javieras solana

Teheranui atmetant reikalavimus pažaboti savo branduolinę programą, Europos Sąjungos (ES) valstybės pirmadienį susitarė skelbti naujas sankcijas Iranui, tarp kurių yra draudimas šios šalies didžiausiam komerciniam bankui „Bank Melli“ veikti Europoje. Šiai priemonei, kurią taikant nutraukiamos visos minėto banko operacijos jo skyriuose Londone, Hamburge ir Paryžiuje, pritarė Liuksemburge susirinkę ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai.

Iranas gaus naudos branduolinės energetikos, prekybos, finansų, žemės ūkio ir aukštųjų technologijų srityse, jei sustabdys urano sodrinimą, kaip reikalauja įtakingos pasaulio valstybės, rodo dokumentas, kurį antradienį paskelbė JAV valstybės departamentas. Šeštadienį Teheranui pateiktame iniciatyvų pakete siūloma proga po ne vienus metus trunkančios izoliacijos, kurią nulėmė Irano branduolinė veikla, grįžti į tarptautinę areną, rodo siūlomo susitarimo kopija.

Iranas antradienį pareiškė toliau vykdysiąs urano sodrinimo darbus, kuriuos jis laiko savo "raudonąja linija", praneša šalies oficiali naujienų agentūra IRNA. Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana šeštadienį įteikė Iranui didžiųjų Vakarų valstybių pasiūlymą dėl prekybos santykių ir kitų paskatų, kuriomis mėginama įtikinti šią šalį sustabdyti įslaptintą branduolinę programą.

Bosnija ir Hercegovina pirmadienį Liuksemburge pasirašė svarbų susitarimą su Europos Sąjunga (ES), po beveik 13 metų, kai baigėsi ją nuniokojęs pilietinis karas, žengdama pirmą žingsnį Bendrijos link. Jos lyderiai sakė tikį, kad Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo pasirašymas padės palaidoti praeitį ir atvers naują stabilumo ir klestėjimo periodą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana šeštadienį įteikė Iranui Vakarų valstybių pasiūlymą dėl prekybos santykių ir kitų paskatų, kuriomis mėginama įtikinti šią šalį sustabdyti įslaptintą branduolinę programą, sakė C.Solanos atstovė spaudai. Pasak jos, į Teheraną atvykęs C.Solana pasiūlymus pateikė Irano užsienio reikalų ministrui Manouchehrui Mottaki ir šiuo metu toliau tęsia derybas.

Iranas neprekiaus savo „orumu“ dėl šalies branduolinės programos, trečiadienį pareiškė prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas), prieš artimiausiomis dienomis įvyksiantį ES užsienio politikos vadovo vizitą, per kurį rengiamasi Teheranui pateikti naujus Vakarų valstybių pasiūlymus.

Europos Sąjungos ir JAV lyderiai paskatino Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos pastangas siekti europinių standartų. „Mes remiame jų siekius ir įsipareigojame padėti šioms šalims kuo greičiau pasiekti savo tikslus“, - sakoma bendroje deklaracijoje, kuri buvo priimta remiantis ES ir JAV viršūnių susitikimo, antradienį vykusio Slovėnijos Brdo mieste, rezultatais. Taip pat priminta, jog NATO lyderiai Bukarešte davė aiškų signalą, kad Gruzija ir Ukraina taps aljanso narėmis.

JAV prezidentas George'as W.Bushas vėlai pirmadienį atvyko į Slovėniją, kur pradeda tikriausiai savo, kaip prezidento, atsisveikinimo kelionę po Europą. Savaitės trukmės vizito metu JAV lyderis stengsis įtikinti europiečius taikyti veiksmingesnes sankcijas Iranui. Antradienį netoli Slovėnijos sostinės Liublianos įvyks Europos Sąjungos (ES) ir JAV viršūnių susitikimas, o paskui G.W.Bushas lankysis Vokietijoje, Italijoje, Vatikane, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Europos Sąjunga (ES) suinteresuota stabilumu Pietų Kaukaze ir Rusijos ir Gruzijos santykių gerėjimu, pareiškė Bendrijos išorės politikos ir saugumo politikos vadovas Javieras Solana. "Europos Sąjunga suinteresuota, kad gerėtų Gruzijos santykiai su Rusija", - sakė jis bendroje su prezidentu Michailu Saakašviliu spaudos konferencijoje ketvirtadienį Tbilisyje. Pasak jo, per pokalbį su M.Saakašviliu buvo aptartas būsimas Gruzijos ir Rusijos prezidentų susitikimas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad jo šalis ir toliau civiliniais tikslais vystys savo branduolinę programą, tačiau jokiu būdu nesieks pasigaminti branduolinių ginklų, skelbia BBC. „Nė viena protinga valstybė šiandien nesidomėtų branduolinio ginklo gamyba. Šie ginklai prieštarauja racionaliam mąstymui“ – pareiškė ajatola.

Kai Europos Sąjunga šią savaitę pareiškė, kad atideda savo planuotos policijos misijos dislokavimą Kosove, tai buvo ne biurokratinės sumaišties ES viduje ženklas. Visiškai priešingai, analitikai teigia, kad misijos atidėjimas yra koordinuotos Serbijos bei jos sąjungininkės Rusijos strategijos, kuria siekiama pakirsti Kosovo valstybingumą, pasekmė.

Europos Sąjunga (ES) yra priversta nukelti savo tvarkos palaikymo misiją Kosove dėl Rusijos provokuojamų nesutarimų su Jungtinėmis Tautomis. ES ir JT ginčijasi, kas turėtų lemiamą žodį dėl Kosovo. Kaip rašo „Der Spiegel“, jį išprovokavo Rusija, teigianti, kad ES siūloma misija būtų neteisėta. ES planavo imtis policijos misijos Kosove nuo birželio vidurio, tačiau misija nukeliama dėl nesugebėjimo susitarti su JT, kurios dabar administruoja buvusią Serbijos provinciją.

Europos Parlamento nariai teigia, kad tokiu atveju, jei Mianmarą valdančios karinės chuntos lyderiai ir toliau trukdys humanitarinės pagalbos tiekimui nuo galingo ciklono Nargis nukentėjusiems civiliams, jie turi būti teisiami tarptautiniame teisme, kuriame jie būtų apkaltinti nusikaltimais žmogiškumui, skelbia „EU Observer“. Nuo ciklono Mianmare tiesiogiai nukentėjo 2,5 mln. žmonių.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ketvirtadienį buvo įteikta Karolio Didžiojo premija ( Internationaler Karlspreis der Stadt Aachen), praneša „Deutsche Welle“. Prestižinis apdovanojimas A.Merkel skirtas už indėlį įveikiant Europos Sąjungoje kilusią krizę, kai Nyderlandai ir Prancūzija referendumuose balsavo prieš bendros Europos konstitucijos projektą.

Kova dėl prieinamais tampančių dujų ir naftos išteklių Arktyje aktyvėja. Analitikai mano, kad dėl spartaus atšilimo Arkties regione gali kilti ginkluotas konfliktas, jei tik JAV nesiims lyderio vaidmens sprendžiant Kanados, Rusijos, Danijos, Norvegijos ir pačios Amerikos ginčą.

Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė susirūpinimą dėl separatistines Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikas liečiančių vienašališkų Rusijos sprendimų ir paragino svarbiausias tarptautines organizacijas atidžiai juos stebėti. Prezidentas taip pat dar kartą deklaruoja Lietuvos paramą Gruzijai - kviečia „tiesti kelią spartesnei Gruzijos eurointegracijai“ bei leisti šaliai pradėti įgyvendinti NATO narystės veiksmų planą.

Gruzijos užsienio reikalų ministras Davidas Bakradzė pareiškė, kad Rusijos ypatingus santykius su Abchazija ir Pietų Osetija oficialusis Tbilisis traktuos kaip grubų tarptautinės teisės normų pažeidimą.

Penktadienį ir šeštadienį į Didžiąją Britaniją susirinkę centro kairiųjų lyderiai iš daugelio pasaulio valstybių mėgina nuodugniai apsvarstyti būdus, kaip reformuoti pasaulio institucijas. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas rengia dviejų dienų konferenciją į šiaurės vakarus nuo Londono esančiame Votfordo mieste, joje dalyvauja apie 20 valstybių lyderių ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Sąjunga bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vadovai.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jis nėra linkęs dalyvauti Pekino Olimpiados atidarymo ceremonijoje dėl Kinijos vykdomos represinės politikos Tibete, skelbia BBC. Savo komentaruose dienraščiui „Dziennik“ prezidentas teigė, kad Lenkija tėra vidutinio dydžio valstybė ir pirmoji žengti šio žingsnio nesiryš. „Tačiau mano nuomonė yra labai tvirta: politikų dalyvavimas atidarymo ceremonijoje nebūtų tinkamas poelgis“ – pridūrė D. Tuskas.

Kovo 13-14 dienomis Briuselyje dirbo Europos vadovų taryba (EVT) – tradiciniame pavasariniame susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai svarstė aplinkosaugos, energetikos ir Lisabonos strategijos įgyvendinimo problemas. Visais šiais klausimais ES lyderiai - Vokietija ir Prancūzija - atsivežė keletą pasiūlymų, suderintų savaitę prieš tai abiejų šalių lyderių susitikime Hanoveryje. Santykinai aštriausias  buvo kovos su klimato pokyčiais klausimas.

Vakarų ir Rusijos artimiausioje ateityje gali laukti rimti konfliktai dėl Arktikos energijos šaltinių, ir juos sprendžiant Es gali panaudoti karines NATO pajėgas. Apie tai kalbama dokumente, kuris bus pasiūlytas 27 Europos Sąjungos šalių vadovų susitikime Briuselyje.

Lietuvos bei Lenkijos politikai siekia užkirsti kelią Europos sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos bandymams kaip galima greičiau sutarti su Maskva dėl naujos ES bei Rusijos partnerystės sutarties pasirašymo. Skelbiama, kad nauja partnerystės sutartis gali būti pasirašyta jau kovo 10 dieną, kai vyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas, skelbia „European Voice“. „Niekas neskuba su šiomis derybomis“ – „European Voice“ žurnalui teigė Lietuvos ambasadorius prie ES Rytis Martikonis.

Europos sąjungos gynybos ministrai diskutuoja apie galimybę sukurti specialias saugumo pajėgas Kosovui. Taip būtų siekiama sutramdyti po provincijos nepriklausomybės paskelbimo nesiliaujančius smurto protrūkius ir apsisaugoti nuo grėsmės, kad neramumai išplis ir į Bosniją ir Hercegoviną, skelbia „EU Observer“. „Mes norime sukurti dalinį, kuris saugotų Kosovą.

Serbija ir toliau nepraranda vilties įrodyti, kad Kosovo nepriklausomybės deklaracija yra nelegali. Tuo tarpu patys Kosovo serbai yra pasiryžę netgi griebtis smurto siekdami parodyti, kad jie niekada nesutiks su Prištinos vyriausybės priimamais sprendimais, skelbia „Spiegel Online“. Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pradėjo diplomatinį turą Europoje, kuriuo siekiama pristatyti Belgrado poziciją.

NATO kariai po neramumų ties pasienio punktais uždarė šiaurinę Kosovo sieną su Serbija, praneša BBC.Antradienį Kosovo serbai, protestuodami prieš provincijos atsiskyrimą nuo Serbijos, padegė du šiaurinius Jarinjės bei Banjos pasienio punktus. Reaguodama į išpuolius NATO pasienyje dislokavo taikdarius.NATO savo veiksmais įsiutino tiek Kosove gyvenančius serbus, tiek Serbijos Vyriausybę. Uždarius sieną nuo Serbijos buvo atkirsta daugiausia serbų gyvenama šiaurinė Kosovo dalis.

Gali būti, jog Šaltasis karas tęsiasi. Japonija skundžiasi, kad Rusijos kariniai naikintuvai pažeidė jos oro erdvę. Tie patys naikintuvai prazvimbia visiškai greta JAV lėktuvnešio “USS Nimitz”. Negana to, Rusija jau kuris laikas atnaujino oro bei jūrų pajėgų pratybas Atlanto bei Ramiajame vandenynuose, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas kalba apie atsinaujinusias ginklavimosi varžybas.

Per Miunchene vykstančią Saugumo konferenciją pirmasis Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pasiūlė JAV pradėti naują strateginį dialogą, kuriuo būtų siekiama atnaujinti derybas dėl ginklų kontrolę reglamentuojančių sutarčių bei glaudesnio bendradarbiavimo kaunantis su tarptautiniu terorizmu, skelbia „International Herald Tribūne“. Toks buvusio gynybos ministro ir vienu iš aršiausių Kremliaus vanagų laikomo S. Ivanovo pasiūlymas buvo ganėtinai netikėtas ir žymi Kremliaus tono pasikeitimą.

Nyderlandų vyriausybė atmetė planuojamą Europos Sąjungos (ES) ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimą, praneša BBC.Kalbėdamas prieš ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, ES plėtros komisaras Olli Reinas sakė, kad Serbijai turėtų būti nusiųstas „labai stiprus signalas dėl europietiškos ateities“, rašo LRT.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pakvietė visas JT nares pradėti globalinį dialogą kovoje su terorizmu, praneša „Internationa Herald Tribune“.Tiesa, JT galva iškart pridūrė, kad greito kelio eliminuoti radikalių islamistų keliamą pavojų vis dėlto nėra.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime išklausys Europos Komisijos pranešimą apie Europos kaimynystės politiką ir aptars Kosovo statuso klausimą.

Didžiosios pasaulio galiūnės artimiausiu metu gali susitarti dėl trečiojo sankcijų paketo savo branduolinės programos nenorinčiam atsisakyti Iranui, po aukšto lygio diplomatų susitikimo Paryžiuje paskelbė vienas prancūzų diplomatas, kurio žodžius cituoja „Haaretz“.Susitikime dalyvavo 5 Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narės – JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Rusija bei Prancūzija. Prie jų prisijungė ir Vokietijos diplomatai.

Irano vyriausybė pareiškė, kad nepaisant to, ką apie ją bekalbėtų Europos sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana, Teheranas yra pasiryžęs atkakliai ginti savo teisę vystyti branduolines technologijas, praneša „Haaretz“.J. Solana pareiškė esąs nepatenkintas penktadienį Londone įvykusiu susitikimu su Irano vyriausiuoju branduoliniu derybininku Saeedu Jaliliu.

Naujasis Irano branduolinės programos derybininkas Saeedas Jalilis antradienį atvyko į Romą, kur susitiks su Vakarų diplomatais, siekiančiais išsiaiškinti, ar naujojo Irano derybininko patvirtinimas nereiškia, kad Teheranas griežtina poziciją dėl savo branduolinės programos, praneša "International Herald Tribune".Europos Sąjungos užsienio reikalų komisaras Javieras Solana ilgą laiką siekė surengti susitikimą su ankstesniu Irano branduoliniu derybininku Ali Larijani, tačiau pastarasis netikėtai a...

JTO Saugumo tarybos nuolatinės narės ir Vokietija pareiškė, jog sprendimas dėl papildomų sankcijų Irano režimui – atidedamas. Iš naujo šį klausimą numatoma svarstyti lapkritį, praneša BBC.Sankcijos, Saugumo tarybos 2006 metų gruodį ir šių metų kovą priimtomis rezoliucijomis, jau įvestos ir lieka galioti. Teheranui jos taikomos dėl jo atominės programos, kuriai priešinasi Vakarai ir ypač Jungtinės Valstijos, įtardamos, jog islamistinė šalies siekia įsigyti atominį ginklą.

Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorius Javieras Solana pareiškė, kad ES vėl teiks finansinę paramą Palestinos savivaldai ir rems prezidento Mahmudo Abbaso kabinetą, praneša BBC.ES finansinę paramą nutraukė daugiau nei prieš metus, kai parlamento rinkimus Palestinos Nacionalinėje Administracijoje laimėjo radikali organizacija „Hamas“.J. Solana, bendraudamas su žurnalistais Liuksemburge, taip pat pranešė, kad ketinama teikti pagalbą ir palestiniečiams, esantiems Gazos ruože.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis Seimo valdybos siuntimu 2007 m. gegužės 7 d. dalyvavo tradiciniame Europos Parlamento organizuojamame Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkų pasitarime Briuselyje. Pasitarime buvo svarstomi ir vertinami aktualūs šios dienos Europos politiniai įvykiai, tarp jų svarbiausi – Estijos įvykiai.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) pakvietė ramiai ir be smurto spręsti krizę, kilusią Taline perkėlus Bronzinio kario paminklą, naujienų agentūrai "Interfax" pranešė J.Solanos atstovė žiniasklaidai.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) penktadienį paragino Jungtines Valstijas pradėti tiesiogines derybas su Iranu dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos ir pridūrė, jog Iranas yra pasirengęs tokioms deryboms. "Norime pamatyti, kiek JAV yra pasiruošusi prisidėti.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) sakė, kad nesitiki persilaužimo per ketvirtadienį Ankaroje įvyksiančias jo derybas su iraniečiais dėl Teherano branduolinės programos, tačiau išreiškė viltį, kad derybos šiuo klausimu tęsis. "Neturėsime galimybių padaryti didelį persilaužimą šio vizito (Ankaroje) metu.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) bei Irano derybininkas Ali Larijani (Alis Laridžanis) susitiko trečiadienį Ankaroje, kad išjudintų iš mirties taško ginčus dėl Teherano vykdomos branduolinės programos.J.Solanos atstovė Cristina Gallach (Kristina Galach) e.paštu informavo žurnalistus, kad šis susitikimas tikrai vyksta.

Iranas ir Europos Sąjunga (ES) Turkijoje atnaujins derybas dėl Teherano branduolinės programos, kuria, kaip būgštauja Vakarai, siekiama pasigaminti atominę bombą, pirmadienį pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra "Fars"."Irano vyriausiasis derybininkas Ali Larijani (Alis Laridžanis) ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) sutiko trečiadienį Turkijoje pratęsti derybas dėl atominės programos", - naujienų agentūrai sakė neįvardytas pareigūnas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) balandžio 25 dieną susitiks su Irano derybininku Ali Larijani (Aliu Laridžaniu) aptarti, ar įmanoma atnaujinti derybas dėl Teherano branduolinės programos, penktadienį sakė vienas Bendrijos pareigūnas.Pasak jo, susitikimo vieta dar nepaskirta.Irano naujienų agentūra ISNA anksčiau pranešė, kad A.Larijani ir J.Solana ketvirtadienį telefonu susitarė dėl tokio susitikimo.

Europos Parlamentas (EP) pritars Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovo Javiero Solanos (Chavjero Solanos) kandidatūrai tarpininkauti sprendžiant Ukrainoje kilusią krizę. "Jei padėtis reikalauja, kad ES tarpininkautų, manau, jog tai turi būti aukštas ES pareigūnas, konkrečiai, Javieras Solana, jei jis su tuo sutiks.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) su Irano derybininku Ali Larijani (Aliu Laridžaniu) telefonu aptarė derybų dėl Teherano branduolinės programos perspektyvas, ketvirtadienį sakė vienas Bendrijos pareigūnas.Pasak jo, šis pokalbis įvyko prieš pat 15 britų karinio jūrų laivyno narių, kuriuos Iranas laikė dvi savaites, paleidimą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė solidarumą su Didžiąja Britanija dėl savaitę Irane laikomų 15 britų karinio jūrų laivyno narių, bet nenorėjo dėl šio ginčo įšaldyti ryšių su Teheranu.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Larijani (Alis Laridžanis) pirmadienio vakarą kalbėjosi dėl Teherano ginčo su Vakarais branduoliniu klausimu ir netrukus vėl turėtų kalbėtis, sakė Bendrijos atstovė.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) pirmadienį sutarė kol kas nepripažinti naujosios palestiniečių vienybės vyriausybės, kurioje dirba Vakarų remiami nuosaikių pažiūrų politikai ir radikalūs islamistai. Vis dėlto JAV ir ES neatmetė galimybės ateityje palaikyti kontaktus su šia vyriausybe, jei palestiniečių administracijoje dominuojantis islamistų judėjimas "Hamas" įvykdys reikalavimus dėl taikos su Izraeliu.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba dar iki šios savaitės pabaigos priims rezoliuciją dėl naujų sankcijų Iranui, pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana).

Estijos politikai žada įamžinti pirmojo šalies prezidento Lennarto Meri (Lenarto Merio) atminimą, jo vardu pavadindami Talino oro uostą.Esama ir kitų variantų - pastatyti paminklą Taline, pavadinti velionio vardu aikštę.