karas

 Ukrainoje per antiteroristinę operaciją (ATO) šalies rytuose vyriausybės kariuomenės nuostolius sudaro 258 žuvę kariai, 922 sužeistieji, nelaisvėje – 45 kariai, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT). „Per visą ATO vykdymo laiką žuvo 258 kariškiai, 922 sužeisti. Šią dieną nelaisvėje tebelieka 45 mūsų kariškiai, tarp kurių ir du lakūnai iš numušto lėktuvo AN-26“, – sakė per spaudos konferenciją antradienį vakare NSGT informacijos centro atstovas Andrijus Lysenka.

 NATO pirmadienį pareiškė, kad Rusija padidino savo ginkluotąsias pajėgas prie Ukrainos sienos iki 12 tūkst. karių, kai birželį buvo sumažinusi jas iki vieno tūkstančio, šitaip trukdydama pastangoms sušvelninti krizę. „Šis žingsnis nėra žengtas teisinga kryptimi. Tai žingsnis tolyn nuo padėties deeskalavimo, – sakė vienas NATO pareigūnas. – Mūsų vertinimu, toje zonoje yra nuo 10 iki 12 tūkst.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį paragino tautiečius saugoti taiką ir santarvę šalyje. „Taika, ramybė ir saugumas laikomos tokiomis nepastebimomis vertybėmis. Kai jos yra, niekas jų nepastebi, lyg taip viskas ir turėtų būti“, – kalbėjo A.Lukašenka iškilmingame Baltarusijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginyje.

16 val. 55 min. Separatistai šturmavo Donecko milicijos būstinę, užpuolimo metu žuvo mažiausiai vienas pareigūnas, praneša censor.net.ua. "Milicininkai, vadovaujami Konstantino Požidajevo užsibarikadavo Vidaus reikalų tarnybos pastate ir užsiėmė gynybinę poziciją. Milicininkai neteko vieno pareigūno, taip pat yra keli sužeisti, jų tarpe du - sunkiai sužeisti", - teigiama pranešime. 15 val. 54 min.

 Europos Sąjungos lyderiai penktadienį skyrė Rusijai tris dienas pakeisti savo politiką dėl Ukrainos, jei ji nori išvengti griežtesnių sankcijų.  Bendrame pareiškime 28 ES valstybių lyderiai nurodė, kad Maskva turi žengti keturis žingsnius, vienas jų – aiškus paramos Ukrainos vyriausybės parengtam taikos planui deklaravimas, o jei to nepadarys, „jie įvertins situaciją ir, jei to reikės, priims būtinus sprendimus“, atversiančius kelią galimoms „naujoms rimtoms ribojančioms priemonėms“. ...

  Lietuvai laikinai nutraukus rusiškų programų „NTV-Mir“ ir „RTR Planeta“ transliacijas ir dalyvaujant informaciniame kare su Rusija, valstybės institucijų pastangos yra nepakankamos, teigia Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA). Bendrovių vadovai tvirtina, kad sprendimas drausti rodyti kanalus yra ydingi, nes dėl to kenčia retransliuotojai, o ne informaciniame kare dalyvaujančios pusės. Anot jų, netrukus rusiškas programas vėl planuojama retransliuoti.

Nors labai sunku rasti žmonių, kurie žavėtųsi ir mėgtų karą, tačiau tų, kuriuos traukia karinė galia, tikrai netrūksta. Pažvelkite į šias list25.com nuotraukas ir suprasite, kodėl.             Laukite tęsinio.

Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas siūlo Lietuvai taikyti savo sankcijas prieš agresijos kurstytojus Ukrainoje, taip pat siūlyti Europos Sąjungai (ES) papildyti asmenų, kuriems jau taikomos sankcijos, sąrašą. „Konkrečiai kalbama daugiausiai apie čečėnų, „kadyrovcų“, atvykimo organizatorius ir iniciatorius“, - BNS sakė nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate registravęs M.Adomėnas.

Rytų Ukrainos gyventojai, patikėję tuo, kad, pamojavus Rusijos vėliavėlėmis ir kalašnikovais gatvėse, pavyks pasiekti „savus tikslus“, šiandien „atsibudo“ karo zonoje. Viename iš vaizdo įrašų Slovjansko gyventoja pasidalijo savo mintimis apie įvykius mieste. Kalbinta moteris pasakoja, kaip mieste trūksta visko: nėra vandens, elektros, maisto, žmonės negauna socialinių išmokų, o jeigu ir turi pinigų – nėra ką nusipirkti.

Rusija atvirai deklaruoja, kad veiksmais Ukrainoje ruošiasi ketvirtajam pasauliniam karui, teigia buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas. Jis aiškina, kad Kremlius deklaruoja, jog šiuo metu ruošiamasi ketvirtajam pasauliniam karui, kuriame Rusija kovos prieš visą likusį pasaulį. Pasak A.Ilarionovo, Rusijos propagandos mašina trečiuoju pasauliniu karu vadina Šaltąjį karą.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidento rinkimų išvakarėse pareigūnai praneša, kad veiks ne daugiau kaip devynios Donecko ir Luhansko apygardos iš 34, bet kitur žada aukštą aktyvumą. Naujų mūšių šeštadienį nekilo, bet grobikai toliau užiminėjo administracijos pastatus ir balsavietes, o Gynybos ministerija pranešė šūviais privertusi apsisukti iš Krymo skridusius Rusijos sraigtasparnius.

LRT Klasikos laida „Radijo paskaitos“, LRT.lt Rusijos žiniasklaidoje pasirodę prognostiniai Europos politiniai žemėlapiai atrodo juokingai. Taip savo radijo paskaitoje „Konfliktų geografija“ teigia dr. Rolandas Tučas. Jo manymu, tikimybė, kad, perbraižant žemėlapį, bus kaip nors paliestos NATO narės Baltijos šalys, yra artima nuliui. „Taigi ar Krymo okupacija nebus tik „Pyro pergalė“ Rusijos imperijai?“ – paskaitoje klausia mokslininkas.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį planuojamas dar vienas Europos Sąjungos, Ukrainos ir „Gazprom“ derybininkų susitikimas, kuriame bus bandoma spręsti Kijevo santykius su Rusijos dujų monpolininku, bet panašu, kad konfliktas tik gilėja ir jau šią vasarą gali prasidėti trečiasis Rusijos ir Ukrainos dujų karas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) atmetė galimybę įsitraukti į karą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau įspėjo Maskvą, kad prieš ją bus imtasi naujų sankcijų, jei ji mėgins sužlugdyti gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus. „Negalime sutikti su aneksija ar faktu, kad Ukraina bus kontroliuojama ar į ją bus įsiveržta“, - sakė L.Fabiusas interviu „The Washington Post“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas cituoja Lietuvos žvalgybą, įspėjančią, jog šiemet Lietuva susidurs su dar intensyvesnėmis propagandos atakomis, nukreiptomis ir prieš šalies narystę NATO bei ES.

„Ukraina išlieka ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio dėmesio centre. Bet tai yra ne Ukrainos kaltė. Pasaulis susiduria su krize, bet tai negali būti vadinamas Ukrainos krize“, – spaudos konferenciją Seime pradėjo Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Klaida yra vadinti šią krizę Ukrainos krize. Pasaulis kovoja su krize, kurią sukelia Vladimiro Putino režimas, agresyviojo putinizmo reiškinys ir putiniškojo šovinizmo Rusijoje plėtra, – sakė A. Kubilius.

Žinių radijas Karinius konfliktus vis dažniau lydi atakos kibernetinėje erdvėje. Ryšių reguliavimo tarnybos Rinkos priežiūros departamento Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys skuba nuraminti, kad tokie atvejai – pavieniai, tačiau neverta pamiršti, kad jų įtaka gali būti labai stipri, o žala – sunkiai atstatoma. R. Rainio nuomone, internetas gali būti naudojamas kaip galingas karinis ginklas.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį pradėjo dviejų dienų vizitą Ukrainoje – iškart po to, kai šioje šalyje buvo sutrikdytos trapios Velykų paliaubos, o promaskvietiški sukilėliai Rytų Ukrainoje paprašė Rusijos „taikdarių“ pagalbos. J.Bidenas į Kijevą atvyko po susišaudymo Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo mažiausiai du prorusiški aktyvistai ir kuris sukėlė „pasipiktinimą“ Maskvoje.

Jungtinės Valstijos galvoja dislokuoti maždaug 150 karių karinėms pratyboms, kurios artimiausiomis savaitėmis turi prasidėti Lenkijoje ir Estijoje, šeštadienį pranešė vienas Vakarų pareigūnas.  Pratybos įvyktų Rusijai sutelkus savo pajėgas netoli sienos su Ukraina ir praėjusį mėnesį aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas sekmadienį apkaltino Rusiją pradėjus karą prieš jo šalį rytiniame regione, kur aktyviai veikia prorusiški separatistai, ir paskelbė apie pradėtą „didelio masto antiteroristinę operaciją“, kuri nusinešė jau bent dvi žmonių gyvybes.

NATO karinis štabas Europoje paneigė Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl nuotraukų, kurios buvo paviešintos anksčiau autentiškumo. Aljansas teigia, kad „DigitalGlobe“ paviešintos nuotraukos su Rusijos karine technika prie Ukrainos sienos buvo fotografuotos šių metų kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. NATO neigia redagavusi šias nuotraukas, taip pat pateikia pavyzdžius, kaip atrodė karinės bazės prieš metus.

Stebint viešus kivirčus Lietuvoje, kartais atrodo, kad čia vyksta trys milijonai karų. Kartais priežastys, lemiančios karus, kone absurdiškos: pavyzdžiui, lenkiški gatvių pavadinimai įvardijami kaip grėsmė lietuvių kalbai, o kur dar meilė arba neapykanta – tai ES, tai Rusijai, tai Amerikai, tai kam tik nori. Kad karai, o ypač prieš įsivaizduojamas grėsmės, skurdina Lietuvą, čia vis dar neatrasta mintis.

Ukrainos pirmasis premjero pavaduotojas Vitalijus Jarema penktadienį pareiškė, kad Kijevas planuoja nutraukti bet kokį karinį bendradarbiavimą su Rusija. „Sprendimas, jog nutraukiame karinį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, jau buvo priimtas premjero“, – sakė V. Jarema sakė per susitikimą su regionų žiniasklaidos atstovais. Jis paaiškino, kad Ukraina negali sau leisti tiekti Rusijai karinės produkcijos, kuri vėliau gali būti panaudota prieš ją pačią.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne, kiekvienas dabar turi padaryti sprendimą - pasipriešinti ar prisitaikyti, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Pastarosiomis dienomis žodžiai Laisvė, Nepriklausomybė, Suverenitetas, teritorinis vientisumas ir Taika įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija.

Viktorui Uspaskichui gaila Lietuvos. Ne dėl prasto oro, ne dėl to, kad esame maža tauta, ne dėl verkiančių gyventojų. Gaila dėl vadovų. Su iš paskos slenkančiu šalies vadovės kaltinimo priklausomybe nuo Kremliaus šešėliu Darbo partijos įkūrėjas drąsiai įvardija didžiausius valstybės priešus.

„Sakote, Rusija laukia mūsų? – į rinkėjų teiginį klausimu atsakė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas, besilankydamas Utenoje. – Jeigu jūs man galėtumėte pasakyti bent vieną motyvą, kodėl Rusija turėtų mūsų laukti, būčiau jums labai dėkingas.“ „Ne tik laukia, ji pati ateis“, – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių. „Juk griebė Ukrainą, griebs ir mus“, – iš salė ataidėjo dar viena frazė.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyšegrado grupės valstybės – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – prašo Jungtines valstijas skubiai pradėti suskystintųjų dujų eksportą į Europą. Jungtinių Valstijų skalūnų dujos šešis kartus pigesnės, iš rinkos išstumtų „Gazprom“, o tai esą smogtų Maskvai stipriau nei visos kitos sankcijos kartu sudėjus: beveik pusę Rusijos valstybės iždo sudaro pajamos iš naftos ir dujų eksporto.

Lilija Ševcova, geopolitika.lt Po Krymo „referendumo“ prasidėjo naujo laiko skaičiavimas. Ir Rusijai, ir aplinkiniam pasauliui. Tik patikslinkime, kad svarbiausia čia visai ne tai, jog Maskva bando susigrąžinti Krymą. Kremliuje nieko nejaudina „rusakalbių gyventojų“ teisės – nei Kryme, nei pietrytinėje Ukrainos dalyje. Prestižo problema Maskvai taip pat – antraeilis klausimas. Tai kurgi esmė? O reikalas tas, kad Kremliuje, matyt, suvokė, jog išsisėmė vienvaldystės galimybės.

Buvęs Rusijos naftos magnatas, po dešimties metų kalėjimo neseniai į laisvę išleistas Michailas Chodorkovskis, prieš savaitę Kijeve pasakė emocingą kalbą. Jis tikino Maidaną, kad „yra ir kita Rusija“ – ta, kuri nepritaria kariniams veiksmams Ukrainoje. Šią nuomonę palaiko ir rusų rašytojas ir žurnalistas Andrejus Ostalskis, tačiau jis teigia, kad tai – maža ir užguita bendruomenė.

Ar Lietuva galės apsiginti, jei didžioji kaimynė sumanytų ir mūsų šalies rusakalbiams ištiesti automatais apkaišytą „pagalbos ranką“? NATO naikintuvai atskrido Įtampai Kryme neslūgstant, JAV ir NATO akcentuoja, kad būtina stiprinti Rusijos kaimynių saugumą, ir ėmėsi papildomų priemonių buvusių komunistinio bloko valstybių oro erdvei kontroliuoti.

„Būtina suvokti realybę, kuri yra į Rytus nuo mūsų. Po pastarųjų įvykių tapo aišku, kad Rytų partnerystė yra skirta tolimesniam Sovietų Sąjungos demontavimui. Daugelį žmonių įvykiai Ukrainoje nustebino. Tačiau jie nenukrito iš dangaus“, - pirmadienį iš Seimo tribūnos pasisakė konservatorė Rasa Juknevičienė. Prie tribūnos politikė stojo diskusijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos Tarybai metu.

Kijevo universiteto filologijos instituto studentai kartu nusprendė sukurti vaizdo klipą, kuriame 18 kalbų pasakoma nuomonė apie situaciją Ukrainoje. „Mes norime gyventi laisvoje šalyje. Mes esame prieš karą“ , - taip pristatomas klipas.

Internete pasirodė šokiruojanti socialinė reklama, atskleidžianti, kaip karas gali paveikti vaikų gyvenimus. Reklamos kūrėjai siekė atskleisti, kad nesvarbu, jog karas nevyksta tavo šalyje, pasaulyje yra tūkstančiai vaikų, patiriančių šiuos, vaizdo įraše užfiksuotus, išgyvenimus kiekvieną dieną.

Apie 21 val. 30 min. Lietuvos laiku portale uainfo.org pasirodė ukrainiečių kreipimasis į pasaulį ir jo žiniasklaidą. „Draugai, Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainos karinio laivyno būstinę Kryme. Tuo pačiu metu Maskvoje buvo sušauktas nepaprastas posėdis, o ukrainiečiai pasiprašė karinės pagalbos iš JAV, NATO ir ES bei apsaugoti jų branduolinius įrenginius. Vadinasi, Maskva šią naktį eis į pragarą. Tikslas ne tik Krymas, o ir Kijevas.

Kol Rusija telkia ginkluotas pajėgas Kryme, investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia, kaip šie Rusijos veiksmai Ukrainos teritorijoje paveiks šalies rinką. Praėjusį savaitgalį gerų žinių iš šio regiono nebuvo sulaukta, šiuo metu jau galima sulaukti ir nedžiugių naujienų iš pačios Rusijos – pirmadienį Rusijos rublio vertė dolerio atžvilgiu rekordiškai krito, rašo businessinsider.com.

Turtingiausias Ukrainos žmogus ir nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus svarbiausias finansinis rėmėjas sekmadienį pasmerkė Rusijos karinę invaziją ir paragino ukrainiečius išsaugoti savo šalies teritorinį vientisumą. „(Tai, kad Rusija) griebėsi jėgos iš išorės, yra nepriimtina. Šią krizę galima išspręsti tik taikiai“, - sakė Rinatas Achmetovas, vienas artimiausių nuverstojo prezidento sąjungininkų. „Raginu visus piliečius susivienyti dėl vieningos ir nedalomos Ukrainos.

Rusijos valstybinė žiniasklaida ir valdančiosios partijos pareigūnai sekmadienį įspėjo apie ginkluotus plėšikautojus Ukrainoje ir paragino visuomenę užtikrinti prezidentui Vladimirui Putinui tvirtą paramą dėl galimų karinių veiksmų.

(papildyta 11.04) Kryme dislokuoti Ukrainos kariškiai pereina į regiono valdžios pusę, iš Krymo praneša Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Jo duomenimis, iki sekmadienio ryto daugelį Ukrainos karinių dalių ir arsenalų Kryme kariškiai paliko. Dabar juos kontroliuoja Krymo savigynos pajėgos. Pranešama, kad Ukrainos kariškiai masiškai rašo raportus dėl atleidimo. Taip pat vyksta masinis perėjimas į naujosios Krymo vadovybės pusę.

Tačiau lieka neaišku, kokių priemonių dar gali imtis Jungtinės Valstijos, kad paspaustų Rusiją dėl Ukrainos. Nebuvo pateikta jokių pasiūlymų dėl JAV arba sąjungininkų karinių veiksmų panaudojimo, o bet kokią Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją blokuotų jos nuolatinė narė Rusija.

„Manau, kad į tokį raginimą reikia reaguoti tik teigiamai“, - sakė politologas Kęstutis Girnius, sureagavęs į Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso raginimą Baltijos šalims daugiau investuoti į valstybės gynybą. „T. H. Ilvesas ne pirmą kartą ragina tai daryti. Beje, ne tik jis yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, skelbiasi esančios dideliame pavojuje, pavojingoje zonoje, bet nepaprastai mažai skiria pinigų gynybai, - balsas.lt sakė politologas.

Europos Sąjungos (ES) ministrai po daugiau nei tris valandas trukusio posėdžio vienbalsiai sutarė taikyti sankcijas Ukrainos pareigūnams, kurie prisidėjo prie smurto šalyje – jiems bus draudžiama įvažiuoti į ES, o čia esančios jų bankų sąskaitos bus užšaldytos. Ministrai taip pat susitarė netiekti produkcijos į Ukrainą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijose.

Ukrainoje prasidėję pilietinio pasipriešinimo veiksmai įgavo karinį pobūdį. Vaizdai iš Kijevo centro – kaip iš karo lauko. Aukų gausėja, o prasidėjęs piliečių ginklavimasis grasina dar didesnėmis aukomis, negu buvo per pastarąsias paras. Valdžia nebesugeba sukontroliuoti padėties šalyje, nes praradusi legitimumą ir nebeturi bent minimalaus piliečių pasitikėjimo, būtino sureguliuoti iškilusias konfliktines situacijas.

1918 m. vasario 16 d. atsikūrusi jauna Lietuvos valstybė patyrė daug sunkumų nepriklausomybės įtvirtinimo kelyje. O 1941 m. prasidėjęs Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas mūsų valstybę, jau okupuotą sovietų, įtraukė į pražūtingą kovų sūkurį ir jau pirmosiomis dienomis pareikalavo ištikimiausių, sąmoningiausių jos piliečių aukų. Siekė nuslėpti nusikaltimus Vokiečių kariuomenei įžengus į Lietuvos teritoriją, sovietiniai okupantai siekė nuslėpti mūsų žemėje įvykdytus savo nusikaltimus.

1991-ųjų įvykiai tebegyvi daugelio atmintyje, todėl jų visiškai neveikia informaciniuose karuose naudojamos priemonės, tačiau jaunoji karta, kuri neprisimena šių įvykių, gali tapti informacinės kovos taikiniu, tvirtina istorikas Valdas Rakutis. „Jaunajai kartai galima sukelti abejonę. Jos sukėlimas – informacinio karo sėkmė“, – pastebi istorikas.

Sąmokslo teorijų galėtume prikurti nemažai, juolab, kad Lietuvoje jos gajos, greitai prigyja ir turi puikią terpę išvešėjimui. Jos puikiai tinka kelti vyriausybės, neva ginančios skriaudžiamą tėvynę, reitingus, nors šiaip jau vyriausybė ne itin gali pasigirti per metus konkrečiais nuveiktais darbais ar išspręstais strateginiais klausimais. Sąmokslo teorijos leidžia pasišildyti aršios retorikos šlovės spinduliuose ir esamiems bei galimiems kandidatams į prezidentus.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie su „Al-Qaida“ susijusias grupuotes, kurios atsakingos už daug gyvybių pareikalavusius išpuolius, kurios kuria nestabilumą Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje ir galbūt net kelia grėsmę likusiam pasauliui. Tačiau ekspertai teigia, kad šios grupuotės tik prisidengia garsiu „Al-Qaida“ vardu ir ideologija.

Nepaisant to, kad Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 metais, japonas Hiroo Onoda dar 30 metų kovojo įsivaizduojamame kare, likdamas ištikimas samurajaus priesaikai. Karas iki 1974-ųjų Šių metų sausio 16 dienų vienoje iš Tokijo ligoninių eidamas 92-uosius savo gyvenimo metus mirė Japonijos imperatoriškosios kariuomenės jaunesnysis leitenantas H. Onoda.

Kijeve gyvenanti verslininkė Anastasija (vardas pakeistas, tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kalbėdama su LRT.lt, paprašė jos tapatybės neatskleisti: kitaip po publikacijos pasirodymo į jos biuro duris pasibelstų Ukrainos mokesčių inspekcija, ir ji turėtų ieškotis naujo darbo. Anastasija vadovauja įmonei, prekiaujančiai priemonėmis, skirtomis dezinfekuoti karvių tešmenis prieš jų melžimą.