karas

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketvirtadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje teigė, kad šį birželį buvo gauta keletas pranešimų apie tai, jog Rusijos pajėgos panaudojo keliomis tonomis sprogmenų pakrautus pasenusius šarvuočius. Toks automobilyje sumontuotas improvizuotasis sprogdinimo užtaisas yra vadinamas abreviatūra VBIED. Tikėtina, kad įgula, nustačiusi transporto priemonės kursą, iš jos iššoka.

Ne visus ukrainiečius pradžiugino NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu priimtas sprendimas, kad Ukraina Aljanso nare galės tapti tik ilgainiui. Štai ukrainietė motina JAV prezidento Joe Bideno patarėjo tiesiai šviesiai paklausė, ar jau turėtų ruošti savo sūnų tapti kariu.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė praėjusią naktį numušusi 20 Rusijos atakos dronų ir dvi sparnuotąsias raketas. Ukrainą, įskaitant Kyjivą, Rusija atakavo trečią naktį iš eilės. Sostinėje žuvo vienas ir buvo sužeisti dar mažiausiai keturi žmonės. „Vykdome sėkmingą oro gynybos operaciją“, – per nacionalinę televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Sunaikinta 20 „Shahed“ – numušti visi skridę [dronai].

Australijos gynybos ministras ketvirtadienį išreiškė abejonę dėl galimybės paremti Ukrainos kariuomenę nebenaudojamais naikintuvais, sakydamas, kad patenkinti šį Kyjivo prašymą būtų sudėtinga. NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje kuluaruose Australija padidino savo paramą Ukrainai ir pažadėjo papildomai atsiųsti 30 šarvuočių „Bushmaster“, kurių vertė 67 mln. JAV dolerių (61 mln. eurų). Tačiau Kyjivas taip pat yra teiravęsis Australijos apie dešimčių nebenaudojamų naikintuvų F-18 būklę.

Rusijos generolas majoras Ivanas Popovas, šaukiniu „Spartak“, sau pavaldiems kariams pranešė, kad buvo atleistas po to, kai paviešino Rusijos kariuomenės problemas.

Rusijos dronų smūgis Kyjivui pražudė vieną žmogų, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Sprogimai Ukrainos sostinėje girdėjosi jau trečią naktį iš eilės. „Šiąnakt įvyko didelio masto iranietiškų dronų ataka“, – „Telegram“ pranešė Kyjivo karinė administracija. Pranešime teigiama, kad Irane pagaminti sprogstamieji dronai „Shahed“ įskridro į sostinę iš įvairių krypčių, ir priduriama, kad miesto oro erdvėje buvo numušta apie tuzinas jų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį transliuotame interviu pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, Aljansui pareiškus, kad kvietimas Kyjivui bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir jis įvykdys keliamas sąlygas. Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas sako, kad karą Ukrainoje diktatorius Vladimiras Putinas jau pralaimėjo, ir taip pat įvardija, ar šiuo metu egzistuoja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.

Rusija šalia ambasadų, esančių Vakarų valstybėse, žada eksponuoti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką, kurią perdavė NATO valstybės. Kaip rašo „SkyNews“, šią žinią paskelbė Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. „Pasiūlymas pastatyti sudegusią techniką netoli ambasadų tose valstybėse, kurios siuntė ją į Ukrainą, yra ypač įdomus“, – teigė jis.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šiuo metu savo darbotvarkėje neturi planų surengti pokalbio su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, rašo „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi Kremliaus atstovo spaudai teiginiais, rašo „The Guardian“. Kiek anksčiau R. T. Erdoganas, kalbėdamas spaudos konferencijoje po NATO viršūnių susitikimo, trečiadienį sakė, kad Turkija galėtų tapti kaip tarpininke tarp Maskvos ir Kyjivo, siekiant pasiekti susitarimą ir galiausiai užbaigt...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad negali labai detaliai atskleisti, kokie yra šio NATO susitikimo galutiniai susitarimai, tačiau jis sako, kad Ukraina sulaukė labai stipraus NATO lyderių palaikymo. Jis taip pat reagavo į Jungtinės Karalystės ministro kritiką, esą Ukrainos pusė galėtų išreikšti daugiau dėkingumo. „Aš tikiu, kad mes būsime NATO, kai saugumo situacija leis“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Nuo Rusijos besiginanti Ukraina moka didžiulę kainą, tačiau jos ryžtas vienija pasaulį padėti, sako Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, Vilniuje trečiadienį susitikęs su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu. „Liūdnos žinios yra tos, kad jūs atsidūrėte šioje situacijoje. Nepaprastos žinios yra tos, kad jūs vienijate pasaulį“, – prasidedant susitikimui sakė J. Bidenas.

Viena aukšto rango JAV pareigūnė trečiadienį pareiškė, kad Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose bus pristatytas planas užtikrinti ilgalaikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių karinę pagalbą Ukrainai, ir tai bus ženklas Rusijai, jog laikas ne jos pusėje. „Tai signalizuoja apie bendrą ilgalaikį įsipareigojimą kurti galingas gynybines Ukrainos apsidraudimo pajėgas“, – žurnalistams sakė vyriausioji Baltųjų rūmų patarėja Europos reikalams Amanda Sloat.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį interviu Indonezijos žiniasklaidai pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs tol, kol Vakarai nesiliaus bandę nugalėti Rusiją. Jo komentarai nuskambėjo prieš trečiadienį numatomas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas su NATO vadovais per Lietuvoje vykstantį jų susitikimą.

Rusai trečiadienio naktį atakavo Ukrainą dronais, virtinėje šalies sričių, taip pat ir sostinėje Kyjive, buvo paskelbtas oro pavojus. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas paragino ukrainiečius atidžiai paisyti įspėjimų ir nefilmuoti bei nefotografuoti oro gynybos sistemų darbo.  Ukrainos oro pajėgos anksčiau įspėjo dėl dronų „Shahed“ pavojaus. Vėliau oro pajėgos paskelbė, kad Kyjivas atakuojamas šiais iraniečių gamybos bepiločiais.

Trečiadienį Vilniuje baigėsi NATO viršūnių susitikimas, jo dalyviai šį renginį vadina istoriniu. Tuo metu ukrainiečiai skelbia apie suduotus 6 galingus smūgius priešo pozicijoms. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:48 | Rusija žada šalia ambasadų pastatyti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką Rusija šalia ambasadų, esančių Vakarų valstybėse, žada eksponuoti Ukrainoje sunaikintą karinę techniką, kurią perdavė NATO valstybės.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Medvedevas sureagavo į NATO viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus dėl Ukrainos įstojimo į Aljansą. Pasak propagandisto D. Medvedevo, viskas neva įvyko taip, kaip ir buvo galima tikėtis – nuspręsta, kaip greičiau priimti ir galiausiai pakviesti Ukrainą tapti NATO nare, rašo UNIAN.

Prezidentūroje antradienį į surengtą vakarienę atvyko didelė dalis NATO viršūnių susitikimo lyderių. Tiesa, tarp jų nebuvo galima išvysti JAV prezidento Joe Bideno. Visgi paaiškinama, kodėl J. Bidenas negalėjo atvykti į vakarinę dalį. Kartu su J. Bidenu keliaujantys žurnalistai, pasiteiravę, kodėl JAV lyderis nedalyvaus vakarinėje NATO viršūnių susitikimo dalyje, vienas iš pareigūnų tikino, kad J. Bidenas keturias dienas iš eilės turi svarbių dalykinių susitikimų, rašo CNN.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad sąjungininkai patvirtino vieną išsamiausių karinio Aljanso gynybos planų nuo Šaltojo karo laikų. „Sąjungininkai priėmė pagrindinius sprendimus, susijusius su mūsų saugumu lemiamu laikotarpiu. Sutarėmė dėl paketo, kuris padėtų sustiprinti Ukrainą ir suteiktų aiškų kelią link NATO.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį griebėsi naujų grasinimų dėl JAV pažado Ukrainai perduoti kasetinių šaudmenų. Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu, S. Šoigu antradienį pareiškė, kad jeigu JAV iš tiesų perduos kasetinius šaudmenisUkrainos kariuomenei, Maskva taip pat pradės naudoti „panašius ginklus“ karo fronte kaip atsaką.

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime. Pasak jo, Aljansas daug išmoko ir iš karo Ukrainoje.  Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje teigė, kad Maskvos savivaldybės institucijos turbūt grasina nutraukti galiojančias sutartis su statybų bendrovėmis, jei jos neįvykdys „savanorių“ kovoti Ukrainoje kvotų. Pranešama, kad vienai bendrovei nustatytas tikslas iki šių metų rugpjūčio pabaigos išsiųsti 30 savanorių.

Rusijos pajėgos antradienio naktį atakavo Kyjivą ir padarė nedidelę žalą, pranešė valdžios institucijos.  Naujausia ataka įvykdyta tuo metu, kai pasaulio lyderiai ruošiasi NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kurio tikslas – paremti Ukrainą, susiduriančią su Maskvos plataus masto invazija.  „Priešas antrą kartą šį mėnesį atakavo Kyjivą iš oro“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kyjivo karinė administracija.

Antradienį prasidedančio Vilniaus viršūnių susitikimo metu Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta aiškesnė tvarka, kokiomis sąlygomis jis galėtų būti suteiktas, sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso. „Na ir dėl to kvietimo – taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai apskaičiavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos per penkias kontrpuolimo savaites išlaisvino tiek teritorijos, kiek rusai buvo užėmę per šešis mėnesius. Liepos 10 d. Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos perėmė iniciatyvą mūšiuose dėl Bachmuto, valdo miesto prieigas bei Rusijos fiksuotojo ryšio telefonus visame mieste.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO. Tuo metu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu po JAV pareiškimo apie kasetinių šaudmenų perdavimą Ukrainai griebėsi grasinimų, o Baltarusija prabilo apie galimą tolimesnį bendradarbiavimą su „Wagner“ karinės bendrovės samdiniais.

Rusija turi atsakyti už karo nusikaltimus, buvusiame Lukiškių kalėjime Vilniuje pirmadienį atidarydami parodą „Rusijos karo nusikaltimai“ sakė aukšto rango Lietuvos ir Ukrainos politikai. Tiesiai iš kelių parlamentų vadovų susitikimo Rygoje į renginį atvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog parodos atidarymas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, Lietuvos sostinėje leidžiantis lėktuvams su pasaulio lyderiais, surengtas pačiu laiku.

Vokietija per šios savaitės NATO viršūnių susitikimą paskelbs pažadą dėl naujo reikšmingo karinės įrangos Ukrainai paketo, pirmadienį sakė vienas vyriausybės aukšto rango pareigūnas. Paklaustas, ar Berlynas per susitikimą Vilniuje prisiims kokį nors naują įsipareigojimą tiekti ginklus Kyjivui, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atsakė: „Taip,.. žymų. Labai žymų.“ Daugiau detalių šaltinis nepateikė.

Per savaitę Kyjivo pajėgos iš Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose ir rytuose atkovojo 14 kvadratinių kilometrų teritorijos. Be to, ukrainiečiai dviem frontais pasistūmėjo daugiau nei kilometrą, pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas platformoje „Telegram“ nurodė, kad šiuo metu išlaisvintose Ukrainos teritorijose vyksta išminavimo darbai.

Beveik 50 tūkst. rusų žuvo kare Ukrainoje, rodo pirmoji nepriklausoma statistinė Rusijos nuostolių analizė. Dvi nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės, „Mediazona“ ir „Meduza“, bendradarbiaudamos su vienu duomenų mokslininku iš Vokietijos Tiubingeno universiteto, pasinaudojo Rusijos vyriausybės viešais duomenimis ir įvertino, kokia gali būti tikroji – Maskvos kruopščiai slepiama – žmogiškoji invazijos į Ukrainą kaina.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame žvalgybos pranešime pirmadienį teigė, kad Rusija beveik neabejotinai susiduria su medicininio aprūpinimo krize mūšio lauke, ir per jau 17 mėnesį trunkantį karą vidutiniškai kasdien netenka apie 400 karių. Dėl karių antplūdžio tikriausiai sutriko kai kurių Rusijos civilinių medicinos paslaugų teikimas, ypač pasienio regionuose netoli Ukrainos, sakoma pranešime.

Rusams apšaudžius Zaporižios sritį, vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, žuvo keturi žmonės, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius Jurijus Malaško. Pasak jo, smogta Orichovo gyvenamajam rajonui. Žuvo trys 43–47 metų moterys ir 47-erių vyras. 11 gyventojų teko hospitalizuoti dėl įvairių sužalojimų. J. Malaško platformoje „Telegram“ sakė, kad rusai surengė 36 tikslinius smūgius 10 gyvenviečių, nukentėjo 10 civilinių objektų.

NATO šalių lyderių suvažiavimo metu rusai nesiims strateginių pokyčių fronte, tačiau ukrainiečių eksperto teigimu, Rusija gali raketomis apšaudyti vakarinius Ukrainos regionus ir taip pademonstruoti savo „karinę galią“ susitikimo Vilniuje dalyviams. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:42 | Ukrainoje – oro pavojaus signalas Visoje Ukrainoje skamba oro pavojaus signalas, skelbia Ukrainos žiniasklaida, remiantis Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis.

Lukiškių kalėjime pirmadienį atidaroma paroda „Rusijos karo nusikaltimai“. Ji atveriama Ukrainos prezidento kanceliarijai bendradarbiaujant su Viktoro Pinčuko fondu ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.  Anot parodos organizatorių, Rusijos karo nusikaltimai perteikia žiaurų šios šalies veidą. Ši tauta ne tik įsiveržė į taikią šalį, bet ir aktyviai taikosi į Ukrainos civilius gyventojus, kurie nukentėjo nuo bombardavimų, egzekucijų ir išžaginimų.

Kremlius šeštadienį pasmerkė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą repatrijuoti kelis Ukrainos vadus, kurie pagal susitarimą turėjo likti Turkijoje iki karo pabaigos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį užsitikrino itin svarbią Turkijos paramą Ukrainos siekiui įstoti į NATO, gavęs Jungtinių Valstijų pažadą dėl kasetinės amunicijos, galinčios padaryti didžiulę žalą Rusijos pajėgoms mūšio lauke.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos nuostoliai pietinėje fronto pusėje yra kelis kartus didesni nei Ukrainos pajėgų nuostoliai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maliar, pietinėje fronto dalyje žuvo 5,3 karto daugiau rusų nei Ukrainos kariškių. Ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Kaip nurodo H. Maliar, visur tęsiasi karštos kovos.

Prieš kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakėlė du viršgarsinius branduolinius bombonešius Tu-160, dar kitaip vadinamus „Baltosiomis gulbėmis“. Tai yra Kremliaus bandymas įspėti Vakarus, rašo „Daily Mail“. Abu lėktuvai dalyvavo 12 valandų trukmės pratybų misijoje. Abi „Baltosios gulbės“ nuskrido daugiau kaip 5 600 mylių. Viršgarsinis lėktuvas yra toks, kuris gali skristi didesniu už garsą greičiu.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį vakare pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo patarėjai priėmė „vieningą sprendimą“ siųsti kasetinę amuniciją Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Prahoje tikino, kad nors Ukrainos kontrpuolimas nėra greitas, Kyjivo kariai žengia į priekį. V. Zelenskio vizitas į Čekijos sostinę yra dalis jo diplomatinių pastangų užtikrinti Ukrainos narystę NATO ir įkalbėti sąjungininkus suteikti šaliai daugiau ginklų kare prieš Rusiją. „Puolimas nėra greitas, tai faktas. Bet vis dėlto mes žengiame į priekį, o ne atsitraukiame, kaip rusai, – sakė jis žurnalistams greta Čekijos lyderio Petro Pavelo.

Situacija Bachmute išlieka dinamiška, kovos tęsiasi, sako ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, rašo UNIAN. Anot jos, pačiame Bachmuto mieste okupantai praktiškai įstrigę. „Viena vertus, jie kontroliuoja didžiąją miesto dalį, o mes kontroliuojame tik pietvakarinę dalį. Tačiau jie negali judėti po miestą, nes mūsų ginkluotosios pajėgos neleidžia jiems to daryti. Ir iš tikrųjų jie taip pat negali iš jo išeiti, nes mūsų ginkluotosios pajėgos taip pat neleidžia jiems to padaryti.

Rusijos kariuomenė nuo invazijos į Ukrainą pradžios prarado beveik pusę savo kovinio pajėgumo. Rusai neteko vien 2,5 tūkst. tankų. Apie tai skalbia Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas, praneša „Financial Times“. „Rusija prarado beveik pusę savo kariuomenės kovinio pajėgumo. Pernai jis iššovė 10 milijonų artilerijos sviedinių, bet geriausiu atveju gali pagaminti 1 milijoną sviedinių per metus.

Ukrainos pajėgos per pastarąją parą sudavė naujus triuškinančius smūgius Rusijos pajėgoms. Kaip skelbia šalies ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, ukrainiečiai sunaikino okupantų vadavietę ir amunicijos sandėlį. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:55 | Humeniuk: sabotažas Zaporižios AE yra gana tikėtinas Sabotažas rusų laikinai okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra gana tikėtinas, sako Pietų Ukrainos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN.

Antradienio vakarą laikinai okupuotoje Makijivkoje, esančioje Donecko srityje, nugriaudėjo keli galingi sprogimai, rašo „Obozrevatel“. Socialiniuose tinkluose plintančiuose vaizdo įrašuose matyti didžiulės liepsnos ir į dangų kylantys dūmai. Anot pranešimų, liepsnos ir dūmai buvo matyti iš okupuoto Donecko. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos skyrius patvirtino, kad buvo smogta okupantų sandėliui.

Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas paaiškino, kodėl Ukrainos kontrpuolimas nevyksta taip greitai, kaip buvo tikėtasi, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečių pajėgos siekia išsaugoti kuo daugiau karių gyvybių. A. Jusovo teigimu, okupantai ruošėsi Ukrainos kontrpuolimui. „Šiuos okupacijos mėnesius priešas išnaudojo aktyviam teritorijų užminavimui, kelių gynybinių linijų sukūrimui, įtvirtintų inžinerinių statinių statybai“, – aiškina jis.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi požiūrį į situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje pavadino „klounada“, rašo UNIAN. Anot jo, būtent R. Grossi gali užkirsti kelią katastrofai Zaporižios atominėje elektrinėje, tačiau ignoruoja pavojų. Pasak M. Podoliako, R. Grossi yra neefektyvus vadovas.

Ukrainos valstybės biudžeto deficitas pirmąjį pusmetį siekė 476,3 mlrd. grivinų (12 mlrd. eurų pagal dabartinį nacionalinės valiutos kursą) ir atitiko 26,7 proc. išlaidų, rodo Finansų ministerijos paskelbti duomenys. Iždo išlaidos per šešis šių metų mėnesius siekė 1,784 trln. grivinų, pajamos – 1,302 trln. grivinų, iš jų 269,4 mlrd. grivinų sudarė tarptautinės paramos dotacijos.

Ukrainos pajėgos koreguoja puolimo strategiją, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN. Anot jo, dabar ukrainiečiai daugiausia dėmesio skiria okupantų pajėgų naikinimui. Būtent tai ir yra ukrainiečių užduotis numeris vienas – „maksimaliai sunaikinti Rusijos kariuomenės pajėgas, įrangą, degalų sandėlius, karinę techniką, vadavietes, artileriją ir priešlėktuvinės gynybos pajėgas“. „Pastarosios kelios dienos buvo ypač vaisingos.

Per beveik 500 Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienų Vladimiras Putinas nepasiekė nė vieno savo tikslo, o jam tai – tikra nelaimė. Taip interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. „Jei Putinui liko nors šiek tiek racionalaus proto ir gebėjimo objektyviai įvertinti situaciją, tuomet jis jau turėjo įsitikinti, kad suklydo, nes nė vienas jo tikslas nebuvo pasiektas“, – pabrėžė A. Kwasniewskis.

Po savaitės vyks NATO viršūnių susitikimas, tiek mūsų, tiek NATO pareigūnai ruošia įvairias saugumo priemones, tačiau mūsų pašonėje, galimai, yra „Wagner“ samdiniai, kiek esame saugūs? Su „Wagner“ samdiniais ir galimybe, kad jie užpuls Lietuvą, yra panašiai kaip su ufonautais. Teoriškai mes visatoje nesame vieni, bet praktiškai nė vieno ufonauto nesutikome. Prieš pradedant kalbėti, ar „Wagner“ grupuotė užpuls Lietuvą, pirmiau pagalvokime, kaip ir kodėl.