karas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant organizuoti suklastotą referendumą dėl nepriklausomybės iš dalies okupuotose pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse. Ketvirtadienį vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis ragino okupuotų teritorijų gyventojus neteikti Rusijos pajėgoms jokios savo asmeninės informacijos, pavyzdžiui, pasų numerių. „Tuo nesiekiama jums padėti.

Prokremliškas šaltinis „Readovka“ paviešino uždaro Rusijos Gynybos ministecrijos susitikimo informaciją, kad Ukrainoje žuvo 13 414 Rusijos karių, o dar 7 000 dingo be žinios. Šie skaičiai, kaip teigiama „Readovka“ pranešime, buvo paskelbti uždarame Rusijos Gynybos ministerijos pasitarime. „Readovka“ šią informaciją jau ištrynė iš savo „Telegram“ kanalo.

Ukraina skelbia, kad prie Mariupolio buvo rasta dar viena masinė kapavietė. Remiantis pranešimais, joje gali būti palaidoti apie tūkstančio civilių kūnai. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk ragina Jungtines Tautas (JT) imtis veiksmų dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo iš Mariupolio, mat situacija ten itin sudėtinga. JT generalinis sekretorius kitą savaitę planuoja vykti į Maskvą, kur aptars Rusijos pradėtą karą.

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Rusiją, kad bet kokie bandymai įvykdyti aneksiją sukels sankcijas, dėl kurių ji bus tokia skurdi, kokia buvo po pilietinio karo 1917 metais. „Noriu iš karto pasakyti: jokios „Chersono liaudies respublikos“ neatsiras. Jei kas nors nori naujos aneksijos, tai gali sukelti tik naujas galingas sankcijas Rusijai. Jūs padarysite savo šalį tokia skurdžia, kokia Rusija nebuvo nuo 1917 m. pilietinio karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai per mėnesį reikia 7 mlrd. dolerių paramos, kad kompensuotų dėl karo patirtus nuostolius. Ketvirtadienį virtuliai į Pasaulio banko forumą kreipęsis V. Zelenskis teigė, kad visai šaliai atstatyti prireiks šimtų milijardų dolerių.

Paskelbus, kad netoli Mariupolio esančiame kaime buvo rastos kelios masinės kapavietės, netrukus buvo paviešintos ir nuotraukos. Analizė rodo, kad nuotraukose yra užfiksuota vieta, kur Rusijos kariai veža Mariupolyje žuvusių žmonių kūnus. Anksčiau skelbta, kad kūnai į masinę kapavietę šalia Mariupolio yra vežami sunkvežimiais. „Pagal naujausius žiniasklaidos pranešimus, Rusijos kariai į šią vietą gabeno Mariupolyje žuvusių žmonių kūnus“, – sakoma Maxar savo analizėje, kurią cituoja CNN.

Lietuvos ortodoksų bažnyčia siekia didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, sako Trakų ortodoksų vyskupas Amvrosijus. „Mes siekiame didesnės bažnyčios nepriklausomybės ir sieksime to. (...) Tai neturi vykti kaip revoliucija, kaip kažkokių kunigų noras dėl politinių priežasčių tai padaryti per kažkokį trumpą laikotarpį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė dvasininkas. Jo teigimu, šiam tikslui pasiekti bažnyčios kanonai numato tam tikrus žingsnius.

Ukraina pranešė susigrąžinusi 19 Rusijos į nelaisvę paimtų kariškių ir civilių gyventojų, įvykus vėliausiam apsikeitimui belaisviais nuo karo pradžios prieš beveik du mėnesius. „Šiandien namo grąžiname 19 žmonių, įskaitant 10 karių, įskaitant du karininkus, taip pat devynis civilius gyventojus“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Rusijos gynybos ministras Šoigu ant lėkštelės Putinui šiandien patiekė dovaną – skelbia apie didelę pergalę Mariupolyje. O Putinas neva įsakė nutraukti gamyklos „Azovstal“ šturmą, o ten esančius žmonės ir gynėjus marinti blokadoje – rusai ir toliau neleidžia evakuotis civiliams. Praktiškai Putinas pripažino, kad rusų kariai nesugeba nugalėti miesto gynėjų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusas Ukrainai turi būti suteiktas kuo greičiau. Tai jis minėjo ketvirtadienį telefonu kalbėdamas su Slovakijos ministru pirmininku Eduardu Hegeriu, pranešė Prezidentūra. G. Nausėda akcentavo, kad Ukrainai pateikus atsakymus į ES klausimyną būtina paspartinti formalias procedūras, kad Ukrainai ES kandidatės statusas būtų suteiktas kaip galima greičiau.

Nuskendus Rusijos laivyno pasididžiavimu laikytam kreiseriui „Moskva“, aukščiausia Rusijos karinė vadovybė ėmė aktyviai ieškoti kaltų. Žiniasklaida skelbia, kad buvo nušalintas ir suimtas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas. Dar prieš savaitę, praėjusį ketvirtadienį, Maskva pripažino, kad kreiseris „Moskva“ nuskendo. Ukrainiečiai teigia Rusijos laivyno flagmaną susprogdinę raketa „Neptūnas“, o Rusija skelbė, kad laive sprogus amunicijai kilo gaisras.

Rusija ketvirtadienį paskelbė kelionių draudimus JAV viceprezidentei Kamalai Harris, „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui ir dar 27 žymiems amerikiečiams, atsakydama į sankcijas, įvestas dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.

Ispanija išsiuntė Ukrainai 200 tonų karinės įrangos, įskaitant sunkiąsias kovos mašinas ir šaudmenis, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pranešė ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Tai lig šiol didžiausia siunta, daugiau nei dvigubai viršijanti tai, ką siuntėme iki šiol“, – pareiškė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Pilietinis gynybos ir saugumo analizės centras Locked N’ Loaded sako, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos turi didelių problemų. Pasak karo eigą stebinčių ekspertų, ukrainiečiams šiuo metu didžiausia problema yra artilerijos šaudmenų trūkumas, o rusams – pėstininkų trūkumas. Apie tai Locked N’ Loaded rašo savo kasdieninėje situacijos apžvalgoje. Savo įraše specialistai rašo, kad trečiadieninis rusų bandymas pulti Čuhujivo kryptimi jiems kainavo labai brangiai.

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, atsakingiems už „žiaurumų vykdymą fronte“. JK užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį informavo, kad sankcijos bus taikomos keliems Rusijos generolams ir kariuomenės vadams, įskaitant pulkininką leitenantą Azatbeką Omurbekovą.

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht). „Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht. Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokio kito paso.

Rusijos didžiausios privačios naftos pramonės grupės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas, raginęs skubiai nutraukti Kremliaus karinę kampaniją Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbė paliekantis jo 1993-aisiais įkurtą ir nuo to laiko jai vadovautą bendrovę. „Lukoil“ paskelbė trumpą pareiškimą, kuriuo pranešė apie V. Alekperovo atsistatydinimą iš bendrovės prezidento ir direktorių tarybos nario pareigų, tačiau jokios jo tokio sprendimo priežastys nebuvo nurodytos.

Tebevykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Seimas ketvirtadienį pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio 29-osios. Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai reikalinga, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.

Rusijos pajėgos pirmadienio vakarą paleido didžiulę artilerijos ir raketų krušą visame Ukrainos rytiniame fronte, o Ukrainos pareigūnai teigia, kad tai yra naujo puolimo, besitęsiančio nuo Charkivo šiaurėje iki Mariupolio pietuose, pradžia. Panašu, kad šie mūšiai lems ne tik Ukrainos, bet ir Vladimiro Putino likimą, kurio režimą jau ima smaugti Vakarų sankcijos. Kitaip tariant, tai paskutinis Putino šansas beprasmį karą Ukrainoje pateikti Rusijos žmonėms kaip pergalę.

Estija ir Latvija tapo pirmosiomis šalimis pasaulyje, oficialiai pripažinusiomis Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu. Estijos parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusijos agresija ir vėliau įvykdyti karo nusikaltimai prieš Ukrainą buvo pavadinti genocidu, ir paragino kitas šalis daryti tą patį, skelbia The Kyiv Independent.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos nėra pajėgios atblokuoti rusų apsuptą uostamiestį Mariupolį. „Klausimas, kad mes kalbame apie valandas, yra teisingas, nes mes nežinome, kiek valandų ar dienų jie (Mariupolio gynėjai – red. past.) ten gali ištverti.  Kalbant apie mūsų kariuomenę, šiandien mums atblokuoti Mariupolio neleidžia 120 km rusų karinės technikos“, – Prancūzijos naujienų kanalui BFM TV sakė V. Zelenskis.

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija įžvelgia, kad Rusija bandys pasiekti pergalę invazijoje į Ukrainą iki gegužės 9 dienos, kuomet mini Pergalės dieną.  „Tai gali turėti įtakos, kaip greitai ir ryžtingai [rusai] bandys vykdyti operacijas iki šios datos“, – teigiama JK Gynybos ministerijos naujausioje žvalgybos ataskaitoje. „Rusijos pajėgos dabar veržiasi iš Donbase esančių rajonų Kramatorsko link, kuris ir toliau kenčia nuo nuolatinių raketų atakų“, – teigiama pranešime.

Uoliausias Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas per valstybinę Rusijos televiziją pareiškė, kad Rusija ilgainiui stos į karą prieš NATO ir jos taikius gyventojus. „Manau, specialioji karinė operacija (taip Rusija vadina invaziją į Ukrainą – red. past.) įžengė į naują etapą. Vien ukrainiečių jau neužtenka, jau dabar jie kalba apie NATO šalis, kad jos Ukrainai de facto teiks savo ginklus. Į [karą] matysime įtraukiamus ne tik NATO ginklus, bet ir ginklų operatorius [karius].

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį. Vokietija yra pagrįstai vertinama kaip viena ekonomiškai konservatyviausių valstybių Europoje.

Maskvos „karinė operacija“  baigsis, kai NATO nustos naudoti Ukrainos teritoriją grasindama Rusijai, Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos aukštas pareigūnas Aleksejus Poliščiukas. „Specialioji karinė operacija (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red. past.) baigsis, kai bus įvykdytos jos užduotys.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis neabejoja, kad Rusijos invaziją atremianti Ukraina gali pasiekti didžiausią greitį, stodama į Europos Sąjungą. Jis taip pat patvirtino, kad Europos Sąjunga ruošia jau šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Kalbėdamas po susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu, V. Zelenskis sakė, kad jiedu aptarė Ukrainos judėjimą Europos integracijos link. „Tai istorinis momentas, kai galime pasiekti didžiausią greitį stojant į Europos Sąjungą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius nutraukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą, tos pačios dienos vakare pranešama apie bombardavimus Mariupolyje. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja gamyklos teritoriją, aplink vyksta susirėmimai.

Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste, pranešė vienas aukštas Kyjivo vyriausybės pareigūnas. „Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas. „Vienas prieš vieną. Du prieš du.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka mano, kad karas su Rusija gali užsitęsti iki dešimtmečių, rašo UNIAN. „Karas su rusais truks kaip karas tarp Izraelio ir arabų. Tai bus procesas, kuris tęsis ilgus dešimtmečius. Jie nori, kad mūsų nebeliktų. Ir tol, kol Rusijoje neatsiras lyderis, kuris pakeis Rusijos propagandos nuotolinio valdymo mygtuką ir užuot kaltinęs ukrainiečius dėl visko, sakys: „Būkime draugais“, nieko nepavyks“, – sakė A. Geraščenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina neturi pakankamai rimtų ginklų, kad galėtų nugalėti Rusiją Mariupolyje. Situacija mieste išlieka itin įtempta, planuota evakuacija iš miesto nepavyko, o JAV sekretorius Antony Blinkenas sąlygas mieste apibūdino kaip siaubingas. Mariupolis jau daugiau nei mėnesį yra apgultas rusų. Pasak V. Zelenskio, yra du galimi būdai, kaip galima užbaigti kovas mieste.

Net po okupantų ultimatumų ir surengtų puolimų virtinės, Ukrainos kariai ir civiliai atlaikė naktį Mariupolyje. Tačiau miestą ginančių jūrų pėstininkų vadas prašo pasaulio juos gelbėti ir sako, kad „Azovstal” plieno gamykloje užspęsti gynėjai skaičiuoja paskutines dienas, o gal net valandas. Putino kariauna stiprina puolimą palei visą fronto liniją Ukrainos rytuose ir pietuose.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas. Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė, kad blokas padarys viską, ką gali, kad padėtų Rusijos užpultai Ukrainai laimėti karą. „Nesate vieni. Mes su jumis. Ir padarysime viską, kas įmanoma, kad paremtume jus ir užtikrintume, kad Ukraina laimėtų karą“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Kyjive viešintis Ch. Michelis. Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks suskaldyti Europos Sąjungos.

Aukščiausia Rusijos propagandos organizacijos vadovė ir prezidento Vladimiro Putino patikėtinė Margarita Simonyan įsiuto tiesioginiame televizijos eteryje, kai ekspertas paklausė, kodėl karas Ukrainoje dar nelaimėtas. Vladimiro Putino draugė ir propagandos vadovė siautėjo tiesioginiame televizijos eteryje, bandydama paaiškinti, kodėl Rusija nelaimėjo karo su Ukraina.

Su Europos vadovų tarybos pirmininku Charlesiu Micheliu trečiadienį susitikęs Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina sutiktų paleisti Rusijos karo belaisvius mainais už saugią Mariupolio gynėjų ir gyventojų evakuaciją, rašo „Sky news“. Skaičiuojama, kad Rusijos pajėgų apgultame Mariupolyje šiuo metu dar gali būti apie 100 tūkst. gyventojų. Pasak V. Zelenskio, situacija mieste sparčiai blogėja.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Ukrainos milijonierius paprašė savo šalies kariuomenės, kad subombarduotų didelį namą po to, kai verslininkas pastebėjo, jog jo turtą pasisavino Rusijos okupantai, rašo „Business Insider“. Ukrainos IT kompanijos „TransInvestService“ vadovas Andrejus Stavniceris, duodamas interviu žiniasklaidos atstovams, pasakojo, kad kovo 5 d. per apsaugos kamerą išvydo, kuomet Rusijos kariuomenės pajėgos įsilaužė į verslininko namus, esančius netoli Irpinės.

Situacijai Mariupolyje išliekant itin sudėtingai, plieno gamykloje įstrigęs jūrų pėstininkas sako, kad šimtams žmonių čia reikia medikų pagalbos. Pasak jo, ukrainiečiai su rusais kaunasi vienas prieš 10, o galimybė, kad Rusijos pajėgos netrukus perims Mariupolio kontrolę, yra reali.

2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Laikyti brandos egzaminus Lietuvoje pagal šalies programą kol kas pasiryžo 57 ukrainiečiai, teigia Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė. „Kol kas tik 57 iš Ukrainos atvykę baigiamųjų klasių mokiniai yra pateikę prašymus laikyti brandos egzaminus, kad gautų vidurinį išsilavinimą Lietuvoje“, – NŠA trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigė direktorė.

Kol tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, JAV kariuomenė nuolat stebi Rusijos branduolinį arsenalą ir galima pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.  Pasak daugelio gynybos pareigūnų, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas du ar tris kartus per savaitę gauna informaciją iš aukščiausiojo JAV generolo, kuris prižiūri JAV branduolinius ginklus ir gynybą. Kol kas JAV nemato jokių požymių, kad Rusija ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paruošti branduolinius ginklus naudojimui karo metu.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) suėmė apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) vidaus reikalų ministrą Igorį Kornetą.

56 dienas trunkantis Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą nepraeina be skaudžių pėdsakų. Skelbiama vis daugiau nuotraukų, kuriose fiksuojama masiškai laidojami ukrainiečiai.  Įspėjame jautresnius asmenis ir nepilnamečius – galerijoje esančios nuotraukos gali šokiruoti.  Primename svarbiausius antradienio įvykius. ► Mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar 21 buvo sužeistas per Ukrainos antro pagal dydį Charkivo miesto naują apšaudymą, pranešė vietos valdžia.

Bavarijos gyvūnų parkas pervadino šerną, anksčiau pavadintą Rusijos lyderio Vladimiro Putino vardu.  Bavarijos gyvūnų parkas nusprendė pakeisti vieno iš savo šernų, pavadinto Putinu, vardą. Antradienį jam surengta savotiška perkrikštijimo ceremonija. Naujasis šerno vardas – Eberhoferis, praneša „Deutsche Welle“. „Jokia kiaulė nenusipelno nežmoniško niekšo vardo“, – sprendimą pervadinti šerną komentavo parko vadovas Eckardas Mikkischas.

Nukautas vieno iš prorusiškų separatistų batalionų Ukrainos rytuose vadas Michailas Kiščikas. Labiau žinomas slapyvardžiu Miša Čečėnas, M. Kiščikas nukautas Rusijos kariams ir separatistų pajėgoms pradėjus šturmą prieš Ukrainos armiją šalies rytuose, skelbia BBC. Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) ministras pirmininkas Sergejus Kozlovas savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė: „Liūdna žinia iš fronto linijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė griežtą žinią Vakarų lyderiams, tvirtindamas, kad jei Ukraina turėtų prieigą prie visų jai reikalingų ginklų, karas būtų „jau pasibaigęs“. „Jei turėtume prieigą prie visų mums reikalingų ginklų, kuriuos turi mūsų partneriai ir kurie yra panašūs į Rusijos Federacijos naudojamus ginklus, šį karą jau būtume baigę. Jau būtume atkūrę taiką ir išlaisvinę savo teritoriją nuo okupantų.

Trečiadienį Lietuvoje baigia galioti prieš du mėnesius dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis.  Vyriausybė savo ruožtu planuoja siūlyti Seimui priimti naują nutarimą, kad šis režimas dar galiotų nuo balandžio 22-osios iki birželio 29-osios imtinai. „Vyriausybei bus pateiktas Vidaus reikalų ministerijos parengtas nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Siūloma, kad nepaprastoji padėtis būtų įvedama nuo balandžio 22-osios 00 val.