karinė invazija

NATO atstovė spaudai itin sukritikavo naktį įvykdytą didelę Rusijos ataką prieš Ukrainos energetikos sistemą ir pareiškė, kad Aljansas ir toliau rems Ukrainą. „NATO griežtai smerkia Rusijos didelio masto ataką prieš Ukrainą, kurios metu žuvo ir buvo terorizuojami civiliai, ir taikytasi į kritinę energetikos infrastruktūrą“, – sakė NATO atstovė spaudai. NATO pabrėžė remianti Ukrainą, o Aljanso narės ir toliau teikia precedento neturinčią paramą Ukrainos gynybai.

Per praėjusią savaitę Rusija panaudojo beveik 140 įvairių tipų raketų, daugiau nei 900 valdomų aviacinių bombų ir daugiau nei 600 kovinių dronų Ukrainai pulti. Šiandien Ukrainos naikintuvų „F-16“ pilotai numušė apie 10 ore buvusių taikinių. Taip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rašė socialiniame tinkle „X“. „Per praėjusią savaitę agresorius panaudojo beveik 140 įvairių tipų raketų, daugiau nei 900 valdomų aviacinių bombų ir daugiau nei 600 kovinių dronų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pareiškė, kad telefono skambučiai nesustabdys Rusijos karo Ukrainoje. Taip jis kalbėjo praėjus dviem dienoms po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu susisiekė su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. „Niekas nesustabdys Putino telefono skambučiais.

Rusijos pajėgos didina spaudimą šiaurės rytų Ukrainoje esančio Kupjansko – svarbaus ukrainiečių pajėgų transporto ir logistikos mazgo – kryptimi, sekmadienį paskelbtoje naujausioje informacijoje apie karą pranešė britų gynybos ministerija. Praėjusią savaitę rusų pajėgos „greičiausiai mėgino įsiveržti į Kupianską iš [šiaurės rytų]“, teigiama pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ukrainiečiai pranešė apie keturias viena po kitos įvykdytas rusų atakas.

Ukrainos oro gynyba numušė beveik visas iš rusų praėjusią naktį paleistų 120 raketų ir 90 bepiločių orlaivių, sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mūsų oro gynyba sunaikino daugiau nei 140 ore skriejusių taikinių, – rašė Ukrainos prezidentas. – Deja, nuo smūgių ir krentančių nuolaužų buvo apgadinta pastatų.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. rusų ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau prarado bemaž 720 880 karių, iš kurių 1 640 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą, kurios taikiniu tapo šalies energetikos infrastruktūra, sekmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų: dronai ir raketos nukreiptos prieš taikius miestus, miegančius civilius gyventojus, svarbią infrastruktūrą“, – sakė A. Sybiha po bombardavimo.

Rusija pradeda vis aktyviau suduoti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, o išpuoliai, artėjant žiemai, tik intensyvės. Tačiau, kaip teigia buvęs Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vadimas Prystaiko, pavojus gali kilti ir Kyjivo lyderiams. Pasak jo, artimiausi trys mėnesiai „bus siaubingi“. „Jie [rusai] bandys kažką padaryti. Jie sunaikins energetikos sistemą, bandys nužudyti šalies lyderius.

Rusijos kariuomenė atakavo Poltavos bendruomenę. Tai „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Filipas Proninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas atakavo Poltavos bendruomenę. Detalės vėliau“, – parašė pareigūnas. Šiuo metu oro pavojus paskelbtas Poltavos, Černihivo, Sumų, Kirovohrado, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Charkivo ir Mykolajivo srityse. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų duomenimis, šių sričių oro erdvėje užfiksuotas smogiamųjų dronų judėjimas.

JAV netrukus paskelbs apie naują karinę pagalbą Kyjivui, ketvirtadienį pareiškė gynybos sekretorius Lloydas Austinas po pranešimų, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje netoli Ukrainos. „Jungtinės Valstijos artimiausiomis dienomis paskelbs apie papildomą saugumo pagalbą Ukrainai“, – sakė L. Austinas per bendrą spaudos konferenciją su aukščiausiais Amerikos ir Pietų Korėjos gynybos ir diplomatijos pareigūnais.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 27 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko maždaug 689 040 karių, įskaitant dar 1 440 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąją parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Ukraina kuria bepilotį orlaivį, galinti perimti Rusijos dronus kamikadzes („Shahed-136“), rašo „The Telegraph“. Kaip teigiama leidinyje, naujai kuriamas dronas „Sting“ turėtų tapti pigesniu prieštankinių raketų, kurios tam tikrais atvejais naudojamos, siekiant numušti rusų paleistus dronus kamikadzes, pakaitalu. „The Telegraph“ pažymi, kad naujas ukrainiečių dronas galėtų pasiekti maždaug 3 kilometrų aukštį.

BBC atlikta analizė parodė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje vis dažniau žūva vyresnio amžiaus kariai. Kaip teigiama publikacijoje, jei karinės invazijos pradžioje dažniausiai mūšio lauke žūdavo jauni kariai, dabar situacija pasiekitė ir kare savo gyvybių netenka vyresni kaip 40 metų sulaukę vyrai, neturintys kovinės patirties ar specialaus pasirengimo, o išklausę tik trumpus kursus, kurie trunka nuo 3 iki 10 dienų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti išmokas Ukrainos pabėgėliams, kad jie grįžtų atgal ir stotų ginti savo šalį, rašo „The Telegraph“. Milijonai Ukrainos piliečių ES turi apsaugos statusą, tačiau R. Sikorskis įsitikinęs, kad ukrainiečiai vyrai turėtų grįžti atgal į savo šalį ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Šiemet technologinių priemonių, kurios galėtų būti panaudotos Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, skaičius gerokai išaugs, o karius mūšio lauke vis dažniau pakeis dronai, interviu „The Economist“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. Kaip teigė K. Budanovas, naujas etapas karo zonose, panaudojant technologinius išradimus, jau prasidėjo. „Žmonės neskuba įsitraukti į mūšį.

Vakarų valstybės turi būti psichologiškai ir techniškai pasiruošusios nenumatytiems atvejams, karui, kad iškilusios krizės atveju valstybės neatsidurtų pralaimėtojų vietose, rašo „Ukrinform“, cituodama buvusio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio teiginius. Pasak jo, Vakarų valstybių gyventojai, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo nematė didesnių konfliktų, priprato prie ramaus, komfortiško gyvenimo „Jie vis dar nėra pasirengę tokiems ekstremaliems dalykams kaip karas.

Per rusų antskrydį apgadinta Kyjivo užtvankos hidroelektrinė, pirmadienį pranešė Ukrainos žiniasklaida. Naujienų agentūra „UNIAN“ apie smūgį pranešė po to, kai rusiškuose platformos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti padaryta žala. Anot pranešimo, hidroelektrinės turbinų patalpoje kilo gaisras, apgadintas kelias virš užtvankos. „Nėra prasmės tą slėpti“, – rašė naujienų agentūra.

Ukrainos pilotai suduoda smūgius tiltams, esantiems Kursko srityje, rašo „Ukrinform“. Kaip teigė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat pasidalijo vaizdo įrašu. „Vaizdo įraše matyti, kaip taktinės aviacijos pilotai, bendradarbiaudami su kitų gynybos pajėgų atstovais ir padalinių kariais, sėkmingai smogia objektams Kursko srityje, kurie naudojami logistiniais tikslais“, – rašė jis.

Kyjivas siekia „pradėti dialogą su Rusija“ ir surengti derybas dėl apsikeitimo kaliniais pagal formulę „visi už visus“, rašo „Kyiv Independent“. Taip pat derybose turėtų būti aptariami klausimai ir dėl branduolinio saugumo. Pasak minėto leidinio, Ukraina ruošiasi galimų derybų pagrindą su Rusija parengti šiam rudeniui.

Buvusi Rusijos Valstybės Dūmos deputatė paragino bombarduoti savo šalies gyvenvietes, esančias Kursko srityje. Kaip rašo UNIAN, buvusi depautatė Natalija Naročnickaja paragino bombarduoti Kursko srities gyvenvietes, kur šiuo metu galingą puolimą vykdo Ukrainos kariai. „Reikia juos apsupti ir viską sunaikinti.

JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs – Ukrainos kariuomenės sėkmingas puolimas Kursko srityje parodė, kad Vakarų sąjungininkės nuvertino Kyjivo karių galimybes. Kaip rašo „Ukrinform“, remdamasi „CBC News“ publikacija, ukrainiečiai iš tiesų gali turėti daug daugiau pajėgumų, nei buvo manoma iki šiol. „Jie [ukrainiečiai] akivaizdžiai turi daugiau [karinių pajėgumų], nei manėme, kad turi, arba nebuvo įvertinta, kad jie turi“, – sakė jis.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pakalikas Aliaksandras Lukašenka paragino pradėti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. Tačiau paties V. Putino retorika skiriasi, rašo leidinys POLITICO. A. Lukašenka paragino „prisėsti prie derybų stalo“, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainos teritorijoje būtų baigtas.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad kuria buferinę zoną Rusijos Kursko srityje, kur tęsia puolimą, kad rusai iš ten negalėtų apšaudyti Ukrainos teritorijos. „Buferinės zonos sukūrimas Kursko srityje yra žingsnis siekiant apsaugoti mūsų pasienio bendruomenes nuo kasdienių priešiškų apšaudymų“, – „Telegram‘" rašė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos kariuomenė leis evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos Kursko srities į Rusiją ir Ukrainą, ir kad į teritoriją, kur vykdomas puolimas, įsileis tarptautines humanitarines organizacijas. Kursko srityje ukrainiečių kariai praėjusią savaitę pradėjo didelio masto puolimą. „Mūsų karinės pajėgos planuoja (...) atverti humanitarinius koridorius civiliams evakuoti: tiek Rusijos, tiek Ukrainos kryptimi“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Rusų kariai pradėjo kasti apkasus Kursko regione, kur ukrainiečių pajėgos vykdo puolimą. Apie tai, remdamasis atvirojo šaltinio žvalgybos duomenimis, pranešė „Laisvosios Europos radijas“. Pranešama, kad gynybiniai įrenginiai statomi palei Lgovo–Sudžos kelią, už maždaug pusantro kilometro nuo Sudžos. Palydovo darytose nuotraukose matyti, kad artimiausi apkasai įrenginėjami netoli Viktorivkos kaimo, esančio už 45 kilometrų nuo sienos.

Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas šeštadienį pranešė, kad Aliaksandras Lukašenka įsakė sutelkti karių pajėgas prie Gomelio ir Mozyriaus miestų. Svarbiausi įvykiai: 20:52 | Juodojoje jūroje į orą išlėkė dujų platforma Ukrainiečiai dalijasi ir sėkmingais penktadienio operacijų vaizdais. Kryme jūrinis ukrainiečių dronas sunaikino rusų patruliavimo laivą ir dar tris apgadino.

Ne visi Ukrainos kariškiai yra patenkinti pradėta karine operacija Rusijos teritorijoje, jie kelia klausimus, o kas bus toliau. Šį teiginį išsakė Vokietijos leidinio BILD vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris, kuris reguliariai lankosi fronto linijoje Ukrainoje ir bendrauja su šalies politine bei karine vadovybe, rašo UNIAN. „Girdžiu daug skeptiškų vertinimų, kritikos iš tų, su kuriais kalbėjau.

Rugpjūčio 7 d. pranešta žinia apie vieno žinomiausių Rusijos „karo korespondentų“ Jevgenijaus Podubno žūtį. Kaip rašo UNIAN, apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino ratui artimo korespondento žūtį pranešė Valstybės Dūmos deputatas Michailas Delaginas, o apie tai rašo ir kiti prorusiški socialinio tinklo „Telegram“ kanalai. Teigiama, kad trečiadienį propagandistas J. Podubnas Kursko srityje rinko informaciją apie vykstančius mūšius Sudžansko rajone ir kitose apylinkėse.

Šeštadienį per Rusijos vykdytą Ukrainos rytinio Donecko regiono apšaudymą žuvo penki civiliai gyventojai ir dar 15 buvo sužeisti. Apie tai per „Telegram“ pranešė Donecko regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas. „Liepos 27 dieną rusai nužudė penkis Donecko regiono gyventojus, iš jų tris Ivanivkoje, vieną Kostiantynivkoje ir vieną Torecke. Dar 15 žmonių per dieną buvo sužeisti“, – rašė jis.

Rusijos Kursko srityje sekmadienio naktį per dronų ataką nugriaudėjo sprogimai ir kilo keli gaisrai, įskaitant gaisrą naftos saugykloje. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas pranešė, kad regiono oro gynybos pajėgos buvo aktyvuotos ir budi dėl dronų atakos grėsmės. Jis taip pat paragino gyventojus išlikti atidiems.   Tačiau kol kas daugiau informacijos apie nukentėjusiuosius ir padarytą žalą neskelbiama.

Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija pareiškė, kad socialiniuose tinkluose skelbiama daug melagienų, ir paneigė pranešimus, kad esą jos pajėgos šaudė į Rusijos bepiločius orlaivius, kurie atakavo infrastruktūrą Ukrainai priklausančiame Dunojaus krante.

Černihivo srities Nižyno mieste po rusų atakos keturi žmonės buvo nugabenti į ligoninę. Tai penktadienį pranešė miesto vadovas Oleksandras Kodola, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad keturi žmonės buvo hospitalizuoti po Rusijos „šahedų“ naktinės atakos. Dėl hipertenzinės krizės į medikus kreipėsi 15 žmonių. Bendrabutis, kuriam smogė rusai, nebetinkamas gyventi. „Dabar šaliname atakos padarinius. Pats pastatas smarkiai nukentėjo. Iškeldiname gyventojus.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pranešė, kad Ukrainai paremti skirta 1,5 mlrd. eurų – tai pirmoji dalis pinigų, gautų iš pelno, uždirbto iš įšaldyto Rusijos turto. ES valstybės narės gegužę susitarė panaudoti milijardus eurų pelno iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto siekiant padėti apginkluoti Ukrainą ir finansuoti šalies atstatymą po karo. Vykdydama sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl 2022 metais surengtos invazijos į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd.

Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcinis teismas (VAKS) pritarė Teisingumo ministerijos prašymui nacionalizuoti vieną gamybos įmonę, priklausančią Rusijos oligarchui Viktorui Kononovui ir vertą daugiau nei 2 mlrd. grivinų (44,6 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ukrainiečių teismai konfiskuoja įvairų rusų oligarchų ir prorusiškų Ukrainos pareigūnų bei politikų turtą.

Japonija bendradarbiaus su Kambodža, siekdama pašalinti sausumos minas iš Ukrainos ir kitų karo nuniokotų šalių, šeštadienį lankydamasi Pnompenyje pareiškė užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa. Kambodžoje per beveik tris dešimtmečius trukusį konfliktą, kuris baigėsi 1998 metais, buvo padėta milijonai sausumos minų, o per tuos ir paskesnius metus žuvo ar buvo suluošinti dešimtys tūkstančių žmonių.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį išmokėjo Ukrainai beveik 1,9 mlrd. eurų išankstinės finansinės paramos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Šią savaitę žengėme istorinį žingsnį – oficialiai pradėjome stojimo derybas su Ukraina. Vakar pagal Ukrainos priemonę išmokėjome dar 1,9 mlrd. eurų, taigi šiuo metu jau išmokėta beveik 8 mlrd. eurų suma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje, nors padėtis ten nėra lengva. V. Zelenskis tai sakė žurnalistams po penktadienį Kyjive įvykusio susitikimo su Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar. „Kalbėjome apie padėtį mūšio lauke, ypač Charkivo sektorių, kur Rusija mėgino pradėti plataus masto puolimą. Okupantui nepasisekė. Mūsų Ukrainos pajėgos stabilizavo padėtį ir sustabdė puolimą, nors ten nėra lengva.

Suomija penktadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia maždaug 159 mln. eurų. Apie tai praneša portalas „The Kyiv Independent“. Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad bendra Suomijos Ukrainai suteiktos karinės pagalbos suma nuo karo pradžios yra 2,2 mlrd. eurų. „Suomija yra pasiryžusi remti Ukrainą kovoje su nepagrįsta Rusijos agresija.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Tverės sritį naktį atakavo dronas, prieš tai platformoje „Telegram“ pasirodžius pranešimams apie išpuolį prieš šiame regione esančią didelę cheminių tyrimų gamyklą.

Rusijos teismas okupuotame Krymo pusiasalyje nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už tai, kad jis filmavo Maskvos karinius objektus, siekdamas padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. Rusijai pasiuntus karius į Ukrainą, Maskva nuteisė šimtus piliečių, kurie, jos teigimu, per daugiau kaip dvejus metus trunkanti konfliktą padėjo Kyjivui arba kaip nors jį parėmė.

Rusija pustrečių metų besitęsiančios invazijos metu išsiuntė apie 10 tūkst. natūralizuotų piliečių kariauti Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas, pridūręs, kad dalis pasirinko palikti šalį. Maskva kaltinama spaudžianti migrantus iš Vidurinės Azijos prisijungti prie jos karinių pajėgų. Ji vykdo intensyvią verbavimo kampaniją, kuria siekia padidinti karių skaičių savo puolimui Ukrainoje.

Laikinai okupuotame Kryme rusai toliau stato apsauginę konstrukciją prie Kerčės tilto, „Telegram“ kanale pranešė „Krymsky Veter“. „Jau trečią savaitę prie Kerčės tilto statomos kažkokios apsauginės konstrukcijos“, – sakoma pranešime. Prieš tai rusai mėgino apsaugoti Krymo tiltą užtvaromis iš paskandintų baržų. Neseniai jie pradėjo įrenginėti atramas po tiltu.

 Iš Ukrainos buvo pagrobta per 2 tūkstančius vaikų nuo 6 iki 18 metų, kurie buvo mokomi Rusijos naratyvų ir propagandos. Tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nacionalinės antikrizinės valdybos narys Artsiom Brukhan. „Jie buvo siunčiami į taip vadinamas gerovės stovyklas ir tai buvo daroma bendradarbiaujant su Baltarusijos valdžios institucijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė tikintis, kad Prancūzija ir toliau rems jo šalį mūšio lauke, net jei po pirmalaikių parlamento rinkimų į valdžią ateitų paramą Kyjivui kvestionuojančios partijos. „Tikime, kad prancūzai ir toliau rems Ukrainą, nepriklausomai nuo politinės padėties“, – rašytiniuose komentaruose AFP sakė Ukrainos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos užėmė kaimą rytinėje Sumų srityje. Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad rusų pajėgos užėmė pasienio kaimą Ryživką. Rusijos gynybos ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų, o vietos pareigūnas Ukrainoje paneigė šį R. Kadyrovo teiginį.

Į ateinantį savaitgalį Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją ketina atvykti apie 40 valstybių ir vyriausybių vadovų. Tiek jų iki šiol užsiregistravo. Dar per 40 šalių į forumą deleguoja kitus aukštus savo atstovus, pirmadienį Berne informavo Šveicarijos prezidentė Viola Amherd. Atvyks ir Jungtinių Tautų (JT) bei kitų organizacijų atstovai. Pirmadienio duomenimis, laukiama 90 delegacijų. V. Amherd buvo patenkinta dalyvių skaičiumi.

Dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių Ukrainos karo lauke Rusija ėmė verbuoti samdinius Afrikos šalyse, viliodama juos pažadais apie tūkstančius dolerių ir Rusijos pasą, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos pranešimais. „2024 metų gegužės 28 dieną Ukrainos gynybos žvalgyba (HUR) pranešė, kad Rusija suintensyvino bandymus verbuoti afrikiečius kovoti Ukrainoje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos (ZSU) po kelių savaičių pradės ukrainietiškų valdomų bombų bandymus. Apie tai interviu „Donbaso tikrovė“ („Laisvės radijo“ projektas) pranešė ZSU oro pajėgų štabo aviacijos vadas Serhijus Holubcovas. „Mes šiuo metu taip pat dirbame prie savo valdomų bombų perdarymo ir kūrimo įprastinių laisvai krintančių bombų pagrindu. Yra tam tikrų konstrukcinių niuansų, turime parinkti sparną, GPS ir valdymo modulius.

Praėjusią parą rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar du žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Birželio 8 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją - Niujorke. Dar du žmonės srityje buvo sužeisti“, - rašoma pranešime. Pažymima, kad nuo plataus masto invazijos pradžios jau žuvo 1 993 regiono gyventojai, dar 4 999 buvo sužeisti.