karas

JAV nemato jokių ženklų, įrodančių, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas būtų pasiruošęs taikai, sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Anot jo, V. Putinas nėra pasiruošęs pradėti taikos derybas. Kiek anksčiau Kinija ir Baltarusija paragino pradėti derybas. „Priešingai, visi įrodymai yra priešingi“, – „New York Times“ cituoja A. Blinkeną. „Tikrasis klausimas yra tas, ar Rusija pasieks tokį lygį, kai bus iš tiesų pasirengusi nutraukti savo agresiją“, – pastebi jis.

Trečiadienį Pekine susitikę Baltarusijos ir Kinijos lyderiai Aliaksandras Lukašenka bei Xi Jinpingas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti derybas, rašo „The Guardian“. Bendras abiejų lyderių raginimas prilygo Pekino praėjusią savaitę paskelbtam taikos planui, kuriame reikalaujama gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį vientisumą“. 12 punktų dokumente nenurodyta, kas nutiktų su regionais, kuriuos Rusija okupavo po invazijos.

Svarbu Rusijos invazijos nesusiaurinti vien tik iki regioninės krizės, po susitikimo su Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių Rūmų pirmininku seru Lindsiu Hoyle'u, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot trečiadienį išplatinto Seimo kanceliarijos pranešimo, parlamento vadovė susitikime pabrėžė, kad negalima nusiraminti girdint apie susilpnėjusią Rusiją ir jos nesėkmes Ukrainoje.

„Streliaj Streliaj!“ (Šaudyk! Šaudyk!) – rusiškai šaukia lietuvių instruktorius miesto gatve į priekį per kliūtis besibraunančiam ukrainiečių kariui. Šioje gatvėje Jungtinės Karalystės treniruočių stovykloje netoli Lamanšo sąsiaurio pietryčių Anglijoje imituojamas judėjimas mūšio lauku. Nuo pernai liepos britų vadovaujamoje tarptautinėje Ukrainos karių mokymo misijoje „Interflex“ bazinį kario rengimo kursą jau baigė apie 11 tūkst. ukrainiečių karių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, pirmąją pavasario dieną, sakė, kad jo šalis ištvėrė visus žiemos mėnesius trukusius Rusijos smūgius ypatingos svarbos infrastruktūrai. Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos energetikos objektus, taip sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimą milijonams žmonių.

Vidutinė Rusijos kario gyvenimo trukmė kare Ukrainoje – 60 dienų. Po šio laiko tarpo su jais nebeįmanoma susisiekti, skelbia leidinys „Novaja Gazeta“, ištyrinėjęs 10 000 rusų socialinio tinklo „VKontakte“ įrašų apie dingusius rusų karius. „60 dienų – tiek vidutiniškai kariai dalyvavo kare, kol nustojo bendrauti. Jų paieškos užtrunka mėnesius, o mažiausiai 85 karių likimas jų artimiesiems nežinomas net po pusmečio paieškų“, – skelbia tyrimo autoriai, rašo UNIAN.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas praneša apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios skinasi kelią Rusijos Federacijoje. Pataisos, kurioms dar nėra pritarta, numato, kad asmenims, diskredituojantiems „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red.) dalyvius, įskaitant ir savanorių būrius, numatoma bauda iki 5 mln. rublių (62,7 tūkst. eurų), priverstinis darbas iki 5 metų arba realus laisvės atėmimas iki 15 metų.

JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Colinas Kahlas neatmeta, kad karas Ukrainoje gali trukti dar dvejus ar trejus metus. Paklaustas, kiek laiko Vakarams užtruks palaikyti Ukrainą dėl karo, jis sakė: „Sunku prognozuoti, nes nežinome tikslios konflikto trajektorijos. Konfliktas gali baigtis po šešių mėnesių, o gali trukti ir dvejus ar trejus metus.

Trečiadienio vakarą didžiojoje Ukrainos dalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Pranešama apie smūgį Kremenčugui, taip pat skelbiama apie sprogimus neteisėtai aneksuotame Kryme. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:41 | Generolas: ukrainiečiai numuša apie 80 proc. rusų raketų Ukrainos oro gynybos pajėgos numuša 80 proc. okupacinių pajėgų paleistų raketų, sako Ukrainos generolas leitenantas Serhijus Najevas, rašo UNIAN. „Šiuo metu numušamų raketų procentas labai pasikeitė ir siekia 80 proc.

Kovos prie Bachmuto intensyvėja, tačiau ukrainiečiai toliau ruošiasi savo žemių išlaisvinimui, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo antradienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Anot prezidento, antradienį buvo surengtas posėdis su svarbiais šalies pareigūnais, tokiais kaip žvalgybos, Gynybos ministerijos, ginkluotųjų pajėgų atstovais. Kaip sako V. Zelenskis, išsamiai aptarta padėtis fronte.

Rusija per artimiausias dvi dienas gali surengti naują masinę raketų ataką, perspėja Ukrainos pietų operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į laiką, kuris praėjo nuo paskutinės rusų atakos ir dėl okupantų lėktuvų bei dronų aktyvumo pastarosiomis dienomis. N. Humeniuk pažymi, kad buvo pastebėta tam tikra rusų lėktuvų veikla, tačiau ji kol kas nėra susijusi su tiesioginiu pasirengimu išpuoliui.

Rusija jau nebeturi išteklių nevaržomai varžytis ginklavimosi varžybose, sako JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas H. Kahlas, rašo CNN. Apie tai jis antradienį kalbėjo paklaustas apie Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimą sustabdyti branduolinės ginkluotės sutarties (START) galiojimą „Atvirai kalbant, Rusija nėra pasirengusi nevaržomoms branduolinio ginklavimosi varžyboms.

Rusijoje antradienį tikras chaosas – per radiją ir televiziją gaudžia pavojaus sirenos, virš Sankt Peterburgo uždaryta oro erdvė, o naftos bazėje Krasnodare sproginėja dronai. Putino karo vadai bando raminti rusus, neva viskas kontroliuojama, bet patys skęsta skandaluose. Internete plinta aukšto rango rusų generolo striptizo vaizdai skirti meilužiui iš LGBT bendruomenės. Tuo metu Baltarusijos autoritarinis lyderis Lukašenka po visą dieną trukusio skrydžio nusileido Pekine.

Praėjus beveik mėnesiui nuo tada, kai Berlynas leido Europos sąjungininkėms siųsti Vokietijoje pagamintus tankus į Ukrainą, daugelio lyderių žadėtas tankų srautas atrodo labiau panašus į menką srovelę, rašo „The New York Times“. Kai kurios šalys sužinojo, kad jų turimi tankai iš tikrųjų neveikia arba jiems trūksta tam tikrų dalių. Be to, politikai susidūrė su nenumatytu pasipriešinimu savo pačių koalicijose ir net gynybos ministerijose.

Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB), atliekančio žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas, metinėje ataskaitoje skelbiama, kad Rusija neplanuoja nutraukti karo veiksmų Ukrainoje ir vis dar svarsto galimybę atnaujinti puolimą prieš Kyjivą. „Skaičiuojame, kad karo veiksmai tęsis bent jau visus 2023 metus... Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė, todėl tikėtina, kad po pertraukos žiemą ji planuoja atnaujinti puolimą.

Pasak vieno iš į nelaisvę Ukrainoje paimtų Rusijos karių, kare žuvusių rusų kūnai specialiai nėra iš karto siunčiami į Rusijos Federaciją, kad valstybė galėtų jų artimiesiems nemokėti išmokų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu „Amerikos balsui“ teigia, kad kiti trys mėnesiai fronte bus labai aktyvūs ir nulems tolesnę įvykių eigą kare. „Jie bus gana aktyvūs. Labai aktyvūs ir nulems tolesnę įvykių eigą. Šie aktyvūs karo veiksmai... Iš tiesų, jie įvyks. Bus bandymų iš jų pusės ir iš mūsų“, – sakė K. Budanovas. Ji pažymėjo omenyje turintis ne tik Rytų Ukrainą, kur pastaruoju metu verda aršiausios kovos.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas pareiškė, kad Kinijos pagalba Rusijai turės „tragiškų pasekmių“ ir sukels kitų šalių klausimų dėl Pekino politikos.

Padėtis Bachmute išlieka itin sudėtinga. Kaip sako ukrainiečių karys Andrijus Babičevas, taip sunku dar niekada nebuvo, situacija yra tiesiog pragariška. Miestas apšaudomas, o tam rusai naudoja viską, ką turi. Ukraina skelbia į Bachmutą siunčianti papildomus dalinius.

Juodojoje jūroje padaugėjo Rusijos laivų, o tai gali reikšti, kad okupantai ieško naujos taktikos, kuri padėtų veiksmingiau rengti raketų smūgius, sako Ukrainos Pietų karinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk. Apie tai ji pranešė pirmadienį, rašo „Ukrinform“. „Atidžiai stebime įvykių raidą, kaip priešas koncentruoja ir naudoja savo ginklus. Pastebime, kad padidėjo raketų paleidimo įrenginių skaičius. Jie padidino bendrą grupuotę.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ pranešė stabdanti skrydžius į Moldovos sostinę Kišiniovą, rašo „The Guardian“. Teigiama, kad toks sprendimas priimtas nerimaujant dėl šalies oro erdvės saugumo. „Wizz Air“ atidžiai stebi saugumo padėtį Moldovoje ir nuolat palaiko ryšius su įvairiomis vietos ir tarptautinėmis valdžios institucijomis bei agentūromis, kad užtikrintų aukščiausio lygio saugą ir operacijų saugumą.

Jungtinės Valstijos perveda papildomą 1 mlrd. dolerių sumą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį paskelbė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Po netikėto praėjusią savaitę įvykusio JAV prezidento Joe Bideno vizito Kyjive J. Yellen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad šios šalies vyriausybei bus pervesta „papildomai daugiau kaip 1,2 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma“. Tai būtų pirmoji dalis iš maždaug 10 mlrd.

Maskva pirmadienį užsipuolė Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, joms priėmus naujausius sankcijų paketus Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad praėjusią savaitę priimtas naujausias Briuselio sankcijų paketas yra „absurdas“. 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui įvestos bloko sankcijos yra jau dešimtasis paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus ir karinį apsirūpinimą.

Fronto linija Ukrainoje pastaruoju nesikeičia. Vis dėlto artimiausių savaičių laikotarpyje ukrainiečiai gali pradėti kontrpuolimą. Anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo Vytauto Jono Žuko, masyvaus kontrpuolimo per visą frontą įgyvendinti nepavyks, tačiau kalbama apie sumatų ukrainiečių planą dėl Krymo pusiasalio.

Jeigu Ukrainos narystė NATO būtų tik karinis klausimas, šalis jau būtų Aljanso narė, sako buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas. Apie tai jie pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Viskas yra politikų rankose“ Šių metų viduryje Lietuvoje vyks NATO vadovų susitikimas. Šiuo metu vyksta diskusijos apie Ukrainos galimybę įstoti į NATO.

Rusija rado, kuo pakeis rusų prieš karą mėgtą IKEA. Į šalį žengia Baltarusijos bendrovė „Swed House“, prekiaujanti švedų bendrovės IKEA baldų kopijomis, rašo UNIAN. Rusijos propagandos agentūros TASS duomenimis, jau pasirašyta sutartis su „Swed House“. Skelbiama, kad dar iki šių metų pabaigos Maskvoje bus atidaryta iki 10 parduotuvių, o per ateinančius metus – iki 50 parduotuvių visoje Rusijoje.

Baltarusijoje Putinas, o su juo ir Lukašenka, gavo po skaudų antausį. Kariniame aerodrome prie Minsko baltarusių partizanai sunaikino 300 milijonų eurų kainuojantį rusų karinį orlaivį A-50. Baltarusijos opozicija tai vadina didžiausia diversija šalies istorijoje, o iš gėdos raudonuojantis Lukašenkos režimas apie tai neprasitaria nė žodžiu.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Praėjusių metų vasario 24 dieną, apie 1 valandą nakties, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sulaukė nerimą keliančio telefono skambučio. Praleidęs mėnesius telkdamas daugiau nei 100 000 karių pasienyje su Ukraina, Vladimiras Putinas davė įsakymą pulti. Toks sprendimas nustebino S. Lavrovą.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad artimiausiais metais Rusijos Federacijoje gali pritrūkti šauktinių. Siekiant tai kompensuoti, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui greičiausiai reikės padidinti mobilizuojamų karių skaičių.  Analitikų teigimu, kasmet Rusijoje į karo tarnybą pašaukiama 260 000 naujų karių. Tačiau ateityje šis skaičius gali būti padidintas, kad mobilizacinis rezervas proporcingai augtų.

Jungtinės Tautos prieš pirmadienį įvyksiančią donorų konferenciją pareiškė, kad šiemet milijonams žmonių karo nuniokotame Jemene padėti reikia 4,3 mlrd. JAV dolerių (4,08 mlrd. eurų). Pagalbos agentūroms reikia šių pinigų, kad galėtų padėti daugiau kaip 17 mln. žmonių aštuonerius metus trunkančio pilietinio karo nuniokotoje šalyje. Konfliktas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir skurdžiausią Arabijos pusiasalio šalį įstūmė į vieną didžiausių humanitarinių tragedijų pasaulyje.

Sekmadienio popietę Baltarusijos kariniame aerodrome Mačuliškiuose pasigirdo sprogimai ir tuomet buvo pranešta apie apgadintą Rusijos lėktuvą. Aiškėja, kad tai galėjo būti vietinių partizanų darbas. Apie tai pranešė prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą nusistačiusių buvusių jėgos struktūrų pareigūnų grupės BYPOL vadovas Aliaksandras Azarovas. Jis vietos žiniasklaidai patvirtino, kad išpuolį baltarusių aerodrome surengė Baltarusijos partizanai.

Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Anot jos, rusai naikina viską, tačiau patiria didžiulių nuostolių – per parą netenka nuo 600 iki 1 000 karių.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nekontroliuoja nei Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, nei „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmų, o situacija ateityje gali tik paaštrėti. O. Danilovas, stebėdamas bendrą situaciją, paaiškino, kad V. Putino pradėta karinė invazija lems Rusijos žlugimą.

Rusų nelaisvėje 10 mėnesių išbuvęs 62 metų baltarusis, kuris atvyko į Ukrainą savanoriškai padėti šalies gynėjams, sako, kad dabar jis vėl yra pasirengęs „ginti savo antruosius namus“, rašo UNIAN. Žurnalistas Dmitrijus Komarovas savo filme „Metai“ parodė pokalbį su savanoriu baltarusiu, kuriam netrukus švęs 63 metų sukaktį. „Aš atvykau ginti savo gimtinės. Mano antrų gimtųjų namų... Nes aš esu baltarusis“, – kalbėjo jis.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežinotų kaip elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, rodo šią savaitę paskelbta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta apklausa. Ministerija žada didinti visuomenės informuotumą. Į klausimą, ar žinotų, kaip elgtis, jei Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, neigiamai atsakė 48 proc. respondentų, teigiamai – 33 proc., 19 proc. teigė nesantys tikri.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai sureagavo į Kinijos siūlymą nutraukti ugnį Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. „Kai aš girdžiu pranešimus, nežinau, ar jie yra teisingi, kuriais remiantis Kinija galbūt planuoja perduoti dronus kamikadzes Rusijai ir tuo pat metu pristato taikos planą, tokiu atveju siūlau vertinti Kiniją pagal jos veiksmus, o ne išsakomus žodžius“, – teigė jis.

Kalbant apie Vladimiro Putino karą Ukrainoje, niekas niekada nėra taip, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jau nuo pat pradžių Rusijos pajėgumai buvo pervertinti. Jos kariuomenės dydis ir jos tariama modernizacija daugeliui stebėtojų sudarė įspūdį, kad Rusija lengvai triumfuos.

Britų žvalgyba paviešino palydovinę nuotrauką, kurioje matyti itin didelė dalis sunaikintos rusų kariuomenės technikos Vuhledaro kryptimi. Kaip rašo UNIAN, cituodama britų žvalgybinę informaciją, buvo sunaikinta technika kuria naudojosi rusų kariuomenės 155-oji jūrų pėstininkų brigada. Teigiama, kad šios brigados kariai laikomi rusų kariuomenės elitiniais kovotojais.

Visai neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie reikšmingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtrą, siekiama jas dar labiau praplėsti. Tiesa, nors norai ir geri, bet realybė Maskvai yra kartesnė, nei norėtųsi. Taip, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad nauja mobilizacija išplės kariuomenę, bet paraleliai svarsto galimybę samdyti užsienio kovotojus, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė 660 rusų karių, rašo „Obozrevatel“. Taip pat skelbiama, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso Kremliaus pradėtame kare Ukrainoje žuvo 148 130 rusų karių. Be to, per pastarąją parą Ukrainos kariai sunaikino 7 rusų artilerijos sistemas (2 380 iš viso – red. past.), 6 tankai (3 381), 6 šarvuotąsias kovos mašinas (5 242) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus susitarta „dėl naujų žingsnių ir priemonių“ remiant Ukrainą. Taip pat jis sako besiviliantis, kad jame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 20:51 | Sieks sutarimo 2 proc.

Samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs sugauti rusų tinklaraštininką Aleksejų Stoliarovą. To priežastis – tariama antikarinė Stoliarovo, kuris yra Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu svainis, pozicija. Apie tai skelbia kanalas 24tv.ua. Rusijos „Telegram“kanaluose teigiama, kad A. Stoliarovas paspaude „Like“ ant Jurijaus Dudo įrašo, kuriame kalbama apie kruviną ir beprasmį karą, už kurį atsakinga V. Putino aplinka.

Lietuva garsiai ir nepailstamai kalba apie tai, kad Rusija yra grėsmė, tą darome jau labai seniai. Frazė, kad „rusai puola“ buvo tapusi folkloro dalimi, kol netapo realybe. Visgi kalbėdami apie pavojų iš rytų ir aršų rusų imperializmą mes patys nuo pat neprikausomybės pradžios dėjome gana kuklias pastangas, kad pasiruoštume galimam rusų puolimui. Tuo pačiu metu pykome, kad Vakarai neklauso perspėjimų dėl grėsmių iš Rusijos pusės.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrams šeštadienį per derybas Indijos Bengalūro mieste sunkiai sekasi tartis dėl bendro pareiškimo pasaulio ekonomikos klausimu, nes Kinija siekia sušvelninti bet kokias užuominas apie Rusijos karą Ukrainoje, sakė pareigūnai. Ispanijos atstovė Nadia Calvino  sakė, kad dėl kai kurių šalių „ne tokio konstruktyvaus“ požiūrio 20-iai didžiausių pasaulio ekonomikų sunku susitarti dėl pareiškimo.

Vasario 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai likvidavo dar 650 okupantų ir sunaikino 12 Rusijos tankų. Iš viso Rusijos okupantų personalo nuostoliai siekė 147470 žmonių.

Vasario mėnesį vykusios Volodymyro Zelenskio kelionės į Europą metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trišaliame susitikime Paryžiuje bandė įtikinti Ukrainos prezidentą pradėti taikos derybas su Rusija, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamiesi savo šaltiniais.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją dieną galingai smogė Rusijos pajėgoms.   UNIAN skelbia, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti Rusijos sraigtasparnį Mi-24, kainuojantį beveik 12 mln. eurų, ir droną su amunicija.   Ukrainos aviacija per parą surengė 14 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas. Apie tai vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukraina mini plataus masto Rusijos invazijos metines. Šaliai ir toliau ginantis nuo agresorės, visoje Ukrainoje gedulas – tauta pagerbia žuvusius per karą ir dėkoja tiems, kurie kasdien kaunasi už Ukrainos laisvę. Beje, simbolinę dieną į Kyjivą atvyko Lenkijos premjeras. Ir ne tuščiomis. Su juo – pirmoji „Leopard“ tankų siunta. O per pasaulį vilnija jautrios Ukrainos palaikymo akcijos – dešimtys tūkstančių žmonių šiemet Ukrainai linkti tik vieno – pergalės.