karas

Besitęsiantis kruvinas karas tarp Izraelio ir „Hamas“, rodos, jau palietė ir „Euroviziją“. Kasmetinėje muzikos šventėje bręsta krizė dėl Izraelio įsitraukimo į konkursą – gerbėjai ir atlikėjai jau planuoja boikotą.  „Eurovizijos“ gerbėjai sukilo ir pažadėjo boikotuoti kitų metų konkursą, kai į 2024 m. „Eurovizijoje“ dalyvausiančių šalių sąrašą buvo įtrauktas Izraelis.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km nuo sienos su Ukraina. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi stebėsenos grupe „Belaruski Hajun“.  Stebėsenos grupės duomenimis, išaiškėję nauji faktai patvirtina, kad Gomelio rajone rengiamasi statyti Pietų operatyvinės vadovybės karinę stovyklą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį paragino Jungtinių Tautų (JT) vadovą Antonio Guterresą surengti tarptautinę konferenciją, kuri „padėtų rasti Izraelio ir „Hamas“ karo sprendimą, rašo „The Moscow Times“. Maskva ne kartą ragino sukurti Palestinos valstybę ir palaiko santykius su „Hamas“, kurios nepripažįsta teroristine organizacija. „Hamas“ atstovai spalį net lankėsi Rusijoje.

Danija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai beveik 1 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą, apimsiantį tankus, šaudmenis, dronus ir kitą įrangą. Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sakė, kad danų premjerė Mette Frederiksen apie tai paskelbė per Osle vykusį Šiaurės šalių lyderių susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Dabar esame pasiekę lemiamą tašką. Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį didele balsų persvara priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti kovas Gazos Ruože. Taip ši institucija, kuriai priklauso visos 193 JT valstybės narės, perėmė iniciatyvą iš Saugumo Tarybos bei padidino spaudimą Izraeliui ir JAV. Už rezoliuciją balsavo 153 valstybės. Palyginimui, rezoliucijas, smerkiančias Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, paprastai remia apie 140 šalių.

Po Šaltojo karo Europa sumažino karines išlaidas, o tai lėmė karinių pajėgumų mažėjimą. Dabar jais šio žemyno valstybės nusileidžia nuo Rusijos, Kinijos ar net Indijos, rašo „Ukrinform“. Jungtinė Karalystė, pagrindinė JAV karinė sąjungininkė ir didžiausia gynybos išlaidų vykdytoja Europoje, turi ribotus karinius išteklius – tik apie 150 veikiančių tankų ir apie dešimtį tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų.

Siekdami išvengti išvykimo į frontą, kai kurie ukrainiečiai imasi įvairių schemų, kad tik nebūtų mobilizuoti. Kartais šios schemos atrodo visiškai teisėtos ir patikimos, tačiau praktiškai jos visai neveikia. Vieną iš tokių schemų aprašė Ukrainos teisininkė Kristina Ochkur. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai moterys siekia teisiškai atsisakyti motinystės teisių į vaiką tam, kad tėvas liktų vienintelis globėjas. O pagal įstatymą vyrui, vienam auginančiam nepilnametį vaiką, mobilizacija netaikoma.

Padėtis Rytų Ukrainos mieste Avdijivkoje, kurią visomis išgalėmis bando šturmuoti Rusijos pajėgos, yra „sunki ir kritinė“, teigia „Laisvės legiono“ karys Maksimas Morozovas. Jis skaičiuoja, kad per šio Donecko srityje esančio miesto šturmą rusai neteko jau iki 30 tūkst. karių. „Per priešo puolimą rudenį Generalinis štabas oficialiai paskelbė apie okupantų nuostolius – 15 tūkst. Tai yra, užpuolus nedidelį Avdijivkos miestą, kuriame iki plataus masto invazijos gyveno 30 tūkst.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušti devyni rusų dronai ir dvi raketos. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 15 atakos dronų „Shahed“ ir kad devyni jų buvo numušti įvairiose Ukrainos srityse.

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti apsėstas Ukrainos dėl „psichikos sutrikimo“. „Žmonės sako, kad jo (V. Putino – aut.) manija dėl Ukrainos yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Tai gali būti tiesa“, – sakė L. Kučma interviu „The Guardian“, kurį cituoja „UNIAN“. L. Kučma taip pat apibūdino V. Putiną kaip Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentą.

Pastaruoju metu kylant nesutarimams dėl pagalbos Ukrainai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį paragino Vakarų sąjungininkes pasiųsti žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir toliau remti Kyjivą.  Spaudos konferencijos metu O. Scholzas nurodė, kad, jo nuomone, Rusijos karas Ukrainos tęsis dar ilgai.  „Todėl svarbu suformuluoti ilgalaikę perspektyvą, pagal kurią esame pasirengę remti Ukrainą tiek ilgai ir tokia apimtimi, kiek reikės“, – sakė jis.

Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad pirmadienio rytą numušė aštuonias Rusijos raketas, nukreiptas į Kyjivą. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad apie 4 val.

Rusijos kariai vis dažniau ieško būdų, kaip pabėgti nuo karo tarnybos. Rudenį pagalbos išvengti tarnybos prašė 89 proc. daugiau rusų kariškių nei šių metų vasarą. Jei birželio–rugpjūčio mėnesiais tokių prašymų buvo 305, tai rugsėjį–lapkritį – 577. Apie tai „The Moscow Times“ pranešė organizacija „Idite lesom“ (rus.

Mūsų kolegos Ukrainoje lankėsi kariškių reabilitacijos centre, kur dauguma karių bando atgauti sveikatą po kruvinų kovų Bachmute. Karių istorijos – jautrios, mat daugelis niekada negrįš į rikiuotę, galbūt tik kažkada vėl galės vaikščioti. Tačiau yra ir tokių kovotojų, kurie, nepaisant to, ką jie patyrė, vis dar dega noru kovoti. Jevhenas apie pilno masto karo Ukrainoje pradžią sužinojo būdamas Europoje, ten jis dirbo vilkiko vairuotoju.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo vieną iš pagrindinių tikslų, kurį bus bandoma įgyvendinti šią žiemą mūšio lauke. Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šią žiemą turi stengtis užkirsti kelią Rusijos kariuomenei perimti iniciatyvą mūšio lauke, taip pat leisti okupantų pajėgoms sustiprėti. „Mūsų valstybės užduotis netgi dabar, šią žiemą, nepaisant to, kaip tai būtų sunku, yra parodyti galią ir neleisti priešui perimti iniciatyvos, neleisti jiems įsitvirtinti.

Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centras pateikė prognozę, kurioje sakoma, kad Rusija, nepaisydama patiriamų nuostolių fronte, artimiausiomis savaitėmis gali suintensyvinti puolamuosius veiksmus prieš Ukrainą. Pasak žvalgybos atstovo, tokių veiksmų galimybę įrodo ir rusų karių persigrupavimas. Ants Kiviselgas taip pat pažymėjo, kad nors fronto linijoje didelių pokyčių nėra, Rusijos vykdmų karinių operacijų prieš Ukrainą skaičius per savaitę padidėjo ketvirtadaliu.

Po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo, taip pat vėluojančios Vakarų ginkluotės Ukraina buvo priversta pereiti prie gynybos tam, kad sustabdytų agresorę Rusiją. Dabar užsimenama, kada Ukraina galėtų būti pasirengusi pradėti naują kontrpuolimą dar kartą. „The Wall Street Journal“ rašo, kad jeigu viskas klostysis tinkamai, Ukraina bus pajėgi surengti naują kontrpuolimą 2025 metų pavasarį.

Maskvoje dėl didėjančių kainų vištų kiaušiniai pradėti pardavinėti po vieną, skelbia rusų žiniasklaida. „The Moscow Times“, remdamasi dar vienu leidiniu, rašo, kad didmiesčiuose, įskaitant ir Maskvą, veikiantis prekybos tinklas „Verny“ pradėjo kiaušinius pardavinėti atskirai.  Pastebima, kad kiek anksčiau kiaušiniai po vieną buvo pradėti pardavinėti Orenburge, Novosibirske ir Kryme. „Rosstat“ duomenimis, spalio mėnesį mažmeninėje prekyboje kiaušiniai per metus pabrango 23,9 proc.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad kartu su Jungtinės Karalystės (JK)  atstovais yra laikomasi vieningos pozicijos dėl siekio užkirsti kelią Rusijos Federacijos diktatoriaus Vladimiro Putino agresijai. Pasak A. Blinkeno, JAV ir JK yra pasiryžusios užtikrinti, kad Ukraina „stipriai stovėtų ant savo kojų“. Jis pridūrė, kad susitikimai su NATO [atstovais] aiškiai parodė, kad Aljansas toliau išreiškia paramą Ukrainai.

Karo analitikas prognozuoja, kad 2024 m. Ukrainos gynėjai prieš rusų kariuomenę kovos kitaip, rašo UNIAN. Pasak Aleksandro Kovalenko, 2024-ieji „bus naujos kovos taktikos metai“. Tiesa, pasak analitiko, galbūt tam tikri taktiniai veiksmai nebus aiškiai suprantami kitiems asmenims, kadangi jie bus kiek kitokio pobūdžio.

Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė imtis veiksmų santykiams normalizuoti ir apsikeisti karo belaisviais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame šalių pareiškime. Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“. Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.

Ukraina ketvirtadienį paragino gyventojus taupyti elektros energiją po to, kai netoli fronto linijos esanti elektrinė buvo apšaudyta – tai pirmas toks įspėjimas šią žiemą. Pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Šią popietę priešas užpuolė vieną iš šiluminių elektrinių fronto zonoje.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pristatė naują savo šalies žemėlapį, į kurį įtrauktas Gajanos Esekibo regionas. Apie tai trečiadienį pranešė agentūra „Anadolu Ajansı“. Manoma, kad N. Maduro nurodė šalies valstybinėms bendrovėms nedelsiant išduoti licencijas žvalgyti ir eksploatuoti naftą, dujas ir kasyklas aneksuotame regione.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į G7 valstybių lyderius, sako, kad Rusijos Federacijos diktatorius Vladimiras Putinas gali fiktyviai tapti šalies vadovu dar vienai kadencijai, rašo „Ukrainska Pravda“. Tačiau, pasak V. Zelenskio, šiuo metu dalis Rusijos gyventojų yra nepatenkinti dėl situacijos karo fronte Ukrainoje, todėl V. Putinas meta gausias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kad užsitikrintų nepatenkintų Rusijos gyventojų palaikymą, kuomet atskleis ...

JAV paskelbė apie naują pagalbos paketą, skirtą Ukrainai padėti apsiginti nuo agresorės Rusijos. „SkyNews“, remdamasi JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno teigimu, rašo, kad karinės pagalbos vertė siekia iki 175 mln. JAV dolerių.  Vardijama, kad Ukraina sulauks papildomų oro gynybos sistemų, amunicijos, įskaitant ir tą, kuri reikalinga HIMARS sistemoms, taip pat prieštankinių raketų, ginklų šaudmenų, atsarginių dalių, kitos pagalbinės įrangos.

JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kad karinė parama Ukrainai turėtų būti ir toliau tiekiama, mat kitu atveju Rusijos Federacijos diktatoriui Vladimirui Putinui būtų įteikta „geriausia dovana, kurią jis galėtų įsivaizduoti“. „SkyNews“ rašo, kad J. Bidenas savo ruožtu paragino Kongresą priimti jo pasiūlymą dėl papildomo finansavimo Ukrainai prieš prasidedant atostogų laikotarpiui.

Netoli Maskvos trečiadienį rastas negyvas kolaborantu tapęs buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi vietos gelbėjimo tarnybomis. Šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU organizavo buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo Ics nužudymą. Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje iš I. Kyvos buvo atimtas parlamentaro mandatas. 2022 metų sausio pabaigoje jis pabėgo į Rusiją.

Maskva mano, kad ilgalaikė taika su Ukraina gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Vakarai nustos siųsti jai ginklus ir jei Kyjivas pripažins teritorinę „naują realybę“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

JAV Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė pokalbį internetu su kitais JAV senatoriais paskutinę minutę. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad nors V. Zelenskis pasitarimo metu su senatoriais turėjo aptarti dabartinę padėtį karo fronte, taip pat ir tai, kokių ginklų reikia Kyjivui, pasak C. Schumerio, Ukrainos prezidentas pokalbį internetu atšaukė.  „V. Zelenskis negalėjo prisijungti prie mūsų 15 val. (22 val.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip vaikai yra „mokomi patriotizmo“ viename iš Rusijos miestų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad gyventojams, kuriems buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, valstybė skirs nuosavą būstą. V. Zelenskis susitikimo metu su kariuomenės kariais, kuriems buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, bei šeimomis, kurių artimieji žuvo Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, galės tikėtis valstybės dovanos. „Valstybė turi pasirūpinti kiekvienu, kuris ją gina, užtikrinti visus jų poreikius.

„The Wall Street Journal“ skelbia, kad Izraelis surinko didelį kiekį siurblių sistemų, kuri vėliau gali būti panaudojami tam, kad teroristinės grupuotės „Hamas“ naudojami požeminiai tuneliai, esantys Gazos Ruože, galėtų būti užpildomi vandeniu.  Kaip teigiama publikacijoje, tokiu būdu siekiama išvaikyti teroristus iš požeminių tunelių.

Į karinę tarnybą pašauktas ukrainietis atsisakė mobilizacijos, nes susipyko su žmona. Gruodžio 1 d. Ternopilio srities Husiatino apygardos teismas nuteisė vyrą trejus metus kalėti. Vedęs ir mažą vaiką turintis vyras, kurio pavardė slepiama saugumo sumetimais, yra iš Chorostkivo miesto. Liepos 12 d. jis atvyko į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą nes sulaukė šaukimo.

Ukraina antradienį paskelbė, kad rusams apšaudant pietinį Chersono miestą žuvo trys žmonės. Tuo metu ukrainiečių žniasklaida skelbia, kad šalies pajėgos sudavė galingą smūgį rusų naftos terminalui Kryme. Svarbiausi įvykiai: 23:58 | V. Zelenskis atšaukė pasitarimą su JAV senatoriais paskutinę minutę JAV Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris antradienį teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė pokalbį internetu su kitais JAV senatoriais paskutinę minutę.

Ukrainos pajėgoms dar prieš pradedant kontrpuolimą, JAV žvalgybos atstovai nemanė, kad Kyjivui pavyks 2023 metais priartėti prie žadėtos pergalės ir atkovoti prarastas teritorijas, kurias okupavo Rusija. UNIAN rašo, kad „The Washington Post“ publikacija, kuri buvo paremta gerai informuotų, tačiau savo anonimiškumą panorusių išlaikyti šaltinių duomenimis, nubrėžia, kokios buvo JAV karinės–politinės vadovybės nuotaikos 2023 m. vasarį.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pažėrė grasinimų Latvijai, skelbia „Obozrevatel“. V. Putino pirmadienį išsakyti žodžiai buvo paviešinti ir šalies propagandinės žiniasklaidos kanaluose.

Kyjivo meras teigia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „moka už padarytas klaidas“ ir Ukrainos gyventojai stebisi, kodėl šalis nebuvo geriau pasiruošusi atremti Rusijos invaziją. „SkyNews“ rašo, kad Kyjivo meras Vitalijus Klyčko skirtingų žiniasklaidos priemonių atstovams teigė, jog ukrainiečiai praranda pasitikėjimą V. Zelenskiu.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas kreipėsi į Pentagono atstovus, prašydamas 17 mln. šaudmenų, taip pat 350-400 mlrd. JAV dolerių paramos tam, kad Ukrainos teritorija būtų išlaisvinta. „Ukrainska Pravda“, cituodama šaltinį, rašo, kad V. Zalužnas savo ruožtu kreipėsi į JAV gynybos departamento vadovą Lloydą Austiną tuo metu, kai šis viešėjo Kyjive. „L. Austinui buvo pasakyta, kad yra reikalingi 17 mln. šaudmenų.

Dešimtys Izraelio tankų pirmadienį įvažiavo į pietinę Gazos Ruožo dalį netoli Kan Juniso, naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkai. Tikimasi, kad Izraelio kariuomenė šiame rajone netrukus pradės sausumos operacijas. Taip pat buvo matyti šarvuoti transporteriai ir buldozeriai.

Didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl augančio civilių aukų skaičiaus Gazos Ruože, Izraelis pirmadienį išplėtė puolimą prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“. Penktadienį pasibaigus Izraelio ir „Hamas“ kovotojų paliauboms, palestiniečių anklave atsinaujino karo veiksmai. Šių veiksmų atnaujinimas sukėlė atgarsį visame Artimųjų Rytų regione, kuris balansuoja ant platesnio konflikto slenksčio.

Po nuolatine Rusijos ugnimi esantis Avdijivkos miestas per pastarąsias 24 valandas buvo mažiau puolamas dėl didelių rusų nuostolių ir blogų oro sąlygų, sekmadienį patvirtino miesto meras. Rusija beveik du mėnesius bando užimti Avdijivką, netoli Donecko esantį pramonės miestą, kuris tapo vienu iš karščiausių fronto linijos taškų. Rusų kariai dabar yra didžiąją dalimi griuvėsiais tapusio miesto rytuose, šiaurėje ir pietuose.

Ukraina sekmadienį pradėjo tyrimą dėl, jos teigimu, Rusijos pajėgų įvykdytos egzekucijos dviem neginkluotiems ukrainiečių kariams, kurie parodė ketinantys pasiduoti. Ukrainos pareigūnai pasmerkė šį incidentą kaip karo nusikaltimą. Oficialios Maskvos reakcijos kol kas nėra.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Neterminuotai mobilizacijai nepritariantys Rusijos šauktinių artimieji susivienijo ir paskelbė manifestą, kuriame teigia, kad Rusijos valstybė „atsuko nugarą tiems, kurie pirmieji atsiliepė į jos pagalbos šauksmą“. Jie renka parašus dėl mobilizuotųjų grąžinimo namo ir tarnybos limito nustatymo. Kreipimasis buvo paskelbtas „Telegram“ kanale „Put Domoj“. „Pasirodo, kad mes nesame rinkėjai ir ne piliečiai, o gal ir visai nebe žmonės... Mus išduoda ir naikina saviškiai.

Naktį į šeštadienį rusų laikinai užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje įvyko naujas elektros energijos tiekimo sutrikimas, keliantis „grėsmę branduolinei ir radiacinei saugai“. Rytą atominės elektrinės operatoriaus „Energoatom“ specialistų pastangomis buvo atkurtas atominės elektrinės ryšys su Ukrainos elektros tinklais – atnaujinta 750 kV elektros linija.

Izraelis šeštadienį antrą dieną iš eilės po paliaubų su „Hamas“ žlugimo bombarduoja Gazos Ruožą. Savaitę trukusios paliaubos, per kurias palestiniečių islamistų judėjimas paleido įkaitais laikytų izraeliečių, o Izraelis – palestiniečių kalinių, anksti penktadienį žlugo nepaisant tarptautinių raginimų jas pratęsti. Nuo to laiko apsiaustame palestiniečių anklave žuvo apie 200 žmonių, praneša „Hamas“ valdoma Sveikatos apsaugos ministerija.

Estija ieško būdų, kaip deportuoti asmenis iš šalies, kurie gauna Rusijos pilietybę. UNIAN skelbia, kad Estijos ministrė Kaja Kallas pranešė, kad jos vyriausybės atstovai ieško būdų, kaip būtų galima iš šalies deportuoti asmenis, gavusius Rusijos pasus.

Karo ekspertas pateikė prognozę, kokių veiksmų karo fronte Rusijos Federacija gali griebtis 2024 metais. Kaip rašo UNIAN, „Defense Express“ analitikas Sergejus Zgurecas mano, kad rusų kariuomenės pajėgos fronte bus stiprinamos. Todėl, pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos privalo stengtis atlaikyti rusų okupantų vykdomą puolimą, taip pat skirti dar didesnį dėmesį gynybinių taktikų, strategijų sustiprinimui.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per tarptautinę saugumo konferenciją paskelbė griežtą žinią Vakarų lyderiams ir pareiškė, kad jo vyriausybė nėra pasirengusi „peržiūrėti savo tikslų“ Ukrainoje. „Iš Kyjivo ar jo šeimininkų nematome jokių ženklų apie jų pasirengimą siekti kokio nors politinio susitarimo“, – pareiškė žurnalistams S. Lavrovas, dalyvavęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje Šiaurės Makedonijoje.