karas

Charkive – dar vienas kruvinas rusų okupantų išpuolis. Per miesto apšaudymą žuvo penkių mėnesių kūdikis ir jį ant rankų nešęs tėtis. Vaikiuko kūną pareigūnai rado neiškart, mat smūgio banga jį nunešė ant laiptinės stogo. Tuo metu Donbasą Rusijos pajėgos ir toliau lygina su žeme. Nepaisant to, vis dar yra lyderių, kurie nori kalbėtis su Putinu. Vakar jam dėl grūdų krizės skambino Italijos premjeras. Dar viena siaubinga tragedija Charkive. Rusų okupantai apšaudo miesto centrą.

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė „visišką nepriklausomybę“, taip žengdama istorinį žingsnį prieš Maskvos patriarchatą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina netrykšta noru kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau turi pripažinti, kad tai greičiausiai bus būtina norint užbaigti karą, rašo „Reuters“. Apie tai V. Zelenskis penktadienį kalbėjo kreipdamasis į Indonezijos visuomenę. „Yra dalykų, kuriuos reikia aptarti su Rusijos vadovu.

Gegužės 27 dieną baigėsi dvi dienas trukęs kasmetinis Vilniaus Rusijos forumas, kuriame dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei žinomi Rusijos pilietinės visuomenės atstovai, žmogaus teisių gynėjai, tarptautinių analitinių centrų ekspertai, žurnalistai, akademikai ir politikai.

Gegužės 27-ąją Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybėje priėmė Ukrainos vicepremjerę europinei ir euroatlantinei integracijai Olhą Stefanišyną. Susitikimo metu buvo aptarta situacija Ukrainoje, humanitariniai šalies poreikiai ir ES bei dvišalė Lietuvos parama, planai dėl Ukrainos atstatymo, ES ir NATO atsakas į Rusijos karą prieš Ukrainą, jos siekis gauti ES kandidatės statusą.

Vilniuje vykstantis aštuntasis Vilniaus Rusijos forumas subūrė ekspertus ir žmogaus teisių gynėjus iš Rusijos ir Lietuvos. Vienas jų, buvęs „Jukos“ savininkas ir Atviros Rusijos fondo vadovas Michailas Chodorkovskis kartu su Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptaria sudėtingą situaciją Ukrainoje bei Rusijos ir Vakarų santykius.  Užsienio reikalų ministras pripažino, kad gauti aiškių pažadų dėl sustiprintos Baltijos šalių gynybos dar nepavyko.

Jei Rusijos Federacija laimės Ukrainoje, prasidės Trečiasis pasaulinis karas, nes pažeminti rusai norės įrodyti, kad jie tikrai yra antroji armija pasaulyje, teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podolyakas. „Jei Rusija nepralaimės, tai rusiškas revanšizmas, rusiškas šovinizmas tik išsipūs. Jie taps vis didesni, ir didesni. Ir tikrai bus Trečiasis pasaulinis karas, kurio jie taip bijo. Nes Rusija mūsų nekęs daug labiau. Nes mes juos pažeminome.

Kaip atskleidžia rusų karių pokalbiai, jų gretos kare Ukrainoje sparčiai retėja. Bet ne dėl to, kad jie nukaunami, o dėl to, kad patys nusprendžia pasitraukti iš karo lauko – arba pasibaigus sutarčiai, arba tiesiog pasitaikius progai pasprukti.  Ukrainos saugumo tarnybos nutekintas rusų kario pokalbis su, tikėtina, šeimos nare ar mylimąja, atskleidžia, kad Rusijos pajėgų kariai skuba grįžti namo į Rusijos Federaciją.  „Taip, iki gegužės pabaigos, galvoju, bus pamažu išvedinėjama.

Italijos žiniasklaida skelbia, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas siūlo steigti „naują  politinių, ekonominių ir karinių aljansų sistemą – alternatyvą Europos Sąjungai“.  Kaip remdamasis savo šaltiniais skelbia italų leidinys „Corriere della Sera“, B. Johnsonas šį planą vysto jau ilgiau nei mėnesį, idėją jis pristatė ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai viešėjo Kyjive balandžio 9-ąją.

Skubiai paprašius Ukrainos pareigūnams, JAV ruošiasi siųsti pažangias ilgo nuotolio raketų sistemas į Ukrainą, CNN pranešė keli pareigūnai. JAV prezidento Joe Bideno administracija linkusi siųsti sistemas kaip dalį didesnio karinės ir saugumo pagalbos paketo Ukrainai, apie kurį ketinama paskelbti kitą savaitę.

Rusijos teismas patvirtino sprendimą atleisti 115 Nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) narių, apskundusių jų pašalinimą iš tarnybos, kai šie gvardiečiai atsisakė dalyvauti Maskvos invazijoje į Ukrainą. Ši byla atrodo esantis pirmasis oficialus patvirtinimas, kad kariai atsisako dalyvauti Rusijos karinėje kampanijoje Ukrainoje, pradėtoje vasario 24 dieną.

Rusijos deputatas Aleksejus Žuravliovas Rusijos valstybinės televizijos eteryje atkreipė rusų dėmesį, kad NATO padeda rengti Ukrainos karius naudotis jų ginklais bei teikia šaliai moderniausią ginkluotę. O to, ką šiuo metu turi ir kare naudoja Rusija, gali paprasčiausiai neužtekti. Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas Kremliaus kontroliuojamo kanalo „Rossija 1“ laidoje tvirtino, kad Rusijai kare Ukrainoje nepakaks turimų pajėgumų.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį viešėdama Kijeve sakė, kad po įsiveržimo į Ukrainą Rusijai prireiks dešimtmečių, kad pataisytų savo reputaciją pasaulyje. Per spaudos konferenciją su Ukrainos vyriausybės vadovo Denysu Šmyhaliu Suomijos premjerė pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą „lūžio tašku“ Europai. Pasak jos, šis karas „iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką ir mūsų požiūrį į Rusiją“. „Pasitikėjimas prarastas ištisoms kartoms“, – sakė S. Marin.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos kuria naują operatyvinę vadovybę, nes baiminasi galimo karo šalies teritorijoje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos Federacijas bando panaikinti Vakarų sankcijas per šantažą – pasitekdama dėl grūdų trūkumo kilusią maisto krizę bei pabėgėlius. „Yra du pirštai, kuriuos jie įkišo į Vakarų ginklo vamzdį. Pirmasis yra pabėgėliai, susiję su maisto krize, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, kurie daugiausia priklauso nuo maisto iš Ukrainos.

Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip bataliono „Azov“ karys, gulėdamas ant žemės ir filmuodamas save, užfiksavo prie pat jo įvykusį raketos smūgį. Nežinia, kur ir kada filmuotas šis vaizdo įrašas. Tačiau ant kario uniformos matyti „Azov“ emblema. Panašu, kad karys guli apkasuose. Vaizdo įrašo pradžioje jis trumpai pasikalba per raciją, o tuomet matyti, kaip jis išgirsta atskriejančią raketą, kuri smogia visai šalia jo apkasų, tačiau nepanašu, kad būtų jį sužeidusi.

Rusija neatsisako tikslo užimti Kyjivą ir vis dar tiki savo pergale kare, sako Latvijoje veikiančio naujienų portalo „Meduza“ šaltiniai, artimi Kremliui. Jie yra įsitikinę, kad ukrainiečius Rusijai vis tiek pavyks sutriuškinti ir mano, kad tai įvyks iki rudens. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:50 | Zelenskis: padėtis Donbase labai sudėtinga Savo kasdieniniame kreipimęsi į ukrainiečius, Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis Donbase išlieka sudėtinga.

Maskva yra pasirengusi „svariai prisidėti“ prie pasaulinės maisto krizės grėsmės sprendimo, jei Vakarai panaikins Rusijai dėl Ukrainos įvestas sankcijas, pareiškė Prezidentas Vladimiras Putinas, rašo BBC. Apie tai V. Putinas kalbėjo per telefoninį pokalbį su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi.

Tris mėnesius nuožmų Rusijos puolimą atlaikanti Ukraina veliasi į žodžių mūšį su Putinui palankiais politikais. Buvęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius pareiškė, kad būtina kuo skubiau su Rusija derėtis dėl taikos, ir net atiduoti dalį Ukrainos teritorijų, kad karas būtų užbaigtas. Apie taikos derybas su nuolaidomis Rusijai jau kalba ir kai kurios Europos šalys.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės ketvirtadienį didele balsų dauguma priimta rezoliucija griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas. Kasmetinėje PSO asamblėjoje 88 balsais prieš 12 buvo priimta rezoliucija, kurioje Rusija raginama „nedelsiant nutraukti bet kokius išpuolius prieš ligonines“ ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas.

Vakarai privalo užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų nugalėtas Ukrainoje, ir turi toliau nepaliaujamai remti Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Rusija perkelia sparnuotųjų raketų „Iskander“ paleidimo įrenginius į Baltarusijos Lunineco miestą Bresto srityje, praneša „UNIAN“. Apie tai, pasak naujienų agentūros, per spaudos konferenciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas. Kartu jis pažymėjo, kad Voluinės ir Polesės operatyvinėse teritorijose neaptikta jokių priešo puolamųjų grupių formavimosi požymių. „Tuo pat metu (priešas – aut. past.

Diplomatas Borisas Bondarevas, atsistatydinęs iš Rusijos misijos prie JT Ženevoje patarėjo pareigų, BBC sakė baiminantis dėl savo saugumo, tačiau dar neapsisprendė, ar prašys politinio prieglobsčio užsienyje. Pirmadienį Bondarevas paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė Ukrainos karą prieš Rusiją. Antradienį Bondarevo atsistatydinimą pakomentavo Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuškenka teigia, kad Rusijos karinės pajėgos į Donecką iš Mariupolio ligoninės atgabeno pavogtą įrangą ir pristatė ją kaip Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ dovaną. „Donecke į Kalinino klinikos chirurgijos skyrių buvo pristatyta dar viena iš Mariupolio ligoninės pavogtos chirurginės įrangos partija. Šį kartą, skirtos anestezijai.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pagrasino Lenkijai, kad po karo Ukrainoje, naujas taikinys gali būti ši šalis. Jis paragino Lenkiją susirinkti savo ginklus ir pajėgas bei teigė galintis per kelias sekundes parodyti šaliai, ką gali. Į tokias jo kalbas sureagavo Ukrainos reperis ir prodiuseris Potapas. Ukrainos reperis ir prodiuseris Potapas juokėsi iš Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, skelbė unian.net.

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigia, kad Rusija vis dar tikisi perimti Ukrainos sostinės kontrolę. „Aišku, kad tai ne speciali karinė operacija, kaip teigia Rusija, o karas, vienas didžiausių nuo Antrojo pasaulinio karo“, – Davose ketvirtadienį kalbėjo V. Klyčko. „Per didžiulį mūšį Ukrainos rytuose žuvo tūkstančiai žmonių, tarp jų ir daug vaikų, – teigia Klyčko.

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti pasaulinę recesiją, perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas. Jis pabrėžė, kad ketvirtos pagal dydį pasaulio ekonomikos – Vokietijos – augimas jau gerokai sulėtėjo dėl smarkiai pabrangusių energijos išteklių, ir pridūrė, kad trąšų gamybų apimčių mažinimas gali pabloginti padėtį kitose šalyse. „Jei pažvelgtume į pasaulio BVP.

NATO šalys neoficialiai susitarė netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų – tankų ir karinių lėktuvų, – baimindamosios, kad Rusija šių ginklų tiekimą galėtų palaikyti tiesioginiu įsitraukimu į karą. Apie tai skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. Naujienų agentūros teigimu, NATO šalys tokį neoficialų susitarimą pasiekė norėdamos sumažinti tiesioginio karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO šalių riziką.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščycia tvirtina, kad Lenkija ruošiasi galimam Rusijos puolimui. Tiesa, ar toks puolimas įvyks, jo teigimu, priklauso tik nuo Rusijos. „[Lenkija] atnaujino gynybos įstatymą, padidino gynybai skirtą biudžetą ir teritorinės gynybos apimtį, kariuomenei perka modernių rūšių ginkluotę“, – interviu BBC sakė A. Deščycia, skelbia UNIAN. „Ar Rusijos Federacija puls Lenkiją, jau yra Rusijos klausimas. Bet tai gana tikėtina“, – pridūrė ambasadorius.

Italija, Vengrija ir Kipras paragino Europos Sąjungą aiškiai pareikšti paliaubas Ukrainoje ir taikos derybas su invaziją pradėjusia Rusija. Taip išreiškiamas prieštaravimas kitoms Aljanso narėms, pasiryžusioms laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu prieš kitą viršūnių susitikimą.

Vienoje iš propagandinių Kremliaus televizijos laidų nuskambėjo dialogas, kuriame rusai kaltina Vakarus dėl to, kas vyksta Ukrainoje, sakydami, kad būtent dėl Vakarų kaltės ukrainiečiai vaikai nebeturės tėvų ir namų.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius mano, kad Ukrainos kariuomenė tam tikrais klausimais pralaimi Rusijos kariuomenei. Visų pirma jis atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su rezervų kaupimu. Maža to, pačioje Ukrainos visuomenėje imamas jausti susiskaldymas. „Rusijos kariuomenei pralaimėjome pagal tempą. Jie rezervus kaupė anksčiau nei mes. Atsiliekame, o tai labai apsunkina situaciją fronte.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skybyckis pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos kuria trečią gynybos liniją okupuotose pietų Ukrainos teritorijose. Tai, jo teigimu, reiškia, kad jie ten ruošiasi likti ilgam. Pasak V. Skybyckio, pirmuoju etapu Rusijos pajėgos buvo įsitvirtinusios strateginiuose objektuose – užtvankoje, hidroelektrinėje, o nuo gegužės pradžios pradėjo stiprinti gynybą, skelbia UNIAN.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos užėmė apie 95 proc. Luhansko. Dar prieš kelias dienas užimtų teritorijų mastas siekė 90 proc. Jis pažymėjo, kad padėtis Donbase yra „labai bloga“. Anot S. Haidajaus, Luhansko srities apšaudymas nesiliauja, rusų pajėgos naikina ištisas gyvenvietes, todėl Ukrainos kariškiai turi trauktis užimti naujas pozicijas, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad šalies pietūs bus išvaduoti tada, kai Rusija išnaudos ir praras savo puolamąjį potencialą, o vėl Ukraina sukaups pakankamai pajėgų. Pasak jo, tai tikrai yra ne dienos ir ne mėnesio, tačiau ir ne metų klausimas.

Krizei sekant krizę, pasaulio ekonomika artėja prie bedugnės krašto, rašo portalas CNN.   Davose (Šveicarija) prasidėjus pirmajam nuo 2020 m. Pasaulio ekonomikos forumui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad ekonomika susiduria su „galbūt didžiausiu išbandymu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“. „Susiduriame su potencialia nelaimių sandūra“, – pareiškime sakė TVF valdančioji direktorė Kristalina Georgieva.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti „ant to paties grėblio“ ir nešvelninti sankcijų, įvestų Maskvai po invazijos į Ukrainą. Taip ji trečiadienį teigė interviu delfi.lt komentuodama užstrigusias Europos Sąjungos (ES) derybas dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai bei Pasaulio ekonomikos forume Davose buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio nuskambėjusį pasisakymą, jog Ukraina dalį teritorijos turi atiduoti Rusijai.

Pasaulis privalo tęsti Rusijos izoliacijos ir spaudimo politiką, susitikime su JAV Kongreso narių delegacija trečiadienį teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Jos teigimu, Europos ir pasaulio saugumo architektūrai vis dar išlieka didelė grėsme, kurią dar labiau didina kalbos apie nuolaidas Rusijai ar siūlymai karo problemas spręsti Ukrainos sąskaita, be to, svarbu ir toliau ginkluoti Ukrainą.  „Pasaulis negali leisti įsigalėti tokiam požiūriui.

Rusai grobia karo išvargintus ukrainiečių vaikus ir veža į Rusiją. Ukrainos institucijos skaičiuoja, kad okupantai išvežė jau beveik 230 tūkstančių vaikų, esą rusai vaikus naudoja kaip propagandos žaislus – sako, kad juos gelbėja, o iš tikrųjų nori rusifikuoti.  Taip pat rusai, nepaisydami jokių tarptautinių konvencijų jau planuoja savo šalyje pakeisti tvarką, pagal kurią įvaikinti ukrainiečių vaikus būtų itin paprasta.

Lietuva siunčia dar daugiau ginkluotės Ukrainai – šarvuotų transporterių, karinių sunkvežimių, išminavimo visureigių už daugiau nei 15 milijonų eurų. O Kyjivas skelbia, kad Rusija įžengė į aktyviausią iki šiol puolimo etapą. Įnirtingiausi mūšiai dabar vyksta dėl Severodonecko. Padėtis ten esą prastėja su kiekviena valanda, nes Rusijos kariai užima vis daugiau teritorijos ir visiškai naikina miestą. Pirmosios žinios ir iš rusų rankose atsidūrusio „Azovo“ pulko vado.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už „revoliucingus“ sprendimus paremti Kyjivą. „NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D. Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pareiškė pradėsianti daugiau nei 100 milijonų frankų (98 mln. eurų) turto konfiskavimo iš buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimo bendražygio procedūrą. Šveicarijos valdančioji Federalinė taryba pareiškė teikianti paramą Ukrainai, nes bandydamas konfiskuoti lėšas Kyjivas susiduria su „tam tikrais sunkumais“. Šią procedūrą apsunkina karas. Tačiau taryba patikino, kad šis žingsnis nesusijęs su šiais metais Rusijai įvestomis sankcijomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo užfiksuotas besilankantis vienoje Maskvos ligoninėje. Pranešama, kad režimo lyderis čia atvyko paspausti rankų jo taip vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje dalyviams. Kaip praneša „Sky news“, V. Putinas apsilankė Mandriko karinėje klinikinėje ligoninėje Maskvoje. Čia jis lankė per karą Ukrainoje sužeistus karius. Nuotraukose matyti, kad kartu su V. Putinu į ligoninę vyko šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Maskvos planas Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę pažeidžia tarptautinę teisę, trečiadienį pareiškė Kyjivas ir apkaltino Kremlių „nusikalstamu“ elgesiu. „Neteisėtas pasų išdavimas... yra Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų šiurkštus pažeidimas“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba, taikomą į kariuomenę norintiems įstoti asmenims, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje. Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.

Iš Ukrainos grįžo pirmoji Lietuvos pareigūnų grupė, dalyvavusi tiriant karo nusikaltimus šioje šalyje. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, Lietuvos prokuratūros, policijos, kriminalistinių tyrimų centro ir teismo medicinos tarnybos atstovai su Ukrainos pareigūnais keliavo į įvykių vietas, dalyvavo ekshumuojant žuvusiuosius, fiksuojant sugriautus daugiabučius, maldos namus, remonto dirbtuves ir kitus civilius objektus.

Europos Sąjunga trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes apeiti sankcijas ir sudarytų sąlygas konfiskuoti jų turtą, kad iš jo būtų galima finansuoti karo draskomos Ukrainos atstatymą. „Kol Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, svarbiausia, kad ES ribojamosios priemonės būtų visiškai įgyvendinamos, o šių priemonių pažeidinėjimas negalėtų atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos (EK) pareiškime.

Likimo ironija, bet Kirgizijos Tian Šanio kalnyne esančioje Vladimiro Putino viršukalnėje dabar plevėsuoja Ukrainos vėliava, o tai įrodantis vaizdo įrašas žaibiškai plinta socialiniuose tinkluose. Kol kas neaišku, kas yra atsakingas už šį antausį Rusijos diktatoriui, rašo „Unian“. Vladimiro Putino viršukalnė – kalnų viršūnė, esanti Kirgizijos Ču srityje, Tian Šanio kalnyne.

Buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas bei Donecko separatistų „gynybos ministras“ Igoris Girkinas (Strelkovas) pasmerkė Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą. Jo teigimu, Rusijos vykdomas karas, kurį jie vadina „specialiąja karine operacija“, visiškai žlugo. Ukrainoje teroristu dėl savo separatistinės veiklos Donbaso regione laikomas I. Girkinas savo nufilmuotame monologe keikė tai, kaip Rusija vykdo invaziją į Ukrainą.