jose manuelis barroso

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pradėjo aiškintis, ar jo pirmtakas Jose Manuelis Barroso nepažeidė Europos Sąjungos etikos normų įsidarbindamas JAV investicijų banke „Goldman Sachs“, kur patarinės Britanijos išstojimo iš ES, vadinamojo „Brexit“, klausimais. Savo laiške ES etikos komitetui, J.-C. Junckeris taip pat rašo, kad J. M. Barroso dabar Komisijos bus laikomas lobistu, o ne buvusiu EK pirmininku.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą, kurį sveikino kaip ambicingiausią kovos su klimato kaita tikslų iki 2030-ųjų planą, atveriantį kelią ateinančiais metais pasirašyti naują pasaulinę, Jungtinių Tautų remiamą sutartį dėl klimato. 28 šalių lyderiams per susitikimą Briuselyje pavyko įveikti didžiulius nuomonių skirtumus ir pasiekti susitarimą, kuriame, be kita ko, numatyta mažiausiai 40 proc.

Dešimtmetį Europos Komisijai vadovavęs Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) antradienį Europos Parlamente pasakė atsisveikinimo kalbą, kurios pasiklausyti atėjo nedaug įstatymų leidėjų, o iš tų, kurie visgi atėjo, jis sulaukė nevienareikšmių vertinimų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė EUobsever.

Apklausoms prieš Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės rodant, kad šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos maždaug susilygino, Jungtinė Karalystė (JK) pradeda rimtai svarstyti, kokie būtų „Taip“ pergalės padariniai. Jei Škotija nubalsuotų už nepriklausomybę, tai būtų pasaulinė sensacija, bet iš karto ji mažai ką pakeistų, išskyrus, galbūt, intensyvesnius raginimus britų ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) atsistatydinti.

Škotijos nepriklausomybės perspektyva Europoje kelia nuogąstavimus, kad bus išprovokuoti kiti separatistiniai judėjimai, tokiu metu, kai yra iškilusi grėsmė žemyno vienybei ir net jo sienoms, sako analitikai. Nacionalistai nuo Katalonijos iki Flandrijos Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės stebės su viltimi, bet Briuselis nervinasi dėl galimybės, kad gali suirti kokia nors didelė Europos Sąjungos (ES) narė, tokia kaip Jungtinė Karalystė.

Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovai pirmadienį pasveikino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri sekmadienio rinkimuose perrinkta antrajai kadencijai.

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) vadovavo euroskeptiškų politinių jėgų „žemės drebėjimui“ per Europos Parlamento rinkimus, kuris supurtė Senąjį žemyną. Anksti pirmadienį Europos Parlamento pateikti pirminiai duomenys parodė prieš Europos Sąjungą (ES) nusistačiusių partijų proveržio mastą.

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre savo šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai programą ir prioritetus pristato Graikija. Anot šios šalies premjero Antonio Samaro, Graikija ir visa ES buvo ties katastrofos riba, tačiau „Kasandros pranašystės neišsipildė“. „Graikija nebankrutavo. Prieš pusantrų metų mano šalis buvo ties katastrofos riba. Buvo kalbama, kad Graikija išeis iš euro zonos ir tai gali sukelti visos ES griūtį, tačiau tai neišsipildė.

Europos Sąjungoje nenumojama ranka nė į vieną kompromisą ar sprendimą, nes taip kuriami precedentai, viskas įaudžiama į bendrą istorijos audinį. 2013 metai politiniam gigantui iššūkių nepagailėjo – nuo naujos narės – Kroatijos prisijungimo iki Didžiosios Britanijos kritikos laisvam žmonių judėjimui, nuo euro zonos krizės valdymo iki Rytų partnerystės pirmūnės Ukrainos akibrokšto.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lemtingą ėjimą padarė lapkričio 9-ąją: tądien, po ne vienus metus trukusio meilikavimo ir kelių mėnesių pažadų bei grasinimų žarstymo jis kariniame aerodrome netoli Maskvos susitiko su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi. Kaip rašo naujienų svetainė "Spiegel Online International" (SPON), šis susitikimas buvo toks slaptas, kad rusai iš pradžių net neigė, kad jis apskritai įvyko.

Europos Komisijos vadovas Rusijos prezidentui pareiškė esąs susirūpinęs dėl vienašališkai pakeistų automobiliais gabenamų krovinių tranzito taisyklių, pranešė BNS šaltiniai Briuselyje. EK vadovas Jose Manuelis Barroso laiške Vladimirui Putinui išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinės Rusijos garantijų sistemos, kuri pradeda įsigalioti vietoj „TIR Carnet“, ypač jeigu naujoji sistema pakenktų Europos Sąjungos ir Rusijos ekonominiams santykiams.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) per istorinį vizitą išteklių turtingoje Mongolijoje sekmadienį gyrė jos virsmą iš sovietų satelito į ekonomikos ir demokratijos generatorių. J.M.Barroso, kuris yra pirmasis Mongolijoje apsilankęs Europos Komisijos pirmininkas, išreiškė susižavėjimą tuo, ką pavadino "nuostabiais pasiekimais" dėl ekonomikos augimo, demokratinės pažangos ir įstatymo valdžios.

 Europos Sąjunga (ES) palaikys buvusias sovietines respublikas, kurios nusprendė vystyti integraciją su Bendrija, o trečiosios šalys turėtų gerbti jų pasirinkimą, pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu). Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą apie garantijas šalims, kurios planuoja pasirašyti preliminarias asociacijos sutartis su ES per lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vyksiantį viršūnių susitikimą ir kurios dabar pat...

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ketvirtadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) priėmė politinį susitarimą dėl karštus ginčus provokavusio trilijono eurų biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. "Esu laimingas paskelbti, kad šiandien turime politinį susitarimą dėl ES būsimo biudžeto", - žurnalistams Briuselyje sakė J.M.Barroso.

Diskusijos tarp griežto taupymo ir ekonomikos skatinimo šalininkų atgijo po svarbiausio eurobiurokrato užuominų apie būtinybę keisti požiūrį į valstybių skolų krizę. Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso pareiškė: „Taupymo priemonės – savaime suprantamos, tačiau jų taikymas pasiekė maksimalią ribą ir trumpuoju laikotarpiu derėtų sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą.

 Per pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai teks daug darbo derinti teisės aktus, susijusius su 2014-2020 metų ES biudžetu, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Jis sakė tikįs, kad su Europos Parlamentu dėl biudžeto skaičių pavyks sutarti dar per Airijos pirmininkavimą, kuris baigsis birželio pabaigoje. Lietuva pusmečiui prie ES vairo stos liepos 1 dieną.

Europos Sąjunga beveik 1 mln. eurų, gautų kartu su Nobelio taikos premija, skirs nuo karo ir konfliktų nukentėjusiems vaikams. Europos Sąjungai šių metų premiją Nobelio komitetas skyrė už tai, kad ji į Antrojo pasaulinio karo suskaldytą žemyną atnešė daugiau kaip pusę amžiaus trunkančią taiką. Šis sprendimas sutiktas ir pagyromis, ir pajuoka. Kartu su premija šiais metais bus skirta ir maždaug 930 tūkst. eurų pinigų suma.

Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso vieši Mianmare, kur susitikęs su šalies pareigūnais pažadėjo 78 milijonų eurų paramą. Vakarai Mianmaru susidomėjo pastaraisiais metais, kai šalis ėmėsi demokratijos reformų. Apžvalgininkai prognozuoja, kad Mianmaras taps dar vienu Azijos tigru, tačiau žmogaus teisių aktyvistai nerimauja dėl etninių konfliktų ir išsikerojusio vaikų darbo. Chitui Ko vos trylika metų, tačiau jis jau nešioja akmenis, kurie sunkesni už jį patį.

Rumunija turi pasistengti pagerinti savo įvaizdį Europoje po vidinių politinių konfliktų, kurie kėlė grėsmę šalies stabilumui, Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso penktadienį sakė prezidentui Traianui Basescu. T. Basescu praėjusį mėnesį grįžo vadovauti Rumunijai. Vyriausybės vadovas ir prezidento T. Basescu varžovas Victor Ponta bandė jį nuversti nuo valdžios, surengdamas referendumą dėl apkaltos.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį pasipriešino bandymams apkarpyti kitų metų Europos Sąjungos biudžetą ir pabrėžė, kad tai prieštarautų planams skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, informuoja AFP. Europos valstybių ir vyriausybių vadovams skirtame laiške J. M. Barroso išsakė pasipiktinimą siūlymais planuojamą kitų metų biudžetą apkarpyti 5 mlrd. eurų.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Tikimasi, kad per viršūnių susitikimą Sankt Peterburge Europos Sąjungos (ES) pareigūnai darys spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui imtis griežtesnių veiksmų dėl Sirijos, skelbia BBC. ES narės nori, kad Rusija darytų spaudimą savo sąjungininkei Sirijai iš miestų atitraukti sunkiąją ginkluotę ir vykdyti Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos pasiuntinio Kofio Annano taikos planą.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasisakė prieš raginimus boikotuoti šią vasarą vyksiančias Europos futbolo čempionato rungtynes Ukrainoje. Pasak jo, sportas ir politika neturėtų būti siejami, skelbia „RIA Novosti“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę ne kartą grasino uždrausti šalies ministrams vykti į rungtynes Ukrainoje, o Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso taip pat žadėjo laikytis atokiai.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį tikino, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė, ir dar kartą paragino įsteigti vieningą, bendrą finansų sistemą, informuoja AFP. „Niekada nesakiau, kad krizė baigėsi“, – Europos Parlamento debatų metu teigė J. M. Barroso. Jis sakė, kad Europa dar turi pasiekti ilgalaikį atsigavimą, o tai įgyvendinti gali padėti euroobligacijos.

Jei šis straipsnis būtų apie konkrečią valstybę, geopolitiniai jos tikslai būtų nesunkiai nustatomi. Bet jis skirtas Europos Sąjungai (ES). Vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, kyla klausimas, kas yra ši sąjunga – tik politinių sprendimų priėmėja ar politinė kova dėl kiekvienos valstybės narės įtakos zonų nustatymo bei išsaugojimo ir pačios sąjungos ateities prognozavimo. Šios sąjungos gebėjimas modeliuoti politinius procesus priklauso nuo dviejų aspektų.

Europos Komisiją nustebino Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy grasinimai trauktis iš Šengeno zonos, praneša agentūra AP. Šiuo metu rengiama Šengeno sutarties reforma, kad būtų sustiprintas pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, pirmadienį pareiškė ES vidaus politikos komisarė Cecilia Malmstroem. Ji pabrėžė, kad derybos juda į priekį. Pasak komisarės, jei Prancūzija nuspręstų pasitraukti, tektų keisti ES sutartis.

Euro zonos žlugimas sunaikintų pusę Europos ekonomikos vertės, o tai nugramzdintų regioną į 1930-ųjų masto depresiją, perspėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo telegraph.co.uk. J. M. Barroso pažymėjo, kad 17 narių turinčios euro zonos arba 27 narių Europos Sąjungos (ES) žlugimo pradinė kaina siektų iki 50 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl tokio ekonominio šoko Europoje susidarytų sąlygos ekstremizmui ir susiskaldymui.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad jeigu Graikija neparems naujojo pagalbos priemonių paketo, šalies laukia daug liūdnesnės pasekmės nei taupymas, rašo „telegraph.co.uk“. „Noriu skubiai ir nuoširdžiai paprašyti nacionalinės ir politinės vienybės Graikijoje.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) lapkričio 28-ąją surengs viršūnių susitikimą globalioms problemoms aptarti, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Baltųjų rūmų pareiškimu. JAV prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton.

Ši savaitė Europos Sąjungos (ES) vadovams tapo tikru išbandymu – jų sprendimo laukė visi: Europa, JAV bei visas likęs pasaulis. ES lyderiai, jausdami ne tik valstybių narių, tačiau ir pasaulio finansų rinkų spaudimą, turėjo susitarti, kaip toliau spręsti euro zonos krizę, ES valstybių skolos problemas bei gerinti Europos bankų padėtį.

Euro zonos lyderiai viešu dokumentu ir žodžiu pavedė Europos Komisijai prižiūrėti, kad Italija laikytųsi savo pažadų ir įgyvendintų ekonomikos reformas, rašo „EUobserver“. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso po Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo vykusios spaudos konferencijos metu perskaitė pagrindinius Italijos pažadus, tokius kaip biudžeto subalansavimas iki 2013–ųjų metų, ir pažymėjo, kad Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis už uždarų durų taip pat asmeniš...

Europos Komisija (EK) siūlo 5 proc. didinti Europos Sąjungos (ES) biudžetą, praneša BBC. Tokio pasiūlymo 2014–2020 metams sulaukta, nepaisant kai kurių ES valstybių narių raginimų užšaldyti biudžetą. Komisija taip pat nori peržiūrėti biudžeto nuolaidas, taikomas kai kurioms valstybėms narėms, ypač Didžiajai Britanijai.

Pareigingam Europos Sąjungos (ES) piliečiui nukeliauti iš Šiaurės Estijos į Pietų Portugaliją neparodžius paso greitai gali nebepavykti. Kai balandžio pabaigoje Prancūzija ir Italija paskelbė planus griežtinti pasienio kontrolę, analitikai suskubo lyginti Šengeno zonos apribojimus su nesibaigiančiais sunkumais dėl euro. Kaip ir bendroji valiuta, laisvo žmonių ir prekių judėjimo zona kol kas yra didžiausi ES laimėjimai.

Euro zona ieško kelių, kaip sustiprinti pasitikėjimą bendra valiuta. Finansiniai Graikijos sunkumai išryškino daugybę bendros Europos valiutos silpnų vietų, todėl dabar politikos ir ekonomikos ekspertai stengiasi rasti būdų, kaip stabilizuoti eurą. „Spiegel Online“ apžvelgia pasiūlymus. Prancūzų ekonomikos ministrė Christine Lagarde atrodo norinti kovoti.

Europos Komisijos vadovas Briuselyje viešinčiam Gruzijos ministrui pirmininkui priminė, kad tolesnės demokratinės reformos yra būtinos, jei Tbilisio ryšiai su Briuseliu taps vis artimesni. Europos Sąjunga davė suprasti, kad yra nusivylusi Gruzijos demokratiniu progresu, vadovaujant prezidentui Michailui Saakašviliui. Kovo 17 d. Jose Manuelis Barroso prakalbo nauju, griežtesniu tonu, nušviesdamas trūkumus tarp tikslų ir realybės nepastoviose Pietų Kaukazo valstybėse.

Europos Sąjunga ragina Gruzijos vyriausybę nedidinti įtampos regione. Taip sąjunga reagavo į Gruzijos televizijos parodytą surežisuotą reportažą, kuriame buvo kalbama apie Rusijos invaziją į šalį ir prezidento Mikheilo Saakašvilio nužudymą. „Aš esu susirūpinęs dėl paskutinių pranešimų apie melagingas žinias Tbilisyje.

Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 18 % mažiau nei vyrai. Per pastaruosius 15 metų šis skirtumas tik truputį sumažėjo, o kai kuriose šalyse net padidėjo. Už teisingumą ir pagrindines teises nuo šiol atsakingos Komisijos narės Viviane Reding teigimu, tai, kad atlyginimai tebesiskiria, ne tik nesąžininga moterų atžvilgiu, bet ir trukdo augti ekonomikai. Senėjant ES visuomenei reikia, kad dirbtų kuo daugiau moterų.

Naujasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pirmadienį atvyko į Briuselį, kur pradėjo savo pirmąjį užsienio vizitą. Per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso V. Janukovičius pasidalino mintimis apie savo užsienio politikos tikslus. Pasak „Regionų partijos“ lyderio, pagrindiniu Ukrainos prioritetu ir toliau išliks integracija į Europą.

Ukrainos prezidentu išrinktas Viktoras Janukovičius savo pirmojo užsienio vizito vyks į Briuselį, skelbia dienraštis „Kommersatn-Ukraina“. Leidinys teigia, kad Briuselyje V. Janukovičius turėtų lankytis jau kovo 1 dieną, prabėgus tik 3 dienoms nuo inauguracijos, kuri planuojama vasario 25-ąją. Planuojama, kad naujasis Ukrainos prezidentas Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos prezidentu Hermanu van Rompuy ir Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso.

Kai pirmoji J. M. Barroso komanda pradėjo darbą, ekonomikos padėtis buvo gera, o nedarbas mažėjo. Po penkerių metų ir didžiausio nuosmukio per pastaruosius dešimtmečius 2010–2014 m. kadencijos Europos Komisijos laukia visa krūva naujų darbų. Praėjusį rudenį kalbėdamas apie prioritetus Europos Komisijos pirmininkas sakė, kad iš pradžių svarbiausia bus gaivinti ekonomiką ir grąžinti į darbą milijonus žmonių, kurie per nuosmukį jo neteko.

Europos Parlamentas antradienį pagaliau patvirtino naujos sudėties Europos Komisiją, kurioje mokesčių ir audito eurokomisaro pareigas eis lietuvis Algirdas Šemeta, praneša „EU Observer“. Už Europos Komisijos prezidentą ir jo 26 narių kabinetą balsavo 488 europarlamentarai, 137 buvo prieš, o 72 europarlamentarai susilaikė.