Karas Ukrainoje

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį griežtai atmetė Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pastabas apie planus į Ukrainą siųsti Europos karius kaip per ankstyvas ir kartu pareiškė, kad ji neturi įgaliojimų aptarti šį klausimą, informuoja agentūra „Reuters“. „Tai yra dalykai, kurių negalima aptarti prieš sėdant prie derybų stalo su daugybe šalių, turinčių įtakos šiam klausimui“, – lankydamasis šaudmenų gamykloje Kelne žurnalistams sakė B. Pistorius.

Rusijai nepavyko primesti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) šalims narėms savo pozicijos dėl karo Ukrainoje. Tai yra nesėkmė Maskvai. Tai feisbuke pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, ją cituoja „RBC-Ukraine“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į tai, kad ŠBO viršūnių susitikimo, vykusio  baigiamojoje deklaracijoje nebuvo paminėtas Rusijos karas su Ukraina.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, kuris su savo armija padeda Rusijos diktatoriui vykdyti karą Ukrainoje, sulaukė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dėmesio, nes įsakė naudoti ukrainiečių belaisvius kaip „gyvą skydą“ Rusijos okupantams. Apie tai rašo „Unian“, remdamasi SBU pranešimu.

Ukrainos moksleiviai pirmadienį grįžo į mokyklas, tikėdamiesi saugiai mokytis Rusijos invazijos šešėlyje. Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį mokyklos rado įvairių būdų, kaip užtikrinti, kad mokiniams pamokos nenutrūktų. Bobryke, esančiame šiaurinėje Sumų srityje netoli fronto linijos, viena mokykla perkėlė savo klases į rūsį, kad mokiniai, kurių gyvenimą jau paveikė COVID-19 karantinas, galėtų mokytis gyvai.

Lietuva iš Briuselio prašo milijardo eurų pasienio stiprinimui. Reikia ne tik geriau aprūpinti pasieniečius, bet ir įrengti fortifikacijas, skirtas stabdyti priešo karius. Tą Gitanas Nausėda šiandien pristatė ir į Medininkus atvykusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Komisijos vadovė šiomis dienomis keliauja po Europos Sąjungos pasienio valstybes, dėmesį skirdama sienų saugumui ir deklaruodama bendrijos paramą.

Kremlius „prikėlė iš mirusiųjų“ pabėgusį iš Ukrainos eksprezidentą Viktorą Janukyvčių – vien tam, kad vaizdo įraše pritartų Vladimiro Putino skleidžiamai informacijai apie Ukrainą ir šmeižtų Vakarus.  2014-aisiais pabėgęs į V. Putino valdomą Rusiją Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad „tikslingai dirbo Ukrainos ir ES suartėjimo klausimais, tačiau buvo kategorišku ir tvirtu Ukrainos stojimo į NATO priešininku“.  „Šis procesas – Ukrainos stojimo į ES – aš jį kontroliavau ir vysčiau.

Ukrainos policija skelbia naujas detales apie buvusio Ukrainos parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymą. Nacionalinės policijos vadovo pavaduotojas Andrejus Nebytovas sako, kad nužudymas buvo planuotas ne vieną mėnesį. Šiuo metu nagrinėjamos visos galimos versijos ir motyvai. „Šiandien galime pasakyti, kad asmuo turėjo ketinimą nužudyti. Mes neatmetame, kad tai buvo Rusijos pėdsakas, kad tai buvo užsakymas iš Rusijos Federacijos pusės“, – sako A. Nebytovas.

Vaizdo įraše, kuriame Rusijos Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas šeštadienį atsiskaitė apie pavasario-vasaros kampanijos Ukrainoje rezultatus, buvo parodytas Ukrainos žemėlapis, kuriame Odesos ir Mykolajivo sritys, taip pat Rusijos neužimtos Chersono, Zaporižios ir Donecko sričių teritorijos yra atskirtos nuo Ukrainos ir sujungtos su Maskvos kontroliuojamomis teritorijomis.

Laikinai okupuotų Luhansko srities teritorijų gyventojams net ir dėl nedidelių skolų už komunalines paslaugas atjungiamos dujos ir elektra. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenka. „Keliuose okupuoto Luhansko regiono rajonuose, ypač esančiuose netoli fronto linijos, Rusijos pajėgos atjungia dujas ir elektrą.

Okupuotame Kryme ukrainiečių dronai smogė dviem Rusijos okupantų Mi-8 sraigtasparniams. Kaip praneša „24 Kanal“, dronai aptiko rusus oro bazėje Gvardiyske, netoli Simferopolio, ir sėkmingai numušė du priešo sraigtasparnius. Jų vertė siekia nuo 20 iki 30 milijonų dolerių. Rusijos nuostoliai auga Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija patyrė daug nuostolių, kurių skaičius vis auga.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas Ukrainoje mato tik JAV silpnumą, skelbia „Bloomberg“ analitikas Maxas Hastingsas. Anot jo, ši vasara Ukrainoje baigėsi su didesniu liūdesiu nei ankstesnės nuo karo pradžios. Rusija veržiasi vis giliau, ukrainiečiai pavargę, dalis jų išvyko geresnio gyvenimo į užsienį, sako M. Hastingsas. „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasigirti dideliu pasiekimu. Jo puolimai palaužė ukrainiečių valią ir didingą pasipriešinimą.

Ukrainos prezidentas tinkle „X“ padėkojo popiežiui Leonui XIV už jo raginimą nutraukti karą ir žudymus. „Visiškai remiame Jo Šventenybės poziciją dėl būtinybės nedelsiant skelbti paliaubas ir raginame Rusiją imtis konkrečių žingsnių, kad būtų nutrauktas žudymas ir sukurtos sąlygos diplomatijai“, – rašė Volodymyras Zelenskis.  Prezidentas akcentavo, kad Rusija privalo nutraukti karą, kurį pradėjo ir kurio nenori baigti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje gali trukti dar ilgai, todėl greitai jį užbaigti valstybės sąskaita nėra išeitis. F. Merzas, duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF, į klausimą, ar įmanomos paliaubos šiais metais, atsakė neprarandantis vilties, bet „nepuoselėja iliuzijų“, ir pabrėžė, kad parama šaliai gintis nuo Rusijos yra „visiškas prioritetas“. „Stengiamės tai užbaigti kuo greičiau. Bet tikrai ne Ukrainos kapituliacijos kaina.

Rusijos pajėgos sklendžiančiomis bombomis atakavo Polohivo rajoną Zaporižios srityje, žuvo du žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.  Jo duomenimis, rusai valdomas aviacines bombas paleido į Omelnyko kaimą. Čia apgadinta pastatų. Viename name žuvo sutuoktiniai – 64 metų vyras ir 64-erių moteris.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvos sąjungininkų akivaizdoje bandė apginti savo puolimą Ukrainoje, kaltindamas Vakarų šalis dėl trejus su puse metų trunkančio karo, nusinešusio dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir nuniokojusio didelę dalį Rytų Ukrainos, išprovokavimo.

Rusijos okupuotų Ukrainos miestų paplūdimiai šią vasarą reklamuojami kaip „nauji kurortai“ – turistus vilioja pigios nakvynės, atnaujintos sovietinio stiliaus sanatorijos. Tačiau už reklamuojamo poilsio slepiasi karo žaizdos: Mariupolis vis dar sugriautas, gyventojai netenka savo būstų, o kelionės į šiuos regionus neatsiejamos nuo karinių patikros punktų ir nuolatinės okupacijos realybės.

Ketvirtadienį Paryžiuje vyks Europos lyderių susitikimas, skelbia „Financial Times“. Trys diplomatai leidiniui nurodė, kad Paryžiuje susitiks tie, kurie rugpjūčio viduryje Vašingtone susitiko su Donaldu Trumpu. Juos tęsti diskusijų į Paryžių pakvietė Emmanuelis Macronas. Susitikime dalyvaus Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ursula von der Leyen.

Ukrainos saugumo tarnybos specialiųjų pajėgų kariai smogė Rusijos karinei infrastruktūrai laikinai okupuotame Kryme ir sunaikino keletą taikinių, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba. Vardija, kokie Rusijos objektai sunaikinti Kryme Tarp sunaikintų objektų – radijo teleskopas RT-70, kurį Rusija naudojo kariniams ryšiams.

Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Tai nėra vienintelės pratybos, jų – visa serija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ankstyvą pirmadienio rytą pranešė, kad įtariamasis dėl buvusio parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymo sulaikytas ir davė pirminius parodymus tyrėjams. Šalies vidaus reikalų ministro pareiškime teigiama, kad šeštadienį įvykdyta žmogžudystė buvo kruopščiai suplanuota, o tai patvirtina V. Zelenskio šeštadienį išsakytus žodžius, kad tai – tyčinis nusikaltimas.

JAV leidinys „The Hill“ įvardijo penkias priežastis, kodėl Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje. Kaip pastebi leidinys, V. Putinas yra šaltakraujis žudikas ir nėra Donaldo Trumpo draugas, kaip pastarasis įsivaizduoja. Kodėl Putinas nenori pabaigti karo Ukrainoje? Yra bent penkios priežastys, kodėl V. Putinas nesiryš taikai. Pirma, V. Putinas tikrai tiki, kad Ukrainos valstybė turi būti sunaikinta, kad Rusija galėtų išlikti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia manantis, kad karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai. Todėl dabar, taip pat ateityje, parama Rusijos užpultos šalies gynybiniams pajėgumams yra „visiškas prioritetas“, sakė jis sekmadienį ZDF televizijos laidai „Sommerinteview“. Spėliojimai apie Vakarų sausumos dalinius Ukrainoje po galimų paliaubų esą šiuo metu neturi prasmės.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį dar kartą paragino užbaigti karą Ukrainoje. „Dar kartą primygtinai raginu skubiai nutraukti ugnį ir rimtai įsipareigoti užmegzti dialogą“, – Šventojo Petro aikštėje kalbėdamas Viešpaties angelo maldą sakė Leonas. „Deja, karas Ukrainoje ir toliau sėja mirtį ir destrukciją, – pažymėjo katalikų bažnyčios vadovas. – Netgi pastarosiomis dienomis keliuose miestuose, įskaitant sostinę Kyjivą, griaudėjo sprogimai, nusinešę daugybę gyvybių.

Sekmadienį vienoje Maskvos srityje esančioje chemijos gamykloje kilo didžiulis gaisras. Apie tai pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Baza“. Pirminiais duomenimis, dega Balašichos eksperimentinės chemijos gamyklos ir buitine chemija prekiaujančios bendrovės TDK sandėliai. Liudininkai praneša įvykio vietoje girdėję sprogimus. Pasak kanalo „Baza“, sandėliuose galėjo būti laikomi dujų balionai ir degalai bei tepalai, tapę kuru liepsnoms.

Rusams praėjusią naktį surengus dronų ataką, per kurią nukentėjo netoli Odesos esantis energetikos objektas, daugiau kaip 29 tūkst. namų ūkių šio Ukrainos uostamiesčio apylinkėse sekmadienį liko be elektros, pranešė regiono vadovas. Smarkiausiai nukentėjo Čornomorskas, esantis prie Odesos, čia padaryta žalos gyvenamiesiems namams ir administraciniams pastatams, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.

Ukrainos pajėgos praneša surengusios virtinę atakų prieš rusų dalinius okupuotame Krymo pusiasalyje.  Per kovinių dronų smūgį prieš bazę netoli Simferopolio sunaikinti mažiausiai trys sraigtasparniai, pranešė kariuomenė „Telegram“ kanale.

Pelkės ne tik padeda kovoti su klimato atšilimu, bet ir yra efektyvus būdas stabdyti tankus, skelbia „Politico“. Anot leidinio, nustojusi sausinti pelkes, Europa galėtų nušauti du zuikius vienu šūviu – ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, ir siekti gynybos tikslų.

Ukrainoje – skaudi politinė žmogžudystė. Lvive, vidurį baltos dienos, maisto kurjeriu apsimetęs žudikas šaltakraujiškai sušaudė žinomą deputatą, garsų Ukrainos patriotą Andrijų Parubijų. Jis buvo vienas iš Maidano pasipriešinimo vadovų, ilgus metus aršiai kovojęs už Ukrainos nepriklausomybę. Žinomo politiko žmogžudystė įvyko tuoj po dar vienos siaubingos nakties visoje Ukrainoje, kai maskoliai į ją paleido per pusę tūkstančio dronų ir įvairių raketų.

Nepaisant agresyvių veiksmų ir Pokrovsko sektoriuje dislokuotų mažiausiai 100 000 karių, vasaros kampanijos metu Rusijos kariuomenei nepavyko užimti Pokrovsko, Chasiv Jaro ir Torecko miestų, kalbėdamas per Ukrainos televiziją pasakė Dnipro operatyvinės ir strateginės pajėgų grupuotės atstovas spaudai Viktoras Trehubovas. „Plataus masto invazijai į Ukrainą surengti Rusija sutelkė 190 000 karių. Šiuo metu vien Pokrovsko sektoriuje sutelktos 100 000 karių pajėgos.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi šeštadienį pareiškė, kad prieš svarbų susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kinijoje aptarė taikos ir stabilumo Ukrainoje atkūrimą su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad buvusio šalies parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymas buvo tyčinis sąmokslas. „Deja, šis nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas. Tačiau daroma viskas, kas įmanoma, kad šis nusikaltimas būtų išaiškintas“, – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.

Rusija praėjusią naktį sudavė masinių smūgių visoje Ukrainoje, dar labiau pakenkdama taikos pastangoms ir priversdama ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį vėl prašyti JAV ir Europos pagalbos. Nors pastaruoju metu buvo suintensyvėjusios JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos tarptautinės pastangos dėl paliaubų, nesimato jokių ženklų, kad kovos Ukrainoje sloptų.

Rusijos bombardavimų metu išmesti nesprogę sprogmenys teršia Ukrainos kraštovaizdį ir žudo žmones, rašo „The Guardian“. Tai verčia gyventojus vengti kai kurių kelių, parkų ir miškų. Šiaurės rytų Ukrainoje, mažiau nei 50 km nuo Rusijos sienos, yra Šostkos miestas. Per pirmuosius plataus masto invazijos mėnesius jis papuolė į blokadą ir nuo tada nuolat patiria Rusijos apšaudymus. Nematomas, bet mirtinas pavojus Ukrainoje Tačiau net ir tada, kai atakos baigsis, mieste liks nematomas pavojus.

Prie Dobropilios esančios Rusijos pajėgos buvo apsuptos ir yra naikinamos. Apie tai Ukrainos televizijai šeštadienį sakė Viktoras Trehubovas, operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Dnipras“ atstovas spaudai. „Bent jau šiuo metu Rusijos daliniai, kurie judėjo tiesiai link Dobropilios – tos „žnyplės“ – yra atkirsti ir apsupti. Taigi, jie neužsilaikys ten ilgiau“, – sakė V. Trehubovas.

JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris penktadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija didina karinę paramą Ukrainai, įskaitant pajėgumus smogti toliau Rusijos teritorijoje. Interviu televizijai „Fox News“ M. Whitakeris sakė, kad į Ukrainą keliauja nauja ginklų siunta, verta beveik milijardo dolerių (0,858 mlrd. eurų). Be to, pasak jo, Vašingtonas tiekia Kyjivui maždaug milijardo dolerių vertės ginklų per mėnesį, kuriuos finansuoja NATO sąjungininkės.

Šeštadienį Lvive nušautas Andrijus Parubijus, buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas. Žinomo politiko žmogžudystę tiria teisėsauga. Apie nusikaltimą Ukrainos policija ir prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė socialiniuose tinkluose. Tyrime dalyvauja Nacionalinė policija, Lvivo srities policija ir Ukrainos saugumo tarnyba. Policija pranešimą apie šūvius Lvive gavo greituoju pagalbos numeriu šeštadienio vidurdienį.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad bloke plačiai remiama idėja Ukrainoje vykdyti Kyjivo karių mokymą, jei būtų pasiektas ugnies nutraukimas Rusijos kare prieš Ukrainą. 27 valstybių ES ne Ukrainos teritorijoje yra apmokiusi daugiau kaip 80 tūkst. ukrainiečių karių, kad padėtų karo draskomai šaliai atremti rusų invaziją.

Rusija toliau vykdo masines atakas ir bombarduoja Ukrainos miestus, todėl šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja įvesti naujas sankcijas. Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido apie 540 dronų, 8 balistines ir 37 kruizines raketas.  „Naktį oro gynybos pajėgos ir skubios pagalbos tarnybos veikė daugelyje regionų.

Rusija pastarąją parą kare Ukrainoje prarado dar 850 kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas naujausius duomenis šeštadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. Rusija kare Ukrainoje prarado iš viso apie 1 081 330 kareivių.

Jungtinės Valstijos patvirtino ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“ ir kitos ginkluotės pardavimą NATO sąjungininkei Danijai, kuri jas perduos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. JAV valstybės departamentas pritarė sandoriui, kurio vertė siekia 8,5 mlrd. JAV dolerių. Už šią sumą bus įsigytos 6 „Patriot“ paleidimo sistemos, radaras, taikymosi sistemos ir raketos.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.

Per didžiulę praėjusios nakties rusų ataką prieš Ukrainos centrinį ir pietrytinį regionus žuvo mažiausiai vienas žmogus, keliuose miestuose padaryta žalos namams ir kompanijoms, šeštadienį pranešė pareigūnai. „Naktį priešas sudavė didžiulio masto smūgių“ Zaporižiai, platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba. Žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar 22 buvo sužeisti, sakė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.

Donaldas Trumpas vis dar stengiasi surengti Rusijos ir Ukrainos prezidentų taikos susitikimą, penktadienį sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Pranešimas pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pergudravęs Jungtinių Valstijų lyderį, jei Kremliaus šeimininkas nesusitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as puolė ginti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo. Įtakingas leidinys „Politico“ penktadienį paskelbė straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad S. Witkoffo vaidmeniu derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos nusivylė tiek europiečiai, tiek ukrainiečiai, tiek rusai, tiek patys amerikiečiai.

Netoli Gelendžiko, Rusijoje, nukrito Ukrainos drono nuolaužos, kilo gaisras, skelbia „The Insider“. Skelbiama, kad gaisras kilo vos už 10 km nuo Vladimiro Putino rūmų. Kitas gaisro židinys – mažiau nei kilometro atstumu nuo V. Putino vyno daryklos „Krinica“. Apie gaisrą netoli Gelendžiko, Krinicos kaimo apylinkėse, pranešta rugpjūčio 28 d. Penktadienį gaisro plotas pasiekė 41,5 hektaro. Krinicos kaimas yra vos už 10 km nuo V. Putino rūmų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu Aliaskoje turėjo būti D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo sėkmė. Tačiau toliau jokių susitikimų tarp V. Putino ir Volodymyro Zelenskio nebuvo, pamirštos ir kalbos apie ugnies nutraukimą, sankcijas ir t.t., pastebi „Politico“. Galiausiai D. Trumpo komanda nepateikia jokio aiškaus plano ateičiai.

„Rosneft“ valdomoje naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje, Kujbiševske, buvo sustabdytas darbas, skelbia „Reuters“. Darbas sustabdytas nuo rugpjūčio 28 d. po Ukrainos dronų atakų. Pasak šaltinių, per ataką buvo apgadinti abu pagrindiniai naftos perdirbimo įrenginiai gamykloje. Be to, buvo apgadinti ir kai kurie antriniai naftos perdirbimo įrenginiai. Gamykloje ką tik padarytas remontas Šaltiniai sako, kad gamykla buvo vos pradėjusi dirbti. Joje nuo liepos 1-osios vyko didelis remontas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pergudravęs Jungtinių Valstijų lyderį Donaldą Trumpą, jei Kremliaus šeimininkas nesusitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kinijoje vyksiančio regioninio aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse pirmadienį aptars konfliktą Ukrainoje su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė Kremlius. „Turkija atlieka svarbų vaidmenį Ukrainos konflikto sprendimo procese“, – žurnalistams penktadienį sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas. Abu lyderiai lankysis Kinijoje, kur dalyvaus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime.