be to, ekspertas sako, kad, sprendžiant iš dabartinių įvykių, Kremliui tarsi net neatrodo, kad jie pralaimi karą Ukrainoje. „Aš galvoju, kad V. Putinas mano, jog viskas [Ukrainoje] vyksta pagal planą, todėl jis nesiruošia pralaimėti. Dėl šios priežasties, bent jau kol kas, cheminio ginklo grėsmė yra minimali.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad rusų okupantai pajudėjo į Zaporožės sritį, skelbia UNIAN. Savo ruožtu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sakė, kad šalies gynėjai okupantams, kurie iš rytinių Ukrainos teritorijų pajudėjo link Chersono ir Zaporožės, yra parengę atsaką. Be to, V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad Rusija neturi šansų laimėti šio karo. „Strategiškai Rusija neturi jokių šansų laimėti šio karo.

Palei Ukrainos sieną Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka dislokavęs 6 bataliono taktines grupes (BTGs), rašo UNIAN. Teigiama, kad Baltarusija gali greitai perkelti savo kariuomenę prie Ukrainos sienos, tačiau to padaryti negalima per vieną naktį. Karybos ekspertas Olegas Olegas Ždanovas tai sekmadienį pareiškė savo „YouTube“ kanale.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) sekmadienį pranešė, kad dar negavo leidimo apsilankyti Olenivkos kalėjime, kuriame per bombardavimą žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių. „Kol kas negavome jokio oficialaus patvirtinimo, kad mums leidžiama aplankyti vietą ar karo belaisvius, nukentėjusius nuo išpuolio, ir iki šiol mūsų pasiūlymas dėl materialinės pagalbos nebuvo priimtas“, – sakoma TRKK pareiškime.

Rytų Ukrainoje nuo 2022-ųjų kovo kartu su rusų kariuomene veikia Rusijos karinė bendrovė „Wagner“, kurios samdiniams, kaip ir reguliariosios kariuomenės daliniams, buvo pavesta atsakomybė už tam tikrus fronto linijos ruožus, penktadienį skelbia britų žvalgyba.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ciniškai pareiškė, kad „rusų ir ukrainiečių tautos ir toliau sugyvens kartu“. Kaip rašo UNIAN, karinei invazijai trunkant jau 5 mėnesius, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas S. Lavrovas teigė, kad ukrainiečimas Rusija padės atsikratyti „antiliaudiško ir antiistorinio režimo“. Šiuos propaganda grįstus pastebėjimus V. Putino marionetė išsakė per susitikimą su nuolatiniais Arabų Lygos valstybių narių atstovais Kaire, pranešė „Meduza...

Ukraina visomis išgalėmis stengsis padaryti kuo didesnę žalą Rusijos okupantams, sekmadienį pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip rašo „The Guardian“, V. Zelenskis vaizdo įraše teigė, kad Ukrainos kariuomenė darys viską tam, kad Rusijos karinės pajėgos pajustų kuo didesnę žalą. „Net okupantai pripažįsta, kad mes laimėsime. Kiekvieną kartą tai girdime jų pokalbiuose, kai jie skambina savo artimiesiems.

Karas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja su Ukraina, taip pat yra „karas su Europos vienybe“, sekmadienį sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. „Negalime leisti, kad mus suskaldytų, negalime leisti sunaikinti didžio vieningos Europos darbo“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą Vokietijos vakaruose esančiame Paderborno mieste. „Šis karas susijęs ne vien su Ukrainos teritorija; jis susijęs su... bendru mūsų vertybių ir taikios tvarkos pamatu“, – sakė jis.

Lenkijoje organizuota akcija, siekiant surinkti pinigus bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“ ir jį vėliau perduoti Ukrainai, pasiekė finišo tiesiąją. Kaip rašo UNIAN, Lenkijos piliečiai, aukodami pinigus, surinko 22 mln. zlotų (4,6 mln.

Penkis mėnesius trunkančios karinės invazijos akivaizdoje rusų okupantai ir vėl susidūrė su logistiniais sunkumais, todėl bando atstatyti strategiškai svarbius tiltus Chersono regione, kuriuos subombardavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, rašo UNIAN.  Pranešama, kad okupantai sugriautus tiltus taiso paskubomis tam, kad ir toliau į šį regioną būtų perduodama amunicija, taip pat sunkioji karinė technika.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į Latviją dėl valstybės saugumo tarnybos (VST) išaiškintų grėsmių nacionaliniam saugumui buvo neįleisti 59 užsieniečiai, sakė VST atstovai. Į Latviją neįleisti 39 Rusijos piliečiai, 14 Baltarusijos piliečių ir šeši asmenys iš kitų šalių. Anksčiau VST pranešė, kad užsieniečiai, važiuojantys į Latviją iš šalies agresorės Rusijos arba jos artimiausios sąjungininkės Baltarusijos atidžiau tikrinami pasienio kontrolės postuose.

Postą paliekantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jam pasitraukus iš pareigų Londonas toliau tvirtai rems  Kyjivo kovą su Rusijos agresija.  B. Johnsonas, vienas tvirčiausių Ukrainos rėmėjų penkis mėnesius vykstančiame kare, anksčiau šį mėnesį buvo priverstas atsistatydinti iš Konservatorių partijos pirmininko posto po virtinės skandalų, paskatinusių maištą ministrų kabinete.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Tautos yra atsakingos už tai, kad būtų įgyvendintas Stambule pasiektas susitarimas dėl Rusijos invazijos nutraukto ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.  „Rusija gali imtis provokacijų, bandymų diskredituoti Ukrainos ir tarptautines pastangas. Tačiau mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis. Dabar jų pareiga garantuoti susitarimo įgyvendinimą“, – sakė prezidentas savo kasdieniame vaizdo kreipimesi.

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Rusiją skubiai atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos ir išreiškė viltį, kad Stambule sudarytas susitarimas dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo yra pakankamai gerai struktūruotas, kad būtų galima stebėti, kaip jo laikomasi.

Skirtinguose Ukrainos regionuose rusų okupantai šeštadienį paleido raketas. Pranešama apie pirmąsias aukas, taip pat sužeistus asmenis. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“. Apie tai praneša „Radio Svaboda“. Svarbiausi įvykiai, susiję su Ukraina: 23:30| Raketinės atakos prieš Mykolaivą metu nukentėjo 2 žmonės Šeštadienį Rusijos įvykdytos raketinė...

Baltieji Rūmai penktadienį pranešė, kad Ukrainai bus perduota beveik 300 mln. JAV dolerių vertės parama, kuri padės kovoje su Rusijos okupantais, rašo CNN. Pentagono atstovas Johnas Kirby teigė, kad į 270 mln. JAV dolerių vertės paketą įtrauktos vidutinio nuotolio raketų sistemos, taktiniai dronai, kurie bus perduoti Ukrainai. J. Kirby pridūrė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas artimiausiomis savaitėmis taip pat patvirtins papildomus pagalbos paketus.

JAV artimiausiomis dienomis paskelbs apie naują paramos paketą Ukrainai, antradienį sakė vienas iš pareigūnų, skelbia „Reuters“ Tikimasi, kad JAV perduos ukrainiečiams HIMARS raketų, taip pat kitos amunicijos.Tikimasi, kad jame bus mobiliųjų raketų paleidimo įrenginių, žinomų kaip Himars, ir įvairios artilerijos amunicijos.

Ukraina teigia, kad šalis nenori, jog karas užsitęstų iki žiemos, nes vėliau kiltų papildomų sunkumų, rašo „The Guardian“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos biuro vadovas Andrijus Jermakas antradienį sakė, kad jeigu karas šalyje užsitęstų iki žiemos, rusų okupantai suras daugiau laiko karinių strategijų įsigilinimui, o tai apsunkins ukrainiečiams galimybę pradėti kontrpuolimą.

Užgrobtoje Zaporožės atominėje elektrinėje okupantai dar kartą pažeidė saugos taisykles, todėl personalui iškilo radiacinės taršos pavojus, pranešė Ukrainos atominės energetikos agentūros „Energoatom“ atstovai. Jų teigimu, pirmadienį rusų okupantai, naudodami jėgą, iš vietos darbuotojų atėmė specialus darbo pažymėjimus ir pateko į Zaparožės atominės elektrinės 2 bloką.

Donecko srityje rusų okupantai pražudė savanorį iš Švedijos, kovojusį už Ukrainos laisvę. Kaip rašo „The Kyiv Independent“ žurnalistai, remdamiesi Švedijos televizijos transliuotojo SVT pranešimu, teigė, kad 28 metų savanoris iš Švedijos žuvo po to, kai jam į krūtinę pataikė granatos skeveldra. Vyriškis anksčiau tarnavo Švedijos oro pajėgose ir buvo leitenantas, o į Ukrainą atvyko kaip Tarptautinio legiono narys.

Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius teigė, kad rusų okupantų paleidžiamos raketos į pietinę miesto dalį viršija oro gynybos sistemų pajėgumus, rašo CNN. „Kelias savaites miestas kiekvieną rytą buvo apšaudomas. <...> Geriau palikti miestą, siekiant išsaugoti gyvybę“, – teigė jis.  Rusija pastaruoju metu pradėjo naudoti S-300 raketų kompleksus, nors įprastai šio tipo ginklas naudojamas priešlėktuvinei gynybai. Pasak Mykolajivo mero, šiuo metu mieste gyvena apie 230 tūkst.

Rusijos kariuomenė atakavo Torecko miestą Ukrainos rytinėje dalyje. Pranešama, kad po okupantų išpuolio 6 žmonės buvo pražudyti, skelbia „The Guardian“ žurnalistai, remdamiesi Ukrainos pranešimu. Tuo metu gelbėtojai, po rusų okupantų smūgių sugriuvus 2 aukštu pastatui, kasinėjo griuvėsius. „Mano langai buvo pradaryti, kai išgirdau didelį sprogima apie 5 valandą ryto, buvo matyti tik akmenys ir dulkės“, – sakė vietinė gyventoja Nadia.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sutiko, kad Ukrainai būtų skiriama 500 mln. eurų vertės karinė pagalba. Skaičiuojama, kad ES nuo invazijos pradžios Ukrainai jau skyrė 2,5 mlrd. eurų.  Teigiama, kad piniginė parama leis Ukrainai perduoti reikiamos karinės įrangos, įskaitant šaunamuosius ginklus, kurie leistų apsiginti nuo okupantų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad dėl Vakarų sankcijų Maskva susiduria su „kolosaliais“ sunkumais, siekdama gauti aukštųjų technologijų prekių, tačiau pareiškė, kad jo šalies neįmanoma atskirti nuo pasaulio ekonomikos, rašo CNN. „Jie bando mum sukurti barjerus tam, kad negalėtumėme įgyvendinti tolimesnės plėtros. Akivaizdu, kad tai yra didelis iššūkis mūsų šaliai.

Socialiniame tinkle paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos karys parodė, kaip atrodo „iPhone“ telefonas, į kurį pataikė okupantų kulka. Kaip rašo NEXTA, okupantų paleista šaunamojo ginklo kulka pataikė tiesiai į „iPhone“, tad tai išgelbėjo ukrainiečių kario gyvybę, mat kulkos smūgis tapo kur kas silpnesnis.

„The Kyiv Independent“ skelbė, kad Rusijos naujienų ledinyje „Mediazona“ rašoma, jog Rusijos kariai iš Buriatijos, atsisakydami vykti kariauti į Ukrainą, užsitraukia vadų nemalonę, nuolatinius grasinimus. Teigiama, kad iš pradžių nepaklusę rusų kariai perkeliami į garažą, kur yra laikomi 3–4 dienas, o vėliau nuvežami į areštinę, esančią netoli Rusijos okupuoto Luhansko regiono.

Kyjivo regione rusų okupantai nuo invazijos pradžios nužudė 1,346 tūkst. civilių. Tiesa, aukų skaičius nėra galutinis, skelbia „Ukrinform“. Tai patvirtino Kyjivo regiono Ukrianos nacionalinės policijos vyriausiojo direktorato vadovas Andrijus Nebytovas. Be to, pastebima, kad didžiąją dali civlių rusų kariai pražudė naudodami šaunamuosius ginklus. A. Nebytovo teigimu, kiekvieną dieną atrandama civilių lavonų tose teritorijose, kur būna dislokuoti rusų kariai.

Europos Sąjunga nauju sankcijų paketu suvaržys Rusijos aukso eksportą ir sieks „uždaryti visas landas“, leidžiančias apeiti ankstesniais paketais numatytas priemones, penktadienį pranešė vienas Europos Komisijos narys. Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus. Vėliausiu, priimtu birželį, buvo įvestas draudimas importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvauja tarptautinėje konferencijoje Hagoje dėl Rusijos atsakomybės už Ukrainoje vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir karo nusikaltimus.

Europos Sąjunga nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją įšaldė 13,8 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų, antradienį pranešė teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas. „Šiuo metu esame įšaldę 13,8 mlrd. eurų, priklausančių oligarchams ir kitiems subjektams – tai gana didelė suma“, – Prahoje žurnalistams sakė D. Reyndersas. „Tačiau turiu pasakyti, kad labai didelė [šios sumos] dalis yra daugiau nei 12 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos finansų ministrai pirmadienį patvirtino 1 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai paketą, tapsiantį pirmąja išmoka iš gegužę Europos lyderių Kyjivui pažadėto 9 mlrd. eurų biudžeto. „Tai suteiks Ukrainai lėšų, būtinų padengti skubius poreikius ir užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros veikimą“, – sakė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dėl Otavos sprendimo Vokietijai grąžinti kanadiečių remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

Ukraina paviešino skaičius, kurie atskleidžia, kokius nuostolius pradėtos invazijos metu jau patyrė rusų Kariuomenė. Kaip skelbia  „The Kyiv Independent“, nuo karinės invazijos pradžios Ukrainos teritorijoje, kurią pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso žuvo 32,050 rusų karių, taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 1 tūkst. 419 okupantų tankų. Be to, invazijos metu rusų kariuomenė prarado 178 sraigtasparnius, 712 artilerijos sistemų.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, „Lietuvos Caritas“ trečią kartą skelbia paramos rinkimo akciją Ukrainos žmonėms. Ji vyks tris dienas – nuo pirmadienio iki trečiadienio Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaišiadoryse, Lazdijuose, Šakiuose, Tauragėje ir taip pat daugelyje kitų rajonų centrų. Šįkart renkami daiktai ir priemonės bus skirti Odesos, Poltavos, Mykolajevo, Kyjivo miestų gyventojams.

Dauguma Vokietijos gyventojų pritaria karinei invazijai į Libiją ir susidorojimui su diktatoriumi Muammaru Gaddafi, informuoja „Press TV“. Vokietijos viešosios nuomonės tyrimų instituto „Emnid“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad 71 proc. respondentų pritartų tarptautinei karinei invazijai į Libiją ir M. Gaddafi nuvertimui. Apie 24 proc. apklaustųjų sakė nepritarsiantys tokiam tarptautinės bendruomenės žingsniui. Dar 5 pr oc.