karas

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka mano, kad po karo Rusijos prezidento Vladimiro Putino gali laukti keli su jo mirtimi susiję scenarijai, tačiau jis netiki, kad karo iniciatorius mirs natūralia mirtimi. Anot A. Heraščenkos, po Rusijos pralaimėjimo kare V. Putiną gali sudraskyti žmonių minia, jį gali nužudyti asmenys iš jo artimiausio rato, jis taip pat gali būti įkalintas iki gyvos galvos.

Kitais metais pasaulinės ekonomikos augimas greičiausiai dar labiau sulėtės, antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs savo prognozes, šalims grumiantis su Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmėmis, didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir ekonomikos nuosmukiu.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad iš Baltarusijos į Rusijos Belgorodo sritį, esančią pasienyje su Ukraina, išgabenta 20 tankų. Be to, Baltarusija padeda Rusijai taisydama jos suniokotą karinę techniką. „Lukašenka deklaruoja Baltarusijos Respublikos pasirengimą teikti pagalbą Rusijos Federacijai kare prieš Ukrainą. Baltarusijos gynybinis-pramoninis kompleksas jau dalyvauja taisant per karo veiksmus sugadintą rusišką techniką.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus neišsigąsti Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose perspėjimų dėl „raudonųjų linijų“ peržengimo aprūpinant Kyjivą ginklais. „Visa ta, galima sakyti, pataikavimo politika – kurią mes, na, gal kai kuriais atvejais naudojome, kad išvengtume eskalacijos – kur ji mus nuvedė? Į šitą genocidinį karą, o dabar, manau, neturėtume bijoti „Kas dar gali įvykti?“ Vyksta genocidas.

JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos prezidentą vadina „racionaliu žaidėju“, tačiau priduria, kad jis labai apsiskaičiavo, vertindamas Ukrainos okupacijos perspektyvas. „Manau... jis manė, kad bus priimtas išskėstomis rankomis, kad tai Motinos Rusijos namai Kyjive, ir kad jis čia bus priimtas, ir aš manau, kad jis tiesiog visiškai apsiskaičiavo...“ – interviu CNN sakė J. Bidenas. „Manau, kad jis yra racionalus žaidėjas, kuris daug ką apsiskaičiavo“, – pridūrė JAV prezidentas.

Nors Rusija pirmadienį ir antradienį stipriai apšaudė įvairius Ukrainos miestus, ukrainiečių kontrpuolimas nestoja. Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos šalies pietuose esančiame Chersono regione išlaisvino dar penkias gyvenvietes.

„TV3 žinios“ apsilankė Ukrainos kariuomenės iš rusų okupacijos atkovotame Iziumo mieste. Vaizdai gniaužiantys kvapą, o ten pasilikusių žmonių gyvenimo sąlygos sunkiai suvokiamos. Tikėtina, kad miestas vėl netrukus atsidurs pasaulio dėmesio centre – ukrainiečiai atskleIdžia, kad aptiko dar dvi masines kapavietes su nužudytų ir kankintų gyventojų kūnais. Rytų Ukrainoje esantį Iziumo miestą su maždaug 50 tūkst. gyventojų rusai okupavo balandžio pradžioje.

Putinui pirmadienio teroro raketomis buvo maža. Antradienį į Ukrainos didmiesčių elektrines ir gyvenamuosius rajonus vėl skrieja raketos ir dronai, miestuose dingsta elektra. Skelbiama, kad šiam mirties paradui diriguoja naujasis Putino karo Ukrainoje generolas. Rusijos propaganda šlovina Putino surengtas žudynes raketomis, o Vašingtonas ir Berlynas žada Ukrainai šiuolaikinių oro gynybos sistemų. Kol jų nėra – rusų raketas ukrainiečiai skina ir rankinėmis raketų sistemomis.

Jungtinės Valstijos galėtų nukauti Vladimirą Putiną, jei Rusija konflikte su Ukraina panaudotų branduolinį ginklą, pareiškė buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, rašo „Independent“. Pranešama, kad tokį komentarą J. Boltonas pateikė interviu Andrew Marrui Jungtinės Karalystės radijo stoties „LBC News“ laidoje. Jis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis turi suprasti, jog nors tai „neatsitiks rytoj, <...> jis bus patrauktas atsakomybėn.

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje kilo didžiulis gaisras, užsidegė transformatorių pastotė. Rusijos duomenimis, apie du tūkstančiai gyventojų liko be elektros. Anot regiono gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, gaisras kilo Šebekine. Kaip rašo rusų agentūra „TASS“, Rusija mano, kad gaisras kilo dėl ukrainiečių įvykdyto apšaudymo. Ukraina kol kas oficialiai nei paneigė, nei patvirtino šį teiginį.

Šeštadienį ant Krymo tilto žuvo Maskvos arbitražo teismo teisėjas Sergejus Maslovas, rašo „Mash“. Tai yra ketvirtoji žinoma sprogimo auka. Pranešama, kad sprogimo metu teisėjas sėdėjo prabangiame „Cadillac Escalade“ automobilyje, šeštadienį į Krymą keliavo su draugais – pora gidų iš Sankt Peterburgo ir religijotyrininku. S. Maslovas buvo automobilio savininkas, visi minėti asmenys keliavo švęsti teisėjo gimtadienio.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Rusijos pajėgos pagrobė ir, kaip įtariama, kankina Zaporižios atominės elektrinės (AE) direktoriaus pavaduotoją Valerijų Martyniuką, praneša Ukrainos branduolinių elektrinių operatorė „Energoatom“. Anot operatorės, pagrobimą rusai įvykdė pirmadienį, spalio 10-ąją. Kaip rašoma „Energoatom“ pranešime, V. Martyniukas yra laikomas nežinomoje vietoje, manoma, kad jis yra kankinamas ir bauginamas.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Charkivo srityje sučiupo dvi Rusijos karinės kompanijos „Wagner“ samdinių grupes, kurios, SBU teigimu, kankino ukrainiečius. SBU specialiosios pajėgos „A“, pasitelkdamos oro žvalgybą, aptiko „Wagner“ smogikų bazę, apsupo ir šturmavo juos, skelbia SBU spaudos tarnyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Pranešama, kad „Wagner“ samdiniai buvo ginkluoti kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir granatomis.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija didžiausią ataką nuo karo Ukrainoje pradžios planavo gerokai anksčiau nei savaitgalį buvo apgadintas Krymo tiltas. Tai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė CNN. „Greičiausiai tai buvo kažkas, ką jie planavo gana ilgą laiką.

Ukrainos karo ekspertas Romanas Svitanas mano, kad pirmadienį Rusijos Federacijos įvykdyta plataus masto ataka, kuomet į įvairius šalies miestus paleista daugiau nei 80 raketų, tik dar labiau išprovokuos Ukrainos karius. Eksperto teigimu, po šio išpuolio Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar labiau supyks ir norės keršyti.

Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros (GCHQ) direktorius Jeremy Flemingas mano, kad Rusija padarė klaidą pirmadienį masiškai apšaudydama Ukrainą, be to, Rusijos amunicijos pajėgos senka.  BBC cituoja ištraukas iš būsimos J. Flemingo kalbos. Joje J. Flemingas akcentuoja, kad, nepaisant pirmadienį įvykdytų raketų smūgių į taikinius visoje Ukrainoje – tam Rusija panaudojo daugiau nei 80 raketų, – šalyje baigiasi amunicija.

JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį kalbėdamas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo Ukrainą aprūpinti pažangiomis oro gynybos sistemomis, skelbia Baltieji rūmai. Valstybių lyderiai kalbėjosi po to, kai pirmadienį Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos teritoriją, įskaitant ir sostinę Kyjivą, paleido daugiau nei 80 raketų ir pražudė 14 žmonių.

Vilniuje vyks Europos šalių lingvistų konferencija, skirta aptarti Rusijos vykdomo karo Ukrainoje bei migracijos padiktuotiems kalbų politikos iššūkiams. Trijų dienų renginyje Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) atstovai iš beveik trisdešimties valstybių konferencijoje „Kalba ir migracija“ skaitys pranešimus bei diskutuos apie daugiakultūriškumą, daugiakalbystę ir kitus migracijos bei kalbinės integracijos aspektus.

Po stipraus Ukrainos miestų apšaudymo pirmadienį, antradienį rusų pajėgos įvykdė antrąją teroristinių išpuolių prieš Ukrainą bangą, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, antradienio rytą į Ukrainą rusai paleido 28 raketas, tačiau 20 iš jų ukrainiečiai numušė. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:45 | Rusai vėl apšaudė Zaporižios regioną Rusijos pajėgos antradienį vėl apšaudė Zaporižios regioną, žuvo septyni žmonės, o dar tiek pat buvo sužeista, rašo UNIAN.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas pareiškė, kad Baltarusija nenori kariauti su Ukraina ar kitomis kaimyninėmis šalimis, tačiau perspėjo, kad provokacijos nebūtų vykdomos, rašo BBC. Anot jo, Baltarusija – ištikima Rusijos sąjungininkė – yra susirūpinusi dėl teiginių, kad Baltarusija rengiasi pulti Ukrainą. „Galime pasakyti tik tiek: neprovokuokite mūsų, mes neketiname su jumis kariauti. Nenorime kariauti nei su lietuviais, nei su lenkais, nei, juo labiau, su ukrainiečiais.

Tragiškas rytas visoje Ukrainoje. Kerštaudamas už Krymo tiltą, Putinas į didžiuosius šalies miestus paleido per 80 raketų. Per išpuolius šalyje žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar per 60 sužaloti. Okupantai smarkiai apšaudė ir Kyjivą, kur apgriovė centrinę geležinkelio stotį, muziejus, filharmoniją.  Putinas pripažino smogęs Ukrainai ir pagrasino į ją taikytis toliau. Savo ruožtu kitas diktatorius – Lukašenka – jau skelbia, kad Baltarusijoje rengiasi dislokuoti bendrą rusų ir baltarusių dalinį.

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Laikinai okupuotame Mariupolyje užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, rusų technikos judėjimas per Mariupolį gali reikšti, kad rusai šitaip bando išspręsti logistines problemas, kilusias dėl Krymo tilto sprogimo. Kaip skelbia P. Andriuščenka, pro Mariupolį pravažiavo karinių rusų automobilių kolona. „Apie septynių lengvųjų automobilių kolona – link miesto centro ir išvažiavimo į Mangušą. Pažymėta „Z“, – cituojamas jis.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti bendra regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o Baltarusija ketina „gintis“ nuo Ukrainos. „Dėl situacijos paaštrėjimo prie Sąjunginės valstybės (turima omenyje Rusija ir Baltarusija – red. past.) vakarinių sienų sutarėme dislokuoti regioninę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karių grupę. Viskas pagal mūsų dokumentus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į pirmadienio rytą Rusijos pajėgų įvykdytą ataką šalies sostinėje Kyjive bei kituose didžiausiuose Ukrainos miestuose. „229-oji viso masto karo diena. 229-ąją dieną jie bando mus sunaikinti ir nušluoti nuo žemės paviršiaus. Apskritai. Sunaikink mūsų žmones, kurie miega namuose Zaporižioje. Nužudyti žmones, kurie eina į darbą Dnipre ir Kyjive. Oro pavojaus signalas nerimsta visoje Ukrainoje. Smogia raketos. Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

BBC tiesioginio eterio metu pirmadienio rytą užfiksavo, kaip Rusijos pajėgų raketos smogia Kyjivui. Nors eterio metu nematyti, kaip trenkiasi raketos, girdėti, kaip jos atskrenda, ir matyti Ukrainoje dirbančio BBC žurnalisto reakcija į išpuolį. Pirmadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive nuaidėjo trys ar keturi sprogimai. Miesto meras Vitalijus Klyčko praneša, kad sprogimai užfiksuoti miesto centre. Pranešama ir apie nukentėjusius bei žuvusius žmones.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiamas „išėjimui į pensiją“. Jis įvardijo ženklus, kurie, jo supratimu, tai signalizuoja. „Mano asmenine nuomone – kol kas tai neoficiali pozicija – Putinas ruošiasi „pensijai“. Čia tikrai ne apie klasikinę pensiją, nes pasiekus autoritarinio monstro lygį tavo pensija atrodo kiek kitaip.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pratrūko dėl šeštadienį atakuoto Krymo tilto, kaip ir Vladimiras Putinas, kaltindamas Ukrainą teroristiniu išpuoliu.  „Nusikaltimo užsakovas ir vykdytojas yra Ukrainos valstybė. Rusijos atsakas į tai gali būti tik tiesioginis teroristų sunaikinimas. Taip, kaip tai daroma pasaulyje“, – TASS cituoja D. Medvedevą.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijoje auga abejonės dėl Vladimiro Putino sugebėjimo pasiekti žadėtą Ukrainos „denacifikaciją“. Taip pat Rusijos saugumo tarnyboms ir Rusijos gynybos ministerijai, girdėti kaltinimai, kurie galėtų pakenkti V. Putino režimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kerčės tilto apgadinimas yra teroristinis išpuolis, kurį surengė Ukraina. Savo ruožtu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kabineto narys Mychailo Podoliakas sako, kad toks pareiškimas pernelyg ciniškas netgi Rusijai. „Putinas kaltina Ukrainą terorizmu? Skamba per daug ciniškai net Rusijai. Mažiau nei prieš 24 valandas rusų lėktuvai apšaudė Zaporižios gyvenamąjį rajoną, žuvo 13 žmonių, o daugiau nei 50 buvo sužeisti.

Ukraina atstatys viską, ką pirmadienį sugriovė Rusijos pajėgų smūgiai, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, visoje Ukrainoje jau prasidėjo restrauravimo darbai, o kada sugriauti objektai bus atstatyti – tėra laiko klausimas.

Polina Prokofeva buvo vos prieš dieną grįžusi į Rusiją po atostogų, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Rusijos tankams įriedėti į kaimyninę Ukrainą ir taip pradėjo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Nepaisant to, moteris žinojo, kad ji turi kažkaip pasipriešinti.

Orams vėstant bombų apgriautuose arčiausiai Rusijos esančiuose Charkivo daugiabučiuose žmonės ruošiasi žiemai, nors šildymo jų namuose žiemą nebus jokio. Nei brangaus, nei pigaus. Kol lietuviai skundžiasi dėl išaugusių šildymo ir elektros kainų, ukrainiečiai džiaugiasi, jei dar bus elektros. Išgyvenę karą sako, kad geriau šalti savo namuose, nei patirti tai, ką neseniai išgyveno, nuolat slėptis nuo bombų ir sprogimų šaltuose ir drėgnuose rūsiuose.

Europos Sąjunga (ES) nori ateinančią žiemą apmokyti iki 15 tūkst. ukrainiečių karių, sekmadienį rašo vokiečių savaitraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis ES aukšto rango diplomatais ir atitinkamomis rezoliucijomis. Pasak leidinio, kurį cituoja „Deutsche Welle“, mokymo centrai veiks Vokietijoje ir Lenkijoje, o mokymo misijos įgaliojimai iš pradžių galios dvejus metus.

Ankstų šeštadienio rytą įvykus sprogimams ir suniokojus Krymo tiltą, kai kuriose Simferopolio miesto parduotuvėse buvo įvesti ribojimai, rašo UNIAN. Prekybos centruose vienas asmuo galėjo įsigyti ribotą tam tikrų produktų kiekį. Ribojimai buvo taikomi cukrui ir grūdinės kultūros produktams. Štai vienas asmuo galėjo „Yabloko“ ir „PUD“ prekybos centruose galėjo įsigyti ne daugiau kaip 3 kilogramų cukraus, grikių ar ryžių. Tiesa, kitus produktus gyventojai galėjo įsigyti be apribojimų.

Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas įvardijo dvi galimas priežastis, kas susprogdino Krymo tiltą, rašo UNIAN. Pasak opozicionieriaus, tikėtina, kad gerai suorganizuotą ataką įvykdė Ukrainos ginkluotosios pajėgos arba tai buvo Rusijos saugumo pajėgų įvykdyta provokacija.  „Turiu dvi versija. Pirmoji, kad tai yra sėkminga Ukrainos kariuomenės įvykdyta ataka, kuri leido suniokoti tiltą.

Skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau sėkmingai vykdo kontrpuolimą, o dabar siekiama išlaisvinti Luhanską. Ukrainos kariuomenė ruošiasi tolimesniam kontrpuolimui Luhansko srityje, kur šiuo metu teritorijos kontrolę yra perėmę rusų kariai, rašo CNN, remdamasi Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidai pranešimu.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusijos pradėta invazija Ukrainos teritorijoje gali baigtis perversmu Rusijos Federacijoje arba visišku rusų kariuomenės pralaimėjimu, rašo UNIAN. „Putinas niekada nepripažins pralaimėjimo ir priešinsis iki paskutiniųjų. Tačiau pagrindinis klausimas: kas užtikrins šią pabaigą? <...> Kai šis  [nukautų mobilizuotų asmenų] skaičius išaugs, kita mobilizuotų asmenų grupė kategoriškai atsisakys dalyvauti kare Ukrainoje.

Vokietija ir Slovakija Ukrainai perduos dar daugiau karinės technikos. Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas savo socialiniame tinkle sekmadienį „pasveikino“ Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną su 70-mečiu ir parašė, kad šia proga Slovakija perduos Ukrainai dvi naujas „Zuzana“ haubicas. Tuo metu Vokietija taip pat pranešė, kad Ukrainai perduos dar daugiau ginklų, karinės technikos. Skelbiama, kad bus perduotos IRIS-T oro gynybos sistemos ir 100 tankų iš Graikijos ir Slovakijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ tinkle pasidalijo vaizdais iš Zaporižios, kur naktį rusų kariuomenė įvykdė kraupias atakas. Po įkeltomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu V. Zelenskis parašė: „Pasaulis turi pamatyti tikrąją tiesą. Raketų ataka prieš Zaporižios gyventojus sunaikino gyvenamuosius, privačius namus, kur žmonės naktį miegojo, tiesiog gyveno, prieš nieką nekovojo. Ukraina niekada nenorėjo šio karo. Ukraina nepadarė nieko, kad karas būtų išprovokuotas.

Rusų narai sekmadienį tyrinėja vandenis po Krymo tiltu, praėjus dienai po didžiulio sprogimo, per kurį žuvo trys žmonės ir per kurį apgadinta pagrindinė Rusijos kelių ir geležinkelių jungtis su Maskvos aneksuotu Ukrainai priklausančiu pusiasaliu. „Įsakome atlikti tyrimą narams, jie pradės darbą nuo šeštos valandos ryto“, – vėlai šeštadienį valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas.

Rusijai praėjusią naktį apšaudžius Zaporižią, žuvo mažiausiai 17 žmonių, taip pat padaryta žalos gyvenamiesiems namams, sekmadienį pranešė vienas šio Ukrainos miesto aukšto rango pareigūnas. „Po naktinės raketų atakos Zaporižioje buvo apgadinta mažiausiai 20 namų ir apie 50 daugiaaukščių pastatų. Kol kas žuvo 17 žmonių“, – platformoje „Telegram“ rašė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas. Pasak jo, taip pat nukentėjo keturios švietimo įstaigos.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pateiktoje analizėje teigiama, kad suduotas smūgis Krymo tiltui padarys įtaką transporto priemonių judėjimui, taip pat tai gali lemti ir tiekimo sutrikimus, rašo „Sky News“. „Geležinkelio pervažos žalos mastas nėra tiksliai žinomas, tačiau bet kokie rimti nesklandumai greičiausiai padarys didelę įtaką Rusijos ir taip komplikuotai galimybei sustiprinti savo karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.

Siekiant numesti atsakomybę nuo Rusijos fiurerio Vladimiro Putino pečių dėl suduoto galingo smūgio Krymo tiltui, Kremlius jau rado atpirkimo ožį – tai Rusijos gynybos ministerija, kuriai jau buvo išreikšta kritika, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai.

Sekmadienį paskelbta, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmininkaus savo saugumo tarybos posėdžiui, sekmadienį pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms. Tuo metu Ukrainos žvalgybos skelbia, kad Rusija siekia į karą įtraukti ir Baltarusiją.

Putino 70-ojo gimtadienio proga į orą išlėkė Krymo tiltas. Vietoje šventinių fejerverkų ir fanfarų, Putinas gavo skaudų smūgį į vietą, kuri buvo tikru Krymo okupacijos ir Rusijos pergalių simboliu. Galingas sprogimas sugriovė kelias tilto sekcijas. Kremlius suskubo kurti įvairias sprogimo teorijas, o Kyjivas pareiškė, kad tai tik pradžia. Okupantai pusiasalyje jau panikuoja. Krymą ir Rusiją jungiantis Kerčės tiltas. 6 valanda ryto. Dar tamsu, dauguma okupantų pusiasalyje miega.