karas

Vienas Pentagono aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad karas Ukrainoje galėtų tęstis ilgą laiką, nors Kyjivo pajėgos atkovojo Charkivo sritį ir gauna nemažą JAV paramą. Pareigūnas įspėjo dėl analitikų kalbų, kad Rusijos pajėgos pasiekė galimybių ribą ir po kelių savaičių gali pasiekti tašką, kai nebegalės pulti. „Sunku numatyti, kur tai su laiku nueis“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Jis gyrė ukrainiečių pajėgas už vadovavimą ir valdymą, sanglaudą ir dvasią.

Rusijos visuomenė dar nesupranta, kad pralaimi karą Ukrainoje, o Vladimiro Putino diktatūra to neišgyvens, todėl būtina padėti Kyjivui pasiekti pergalę, sako Vilniuje besilankantis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas. Niujorke šiuo metu gyvenantis šachmatų didmeistris penktadienį karo Ukrainoje padarinius aptarė su kita šachmatų didmeistre – Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Palangos miesto savivaldybė vos per vieną naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sugebėjo demontuoti ir išvežti pačiame kurorto centre septynis dešimtmečius stovėjusį Antrajame pasauliniame kare žuvusiems Raudonosios armijos kariams skirtą obeliską su bronziniu TSRS herbu. Vakar popiet memorialas jau buvo sutvarkytas taip, kad nė iš tolo nebepriminė sovietine propaganda persisunkusios vietos: pašalintos ir 1952 metų plokštės su pirmiausiai rusų, o po to tik lietuvių kalba iškalta informacija.

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl karo Ukrainoje liks sustabdytos iki 2023 metų pabaigtos, ketvirtadienį pareiškė naujienų agentūros AFP šaltiniai. Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą bloko narių vyriausybėms Europos Komisija sustabdė 2020 metų kovą, kai blokas dėl COVID-19 pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvaudama Jungtinių Tautų (JT) Tarptautiniame migracijos peržiūros forume, pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir ragino Rusiją ir Baltarusiją gerbti ir laikytis tarptautinės teisės. „Pastarasis laikas pažymėtas dramatiškų geopolitinių pokyčių. Dėl surengtos hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą tūkstančiai nekaltų žmonių tapo Baltarusijos režimo įrankiu politiniam spaudimui naudoti.

JAV diplomatė, energetikos ekspertė, 2018–2020 m. dirbusi JAV ambasadoje Kyjive, Suriya Jayanti sako, kad Ukrainos padėtis kare iš tikrųjų yra kur kas prastesnė, nei atrodo. Pasak jos, Vakarai turi pasiryžti ilgam ir giliam įsipareigojimui padėti Ukrainai. Apie tai ji kalba savo komentare, gegužės 14 d. publikuotame „Time“. Ji pastebi, kad dar Rusijos invazijos pradžioje buvo sakoma, jog Ukrainos nepralaimėjimas yra tam tikra ukrainiečių pergalės forma.

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu padėties, plėtojantis karui Ukrainoje. Vašingtonas ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus, įstrigusius blokuojamuose Juodosios jūros uostuose. Ukraina yra viena daugiausiai kviečių užauginančių valstybių. „Liaukitės blokuoti Juodosios jūros uostus.

Prieš karą iš Ukrainos į Valdovų rūmus Vilniuje atvežtos baroko skulptūros į Lvivą kol kas negrįš – jų paroda Lietuvoje pratęsta, o vasarą meno kūriniai keliaus į Latviją. Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose pratęsta savaitei, BNS informavo muziejaus atstovė Monika Petrulienė. Pagal ankstesnį planą, ji turėjo baigtis šį sekmadienį, gegužės 22 dieną.

Prasidėjus karui Ukrainoje lietuviai suskubo investuoti pinigus į auksą. Aukso įmonių teigimu, vien pirmą karo dieną tauriųjų metalų paklausa išaugo 6 kartus, pirkėjai rezervavo auksą net nesulaukę, kada jis pasieks parduotuves. Pašnekovai sako, kad tokį paklausos aktyvumą lėmė baimė, kad karas gali pasiekti ir Lietuvą – žmonės norėjo užsitikrinti, kad taurieji metalai jiems atstos valiutą kitose šalyse.

JAV Senatas didele balsų dauguma ketvirtadienį pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms. Praėjus trims savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas paprašė mažesnio, 33 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą. Neabejojama, kad J. Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.

Ukrainiečių kariams talkinantis Džeko Raselo terjeras Patronas Vyšyvankos dienos proga taip pat pasipuošė tradiciniu ukrainietišku apdaru. Pasipuošusio šuniuko nuotrauka tiesiog veda internautus iš proto. Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais ir mini Vyšyvankos dieną. Šiemet ji buvo švenčiama ketvirtadienį, gegužės 19-ąją.

Baltarusijos Gomelio srityje esantis aerodromas yra įrenginėjamas, kad ateityje jį būtų galima naudoti kaip Rusijos karinę bazę, rašo „UNIAN“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Oleksijus Gromovas pabrėžė, kad Baltarusijos raketų smūgių grėsmė Ukrainos teritorijai išlieka didelė.

Kremlius platina propagandinius vaizdo įrašus su neva pasidavusiais Mariupolio gynėjais. Vaizdai iš nežinia kur esančių „barakų“ ir ligoninės, o kariai juose giria ir maistą, ir gyvenimo sąlygas, ir tai, kaip su jais elgiasi rusų okupantai. Žodžiu, sako viską, ką reikia propagandai. Patvirtinimų, kad tai tikrai Ukrainos kovotojai – nėra. Beje, Rusija skelbia, kad nuo pirmadienio „Azovstalyje“ ginklus sudėjo jau daugiau nei 1700 Mariupolio gynėjų.

O nemažai žmonių turbūt ir nežinojo, kad gegužės 19 – ypatinga ukrainiečiams. Šiandien – ukrainietiškų marškinių arba vyšyvankos diena. Ukrainiečiai apsirengia tautiniais drabužiais ir eina net į darbą. Taip ukrainiečiai reiškia vieni kitiems palaikymą jau daug metų. Solidarizuotis nusprendė ir lietuviai. Nemažai Seimo narių šiandien į posėdžius atėjo su vyšyvankomis, marškiniais apsirengė ir mūsų Prezidentas.

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamam Rusijos kariui, pranešė teismo salėje Kyjive esantis naujienų agentūros AFP reporteris. Prokuroras paprašė teismo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 21 metų Rusijos seržantui Vadimui Šišimarinui, kuris prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Rengtis pasauliui gresiančiai maisto krizei Rusija pradėjo dar prieš tai, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė vienas Kremliaus patarėjas. Rusijai ir Ukrainai prieš karą tekdavo 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Iš Ukrainos atvežamiems augintiniams bus kompensuojamas pasiutligės antikūnų titro tyrimas, ketvirtadienį informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jos teigimu, taip siekiama apsaugoti vietinius ir atvežamus gyvūnus nuo užsikrėtimo pasiutlige ir suvaldyti galimas grėsmes dėl šios ligos išplitimo. Tarnyba pabrėžia, kad tyrimas bus kompensuojamas tik nekomerciniais tikslais į Lietuvą įvežamiems ukrainiečių šunims, katėms arba šeškams.

Didžiojo septyneto (G-7) partnerės ketvirtadienį susitiko Vokietijoje tikėdamosi surasti sprendimą Kyjivo biudžeto bėdoms, Rusijos invazijai Ukrainoje toliau trikdant pasaulio ekonomiką. „Gan optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris.

Ukrainoje tęsiamas 21-erių metų rusų kario Vadimo Šišimarino, kuris nužudė beginklį ukrainietį civilį, teismas. Ketvirtadienį teisme liudijo nužudytojo Oleksandro Šelipovo žmona Kateryna. Moteris ketvirtadienį liudijo teisme Kyjive ir pasakojo išgirdusi šūvius iš savo kiemo, pašaukusi savo vyrą, o tuomet pamačiusi savo vyro lavoną visai netoli judviejų namų, tiesiai iš teismo posėdžių salės pasakoja BBC žurnalistė Sarah Rainsford.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį gynė savo šalies sprendimą tiekti Ukrainai ginklus kovai su Rusija, tvirtindamas, jog tai „nėra eskalacija“. Sakydamas kalbą įstatymų leidėjams F. Scholzas atmetė Vokietijoje girdimus nuogąstavimus, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali išprovokuoti didesnio masto konfliktą.  Ginklų tiekimas Ukrainai yra mūsų „indėlis siekiant atremti puolimą ir kuo greičiau nutraukti smurtą“, sakė kancleris.

Rusijos deputatas Aleksejus Žuravliovas Rusijos valstybinės televizijos eteryje tvirtino, kad Rusijai jokio skirtumo, kiek pasaulio valstybių – 28 ar 32 – sunaikinti, tam jai užteks branduolinių galvučių. Taip Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas komentavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO perspektyvą. „Supraskite viena – švedams ir suomiams – paprastas dalykas, kad mes su jais tiesiogiai kovosime tik vienu atveju, jei kariausime su NATO.

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui. „Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija, remdamasi savo žvalgybos informacija, praneša, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis vieną po kito atleidžia savo aukščiausius karo vadus, kurie, kaip teigiama, nesusitvarkė su invazijos į Ukrainą užduotimis. Rusija pastarosiomis savaitėmis atleido aukščiausius vadus, kurie, kaip manoma, netinkamai elgėsi su pradiniais invazijos į Ukrainą etapais, teigiama naujausioje JK žvalgybos ataskaitoje.

Enerhodaro, Ukrainos miesto, kurį laikinai kontroliuoja Rusijos karinės pajėgos, meras papasakojo apie situaciją okupuotose teritorijose. Jo teigimu, rusams ten nepavyksta susikurti savo „rusiško pasaulio“, jie net neišgali mokėti atlyginimų kolaborantams. Enerhodaro meras Dmytro Orlovas viešai išjuokė Rusijos pajėgų pasiekimus okupuotame mieste. Jo teigimu, okupantai, vadovaujami Andrejaus Ševčiko, kurį paskyrė „miesto administracijos vadovu“, rusų kolaborantams žadėjo didelius atlyginimus.

Vyriausybė galėtų kompensuoti Lietuvos verslo, planuojančio padėti atstatyti Ukrainą,  technikos ir žmonių draudimo išlaidas, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ukrainą palikę ir prieglobstį nuo karo Vilniuje radę ukrainiečiai gali pasinaudoti dar dviem finansinėmis pagalbos priemonėmis. Naujieji sostinės gyventojai jau gali teikti prašymus  dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir kompensacijos vaiko ikimokyklinio  ar  priešmokyklinio ugdymo išlaidoms padengti. „Sostinėje prieglobstį radusiems ukrainiečiams, nuslūgus patirtam siaubui ir radus saugų prieglobstį, tenka spręsti klausimą, kaip išgyventi ir atsistoti ant kojų svetimoje šalyje.

Kadenciją baigęs JAV prezidentas George‘as W. Bushas savo kalboje, norėdamas pasisakyti apie „nepagrįstą ir žiaurią invaziją į Ukrainą“, netyčia supainiojo valstybes ir paminėjo Iraką. „Palyginimui, Rusijos rinkimai yra surežisuoti. Politiniai oponentai arba įkalinami, arba kitaip eliminuojami nuo dalyvavimo rinkimų procese.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas prognozuoja, kad Suomija iki rudens turėtų papildyti NATO gretas, taip į labai geopolitiškai nepatogią padėtį pastatydama Rusiją. Jo teigimu, Rusija bus priversta gerokai sustiprinti savo sieną ir pergrupuoti karius. „Jei jie to nepadarys, tada neaišku, kodėl reikėjo pradėti kalbėti apie raketų smūgių iš Charkivo Maskvos link galimybę. Iš Suomijos šis atstumas yra daug mažesnis.

Kare Ukrainoje nukautas snaiperių šaulių kuopos būrio vadas jaunesnysis seržantas Sergejus Carkovas iš Borzijos, Rusijos Federacijos Užbaikalo teritorijos. 39 metų rusų snaiperis buvo laikomas „geriausiu snaiperiu“ savo regione. Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, S. Carkovas buvo nuolatinis tarptautinių Rusijos kariuomenės snaiperių žaidynių dalyvis ir nugalėtojas. Jis taip pat buvo vadinamas geriausiu brigados snaiperiu.

Ukrainoje teisiamo 21 metų rusų karo Vadimo Šišimarino šeima atsisako pripažinti jo kaltę, nors jis pats jau prisipažino, kad Ukrainoje nušovė beginklį civilį. Kario, kurio teismas prasidėjo trečiadienį, šeima nori, kad jis „tiesiog būtų grąžintas namo“. Apie tai „Facebook“ pranešė žurnalistė Iryna Romalijiskaja, kuriai pavyko pabendrauti su teisiamo rusų kario šeima.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausioje naktinėje kalboje teigė, kad propagandiniai Rusijos Federacijos pareiškimai apie naujo „stebuklingo ginklo“ panaudojimą liudija visišką invazijos į Ukrainą nesėkmę. „Šiandien vienas iš Rusijos valstybės atstovų pranešė, kad okupantai neva pradėjo naudoti lazerinių ginklų kompleksus Ukrainoje, neva tam, kad taupytų raketas. Pirma, dėmesį atkreipia faktas, kad jiems reikėjo taupyti raketas ir kažkaip tai paaiškinti.

Ukrainos pasipriešinimo Rusijai simboliu tapusioje plieno gamykloje „Azovstal“ likęs ukrainiečių vadas sako, kad Rusijos ir Ukrainos karas toli gražu nesibaigė. Jis pastebi, kad Rusijos pajėgos iki šiol labai pasitiki savimi, o tai yra ukrainiečių koziris mūšio lauke. Anot jo, tik dabar prasidėjo pilno masto karas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis vairuoja, panašu, savadarbį į tanką panašų aparatą. Vaizdo įrašas jau sulaukė dešimčių tūkstančių reakcijų ir komentarų. „Kai kurie teigia, kad bijome ir sėdime. Taigi tai neteisinga!“ – prie šmaikštaus įrašo rašė jis.

Mariupolio gynėjų gelbėjimo operacija tęsiasi, tačiau ją gaubia nežinia. Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad saugumo garantijas dėl į rusų okupuotas teritorijas išvežtų karių esą davė Turkija ir Vakarų lyderiai. Tačiau Rusijos diplomatai aiškina, kad jokių susitarimų su Kyjivu dėl apsikeitimo karo belaisviais nėra, o Mariupolio gynėjai neva stos prieš teismą kaip karo nusikaltėliai. Maskva skelbia, kad ginklus sudėjo jau beveik 1000 „Azovstal“ gamykloje iki šiol buvusių Ukrainos karių.

Pirmasis Rusijos karys, teisiamas Ukrainoje dėl karo nusikaltimų Maskvos invazijos metu, trečiadienį pripažino savo kaltę ir gali būti nuteistas Kyjivo kalėti iki gyvos galvos. Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl kaltinimų tokiais nusikaltimais kaip tyčinė žmogžudystė ir karo nusikaltimai, 21 metų seržantas Vadimas Šišimarinas atsakė: „Taip.“ Į nelaisvę paimtas karys kaltinamas 62 metų civilio gyventojo nužudymu Ukrainos šiaurės rytuose pirmosiomis Kremliaus inicijuoto puolimo dienomis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė šiais metais papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų karo padariniams įveikti.   U. von der Leyen vaizdo kreipimesi taip pat sakė, kad metas galvoti apie Ukrainos atkūrimą, kai tik baigsis karas.

Karas Ukrainoje paaštrino tautinių mažumų klausimą. Visuomenė, pasak ekspertų, raminasi esą ne jie, o tautinių mažumų atstovai labiau tiki Rusijos skleidžiama propaganda ir užsimerkia prieš faktą, kad politinės pažiūros ir paveikumas propagandai nebūtinai susiję su tautybe.  Pasak Tautinių mažumų departamento vadovės Vidos Montvydaitės, imama manyti, kad paveikumas propagandai ir karo priežasčių interpretavimas yra tik tautinių mažumų ir rusakalbių problema Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje skelbia, kad Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas greičiausiai pats prižiūrėjo, kaip Mariupolyje dislokuojami kariai, o čečėnų kovotojams vadovavo jo pusbrolis Adamas Delimchanovas. Pasak britų žvalgybos, tai, kad karius prižiūrėjo pats R. Kadyrovas ir jo pusbrolis, rodo, kad Rusijos kariuomenė turi problemų.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad šią savaitę pasidavė iš viso 959 ukrainiečių kariai, gynę apsuptą metalurgijos įmonę „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. „Per pastarąją parą pasidavė 694 kovotojai, įskaitant 29 sužeistuosius, – sakoma ministerijos kasdieniame pranešime apie konflikto Ukrainoje eigą. – Nuo gegužės 16 dienos pasidavė iš viso 959 kovotojai, tarp jų 80 sužeistųjų.

Kai buvo užėmę Kyjivo ir Černihivo sritis Ukrainoje, rusų kariai vykdė civilių gyventojų egzekucijas, juos kankino ir atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimais, skelbia žmogaus teisių aktyvistų organizacija „Human Rights Watch“. Balandį „Human Rights Watch“ (HRW) aplankė 17 vietų Kyjivo ir Černihivo regionuose ir užfiksavo 22 nulinčiavimo atvejus, 9 neteisėto gyvybės atėmimo atvejus, 6 galimo pagrobimo atvejus ir 7 kankinimo atvejus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino pokalbį tarp rusų karių, kuriame vienas iš jų, atliekantis kaimo Charkive „valymą“, pasakoja, kaip kartu su kitais rusų kariais kankino ir dar būtų galėjęs kankinti žmogų užimtame kaime. Tiesa, pokalbyje nėra leidžiamasi į detales, ar kariai kankino ukrainiečių karius, ar okupuoto kaimo gyventojus. Vis dėlto užsimenama, kad du žmonės buvo paimti į nelaisvę.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš Krymo Michailas Šeremetas pasiūlė Sovietų Sąjungos vėliavą pripažinti naująja Rusijos valstybine vėliava. „Šiandien Vakarų šalys iš tikrųjų paskelbė karą Pergalės vėliavai, uždrausdamos ją visur. Jos bijo šio simbolio, nes raudona Pergalės vėliava primena mūsų tautos didybę ir mūsų didelę pergalę.

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidės pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stos neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.    Šis teismo procesas, po kurio, kaip tikimasi, vyks dar keli, taps išbandymu Ukrainos teisingumo sistemai tokiu metu, kai tarptautinės institucijos taip pat atlieka savo tyrimus dėl Rusijos pajėgų įvykdytų žiaurumų.

Ukrainoje kariaujantis savanoris Jurijus Kasjanovas teigia, kad Ukraina laimėjo pirmąjį karo su Rusija etapą, nepaisant padarytų „tragiškų klaidų“.  Jo manymu, šios klaidos, – situacija prie sienos su okupuotu Krymu ir padėtis Černobylio zonoje pirmosiomis karo dienomis. „Pavyzdžiui, buvo leista Rusijos kariuomenei pereiti per Čonharą (kaimas Ukrainos Chersono srityje – red. past.). Ten siaura vieta, buvo galima labai ilgai, beveik neribotą laiką ginti žemyninę Ukrainos dalį.

Rusijos Valstybės Dūma ketvirtadienį turėtų svartyti nutarimą, ar uždrausti iškeisti rusų karo belaisvius į nelaisvėje esančius Ukrainos „Azov“ bataliono karius. Dar antradienį Ukraina paskelbė, kad planuojama nelaisvėje esančius Mariupolio gynėjus mainyti į rusų karius, kurie buvo paimti į nelaisvę.

Rusijos invazijai į Ukrainą trunkant jau tris mėnesius, netyla kalbos apie Rusijos galimybę Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus. Ir nors anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo apie tokią grėsmę, dabar JAV diplomatai šios rizikos neįžvelgia. JAV laikinoji reikalų patikėtinė Ukrainoje Christina Quinn Ukrainos televizijai teigė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu nemato branduolinės grėsmės Ukrainai iš Rusijos, praneša UNIAN. „Tikimės, kad Rusija nežengs šio žingsnio.

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga. Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

„Google Maps“ pasaulio gyventojams leidžia pamatyti, kaip atrodo Rusijos invazijos į Ukrainą nuniokoti šalies miestai, ypač tie, kurie sulaukė žiauriausių Rusijos smūgių – Irpinė, Buča, Borodianka. „Google Maps“ viso pasaulio gyventojams dabar leidžia „pasivaikščioti“ šių miestų gatvėmis ar bent pamatyti Rusijos karinių pajėgų miestams padarytą žalą panoramose. Šiuo metu suteikiama galimybė „apsilankyti“ Bučoje, Irpinėje, Borodiankoje, Hostomelyje, Gorenkoje, Stojankoje.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Rusija vis dar gyvena iliuzijomis apie sėkmę kare prieš Ukrainą. Todėl, pasak jo, derybos su Rusija šiuo metu yra neįmanomos. Vis dėlto Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kiek anksčiau pareiškė, jog Rusija pasigenda Ukrainos noro tęsti derybas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:02 | Ukraina: Rusija neteko 28,3 karių Ukrainiečiai jau skelbia nukovę 28,3 tūkst.