karas

 JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pirmadienį nuvyko į Kyjivą, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą patikino jį dėl Vašingtono „tvirto įsipareigojimo“ Ukrainai, paskelbė JAV Valstybės departamentas. W. Sherman vadovaujama delegacija Kyjive aptarė pagalbą Ukrainos saugumui ir ekonomikai, būdus kurti ilgalaikę dvišalę prekybos partnerystę su JAV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė naujajam Rusijos pajėgų Ukrainoje vadui Valerijui Gerasimovui iki kovo užgrobti Donbasą.  Tai televizijos kanalo „Freedom“ eteryje sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.  „Putinas nekreipia dėmesio į tikrovę, todėl jis nepakeitė savo globalių tikslų – ukrainiečių kaip tautos sunaikinimo bei Ukrainos, kaip nepriklausomos valstybės, sunaikinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad įvykiai Dnipre, kurių metu rusai apšaudė gyvenamąjį namą ir nusinešė 40 gyvybių, įrodo, kad reikia paspartinti sprendimų priėmimą tarp gynybos koalicijos narių.

Civiliai Ukrainoje neturi mokėti savo gyvybėmis už tai, kad šalis gautų vakarietiškų ginklų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Interviu CNN jis pabrėžė, kad Vakarai linkę siųsti ginklus tik po „pačių baisiausių įvykių“, kaip Rusijos atakos prieš Kyjivą, kuomet nuspręsta siųsti priešlėktuvines ir prieštankines raketas „Stinger“ ir „Javelin“ ir, skerdynės Bučoje bei Irpinėje, kai apsispręsta dėl raketinės artilerijos HIMARS sistemų.

Ukrainos liaudies deputatas, Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius, Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pulkininkas Romanas Kostenko sakė, kad Rusijos diplomatinė kryptis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai stengiasi įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą. Ar su tuo sutiks Baltarusijos prezidentu apsiskelbęs Aliaksandras Lukašenka, paaiškės pavasarį, teigia jis.

Po žiaurios rusų atakos į Dnipro daugiabutį aukų skaičius dar išaugo. Gelbėtojai skaičiuoja, kad per šią kruviną ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių. O naktį okupantai smūgiavo Zaporižiai ir Chersonui, kur žuvo bent vienas žmogus, dar du vaikai buvo sužeisti. Lenkijos premjeras skatina vokiečius nesnausti ir kuo greičiau siųsti šaliai bet ko, ko jai reikia. Tiesa, Ukrainai iš Berlyno laukiant lemtingų sprendimų dėl ginkluotės, atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį paragino įsteigti specialųjį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus dėl invazijos į Ukrainą. Hagoje kalbėjusi A. Baerbock ragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“, galbūt remdamasis Ukrainos teise. Tačiau ji pabrėžė, kad jis turėtų veikti užsienyje, o jame dirbtų tarptautiniai teisėjai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai pasakojo apie kovas su rusais, kurie ir toliau aukoja savo žmones, siekdami užimti Bachmutą.  Okupantai žuvusiųjų ir sužeistųjų kūnų net neišneša iš mūšio lauko, o palieka juos ten sušalti.   „Jie neevakuoja savo sužeistųjų, jie tiesiog guli ir sušąla“, – sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškis.  Be to, įsibrovėliai sugalvojo naują triuką, bandydami prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės užnugarį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pasmerkė Kyjivo politiką, kurią pavadino destruktyvia, ir didėjantį Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, pranešė Kremlius. Prezidentai taip pat aptarė apsikeitimą belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos, naujo tarptautinio dujų centro sukūrimą bei grūdų eksportą Juodąja jūra. „Toliau buvo keičiamasi nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – teigė Kremlius.

Lietuvos bei kitų šalių kultūros ministrai ir organizacijos Davose pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kaip pirmadienį pranešė Kultūros ministerija, bendrą pareiškimą priėmė 29 šalių kultūros ministrai ir aštuonios tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos. Priimant šį bendrą pareiškimą konferencijai pirmininkavo Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.

Rusijos raketai savaitgalį smogus daugiabučiui gyvenamajam namui pietrytiniame Ukrainos Dnipro mieste, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 40, pirmadienį pranešė ukrainiečių valdžios institucijos. Tuo metu Vakarų analitikai atkreipia dėmesį į požymius, rodančius, kad kovoms Ukrainoje vykstant jau beveik 11 mėnesių, Kremlius ruošiasi užsitęsusiam karui. Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad šeštadienį surengtas smūgis į daugiaaukštį gyvenamąjį namą nusinešė ir trijų vaikų gyvybes.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Konferencijos Seime metu taip pat buvo pareikšta, kad šiuo metu mes pilnai nežinome galimo pasipriešinimo potencialo, o kovoti už laisvę išaušus valandai X ateitų tie žmonės, apie kuriuos šiandien net nepagalvojame.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasidžiaugė „teigiama [Ukrainos puolimo] dinamika“ po to, kai Maskva paskelbė pergalę fronto linijoje esančiame Soledaro mieste, kurią Kyjivas paneigė. „Matoma teigiama dinamika, viskas vystosi pagal planą“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą apie specialiąją operaciją ir Soledarą sakė V. Putinas ir pridūrė: „Tikiuosi, kad mūsų kovotojai dar kartą mus nudžiugins.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos terorą galima sustabdyti tik mūšio lauke; jis kalbėjo po to, kai per naują išpuolių bangą nukentėjo gyvenamasis namas ir energetikos infrastruktūra. „Ar įmanoma sustabdyti Rusijos terorą? Taip, įmanoma. Ar tai galima padaryti kitaip nei mūšio lauke Ukrainoje? Deja, ne“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi ir pridūrė, kad jo pajėgos numušė daugiau kaip 20 iš 30 šeštadienį paleistų Rusijos raketų.

Karas Ukrainoje parodė, kad Rusija pirmiausia į fronto linijas yra linkusi mesti etninių mažumų atstovus. Tai sukėlė daug nerimo žmogaus teisių stebėtojams ir parodė tai, ką daugelis senokai žinojo, rasizmas Rusijoje gyvas. Visgi tyrimai rodo, kad pačioje Rusijoje rusų mažėja, ir gana ženkliai. Ar „rusų pasaulis“ nepasirodys mažesnis nei norėta? Klausia Jamestown Foundation analitikai.

Apsnigtame slėnyje aidi snaiperių šūvių garsai. Balta kamufliažine apranga vilkintys kariai tupėjo prie pat žemės ir šaudo į priešais esančią kalvą, kad pridengtų keturis vyrus, bandančius evakuoti auką. Ši užduotis buvo neseniai Ukrainos sostinės Kyjivo apylinkėse surengtų pratybų naujiems kariams apmokyti dalis. Tačiau šios pratybos išsiskiria iš kitų.

Turkija šeštadienį deklaravo pasirengimą spausti dėl „lokalių ugnies nutraukimų“ Ukrainoje ir įspėjo, kad nei Maskva, nei Kyjivas neturi karinių priemonių karui laimėti. Toks prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausiojo patarėjo užsienio politikos klausimais pasiūlymas – tai naujausios NATO narės Turkijos pastangos pasinaudoti gerais santykiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu ir pabandyti užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje.

Ukrainos Soledaro miestą, esantį fronto linijoje, vis dar kontroliuoja ukrainiečių kariai, šeštadienį sakė vietos gubernatorius. Rusija anksčiau skelbė užėmusi Soledarą. „Soledarą kontroliuoja Ukrainos valdžia, mūsų kariuomenė“, – per nacionalinę televiziją sakė regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenka. Tačiau jis pridūrė, kad „mūšiai tęsiasi mieste ir aplink jį“. Pasak gubernatoriaus, Soledaras ir netoliese esantis Bachmutas šiuo metu yra karščiausi fronto taškai.

Natalija Kyrkač-Antonenko apie tai sužinojo per dvi valandas. Artilerijos smūgis. Skeveldra į galvą. Mirtis per kelias sekundes. Savanoriai atpažino jos vyrą Vitalijų dėl jo velniškos išvaizdos ir ilgų plaukų – tikriausiai ne veltui jo slapyvardis buvo „gražuolis“. Vos vienas telefono skambutis sudaužė visas M. Kyrkač-Antonenko svajones apie šeimą. Tačiau ji buvo tam pasiruošusi.

Rusijos šeštadienį į Ukrainą paleistų raketų nuolaužų nukrito Moldovos teritorijoje, skelbia šios šalies Vidaus reikalų ministerija. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 20:33 | V. Zelenskis: Rusijos terorą įmanoma sustabdyti tik mūšio lauke Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos terorą galima sustabdyti tik mūšio lauke; jis kalbėjo po to, kai per naują išpuolių bangą nukentėjo gyvenamasis namas ir energetikos infrastruktūra.

„Nesunaikinami taškai“. Taip Charkive žmonės vadina vietas, kuriose galima ne tik sušilti, bet ir sulaukti pagalbos, kai nėra elektros. Dėl intensyvių Rusijos smūgių Ukrainos kritinei infrastruktūrai ten reguliariai nutrūksta elektros energijos tiekimas, žmonės ištisas dienas sėdi šaltyje ir tamsoje. Viena iš pirmųjų nesunaikinamų aikštelių įrengta netoli Charkivo nuniokotos Šiaurinės Saltivkos. „TV3 žinių“ bendradarbiai Ukrainoje įsitikino, kad ten vyrauja ypatinga atmosfera.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ruošiasi atsistatydinti, o tai, kaip rašo „SkyNews“, gali paaštrinti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo problemas. Vokietijos laikraštis „Bild“ rašo, kad gynybos ministrė traukias iš pareigų, todėl norima, kad kas nors kitas pradėtų darbą ministerijoje. Tiesa, gynybos ministerijos atstovai tokį pranešimą laiko gandais, todėl daugiau komentarų nepateikė.

UNIAN rašo, kad Turkija pakeitė savo poziciją dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje – Ankara nebesiekia, kad taika tarp abiejų valstybių būtų sudaryta bet kokia kaina.  Šia žinią pareiškė Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasilijus Bodnaras, duodamas interviu „Ukrinform“. Jo teigimu, pastarieji Turkijos pareigūnų pareiškimai įrodo jų suvokimą, kad Ukraina privalo išlaisvinti visas savo prarastas šalies teritorijas.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad Kyjivas iš savo partnerių pradeda gauti sunkiąją ginkluotę tam, kad karas prieš Rusiją būtų laimėtas. „Mūsų bendradarbiavimas su šalimis sąjungininkėmis tęsiasi ir viskas, ką galiu pasakyti, kad mes pradėjome gauti suniąją ginkluotę“, – socialiniame tinklę „Telegram“ sakė A. Jermakas.  Ukrainos atstovas viliasi, kad Ukraina ir toliau sulauks pagalbos iš savo partnerių.

Rusija skelbia užėmusi Soledaro miestą, dėl kurio pastaruoju metu vyko kruviniausi mūšiai. Savo ruožtu Kyjivas šią informaciją kategoriškai neigia – esą ukrainiečiai laiko miesto kontrolę ir vykdo kontrpuolimą. Stumiasi reikalai ir dėl sunkiųjų vokiškų tankų „Leopard“ – Vokietijos vicekancleris pareiškė, kad Berlynas neturėtų prieštarauti Lenkijos norui juos perduoti Ukrainai. Tik esą Varšuva į Berlyną šiuo klausimu dar nesikreipė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai penktadienį pateikė daugiau detalių apie Rusijos kariuomenės planuojamą naują ataką prieš Ukrainą.  Ukrainos kariuomenės operatyvinės grupės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk sako, kad rusai vykdo skyrdžių kontrolę, treniruojasi su bombonešiais. Jos teigimu, įprastai tokie veiksmai atliekami prieš naują atakos bangą. N. Humeniuk užsiminė, kad Juodojoje jūroje stebimi 4 rusų laivai, tačiau raketnešiai yra savo bazėse, kadangi jūra yra audringa.

Ukraina iš esmės tapo NATO nare, nors Aljansas ir nenori būti įtrauktas į platesnį karą su Rusija, sakė ukrainiečių gynybos ministras. Oleksijus Reznikovas išreiškė įsitikinimą, kad sąjungininkės Vakaruose galiausiai sutiks skirti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, tokios kaip tankai ir naikintuvai. „Šis susirūpinimas dėl kito eskalacijos lygio man yra tam tikras protokolas“, – britų transliuotojui BBC sakė jis ir atmetė NATO nuogąstavimus dėl Rusijos provokavimo.

Rusija penktadienį pranešė, kad perėmė Soledaro – miesto Rytų Ukrainoje, kuris per Maskvos puolimą tapo karščiausiu kovos tašku, – kontrolę. „Sausio 12 dienos vakare užbaigtas Soledaro miesto išlaisvinimas, kuris yra svarbus siekiant tęsti sėkmingas puolamąsias operacijas“ Donecko srityje, pareiškė Gynybos ministerija, turėdama omenyje Rytų Ukrainos regioną, kurį Maskva siekia visiškai užimti.

Mūsų kova už laisvę dar nesibaigė, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, „nuožmus mūsų laisvės priešas ir toliau bando atgauti prarastą galybę“. Apie tai G. Nausėda kalbėjo skaitydamas kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Lietuvos laisvės gynimo metinėms paminėti. „Geriausias asmens, bendruomenės ar tautos savybes atskleidžia jiems tenkantys išbandymai.

Besitęsiantis karas Ukrainoje yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

Sausio 13-osios įvykių liudininkas gydytojas Ričardas Daunoravičius sako, kad Lietuva prieš daugiau kaip 30 metų sovietų tankams žlegant Vilniaus gatvėmis pasaulio šalių su keliomis išimtimis buvo palikta likimo valiai. Pasak jo, po kelių dešimtmečių imperinei Rusijai sukėlus beprasmį ir žiaurų karą Ukrainoje visi civilizuoto pasaulio žmonės šiandien tarsi Baltijos kelyje vėl sukibę rankomis stovi prieš griūvančios imperijos tankus – tik šįkart Ukraina nėra viena.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje rodo, kad Lietuva nuolat privalo būti pasiruošusi karui, sako parlamentaras, konservatorius, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius. „Vykstančio Ukrainos karo kontekste kalbėdami apie Lietuvos saugumą, visų pirma, turime kalbėtis, kaip mes ginsimės, ar kiekvienas žinome savo pareigas, kas ką darys, jeigu prireiks ginti Lietuvą nuo agresoriaus.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija užsiminė apie derybas su Ukraina. Tiesa, derybų atveju ministerija nori, kad jos vyktų be tarpininkų. „Jei ir kai šie ryšiai atsinaujins, jie greičiausiai bus ir tiesioginiai“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Poliščiukas, skelbia UNIAN. Anot jo, Vakarai, turėdami „savo tikslų“, neturėtų dalyvauti Maskvos ir Kyjivo derybose.

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių įmonėms vis dar prekiaujant su Rusija, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, jog verslas turi suprasti, kad Lietuva su Rusija gerų ekonominių santykių neturės dar dešimtmečius.     „Riba aiškiai nubrėžta. Nežinau, kokio reikia supratimo verslui tikintis, kad galbūt dar kažkada su Rusija pavyks turėti normalius ekonominius santykius.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos tikriausiai jau užėmė Rytų Ukrainoje esantį Soledaro miestą, tačiau tai neprives prie strategiškai svarbaus Bachmuto apsupimo. Naujausioje savo ataskaitoje instituto analitikai mano, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja daug, jei ne visą Soledarą, ir joms, atrodo, pavyko išstumti Ukrainos pajėgas iš vakarinio miesto pakraščio.

Rusija paskelbė kare prieš Ukrainą sunaikinusi „Bradley“ kovos mašinų, rašo UNIAN. Pabrėžiama, kad Rusijos teiginys yra netiesa, mat šių kovos mašinų Ukraina dar net negavo. Jungtinės Valstijos sausio pradžioje paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį, kaip sakė Baltieji rūmai, bus įtraukta ir šarvuočių „Bradley“. Nors jų Ukrainoje dar nėra, Rusija jau skelbiasi mašinas naikinanti.

Baltarusija šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos palaipsniui didina savo pajėgumus pasienyje, „Ukrinform“ cituoja ukrainiečių generolą Serhijų Najevą. „Šiuo metu situacija Baltarusijoje nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai. Nuolat bendraujame su užsienio partneriais. Ypač su partneriais iš JAV, Lenkijos ir kt. Mūsų žvalgyba taip pat nuolat veikia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl vyks į Baltarusiją, rašo „Sky news“. Čia paskutinį kartą jis lankėsi prieš kelias savaites, gruodžio 19-ąją, kai į Baltarusiją vyko pats režimo lyderis Vladimiras Putinas. Pranešama, kad ateinantį ketvirtadienį S. Lavrovas vyks į Minską susitikti su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos nariais. Vakarų ekspertai mano, kad Rusija spaudžia Baltarusiją tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.

Sankcijos nėra veiksmingiausia priemonė pakeisti Rusijos visuomenės požiūrį į agresiją Ukrainoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, sankcijos kol kas nepasiekė norimo rezultato, o svarbiausios Rusijos agresiją galinčios stabdyti priemonės šiuo metu yra karinė ir politinė parama Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.

Lenkijos pažadą tiekti modernius vokiškus tankus išgirdę ukrainiečiai netveria džiaugsmu. Lvive lenkų prezidentą užplūdo iki ašarų dėkingumo emocijos persmelkta ukrainiečių minia. Tačiau tankai Ukrainą pasieks tik dėl to apsisprendus Vokietijai. Tuo metu Ukrainos rytuose tęsiasi įnirtingi mūšiai už Soledarą. O Kremliaus propaganda jau kviečia rusus mirti Ukrainoje ne tik už baltą „Ladą“, bet ir už išmanų laikrodį.

Ukrainos Luhansko srityje buvo rasta kankinimo kamerų, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rašo „Ukrinform“. Anot jo, informaciją apie kankinimo kambarius pateikė jose apsilankę žmonės. „Kalbant apie kankinimų kameras, deja, turime informacijos apie jų egzistavimą Luhansko srityje. Ten buvę žmonės sako, kad net siaubo filmuose nėra matę, ką kankintojai daro su vyrais ir net moterimis. Pirmiausia informaciją apie kankinimo kameras gavome iš Rubižnės.

Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga nenubaudė Baltarusijos taip kaip Rusijos pastaraisiais sankcijų paketais, yra pačios Ukrainos prašymas nebausti Minsko. Apie tai skelbia Laisvės radijo korespondentas Rikardas Jozwiakas, remdamasis savo šaltiniais.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Kremlius, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines norėdamas pademonstruoti rusams bent kokią nors pergalę, gali imtis žaidimo va bank. O. Danilovas Ukrainos televizijai sakė, kad Maskva jau „rengiasi tam tikriems įvykiams“ artėjant 2023 metų vasario 24-ajai – Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms.  Pareigūnas mano, kad V. Putinui bus svarbu pranešti apie bent tam tikrą pažangą fronte.

Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas anksčiau sakė, kad Lietuva Ukrainą turėtų remti ne tik finansiškai, bet ir siųsti ten karius. Apie tai pakomentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Klausimas – dėl ko? Ar dėl to, kad Ukrainai trūksta ginkluotės? Čia yra ta tema, kur mes esame tarp valstybių, kurios visais būdais bando įtikinti savo didžiuosius partnerius, kad nėra prasmės ir niekada nebuvo prasmės diskutuoti, ar čia ginamoji ginkluotė, ar puolamoji ginkluotė.

Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaus nebe generolas Sergejus Surovikinas, o pats Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad už šios rokiruotės slypi Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras dar ilgai tęsti karą Ukrainoje.

JAV kartu su sąjungininkėmis rengia naują sankcijų paketą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos naftos produktų eksportą, skelbia „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, šią savaitę vykusiuose susitikimuose Europoje JAV iždo departamento pareigūnai aptarė būsimų sankcijų Rusijos naftos produktams detales, kurios įsigalios vasario 5 d. Sankcijomis būtų nustatytos dvi Rusijos naftos produktų kainų viršutinės ribos – viena brangių eksporto prekių (pavyzdžiui, degalų) kaina, o kita – žemos kainos, ...