karas

Rusija, palyginti su NATO šalimis, sparčiau plėtoja karinę pramonę, sako švedų gynybos ministras Paulas Johnsonas, rašo UNIAN. Anot jo, prireiks dar metų ar dvejų, kad pasivytume agresorę. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Ukraina numušė rusų lėktuvą Ukrainos kariuomenė numušė dar vieną Rusijos lėktuvą, rašo UNIAN. Šį kartą ukrainiečiai „nutupdė“ rusų atakos lėktuvą Su-25. Lėktuvas numuštas Pokrovsko kryptimi, rytų Ukrainoje, Donecko srityje.

Grupė kongresmenų paragino JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai ir leisti jai smogti taikiniams Rusijos teirtorijoje JAV ginklais, rašo UNIAN. Kreipimąsi į Pentagono vadovą „X“ paskelbė JAV Atstovų rūmų Žvalgybos komitetas. Kongresmenai teigia norintys paremti keletą skubių Ukrainos prašymų.

Ukrainos pajėgos pataikė į rusų raketinį laivą „Ciklon“ Sevastopolyje, rašo „Kanal 24“. Tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukraina smogė rusų laivui Laivui ukrainiečiai smogė gegužės 19-osios vakarą. Informacija apie tai, kad ukrainiečiai galėjo smogti laivui, pasirodė dar pirmadienį, tačiau nebuvo oficialiai patvirtinta. Ukrainos skaičiavimu, Rusija jau neteko bent 28 laivų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad neturėtų būti sudaromos kliūtys Vakarų ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje, nes kuo daugiau karinių objektų Rusijos Federacijos teritorijoje bus sunaikinta, tuo greičiau baigsis karas, rašo UNIAN. „Ukraina turėtų sugebėti smogti kariniams taikiniams Rusijos Federacijos teritorijoje. Nes iš šios teritorijos į Ukrainą ateina mirtis ir destrukcija.

NATO gali numušti Rusijos raketas, skrendančias virš Ukrainos, be Ukrainos oro erdvę kertančių lėktuvų, The New York Times“ pareiškė Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai:  23:28 | Grupė kongresmenų kreipėsi į Pentagono vadovą: „Padėtis dabar blogesnė nei bet kada“  Grupė kongresmenų paragino JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai ir leisti jai smogti taikiniams Rusijos teirtorijoje JAV ginklais, rašo UNIAN.

Vakarų sąjungininkai per ilgai delsia priimti svarbius sprendimus dėl karinės paramos Ukrainai, išskirtiniame interviu „Reuters“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat paskatino partnerius labiau įsitraukti į karą su Rusija, padedant perimti Rusijos raketas virš Ukrainos ir leidžiant Kyjivui naudoti Vakarų ginklus prieš prie sienos telkiamą priešo karinę techniką.

Padėtis fronte yra labai sudėtinga, tačiau toli gražu ne katastrofiška, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Litvinenka, rašo UNIAN. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo forumui Suomijoje. Rusai smogia kritinės infrastruktūros objektams O. Litvinenka sako, kad rusai smogia Ukrainos kritinės infrastruktūros objektams, kurie aprūpina didžiuosius pramoninius miestus Ukrainos rytuose ir pietuose, bando sukurti pilkąją zoną, žūsta žmonės.

Fronto linija Charkivo srities šiaurėje stabilizavosi. Kovos tęsiasi Volčanske, sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Landsbergis prancūzų spaudai: Lietuva pasirengusi siųsti instruktorius į Ukrainą Lietuva yra pasirengusi siųsti instruktorius į Ukrainą kaip Prancūzijos vadovaujamos koalicijos dalį, „TF1 Info“ pareiškė Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kol dalis ekspertų ir paprastų piliečių nerimauja, kad pralaimėjus Ukrainai, karo frontas persikeltų į Lietuvos pasienį, buvęs karo instruktorius Sigitas Maliauskas teigia, kad mūsų situacija nėra tokia beviltiška. Apie tai S. Maliauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Pasak buvusio karo instruktoriaus Ukrainoje Sigito Maliausko, Lietuvos kariuomenės karys yra tiek technologiškai, tiek fiziškai daug kartų lenkiantis daugumą dabartinių Rusijos karių.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pagrasino Vakarams, kad jie, „leisdami“ Ukrainai naudoti raketas ir ginklus smogti Rusijai, žaidžia su ugnimi ir kad Maskva nepaliks tokių veiksmų be atsako, praneša „Reuters“. Pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad už pastarojo meto atakų virtinės įžvelgia Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos ranką, ir kaltino Vašingtoną ir Londoną eskaluojant konfliktą, leidžiant Ukrainai prieš Rusijos taikinius naudoti jų tiekiamas tolimojo...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau piktinasi Vakarais, kaltindamas juos melu ir taikos susitarimo su Ukraina sužlugdymu. Savo nusiskundimus ir propagandinius teiginius jis dėstė vizito Kinijoje metu. Apie tai praneša nepriklausomas Rusijos portalas „The Moscow Times“. „Kai mūsų kariai stovėjo prie Kyjivo, ką mums sakė mūsų Vakarų partneriai? Negalite pasirašyti dokumentų, jei priešinga pusė įremia ginklą į jūsų šventyklą, <...> turite išvesti savo karius iš Kyjivo.

Nauji palydoviniai vaizdai, kuriuose matyti atakos prieš Belbeko oro bazę okupuotame Kryme pasekmės, patvirtino, kad antpuolio metu buvo sunaikinti trys rusų naikintuvai bei apgadintas dar vienas karinis lėktuvas. Palydovinius Belbeko oro bazės laikinai okupuotame Kryme vaizdus socialiniame tinkle „X“ paviešino leidinio „The New York Times“ tyrėjas Christiaanas Triebertas.

Penktadienį 7.30 val. ryto Juodojoje jūroje buvo dislokuotas vienas rusų karo laivas Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Viduržemio jūroje yra dislokuoti keturi Rusijos karo laivai, vienas iš jų yra ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu gali paleisti iki aštuonių raketų salvę. Pranešama, kad ukrainiečių aktyvistai paviešino nuotraukų, kuriose matyti laikinai okupuoto Sevastopolio Kileno įlankoje remontuojami apgadinti rusų karo laivai.

Penktadienio vakarą Rusijoje, Belgorodo srityje – dronų ataka. Pirminėmis žiniomis, yra vienas žuvęs ir vienas sužeistas žmogus.⠀ Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Rusijai atakavus Charkivą sužeisti penki žmonės Rusijai atakavus Ukrainos šiaurės rytinį Charkivo miestą buvo sužeisti penki žmonės, pranešė pareigūnai. Pasak gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, rusai atakavo vakarinį miesto gyvenamąjį rajoną aviacinėmis bombomis. Buvo sužeisti penki vyrai, visi jie yra civiliai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Kinijoje abi šalys pristato kaip taikos pastangų koordinavimą, nors Pekinas ir Maskva iš tikrųjų ruošia konfrontaciją prieš Vakarus.  Taip rašo britų leidinys „The Telegraph“, analizuodamas pirmuosius V. Putino ir Xi Jinpingo pareiškimus. „Prieš derybas už uždarų durų abu vadovai komentaruose prieš kameras kalbėjo apie stabilumą pasaulyje ir konfliktų, kaip antai karo Ukrainoje, sprendimą.

Kinija turėtų pasirinkti tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vakarų, leidiniui „Newsweek“ pareiškė JAV valstybės departamento atstovas. „Jei Kinija teigia norinti gerų santykių su Europa ir kitomis šalimis, ji negali toliau skatinti didžiausios grėsmės Europos saugumui“, – „Newsweek“ sakė JAV valstybės departamento atstovas. Pareigūnas pabrėžė, kad tokios pozicijos laikosi ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Europos Sąjunga, NATO ir Didžiojo septyneto šalys.

Kremlius bando sujungti SSRS pergalės prieš nacistinę Vokietiją įvaizdį su dabartine Rusijos invazija į Ukrainą, kad įtikintų rusus, esą Rusija šiame kare yra agresijos auka ir neabejotinai laimės. Pasak „The New York Times“, daugelis rusų tiki šiomis idėjomis. „Žodis „pergalė“ šiomis dienomis Maskvoje skamba visur“, – rašo leidinys. Straipsnio autoriai pažymi, kad pirmaisiais plataus masto karo prieš Ukrainą metais daugelis rusų buvo sukrėsti invazijos ir jautė gėdą dėl jos.

Netikėtas Rusijos sausumos pajėgų puolimas Charkivo srityje toliau didina spaudimą Ukrainos gynėjams šalies rytuose. Anot agentūros „Reuters“, Ukraina ruošiasi didelio masto okupacinių pajėgų puolimui artimiausiomis savaitėmis.

Kol Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą, ekspertai teigia, jog kol kas tai tik kalbos. O jeigu kariai bus siunčiami, tai tikrai ne kariauti. Vis dėlto, siūlymas ekspertams kelia abejonių, ar reikia bijoti Rusijos atsako. Taip pat jie įvertina ir galimybę Lietuvai sekti Estijos pėdomis.

Ukraina atitraukė savo karius prie kelių kaimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur rusų pajėgos nuo praėjusios savaitės vykdo puolimą ir apšaudo gyvenvietes prie sienos, paskelbė Kyjivas. Praėjusią savaitę Rusijos kariai netikėtai pradėjo naują antžeminį puolimą šioje srityje, bandydami žengti į priekį mūšio lauke, kol Kyjivui trūksta ginklų ir karių.

Po kelias savaites trukusių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą visoje šalyje vykdytas avarinis elektros atjungimas. Nuo antradienio vakaro 21.00 val. iki vidurnakčio visuose Ukrainos regionuose taikytas kontroliuojamas elektros energijos atjungimas, pranešė Ukrainos elektros tiekėja „Ukrenerho“. Pramonės klientams ribojimai dar tęsis ir trečiadienį. To priežastis yra „didelis elektros energijos stygius“, kurį sukėlė rusų atakos ir išaugusi paklausa šaltomis dienomis.

Trečiadienio vakarą okupuotame Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Vietos „Telegram“ kanaluose pranešama apie nugriaudėjusius galingus sprogimus. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai Trečiadienio vakarą okupuotame Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Vietos „Telegram“ kanaluose pranešama apie nugriaudėjusius galingus sprogimus. „Sevastopolyje veikia priešlėktuvinė gynyba. Jau numušti keli oro taikiniai.

Per Rusijos smūgius į Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, centrą antradienį buvo sužeista 20 žmonių, pranešė pareigūnai. Pastaraisiais mėnesiais miestas, esantis Ukrainos šiaurės rytuose, vos už 30 km nuo Rusijos sienos, vis dažniau puolamas iš oro. Praėjusią savaitę Maskva taip pat pradėjo didelį antžeminį puolimą Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, užėmė kelis pasienio kaimus ir privertė tūkstančius žmonių bėgti iš šios teritorijos.

Rusijos prezidento Vladimiras Putinas daro klaidą tikėdamasis ilgo karo. Laikas yra Ukrainos pusėje, antradienį Kyjive pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Charkive per Rusijos ataką nukentėjo mažiausiai 15 žmonių Charkive nuo Rusijos kariškių smūgių gyvenamiesiems namams nukentėjo mažiausiai 15 žmonių.

Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos direkcijos (HUR) operatyvininkai ir analitikai nustatė, kurie iš Rusų karinių oro pajėgų 22-osios sunkiųjų bombonešių divizijos personalo narių dalyvauja organizuojant raketų atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Apie tai karinės žvalgybos spaudos tarnyba pranešė platformoje „Telegram“. „22-ąją sunkiųjų bombonešių aviacijos diviziją sudaro 121 ir 52 sunkiųjų bombonešių aviacijos pulkai (SBAP) – 121 SPAB, karinio dalinio Nr.

Operatyvinė padėtis Charkivo regiono šiaurėje tebėra sudėtinga ir dinamiškai sunki, o rusų okupantai per pastarąją parą šiame sektoriuje neteko daugiau nei 100 karių, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Mūšiai vyksta Pylnos-Lukiancų, Pylnos-Hlyboko, Pylnos-Olijnykovo, Muromo-Buhruvatkos kryptimis. Be to, priešas puola Strilečos-Hlyboko, Olijnykovo-Hlyboko, Olijnykovo-Lukiancų, Muromo-Starycios, Pletenivkos-Tycho kryptimis“, – rašoma pranešime.

Naujasis Ukrainos saugumo tarybos vadovas Oleksandras Lytvynenka pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje rodo, jog Kremlius ruošiasi ilgam karui Ukrainoje ir priešpriešai su Vakarais. Svarbiausi įvykiai: 00:01 | Ukrainiečiai sunaikino dar vieną rusų Su-25 Pirmadienį Ukrainos priešlėktuviniai šauliai Donecko srityje sunaikino dar vieną rusų šturmo lėktuvą Su-25.  „Trečias lėktuvas per dvi savaites.

Rusijos puolimas netoli Charkivo miesto plečia karo Rytų Ukrainoje frontą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėdamas, tai reiškia, jog vis daugiau šalies teritorijų susiduria su karo veiksmais. „Yra kaimų, kurie iš „pilkosios zonos“ virto mūšio zona, o okupantai kai kuriuose iš jų bando įsitvirtinti arba tiesiog naudojasi jais, kad galėtų žengti toliau“, – sakė V. Zelenskis, sekmadienio vakarą apibūdindamas situaciją savo kasdieniame vaizdo pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad kai kuriose Charkivo srities dalyse pasienyje vyksta intensyvūs mūšiai. Šiame regione tūkstančiai žmonių po Rusijos puolimo turėjo palikti namus.

Ukraina kare pirmoji pradėjo plačiai naudoti nedidelius dronus kamikadzes, o dabar žengia dar vieną technologinį žingsnį – įdarbino dirbtinį intelektą Užsienio reikalų ministerijoje. Pranešimus spaudai įgarsina ne tikras žmogus, o skaitmeninė atstovė spaudai vardu Viktorija. Technologijos padeda ukrainiečiams kariauti su kur kas didesniu priešu. Rusija naktį iš penktadienio į šeštadienį ir vėl smogė Charkivui. Ir anot Kyjivo, veikiausiai planuoja naują Charkivo srities puolimą.

Rusija kas mėnesį gali pagaminti vidutiniškai 40 balistinių raketų „Iskander“, skaičiuoja LIGA.net, rašo UNIAN. Apie tai leidiniui kalbėjo šaltinis iš Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų. Jo skaičiavimu, šiuo metu Rusija turi apie 195 šio tipo raketas. Šaltinio teigimu, gegužę prie sienos su Ukraina Rusija dislokavo 52 „Iskander“ paleidimo įrenginius. Palyginti su vasario mėnesiu, jų skaičius padidėjo keturiais vienetais.

Rusijos pajėgos bando plėsti operacijas prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo penktadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Naujausia informacija apie padėtį Charkive Ukrainos pajėgų generalinis štabas apibendrino paros rezultatus Charkivo srityje, rašo UNIAN.

Vakarų žvalgyba mano, kad Rusija siekia išnaudoti, jos vertinimu, „progą“ sustiprinti oro ir sausumos atakas prieš Ukrainą, rašo CNN. Anot leidinio, Rusija sieks pasinaudoti laiku, per kurį bus atvežti JAV skirti dideli kiekiai naujų ginklų ir šaudmenų, kad įtvirtintų savo pasiekimus Ukrainoje.

Trečiadienio rytą rusai apšaudė Zaporižią, užfiksuota infrastruktūros objektų sugriovimų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusai vėl masiškai atakavo taikią Zaporižią. Jie taikėsi į kritinės ir civilinės infrastruktūros objektus. Yra sugriovimų“, – rašoma pranešime. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino visas raketas, kuriomis Rusijos kariai praėjusią naktį atakavo Kyjivą. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, rašo „Ukrinform“. „Dar vienas raketų smūgis taikiems Ukrainos miestams, ypač Kyjivui! Šiandien, Atminimo ir susitaikymo dieną, tai dar vienas įrodymas visam civilizuotam pasauliui, kad blogis niekur nedingo! Mūsų laikų fašistai rusai toliau žudo civilius“, – parašė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serh...

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras, trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas, buvęs „Azov“ vadas Maksimas Žorinas teigia, kad padėtis fronte yra bene sudėtingiausia nuo pat karo pradžios, praneša „UNIAN“. Svarbiausi įvykiai: 23:38 | Įspėja Europą: jei Putinas laimės karą Ukrainoje, žemyne įsiplieks naujas konfliktas Kosovo užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad Rusija turi pralaimėti karą Ukrainoje, kad konfliktas toliau neišplistų Europoje.

Rusija naktį surengė masinę ataką prieš Ukrainą, smogdama sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis bei dronais, trečiadienį pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.  Karines oro pajėgas cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.  Pranešama, kad sprogimai buvo girdimi Zaporižios, Ivano Frankivsko, Lvivo ir Kyjivo srityse.  Visuose Ukrainos srityse skambėjo oro pavojaus sirenos. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nepateikta.

Jei Lenkija apsaugotų dalį Ukrainos dangaus, tai leistų Ukrainai perkelti įrenginius ir raketas, kurių ir taip trūksta, į kitus regionus, mano Ukrainos oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas, rašo UNIAN. Svarbiausi įvykiai: 23:44 | Sprogimai Rostove ir Luhanske Rusijos Rostovo srityje ir rusų okupuotame Ukrainos Luhanske antradienio vakarą griaudėja sprogimai, praneša UNIAN. Manoma, kad Luhanske esančioje naftos bazėje kilo gaisras.

Rusų generolo Aleksandro Lapino sūnus galėjo būti likviduotas Ukrainoje, rašo UNIAN. Anot leidinio, tokia informacija pasirodė rusų grupėje „Naujienos iš Volgogrado“. „Tragiška žinia atėjo iš fronto. Specialiosios karinės operacijos zonoje didvyriškai žuvo mūsų tautietis Lapinas Denisas Aleksandrovičius“, – teigiama pranešime. Galėjo žūti nuo HIMARS Nurodoma, kad gegužės 3 d. į vadavietę, kurioje buvo D. Lapinas, smogė daugkartinė raketų paleidimo sistema HIMARS.

JAV vyriausybės nuomone, Rusija įtraukia Sakartvelą į karą prieš Ukrainą, kadangi Kremlius ketina pastatyti Rusijos karinio jūrų laivyno bazę okupuotoje Abchazijoje. Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams Jamesas O'Brienas, praneša portalas „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.  „Rusija įtraukia Sakartvelą į karą Ukrainoje. Rusija okupuotoje Sakartvelo teritorijos dalyje pradėjo statyti didžiulį karinį uostą.

 NATO galėtų dislokuoti 100 tūkst. karių kontingentą karo veiksmams prieš Rusiją, jei ši peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų, „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“. „Pirmą kartą nuo karo pradžios NATO itin konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė bent dvi raudonąsias linijas, kurias peržengus galėtų įvykti tiesioginė intervencija į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma leidinyje.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti rusų agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių. Tokią nuomonę interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ išsakė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos (SKW) vadovas Jarosławas Stróżykas. Svarbiausi įvykiai. 23:57 | Scholzas: 90 proc.

Rusų nelaisvėje tebėra trisdešimt du ukrainiečių žiniasklaidos atstovai, šiuo metu deramasi dėl to, kad jie galėtų kaip galima greičiau sugrįžti Ukrainon, lankydamasis Zaporižios regione pasakė Rostyslavas Karandjejevas, laikinai einantis Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministro pareigas, pranešė kultūros ir informacijos politikos ministerijos spaudos tarnyba. Kelionės metu R. Karandjejevas susitiko su vietinės žiniasklaidos atstovais.

Vilnietis Tomas neslepia, kad bijo karo ir atsisako laukti, kol valdžia imsis veiksmų. Vietoj to, jis pats mokosi iš karo veteranų, kaip išgyventi ekstremaliose situacijose. Tuo tarpu, ekspertas paaiškina, kaip reikia ruoštis karui, kokių klaidų nekartoti ir ką svarbiausia susidėti į išgyvenimui skirtą krepšį.  Vilnietis tvirtina, kad reikėtų prisiimti atsakomybę, kaupti atsargas, planuoti maršrutus ir apskaičiuoti laiką patiems.

Ukrainoje laukiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje, susijusioje su Rusijos vykdomais žmogaus teisių pažeidimais 2014 m. neteisėtai okupuotoje Krymo autonominėje respublikoje, pranešė Ukrainos pasiuntinė EŽTT reikalams Marharyta Sokorenko. „Jau laukiame EŽTT sprendimo, ar jis įžvelgia Ukrainos nurodytus pažeidimus. Šią bylą pradėjome dar 2014 m.“, – pasakė ji, atsakydama į klausimą, kiek užtruks bylos nagrinėjimas teisme.

Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyventojų dalis nemano, kad per artimiausius kelerius metus Rusija ryžtųsi užpulti NATO priklausančią Lietuvą. Ekspertų teigimu, nors karo tema šalyje kalbama dažnai, gyventojų vertinimus veikia su geopolitine realybe mažai susijusios vidaus politikos aplinkybės.

Rusų oro gynybos sistemos sunaikino keturias iš JAV gautas tolimojo nuotolio raketas ATACMS, kurias ukrainiečių pajėgos buvo paleidusios į Krymo pusiasalį, šeštadienį ryte pranešė Rusijos gynybos ministerija. Išpuolio prieš Krymą, kurį Maskva neteisėtai aneksavo 2014 m., mastas ir padariniai dar nėra žinomi, pats Kyjivas šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Šeštadienio naktį Charkive įvykdytos dvi atakos naudojant „Šahedus“, per jas sužeisti keturi žmonės. Charkivo meras Ihoris Terechovas apie tai pranešė platformoje „Telegram“. „Miestui smogė pora „Šahedų“, abu pataikė į civilinę infrastruktūrą Osnovyanskio rajone. Vieno iš sprogimų vietoje kilo didelis gaisras. Šiuo metu žinoma apie vieną sužeistą asmenį“, – teigiama jo pranešime. „Sužeisti trys asmenys, tarp jų – vienas vaikas“, – vėliau pranešė I. Terechovas.

Ukrainos nuostolių ir atstatymo poreikių vertinimo ataskaitos (RDNA-3) duomenimis, po Rusijos agresijos Ukrainai atstatyti jau reikės 486 mlrd. dolerių. Tai per Ukrainos vyriausybės posėdį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“. „Kova už Ukrainos laisvę tęsiasi. Bet jau planuojame atstatymą, pasitelkiame partnerius ir ieškome išteklių“, – sakė jis.