kapinės

Panevėžio rajone esančiame Dembavos kaime iš kapinių pavogta lentelė karo aukoms atminti, trečiadienį pranešė Panevėžio apskrities policija. 1948 metais gimusi moteris policijai pranešė, jog Pirmojo pasaulinio karo aukoms skirtoje kapavietėje sulaužyta medinė tvorelė. Be to pastebėta, kad nuo paminklo karo aukoms atminti pavogta juodo akmens informacinė lentelė. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kapo išniekinimo.

Vienišų žmonių daugėja, o po mirties jų kapų prižiūrinčių žmonių kaskart vis mažiau. Bent jau tokias išvadas skelbia kai kurie vienuoliai, tai pastebi ir laidojimo įmonių atstovai. Tiesa, kartais paaiškėja, kad į vienišų žmonių sąrašą pakliūva ir tie, kas turi giminių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, nesigiminiuoja ir jau apie buvusių artimųjų kapų priežiūrą tikrai negalvoja. O štai ladojimo paslaugų verslininkai nesnaudžia.

Moteris, apsilankiusi vienose Airijos kapinėse, pakraupo, pamačiusi, ką čia išdarinėja vaikinas su mergina. Ji patyrė šoką, pričiupusi juos pačiame intymiausiame vaizdelyje – užsiiminėjant seksu. Anonime išlikti norėjusi moteris kreipėsi į Airijos naujienų portalą „Irish Central“. Atsiuntusi užfiksuotą vaizdo įrašą kapinėse, moteris tikino, kad nufilmavusi tokį vaizdą ji norėjo sugėdinti porelę ir visiems parodyti, kad užsiimti seksu nereiktų tokiose vietose kaip kapinės.

Visų Šventųjų dieną, Kauną apgaubus sutemoms, kapinėse ryškiai sužibo tūkstančiai uždegtų žvakelių. Nušvitę kapinės sukūrė įspūdingą reginį, kurį užfiksavome iš paukščio skrydžio. Penktadienio vakarą, po Visų Šventųjų dienos paminėjimo, „Kas vyksta Kaune“ nufilmavo žvakių jūrą Romainių kapinėse iš viršaus. Romainių kapinės laikomos vienomis didžiausių Kaune ir yra padalintos į dvi dalis.

Lietuvoje prasidėjo kapinių apgultis. Visų Šventųjų dieną gyventojai masiškai lanko artimųjų kapus. Kol vieni eismo spūstyse šalia kapinių apsišarvavo kantrybe ir laukė, kiti nusprendė pažeidinėti kelių eismo taisykles. Vieniems dėl kantrybės stokos, neatsargus elgesio teko aiškintis policija, kitiems nepavyko išvengti skaudžių avarijų. Visų šventųjų dieną nusigauti į šalia sostinės įsikūrusias Karveliškių kapines – sudėtinga užduotis.

Jei dar niekada nesilankėte kapinėse, turbūt svarstote, kaip jose reikėtų elgtis. Gali būti sunku susitvardyti ir išlikti ramiems, kai esate tarp daugelio žmonių kapų.  Bet problemų neturėtų kilti, jei tik elgsitės pagarbiai ir nekelsite balso. Tačiau yra keletas dalykų, kurių jokiu būdu negalima daryti kapinėse, jokiomis aplinkybėmis, rašoma cochranfuneralhomes.com. Juos reikėtų žinoti prieš dalyvaujant laidotuvėse.

Šalies savivaldybės neatsigina žmonių prašymų kapinėse išpjauti medžius. Žmonės skundžiasi, kad šakos, lapai ar spygliai teršia kapus, tad medžiais būtina atsikratyti. Ir nors tik nedidelė dalis prašymų patenkinama, etnologai piktinasi, kad Lietuvoje tuoj bus išnaikintas kultūrinis kraštovaizdis. Esą senovėje be medžių nebuvo nė vienų kapinių, o dabar jau apaugusias medžiais pamatyti retenybė.

Artėja kapinių lankymo laikas – jei planuojate ieškoti kokio nors konkretaus kapo, nesvarbu, kokio senumo ir kurioje pasaulio vietoje, prieš imantis šios veiklos reikėtų apsvarstyti keletą labai svarbių dalykų, rašoma familyhistorydaily.com. 1. Kapines ne visuomet lengva rasti ir į jas patekti Pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis ieškant giminaičių kapų – tai išsiaiškinti, kuriose kapinėse žmogus yra palaidotas.

Kapinės gali būti arba užburiantis visuomenės istorijos paminklas, arba šiurpą keliantis sodas, kuriame gyvena mirtis. Laidojimo tradicijos keičiasi, ir pomirtinės apeigos paprastai patikimos šių paslaugų teikėjams, o ne mirusiojo šeimai, todėl mirtį labiau nei kada nors anksčiau supa paslapties aura, rašoma icysedgwick.com. Tačiau kapinių prietarai vis dar gajūs, net ir šiais laikais. Atviri kapai jau savaime yra bloga lemiantis ženklas.

Vėlinių laikotarpiu iš kapinių išvežama šimtai tonų atliekų. Didžioji jų dalis – žvakių indeliai. Kiekius gal sumažintų rūšiavimas, tačiau žmonės to nedaro, mat yra įsitikinę, kad nesudegusios žvakės indelius užteršia ir šie, esą, perdirbimui nebetinkami. Žvakių gamintojai tvirtina, jog tai mitas. Klaipėdos kapinėse sujudimas. Geras oras ir artėjančios Vėlinės čia suginė masę žmonių. Vieni tvarko kapus, kiti jau dega žvakutes. Ir ne po vieną.

Dažnai nešame gėles ant kapų, tačiau ar susimąstome, kokia yra tikroji jų reikšmė? Šiandien pateikiame jums sąrašą populiarių kapinių gėlių ir atskleidžiame tikrąją jų reikšmę. Lelijos Lelijos dažnai siejamos su laidotuvėmis, greičiausiai dėl šių gėlių grožio ir paprastumo jos laikomos šiai progai tinkamiausiomis. Lelijos sukelia ramybės ir taikumo jausmus. Šios gėlės simbolizuoja mintį, kad žmogaus siela yra sugrįžusi į tyrumo būseną.

Vėlinių išvakarėse Vilniaus savivaldybė vėl rengia akibrokštą – viename kape ruošiamasi laidoti beveik septyniasdešimt mirusiųjų. Nuo pernai lapkričio rinktos ir lentynose saugotos kapsulės su benamių, vienišų žmonių ir naujagimių pelenais, pasak valdininkų, bendrame kape atsiduria tik todėl, kad miestui ir vėl trūksta vietos laidoti benamius ar likimo nuskriaustuosius atskirai. Dėl tokių sprendimų piktinasi ir dvasininkai, ir senosios kultūros žinovai, ir kapinėse artimuosius lankantys žmonės.

Vėlinės jau ne už kalnų, o parduotuvėse jau visą mėnesį vyksta prekyba kapų žvakėmis. Ir veikiausiai retas susimąsto, kad visa šita masė – milijonai žvakių galiausiai atsidurs šiukšlių konteineriuose ir jas bus ne taip ir paprasta perdirbti. Kapų tvarkytojai jau dabar su siaubu laukia vėlinių šiukšlyno, o aplinkosaugos ekspertai pataria, kaip ne tik pagerbti mirusiuosius, bet ir padėti gamtai. Jau šią savaitę bus Vėlinės – visų Mirusiųjų atminimo diena.

Artėjant Vėlinėms floristai raitojasi rankoves – gėlių kompozicijas kuria ir iš džiovintų kankorėžių, ir iš medžiaginių gėlių. Mat pirkėjai kasmet tampa vis reiklesni, reikalaujantys originalumo. Kompozicijų kūrėjai pastebi naujovę – šiemet žmonės renkasi didesnes puokštes. Mat mirusiojo artimieji gėles ant kapo deda nuo visos giminės, o ne kiekvienas atskirai, kaip būdavę iki šiol.

Jau visai netrukus žmonių keliai nukryps į kapines. Bus minima Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos, iki kurių liko vos savaitė. Žvakių liepsnomis vėl bus apšviesti kapai. Įdomu sužinoti, kada Lietuvoje prasidėjo žvakių deginimo mada ir kokios tendencijos vyravo. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir etnologas Jonas Mardosa. Iki Vėlinių ir Visų Šventųjų liko tik savaitė. Žmonės jau keliauja į parduotuves ir dažnas perka žvakutes.

Artėjant mirusiųjų dienai – Vėlinėms, miestų kapinės sulaukia savanoriškų talkininkų. Daryti gerą darbą – grėbti ir rinkti lapų šiemet į kapines veržiasi ir nuteistosios. Kalėjime sėdinčios moterys sako, kad jau negalinčios tvarkyti savų kapų, tai bent jau patvarkančios svetimus. Senosios Panevėžio kapinaitės esančios visai šalia Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios uždarytos jau beveik 6 dešimtmečius, tačiau prieš Vėlines jose netrūksta šurmulio.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Šiaulių kapinėse trečiadienio rytą moterį prispaudė užgriuvęs antkapis, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).  Antkapis ant moters kojos nukrito K. Donelaičio gatvėje, miesto kapinėse. Atvykus ugniagesiams praeiviai jau buvo suteikę pagalba nukentėjusiajai, antkapį nukėlė. Moteris dėl kojos sužalojimų išvežta į gydymo įstaigą.

Trečiadienio rytas Vilniuje paženklintas avarija. Sukilėlių gatvėje automobilis įvažiavo į tvorą ir nuvertė kelis Rasų kapinių antkapius.  Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalinasi vaizdais iš Sukilėlių gatvės, kur prie pat Rasų kapinių automobilis neišvengė susidūrimo su tvora ir keliais antkapiais.   Naujienų portalo tv3.lt duomenimis po susidūrimo automobilis įstrigo. Įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai. Kelis kartus buvo bandoma ištraukti automobilį nesėkmingai.

Nors iki Vėlinių beveik visas mėnuo – prekybininkai raitoja rankoves: ir prekybos centruose, ir turgavietėse lentynos pilnos vėlinių žvakių. Kasmet dvasinininkai prašo jomis neapkrauti mirusiųjų kapų, tačiau pardavėjai vis tiek skaičiuoja, kad kasmet jų parduoda milijonus. Kovojantys už švarią aplinką ragina žmones rinktis tokias žvakutes, kurios tiktų perdirbimui.  Vilnietė Nadežda viename prekybos centrų į krepšį krauna dešimtis vėlinių žvakučių.

Ketvirtadienį, spalio 3 dieną, apie 10.50 val., Švėkšnos kapinėse rastas 34 metų vyro kūnas. Apie tai informavo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Ekspertai tiria mirties priežastį.

Tauragės rajone, Papušynės kaimo kapinėse, trečiadienio popietę mirė duobę laidotuvėms kasęs vyras. Kaip BNS sakė vietos policijos atstovė Greta Kęsminaitė, du duobkasiai kasė duobę laidotuvėms, jie keitėsi kas 15 minučių. Vienas vyras nuėjo parūkyti, o grįžęs duobėje rado susmukusį kolegą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad dviejų metrų gylio duobėje buvusiam vyrui pasidarė bloga.

Prie Tuskulėnų masinės kapavietės penktadienį susirinko dešimtys žiauriai sovietų okupantų nužudytų laisvės gynėjų artimųjų. Broliai, seserys, seniai užaugę vaikai ir kiti giminės neslepia jaudulio ir ašarų, prabilę kokiais brutaliais būdais sovietai niekino ir žudė jų šeimos narius, kovojusius už Lietuvos laisvę. Živilė, Jūratė, ir Jaunius žengia į Tuskulėnų kolumbariumą pagerbti prieš septyniasdešimt penkerius metus žiauriai nužudyto savo tėvo kapitono, partizano Igno Vyliaus atminimo.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.

Neįprasta situacija Šiauliuose – prieš du mėnesius mirusi miesto poetė iki šiol nepalaidota. Šiaulių poetės, prozininkės Janinos Jovaišaitės palaikų pelenai iki šiol neišvežti iš laidojimo namų, nes planuotas laidotuves stabdo biurokratiniai keblumai. Lietuvos rašytojų sąjungai priklausiusi poetė pageidavo būti palaidota Senosiose miesto kapinėse, šeimos kriptoje. Tačiau kapinės uždarytos ir paskelbtos kultūros paveldu.

Lietuvoje nuo šiol galima mirusiojo pelenus laidoti ne tik į žemę ar kolumbariumą, bet ir išbarstyti ant žemės. Mat jau yra pirmasis tokioms apeigoms skirtas žemės plotas. Ir jis – Vilniaus Liepynės kapinėse. Tiesa, nors čia savo artimųjų pelenus gali barstyti kas nori ir kada nori, valdininkai suka galvas, kaip reiks šį unikalų kapinių sklypą prižiūrėti. O kunigai iš viso nesupranta, kam reikėjo skirti tokį žemės sklypą.

Šventosios miške – paminklai, kryželiai, žvakės ir dirbtinės gėlės. Čia kažkas įrengė nelegalias gyvūnų kapines. Apie jas vietos valdžia ilgą laiką nė nenumanė. O dabar valdininkai sako aiškinsis, kam skIrti kelis šimtus siekiančias pinigines baudas už viešosios tvarkos pažeidimus. Na, o gyvūnų mylėtojai prašo ne ką nors bausti, o verčiau pajūryje įrengti oficialias kapinaites jų augintiniams. Tarp aukštų medžių, Šventosios miške, iš tolo šviečia ryškiaspalvės dirbtinės gėlės.

Surasti artimųjų kapus ir Klaipėdos kapinėse padės išmanieji telefonai. Į specialią paiešką tereikės įvesti velionio vardą, pavardę ar mirties datą. Telefono ekrane pasirodys ne tik maršrutas per kapines, bet ir ieškomo velionio kapo nuotrauka. Jei ši kam nepatiks, ją galės pakeisti kita. Tokia kapinių skaitmenizavimo paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Klaipėdiečiai Aleksandras ir Jelizaveta pasakoja, kartą ilgai klaidžioję kapinėse.

Pasak antkapių specialistų, net ir laidojimo vietos turi savo madas. Juoda žemė, gvazdikai ir didelis paminklas velioniui kapavietėse tampa retenybe. Šiuo metu kapinėse – naujos tendencijos. „Jis matot pas mus buvo labai tvarkingas visą laiką. Jis giedojo bažnyčioj chore, visą laiką švarus, apsivilkęs", – teigė pašnekovė.

Prienų rajone, Ivoniškių kaime, iš kapinių pavogta autorinė bronzinė statula. Anot Alytaus policijos, apie vagystę pranešė 1962 metais gimęs vyras. Nuotolis siekia 2,5 tūkst. eurų.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Tokiu atveju nenustebkite, jei atėję po dvejų metų toje vietoje rasite palaidotus visiškai svetimus žmones. Mat neprižiūrimi kapai, valdžios sprendimu, po dvejų metų bus perduodami tiems, kas norės juos prižiūrėti, o vėliau ten ir palaidoti savo artimuosius. Tiesa, savivaldybės kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip tai bus įgyvendinta. Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ darbuotoja Alina sako per kelias dienas įbedanti jau keturioliktą įspėjamąją lentelę.

Skandalas Varėnos rajone, Perlojos kapinėse, – atėję aplankyti artimųjų kapų, žmonės rado išdaužytus paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis, vietiniai nustėro, mat pasidarbavo čia ne vandalai ar audra, bet profesionaliu medžių pjovimu besigyrusi įmonė. Įpykę perlojiškiai neketina sėdėti rankų sudėję, jie žada kreiptis į teismą ne tik dėl materialinės, bet ir dėl moralinės žalos atlyginimo.

Artėjanti Motinos diena tuština gėlių pardavėjų atsargas. Pasirodo, kapinėse taip populiarios našlaitės bent jau sostinėje pastarosiomis dienomis tapo kone deficitinės. Žmonės perka jau net ne vienetais, o dešimtimis dėžių. Mamų kapų tvarkytojų gausumu pastarosiomis dienomis stebisi ir kapines priežiūrinčių įmonių atstovai, vos spėjantys vežti šiukšles. Vos sulaukusi lietaus, Karveliškių kapinėse pluša vilnietė Janina.

Maestro Stasio Povilaičio gyvybė užgeso 2015 metais. Prieš ketverius metus anapilin iškeliavęs tekstų autorius ir legendinis dainininkas iki šiol gyvas gerbėjų širdyse. Jo muzika nebus pamiršta dar ilgus metus. Akivaizdu, kad gerbėjai maestro ilgisi iki šios dienos. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja, apsilankiusi Palangos kapinėse, rado S. Povilaičio kapą ir suskubo jį nufotografuoti, mat vis dar ilgisi jo dainų, balso ir charizmos, kuria visada maestro išsiskyrė iš kitų.

Šiaulių kapinėse susimušė dvi moterys ir vyras. Incidento dalyviai buvo blaivūs. Pasak policijos, šeštadienį, 13.30 val. Šiaulių Ginkūnų kapinių automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko konfliktas. Demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje tarpusavyje susimušė dvi moterys, gimusios 1989 metais ir 1969 metais bei vyras, gimęs 2000 metais. Kaip vėliau paaiškėjo, visi jie buvo blaivūs.

Į kovą su Karveliškių kapinėse apsigyvenusiomis stirnomis stojanti Vilniaus savivaldybė užsimojo amžino poilsio vietą aptverti specialia tvora. Tiesa, nors darbai dar nebaigti, 180 tūkst. eurų kainuosiančią tvorą jau tenka remontuoti. Dabar stirnos blaškosi po kapines ir mėgina į laisvę ištrūkti su visa tvora, tad ją dažnai apgadina. Gamtinininkai nesupranta, kodėl prieš aptveriant kapines iš teritorijos nebuvo išvaikyti laukiniai žvėrys.

Uostamiesčio kapinėse artimų kapus lankantys klaipėdiečiai nustėro pamatę, kaip atrodo už valstybės lėšas palaidotų, vienišų ar neatpažintų mirusiųjų kapai. Po žiemos kapavietės panašesnės į arimus, vietomis mėtosi ne tik statybinės atliekos, bet dar ir šiukšlės. Tuo metu pati savivaldybė tikrina, ar savo artimųjų kapus prižiūri patys gyventojai. Vos nutirpus sniegui, Lėbartų kapinėse atsivėrė štai tokie vaizdai: čia – valstybės lėšomis sulaidotų klaipėdiečių kapai.

Rytų Prancūzijoje esančiose žydų kapinėse vandalai išniekino apie 80 kapų, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Netoli Vokietijos sienos Elzaso regione esančios Kvacenheimo gyvenvietės kapinėms padaryta žala pastebėta antradienio rytą, sakoma regiono saugumo biuro pranešime. Nuotraukose matyti ant išniekintų kapų mėlynais dažais užpurkšti nacistiniai simboliai.

Apsilankymai kapinėse, nepriklausomai nuo metų laiko, nėra itin jaukūs ir malonūs. Gana dažnai žmonės, žinodami, kad teks eiti į kapines, ima jaustis gana prastai.  Vis tik, prieš eidami į kapines, turėtumėte žinoti, kada geriausias laikas jose apsilankyti ir kada geriau vengti apsilankymo ten.  Taigi, būrėjai ir aiškiaregiai, kurie itin mistifikuoja apsilankymus pas mirusiuosius, ragina susilaikyti nuo apsilankymo šiuo metu.

Kasmet žiniasklaidoje pasklinda kalbos, kur vienaip ar kitaip kartojama: draudžiama bet kur barstyti artimųjų pelenus, nes tai draudžia valstybės įstatymai. Tačiau įdomiausia tai, kad įstatymuose toks draudimas konkrečiai neįvardijamas, o dėl jo ginčijasi net specialistai.

Nemaloni Plungės gyventojų akistatos su pareigūnais istorija akimirksniu išplito socialiniame tinkle „Facebook“. Susiklostė tokia situacija, kad į kapines atvykusiems žmonėms dėl gausaus sniego nebeliko vietos, kur palikti savo automobilius. Todėl nedidelėje aikštelėje dalį transporto priemonių teko statyti pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Konkrečiu atveju buvo užstatytas tarnybinis policijos pareigūnų automobilis.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Juozas. Vyras pasakoja, kad jam ant širdies guli svetima kaltė. Anapilin išėjusios Juozo tetos kapas jau du metus stovi apleistas ir netvarkytas. Juozas sako, kad dėl visko kalta mirusios tetos marčia, kuri tapusi teisėta senolės slaugytoja suskubo susitvarkyti su jos turtais – teta kone viską testamentu paliko jai. Juozas bandė domėtis ar viskas su palikimo buvo teisėtai padaryta, tačiau gavo tokį atkirtį, kokio nesitikėjo.

Kapinės tikrai nėra maloni pasibuvimų vieta, tačiau kažkam tai tapo tikra scena pasirodymui. Socialiniuose tinkluose it virusas plinta vaizdo įrašas, kuriame 22 metų studentė Anna nusprendė būtent tokioje vietoje surengti projektą. Mergina norėjo pavaizduoti vėją ir medžius, tačiau sulaukė ne pagyrų, o pajuokos. Iš merginos šokio tarp antkapių juokiasi milijonai žmonių. „Mes filmavome ten jau kurį laiką, tačiau praėjusį kartą mūsų niekas nepastebėjo. Dabar turėjome daug žiūrovų.

Prie Ąžuolų Būdos kaimo kapinaičių, Kazlų Rūdos savivaldybėje, vyrai stato naują tvorą. Iš tiesų, tą patį darbą daro jau antrą kartą. Tvora aplink kapines praeitą penktadienį buvo kone baigta, tačiau savaitgalį vagys tvorą išvogė. Iš viso nuardyta daugiau kaip šimtas metrų. Tiek, kiek ir buvo pastatyta. „50 elementų tvoros segmentų ir 47 kuolus. Tris paliko. – Nepajėgė išraut? – Sunku pasakyti. Gal sutrukdė“, – sakė darbų vadovas Laimis Baniulis.

Kas per Vėlines dega žvakutes, o štai Dzūkijoje esančiame Margionių kaime gyvas ir dar vienas, iš senovės atkeliavęs paprotys – per Vėlines deginti mediniUs kryžius. Prie bendro laužo susirenka visi margioniškiai, ir taip prisimenami tais metais išėjusieji anapilin. Tiesa, laužas liepsnoja net aštuonias dienas, mat be kryžių deginimo, Margionių kaimo gyventojai dar ir pasimeldžia. Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas.

Gilias tradicijas turinčią kapų priežiūrą Lietuvoje pastaruoju metu koreguoja pastaruoju metu itin pasikeitę žmonių poreikiai ir galimybės. Kapinių priežiūra besirūpinantys seniūnai ir kapinių priežiūros įmonių atstovai sako, kad dabar kapinėse jau įprasta tai, kas kažkada buvo nepriimtina – naudojami tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau lankyti kapus ir kuo paprasčiau juos prižiūrėti.

Kaip ir kiekviena vieta, taip ir kapinės turi savo etiketą. Nemažai žmonių tiki, kad šioje paslaptingoje vietoje, kuri yra susijusi su anapusiniu pasauliu, negalima daryti tam tikrų dalykų. Jau nuo senų laikų buvo tikima, kad tam tikri veiksmai kapinėse gali prišaukti nelaimių į namus, rašo magomagii.ru Šiame rusų portale save pristatantis magas Azalas pateikė dalykus, kurių negalima daryti, lankant giminaičių kapus. Pasak jo, tai gali prišaukti rimtų nelaimių.

Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienomis policija įspėja dėl suintensyvėjusio eismo ir prašo artimųjų kapų vykstančius lankyti gyventojus būti atidžius ir atsargius. „Daugelis žmonių vyks pas gimines, lankys artimųjų kapus, dėl to transporto priemonių srautai, palyginti su įprastais savaitgaliais, bus gerokai intensyvesni visuose šalies keliuose“, – įspėja Kelių policijos tarnyba. Kai kurios savivaldybės skelbia apie laikinus eismo ribojimus bei papildomą viešąjį transportą link kapinių.

Lietuvoje nyksta senosios Vėlinių tradicijos. Tokias išvadas skelbia etninės kultūros žinovai prieš Vėlines pastebėję, kad dažnas nė nežino, nei kaip tvarkyti kapus, nei kodėl ant jų lapkričio pirmą ir antrą dienomis degame žvakutes. Ir jau juolabiau dažnas nė nenutuokia, kad per Vėlines senovėje ne tik ypatingai prisiminti išėję anapilin, bet ir puoselėtos kitos tradicijos – deginti mediniai kryžiai ar net ruošti Vėlinių patiekalai.