karas

Žadą atimanti istorija iš Ukrainos – dvi dienas dvidešimtmetis Ukrainos karys su kulka širdyje keliavo per mišką, kol jį suradę vietiniai gyventojai padėjo jam pasiekti medikus. Gydytojai ir patys negali patikėti – esą dažniausiai taip sužeisti žmonės tiesiog neišgyvena. O jaunasis karys tą patį vakarą po operacijos jau vaikščiojo po ligoninę. Kijyvo ligoninės gydytojas rodo tiesiog kvapą gniaužiančios širdies operacijos vaizdo įrašą.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį pripažino Rusijos ir jos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ukrainiečių tautos genocidu. 450 vietų Ukrainos parlamente atitinkama rezoliucija buvo priimta visų posėdyje dalyvavusių 363 deputatų balsais, naujienų agentūra „Unian“ citavo įstatymų leidėjo Volodymyro Viatrovyčiaus „Facebook“ pranešimą. Dokumente tarptautinė bendrija taip pat raginama pasmerkti Rusijos pajėgų Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Kai Rusijos kareiviai Ukrainoje pagrasino išžaginti jauną mergaitę, motina bandė juos įtikinti paimti ją vietoje dukros, sakė psichologė Vasylisa Levčenko, prisimindama išžaginimo aukos istoriją, rašo Radio Free Liberaty/Radio Europe.  (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.

Rusijos povandeniniai laivai per pratybas Japonijos jūroje paleido sparnuotųjų raketų, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, tvyrant įtampai su Tokiju dėl pastarojo paramos Ukrainai. Ministerija pranešė, kad prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų du povandeniniai laivai, „Petropavlovsk-Kamčiatskij“ ir „Volkov“, iš po vandens į taikinį paleido kelias sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šie sviediniai kyla iš jūros.

Rusijos karas prieš Ukrainą daro „didelį“ poveikį euro zonos ekonomikai, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, nes jis didina išlaidas energijai, stiprina tiekimo grandinių trikdžius bei silpnina vartotojų pasitikėjimą, o visa tai slegia ekonomikos augimo galimybes. „Karas Ukrainoje daro stiprią įtaką euro zonos ekonomikai ir gerokai padidino neapibrėžtumą, – vaizdo ryšio priemonėmis surengtoje spaudos konferencijoje teigė  A. Lagarde.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Kinija ketvirtadienį gynė savo poziciją dėl karo Ukrainoje sakydama, jog ji yra „teisingoje istorijos pusėje“, JAV perspėjus Pekiną, kad nenoras prisidėti prie sankcijų Rusijai gali paveikti jo santykiams su kitomis ekonomikomis. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, balansuodamas ant diplomatinio lyno tarp savo artimos sąjungininkės palaikymo ir ryšių su Vakarais, vengdamas atvirai pažeidinėti Rusijai įvestas sankcijas.

Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, tebeplūduriuoja vandens paviršiuje, nors buvo „rimtai apgadintas“ per jame įvykusį sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tačiau Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį teigė, kad kreiseris, kuriam esą buvo smogta ukrainiečių priešlaivinėmis raketomis, nuskendo. „Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi.

Maskvai pagrasinus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive, Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad Ukraina turėtų puikias galimybes suduoti atsaką. Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas A. Arestovičius atsakė į Rusijos grasinimus apšaudyti valdžios institucijų pastatus Kyjive. Jis „Feigin Live“ pareiškė, kad Ukraina tokiu atveju turėtų galimybes suduoti atsaką. A. Arestovičius teigė, kad Ukraina yra pasiruošusi viskam, nes iš Kremliaus galima tikėtis visko.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rusų pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“ nuskendo. Ukrainos pajėgos naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pranešė apšaudžiusios laivą. Rusija pripažino, kad laivas stipriai pažeistas, tačiau esą dėl to, kad sprogo jame buvusi amunicija. Apie tai, kad laivas nuskendo, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pranešė savo „Facebook“ paskyroje. Pasak jo, iš kreiserio naktį 1:05 buvo užfiksuotas SOS signalas.

Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupės“ valdybos narys  Dainius Matijošaitis teigia, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą grupė apsisprendė parduoti savo verslą Rusijoje, tačiau skubotas pasitraukimas iš šios rinkos sužlugdytų visą „Vičiūnų grupę“ – kreditoriai ir tiekėjai jos nebelaikytų patikima partnere.  D. Matijošaitis pripažįsta, jog dėl pasitraukimo iš Rusijos grupė sureagavo per vėlai.

Teismas areštavo prokremliško politiko Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos turtą. Areštuotas įspūdingas skaičius objektų: 26 automobiliai, 23 namai, 32 butai, jachta, 25 įmonės ir daugybė kitų. Lvivo Ličakivskio apygardos teismas areštavo dar 154 Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčuko ir jo žmonos Oksanos Marčenkos turto objektus, praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Jei manote, kad konfrontacija su Vladimiro Putino Rusija kelia nerimą, pasvarstykite, kiek blogiau gali būti. Įsivaizduokite, kad mūsų akademinis, žiniasklaidos, politikos ir šou verslo elitas, paveikti dešimtmečius trukusio atkaklaus šnekinimo, jaučiasi labai skolingas Maskvai, o jos propaganda, kuri toli gražu nėra tulžinga ir sau prieštaraujanti, yra subtili, kantri ir veiksminga.

Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Lietuvoje jau dirba beveik 5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė. Apie tai ji ketvirtadienį paskelbė Vilniuje vykusioje diskusijoje apie ukrainiečius karo pabėgėlius. „Užimtumo tarnyboje užsiregistravo virš 8 tūkst. žmonių, 3,2 tūkst. per ją susirado darbą, o rinkoje oficialiai jau dirba beveik 5 tūkst. ukrainiečių“, – teigė ministerijos kanclerė. Anot jos, 800 darbdavių šalyje yra užregistravę 6 tūkst.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad po vienos dienos pertraukos, kurią Kyjivas  aiškina Rusijos pažeidimais, vėl atidaro humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų regionų evakuojami civiliai gyventojai. Vicepremjerė Iryna Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje nurodė, kad devyni maršrutai šalies rytuose ir pietuose bus vėl naudojami gyventojams evakuoti. Išvakarėse ji sakė, kad „padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga“, todėl trečiadienį jie nebuvo atverti.

Kyjive ir jo apylinkėse apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Vakarų šalių lyderius vykti į karo niokojamą Ukrainą. Po bendro vizito Ukrainoje su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais G. Nausėda teigė, kad apsilankymai Ukrainoje gali sustiprinti ryžtą skelbti griežtesnes sankcijas invaziją tęsiančiai Rusijai. „Mūsų tikslas buvo aplankyti ir savo akimis pamatyti tuos žiaurumus, kuriuos Putino režimas padarė Borodiankoje.

Lietuviai į Ukrainą siunčia ne tik paramą įvairiais daiktais, ar pinigais, bet ir savo žinias. dar šią savaitę į Ukrainą išvyksta dvi grupės mūsų šalies medikų. Padėti kariaujančiai šaliai vyksta ir civiliai instruktoriai, kurie apmoko Ukrainos karius – padeda jiems perprasti naujausias technologijas. Vis tik Krašto apsaugos ministras perspėja – noras padėti gali baigtis ir liūdnai. Tokių atvejų jau buvo. Lietuvis Povilas rodo ukrainiečiui, kaip valdyti droną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Europos Sąjungos lyderių nustoti finansuoti Rusijos karo mašiną. Jis siūlo sustabdyti naftos pirkimą iš Rusijos. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi. „Pirmiausia, mums reikia naftos embargo. Ir aiškaus Europos pasiruošimo atsisakyti visos Rusijos energijos. Europos Sąjunga turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Finansų ir užsienio reikalų ministrai Gintarė Skaistė ir Gabrielius Landsbergis ragina G-7 valstybes suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos narystę tarptautinėse institucijose. Nedelsiant neterminuotai suspenduoti šių šalių narystę raginama Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Pasaulio bankų grupėje (PBG), rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. Ministrai teigia, kad tarptautinė bendruomenė turi aiškiai parodyti, jog Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija nėra toleruojama.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų). „Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras. S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti. Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln.

Rusijos teismas nurodė sulaikyti menininkę Alexandrą Skochilenko, parduotuvėje keitusią etiketes į žinutes apie Rusijos žiaurumą Ukrainoje. Ji buvo apkaltinta „netikrų naujienų“ skleidimu, už tai jai gresia iki dešimties metų kalėjimo, rašo the Guardian.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prabilo apie Vakarų lyderių reakciją į karą Ukrainoje. Jos teigimu, Vokietija pati užsinėrė kilpą ant kaklo, didindama priklausomybę nuo rusiškų dujų. O štai Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai padidintų Lietuvos saugumą. Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.

Kyjivo priemiestyje Borodiankoje trečiadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad čia ir kitose Ukrainos vietose fiksuojamus galimus karo nusikaltimus galėjo įvykdyti „tik zombiai, ne žmonės“. „Tai yra vieta, kurioje stebime tamsiąją žmonijos pusę. Šiuos žiaurumus įvykdyti galėjo tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus.

Ukraina siekia sugrąžinti Lietuvoje apgyvendintus 43 vaikų vaikų namų „Perlinka“ globotinius tėvynėn, ketvirtadienį skelbia 15min.lt. Apie Ukrainos karinės administracijos, Vaiko teisių tarnybos sprendimus dėl vaikų grąžinimo į Oleksandrijos miestą portalą informavo Ukrainos ambasados Lietuvoje trečiasis sekretorius Andryjus Kolomietsas. Kaip skelbia 15min.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Prancūzijos prezidento poziciją dėl karo Ukrainoje nevadinimo genocidu. Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra genocidas, tačiau E. Macronas sakė nenorintis svaidytis tokiomis sąvokomis. Be to, E. Macronas pridūrė, kad Ukraina ir Rusija yra broliškos tautos. „Tokie dalykai mus labai skaudina. Darysiu viską, kad su juo tai aptarčiau“, – sakė V. Zelenskis.

Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija anksčiau ar vėliau strategiškai žlugs. Pasak jo, arba šalies vadovai turės pradėti siekti taikos, arba visam bus išbraukti iš tarptautinės arenos. Rusijos kariai aktyvina veiklą rytų ir pietų Ukrainose regionuose, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bando atkeršyti už savo pralaimėjimus. Bombardavimai ir apšaudymai tęsiasi. Atvyksta naujos ginkluotės kolonos. Jie ieško rezervų.

Rusija trečiadienį pranešė įvedusi sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, keršydama už Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl karo Ukrainoje, ir teigė, kad bus įvesta daugiau sankcijų. „Atsižvelgiant į JAV nuolat įvedinėjamas sankcijas, artimiausiu metu planuojama paskelbti apie tolesnes Rusijos atsakomąsias priemones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame priduriama, kad sankcijos apima draudimą atvykti į šalį.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tegė, kad susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu yra įmanomas, tačiau prieš tai turi būti paruoštos tam tikros sąlygos. Ketvirtadienis yra 50-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Ukrainos Chersono apygardos prokuratūra pranešė surinkusi duomenis apie Rusijos kariuomenės vykdomus karo nusikaltimus. Kaip rašo „Ukrinform“, Chersono srities Pravdynės kaime Rusijos kariai nušovė 7 žmones, o vėliau susprogdino namą, kuriame buvo nužudytų žmonių lavonai.  „Tyrimo duomenimis, 2022 m. balandžio 12 d. Pravdynės kaime Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai gyvenamajame name nušovė šešis vyrus ir vieną moterį.

Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad Dniepro morguose guli daugiau kaip 1,5 tūkst. Rusijos karių kūnų. Miesto mero pavaduotojas sakė, kad vietos valdžia būtų pasirengusi leisti nužudytų Rusijos karių motinoms pamatyti savo sūnų kūnus.  Ukraina teigia, kad per karinę invaziją, kurią pradėjo Rusija, žuvo beveik 20 tūkst. rusų karių.

Kova už Europos ateitį vyksta Ukrainos žemėje, teigia Kyjive viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  „Kova už Europos ateitį vyksta čia, Ukrainos žemėje“, – trečiadienio vakarą per spaudos konferenciją Kyjive sakė Lietuvos vadovas. Trečiadienį Lietuvos prezidentas kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais lankėsi karo niokojamos Ukrainos sostinėje.

Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų. „Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pristatė naują 800 mln. dolerių (739 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta sunkesnės technikos, pavyzdžiui, sraigtasparnių ir šarvuotųjų transporterių, taip pat lengvesnių ginklų ir šaudmenų. JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Ukrainos kariuomenė mūsų tiekiamus ginklus naudojo niokojamai veiksmingai, – sakė J. Bidenas.

Ukrainos šiaurės rytiniame Sumų regione Rusijos karinės pajėgos pražudė daugiau kaip 100 civilių, rašo BBC. Kaip sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Dmitrijus Živytskis, civilių kūnai buvo aptikti surištomis rankomis.  Teigiama, kad okupantai žmones kankino, taip pat buvo pastebėtos šautinės žaizdos.  Sumų regione įsiveržę okupantai apšaudė visus civilius, įskaitant senyvo amžiaus asmenis ir vaikus.

Ukrainoje sulaikytas iš šalies pasprukti bandęs oligarchas, Putino draugas Viktoras Medvedčiukas. Vienas turtingiausių Ukrainos žmonių apsimetė kariu, vilkėjo uniformą, bet pro Ukrainos saugumą neprasmuko. Zelenskis siūlo iškeisti jį į Rusijoje laikomus Ukrainos karo belaisvius. Tuo metu Mariupolyje tęsiasi žūtbūtinis mūšis už uostamiesčio kontrolę.

Prezidentas Gitanas Nausėda lankosi Ukrainoje. Kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais jis pirmiausia nuvyko į Borodyanką, paskui susitiko su Zelenskiu. Anot prezidento, okupantų nušluota Borodyanka persmelkta skausmo. Tiesa, šį vizitą lydi ir skandalas. V. Zelenskis dėl ryšių su Rusija atsisakė Kyjive priimti Vokietijos prezidentą. Nepaisant to, Berlynas šiandien galiausiai nusprendė tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Ukrainoje. Trečiadienio popietę šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos Prezidentais Kyjive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašoma pranešime spaudai. Baltijos šalių ir Lenkijos Prezidentai su Ukrainos vadovu aptarė priemones, kurios gali pakeisti karo eigą ir sustabdyti agresorių.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pradėjo vizitą Ukrainoje. Trečiadienio rytą šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais lankėsi netoli Kyjivo esančiame, žiauriai nuo Rusijos karo veiksmų nukentėjusiame Borodyankos mieste. Gitanas Nausėda, Andrzejus Duda, Egilas Levitas ir Alaras Karisas yra pirmieji nuo karo pradžios Ukrainoje apsilankę prezidentai, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras trečiadienį lankėsi Bučos mieste – šimtų civilių žudynių, dėl kurių Ukraina kaltina kelias savaites miestą okupavusias Rusijos pajėgas, vietoje. „Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime svaraus pagrindo manyti, jog vykdomi nusikaltimai, priklausantys šio teismo jurisdikcijai“, – žurnalistams sakė Karimas Khanas. „Turime prasiskverbti pro karo rūką, kad rastume tiesą.

Kremlius sekmadienį pranešė, kad Rusija padidins savo vyriausybės atsargas 273,4 mlrd. rublių (apie 3,2 mlrd. JAV dolerių) iš naftos ir dujų pardavimo kitoms valstybėms, rašo „Business Insider“. Teigiama, kad lėšos bus skirtos, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą po įvestų sankcijų. Remiantis Kremliaus pareiškimu, Rusijos rezervinis fondas buvo sukurtas nenumatytoms išlaidoms ir reikšmingoms priemonėms, kurios nebuvo įtrauktos į valstybinį biudžetą, finansuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo. J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą. „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas trečiadienį sakė, jog Kyjivas norėtų, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir pažadų atsiųsti daugiau ginkluotės. Jis tai pareiškė komentuodamas anksčiau Kyjivo išsakytą poziciją, kad šalis nepageidauja Vokietijos prezidento vizito.

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba antradienį pranešė, jog daugiau kaip 870 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios, jau sugrįžo į šalį. Atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25–30 tūkst. ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Pirmosiomis karo dienomis į Ukrainą atvykdavo beveik vien vyrai, grįžtantys kovoti su Rusijos invazija.

Derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Europos Sąjungos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Kol kas turime griežtą prieštaravimą iš kelių valstybių, bet Komisijos pradėtame rengti šeštojo paketo projekte yra pasiūlymai dėl naftos. Juos gali išbraukti su kategorišku veto, bet derybos vyksta“, – žurnalistams trečiadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos mokyklose ir darželiuose jau registruota beveik 8,6 tūkst. ukrainiečių vaikų, Palangoje, Druskininkuose ir Kaune jau pradeda trūkti vietų darželiuose, tad bus prašoma nuo karo bėgančius žmones kreipti į kitus miestus, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Mokyklose ir darželiuose registruotas 8 tūkst. 591 vaikas šiandien ir Lietuvoje yra registruoti 1 tūkst. 280 pedagogų. Yra ir tokia maža problema, kad daugiausiai yra anglų kalbos ir pradinių klasių mokytojų.

Kitų Lietuvos medikų vykimas į Ukrainą priklausys nuo dabartinių misijų rezultato, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Čia tokia kaip starto misija, kuri vėliau parodys, kiek tos tikrosios pagalbos reikės“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė jis.  Dvi medikų grupės po 12 žmonių penktadienį išvyksta gydyti per Rusijos sukeltą karą sužeistų žmonių Kyjive ir jo apskrityje. Viena grupė yra anesteziologinio, kita – traumatologinio profilio.

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) Ukrainai perdavė 10 radijo ir 9 televizijos siųstuvus, pranešė valstybės valdoma bendrovė. Įranga bus naudojama po raketų smūgių pažeistiems ar sunaikintiems radijo ir televizijos siuntimo tinklams atstatyti, pranešė Telecentras.

Seime aiškėja, kaip bus baudžiama už Georgijaus juostos bei kitos karo simbolikos demonstravimą. Visais atvejais būtų draudžiama Georgijaus juosta, šiuo metu Rusijos propagandos populiarinami simboliai „Z“ ir „V“ bei bet tokia kita karą šlovinanti simbolika. Jei Seimas įstatymą palaimins galutinai, kaltiesiems grės baudos nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų.