Karas Ukrainoje

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi suformuluoti savo politiką dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo ir tik tada Maskva galėtų pagrįsti savo poziciją konkrečiais JAV veiksmais, rašo „Reuters“. Vieši abiejų šalių pareigūnų pareiškimai rodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesikalbėjo telefonu nuo D. Trumpo inauguracijos.

Ukrainos gynėjai pirmą kartą numušė valdomą aviacinę bombą. Apie tai pranešė karinis žurnalistas Andrijus Caplienko, remdamasis šaltiniais Gynybos pajėgose, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas iki šiol neturi jokio „oficialaus plano“, kaip būtų galima užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainos teritorijoje. Pasak jo, tai, kas atsiskleidė tam tikrose publikacijose, tikėtina, nėra oficialios D. Trumpo plano detalės. „Vis dar laukiame oficialių derybų ir oficialių rezultatų“, – teigė V. Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas nori bendradarbiauti su partneriais vykdant milijardų eurų vertės projektus ne tik retųjų žemės elementų gavybos, bet ir energetikos bei statybų sektoriuose, kad po karo atstatytų šalį.  A. Sybiha reagavo į pirmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytus komentarus, kad jis norėtų gauti prieigą prie vertingų Ukrainos retųjų elementų mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia pasiruošęs deryboms su Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu, kai bus nubrėžtas aiškus susitarimas dėl karo pabaigos, rašo „Ukrainska Pravda“. Pasak V. Zelenskio, JAVJ prezidentas Donaldas Trumpas ir ES valstybės mano, kad diplomatija nėra įmanoma be Rusijos vadovo Vladimiro Putino.  „Todėl pasakiau, kad esu pasiruošęs, jei turėsime bendrą suvokimą, kaip šis karas mums turėtų baigtis.

Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovu Leonidu Sluckiu, pranešė, kad pasirengimas Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimui ne tik pažengęs į priekį, bet ir „greitai įvyks“. „...Kontaktai turi būti tinkamai struktūrizuoti. Darbas reikalauja rimto pasirengimo, kuris, neišduodant paslapčių, šiandien yra pažengęs į priekį“, – L. Sluckį citavo TASS.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus. JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į tokį pareiškimą, rašo „Fox News“. „Tikimybė, kad jie susigrąžins savo branduolinius ginklus, yra kažkur tarp mažos ir jokios“, – interviu kanalui sakė jis.

  Prancūzija ketvirtadienį perdavė pirmąją naikintuvų „Mirage 2000“ partiją Ukrainai, siekiančiai apginti Kyjivo oro erdvę nuo Rusijos, ketvirtadienį pranešė gynybos ministras Sebastienas Lecornu. „Pirmieji iš šių lėktuvų šiandien atvyko į Ukrainą“, – rašė S. Lecornu platformoje „X“, nenurodydamas, kiek jų buvo pristatyta. Po pastarųjų mėnesių, kai Prancūzija padėjo apmokyti Ukrainos pilotus, „dabar jie padės ginti Ukrainos dangų“, pridūrė jis.

Elonas Muskas socialinėse medijose paskelbė klaidingą informaciją apie Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) mokėjimus pasaulio žvaigždėms, rašo „Kanal 24“. E. Muskas apšmeižė organizaciją apmokėjus užsienio žvaigždžių vizitus Kyjive ir kituose miestuose. E. Musko įraše teigiama, kad įžymybėms galėjo būti mokami milijonai dolerių. Įžymybės ir Ukraina šią informaciją neigia.

Ukrainai netikėtai įsiveržus į Rusijos Kurską, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas savo pajėgoms pareiškė, kad jų pagrindinis tikslas yra atremti invaziją. Praėjo jau šeši mėnesiai, o rusai vis dar bando tai padaryti, rašo „Bloomberg“. V. Putinui nepavyko išstumti Ukrainos iš Kursko ir tai gali būti reikšmingas momentas artėjančiose derybose dėl Ukrainos tarp JAV ir Rusijos. Kurskas Ukrainai yra derybinis koziris, kuris gali būti panaudotas tariantis dėl teritorijos mainų.

Ukraina ketvirtadienį pranešė per šešis mėnesius vakarų Rusijos Kursko regione vykstančius mūšius nelaisvėn paėmusi daugiau nei 900 rusų kareivių. Kyjivo teigimu, pagrindinis jo stringančios rugpjūtį kitoje sienos su Rusija pusėje pradėtos operacijos tikslas buvo į nelaisvę paimti kuo daugiau rusų karių, kuriuos paskiau būtų galima iškeisti į priešo nelaisvėje esančius ukrainiečius.

Nepaisant ypač nuožmių mūšių Ukrainos Donecko srityje, čia vis dar likę šimtai tūkstančių gyventojų. Ukrainos kontroliuojamoje Donecko dalyje yra apie 302 000 civilių, valstybinei naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė vietos karinės administracijos atstovas Dmytro Petlinas. Nuo karo pradžios Ukrainos kontroliuojamą regiono dalį paliko beveik 1,2 mln. civilių. Anot D. Petlino, nuo 2022 m. rugpjūčio taikomos civilių gyventojų evakuacijos priemonės galioja toliau.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos dronais smogė Rusijos Krasnadoro krašte esančiam Primosko-Achtarsko aerodromui, rašo „Ukrainska Pravda“. Iš pradžių buvo pranešta, kad neaišku, kas įvykdė ataką. „Patvirtintas pataikymas ir sprogimai taikinio rajone. Kilo gaisras. Pralaimėjimo rezultatai tikslinami“, – sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot Ukrainos, rusai šį aerodromą naudoja dronams laikyti, parengti ir paleisti į Ukrainos teritoriją.

Donecko srities Velyka Novosilkos gyvenvietėje ukrainiečių bepiločiai orlaiviai užfiksavo, kad Rusijos kariškiai dangstosi civiliais kaip „gyvuoju skydu“....

Retieji metalai, kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikisi užsitikrinti iš Ukrainos mainais į Amerikos paramą, yra strategiškai svarbūs metalai, būtini kompiuterių, baterijų ir naujausių energetikos technologijų pramonėms. Toliau apžvelgiame, kas tai per elementai ir kuo jie ypatingi. Ar jie reti? Ne visai. Disprozijus, neodimis, ceris ir kiti retieji metalai yra 17-os sunkiųjų metalų grupė, kurių iš tikro apstu Žemės plutoje visame pasaulyje.

Mainais už tolesnę paramą Ukrainai – Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas nori jos požeminių turtų. Ukrainos žemėje slypi anglis, uranas, litis ir retieji metalai, verti dešimčių trilijonų dolerių. O dalis šių iškasenų – okupuotose teritorijose, kurias reikėtų susigrąžinti. Kremlius neslepia nepasitenkinimo tokiais Vašingtono užmojais. Tuo pat metu aiškėja, kad Rusijos pasiuntiniai jau šniukštinėja vietos, kur galėtų susitikti Vladimiras Putinas su D. Trumpu.

Rusijos Federacijos vadovo Vladimiro Putino atstovas trečiadienį patvirtino, kad buvo užmegztas ryšys su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kaip teigė Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas, kontaktas su JAV „iš tiesų egzistuoja“, rašo „The Moscow Times“. D. Peskovo teigimu, bendravimas su D. Trumpo administracija vyksta „per atskirus departamentus“. „Kontaktai iš tiesų yra ir pastaruoju metu jie suintensyvėjo. Bet negaliu jums pasakyti jokių kitų detalių“, – teigė jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, tikėtina, pristatys ilgai lauktą planą, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą jau kitą savaitę, skelbia „Bloomberg“, cituodamas neįvardytus šaltinius. Kaip teigiama paskelbtoje publikacijoje, JAV parengtas planas gali būti pristatytas kitą savaitę Vokietijoje įvyksiančios Miuncheno saugumo konferencijos metu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos Federacijos vadovas Vladimiras Putinas darys viską, kad įtrauktų Baltarusijos kariuomenę ir šios šalies gyventojus į karą, rašo „Ukrainska Pravda“. Šį teiginį V. Zelenskis išsakė trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais. „Pamatysite, pavasarį, vasarą ar rudenį jis [V. Putinas] dislokuos savo šalies pajėgas Baltarusijos teritorijoje“, – perspėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo iki 2025 metų gegužės 9 d. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Aukščiausiosios Rados tinklalapyje paskelbta informacija.

Rusija ir Ukraina per naujausią apsikeitimą karo belaisviais paleido po 150 į nelaisvę paimtų karių, trečiadienį pranešė abi šalys.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad kai kurie sugrąžintieji išbuvo Rusijos nelaisvėje „daugiau nei dvejus metus“.  Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kareiviams prieš grįžimą į Rusiją Baltarusijoje atliekami medicininiai patikrinimai. „Šiandien mums visiems gera diena. Iš Rusijos nelaisvės susigrąžinome namo 150 mūsų gynėjų.

Chmelnyckio srities Podolės Kameneco mieste prie teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro (karinio komisariato) nugriaudėjo sprogimas, per kurį vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti. Tai pranešė Podolės Kameneco rajono policijos valdybos komunikacijos inspektorė Natalia Vincarska, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiandien, vasario 5 d., Podolės Kamenece, prie teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro pastato, nugriaudėjo sprogimas.

Per trejus metus nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios į karą Ukrainoje išvyko apie 100 suomių, praneša portalas „Yle“. Pasak Suomijos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio skyriaus vadovo Jussio Tannerio, užsienio politikos žinyba nerenka informacijos apie suomius, išvykusius kariauti. „Apytikriais skaičiavimais, jų gali būti apie šimtą“, – pareiškė URM atstovas. Anot jo, šiuo metu Ukrainoje kariauja apie 30 suomių, bet tai tik apytikris vertinimas.

Ukrainos Chemlnyckio srityje, Podolės Kamaneco mieste prie teritorinio įdarbinimo ir socialinės paramos centro trečiadienį įvyko sprogimas, rašo UNIAN. Preliminariais duomenimis, žuvo žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Policija aiškinasi aplinkybes. Tai ne pirmas kartas pastarosiomis dienomis, kai panašūs incidentai įvyksta prie karinių komisariatų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus. Toks V. Zelenskio pasiūlymas sukėlė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos isteriją, rašo „Kanal 24“. Į V. Zelenskio žodžius ji sureagavo kelioms valandoms praėjus. M. Zacharova išvadino V. Zelenskį maniaku, turinčiu liguistų fantazijų.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė, kad ekspertai susitarė dėl teisinių pagrindų specialiajam tribunolui, kuris teistų Rusiją dėl beveik trejus metus besitęsiančio karo Ukrainoje. Tačiau ginčai dėl teisinio tribunolo pagrindo ir jo darbo pobūdžio lėmė, kad pažanga kuriant tribunolą buvo skausmingai lėta.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV veda „labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, ir patikino, kad „padarys viską“, jog sustabdytų Rusijos ir Ukrainos karą. Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. „Mes vedame labai geras derybas, labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, – cituojamas jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy paskelbė apie 55 mln. svarų sterlingų (68,5 mln. JAV dolerių) paramos paketą, skirtą Ukrainos atsparumui padidinti, atvykęs į Kyjivą tvyrant neaiškumui dėl karo ateities. JK skirs 17 mln. svarų tvarios energetikos projektams šalyje remti, taip siekdama padėti jai sumažinti žalą, padarytą Rusijos atakų prieš svarbią infrastruktūrą. Dar 3 mln.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas paneigė pranešimus, kad jau kelias savaites fronte nesimato Šiaurės Korėjos karių. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiaurės korėjiečių skaičius sumažėjo ir Ukraina bando išsiaiškinti, kodėl.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV iš karo Ukrainoje gavo milijardines pajamas ir neįkainojamą kovinę patirtį. Apie tai jis kalbėjo interviu Piersui Morganui, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, JAV bendrovės yra sudariusios sutartis didžiausiomis kainomis per pastaruosius 50 metų dėl didžiulės paklausos, kurią sukėlė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Tokią paklausą turi visos Europos šalys. Žmonės yra išsigandę. Tai didžiulės pinigų sumos.

Gindami šalį nuo Rusijos agresijos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, iki šiol žuvo 45 100 ukrainiečių karių. Apie 390 000 buvo sužeisti, sakė jis interviu britų žurnalistui Piersui Morganui, informuoja agentūra „Reuters“. V. Zelenskio teigimu, Rusijos pusėje žuvo apie 350 000 kareivių ir 600 000–700 000 buvo sužeisti. Be to, anot jo, rusų pusėje yra daug dingusiųjų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras JAV investicijoms į retųjų žemės metalų verslą Ukrainoje. „Norėčiau, kad JAV įmonės (...) čia plėtotų šią sritį“, – sakė jis. „Esame atviri tai plėtoti su partneriais, kurie padeda mums ginti mūsų šalį ir savo ginklais bei sankcijų paketais atstumti priešą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Rusijos Krasnadoro krašte naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, rašo UNIAN. Skelbiama, kad gamyklai smogė dronas. Užsidegė cisterna su naftos produktais. Regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sako, kad saugykloje naftos buvo nedaug. „Kanevsko rajono Novominsko kaime ant cisternos su nedideliais naftos produktų likučiais nukrito UAV nuolaužos. Kilo gaisras, jam buvo priskirtas antrasis sudėtingumo laipsnis.

„Bloomberg“ rašo, kad idėja pasidalinti retais ištekliais su JAV, jei amerikiečiai ir toliau remtų Kyjivą bei suteiktų reikiamą karinę pagalbą, buvo įvardyta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dar pernai metais pristatytame pergalės plane.

Ukrainos kariuomenė išbando naują strategiją kare prieš Rusiją, skelbia UNIAN, cituodama leidinį „The Times“. Kaip teigiama publikacijoje, Kyjivo pasitelkiamos strategijos esmė - masinį bepiločių orlaivių panaudojimas smūgiams Rusijos Federacijos teritorijos gilumoje. Be to, pabrėžiama, kad Ukrainos kariuomenė vykdo koordinuotas atakas prieš Rusijos oro bazes, amunicijos sandėlius, naftos perdirbimo gamyklas ir karinius objektus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą dėl retų iškasenų perdavimo mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą Kyjivui. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.

Rusijos kariuomenė leidžia naujus bepiločius orlaivius, kurie yra skirti būtent civiliams ir paliesti akimirksniu detonuoja. Tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariuomenė pradėjo leisti bepiločius orlaivius, kurie yra skirti būtent civiliams ir nuo kontakto akimirksniu detonuoja.

Atnaujintais duomenimis, per raketos smūgį Charkivo srities Iziumo miestui nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 50, trys žuvusieji dar neidentifikuoti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl raketos, preliminariais duomenimis, „Iskander“ tipo, smūgio žuvo 44 metų vyras, 69 metų vyras, dvi moterys ir dar vienas vyras – jų duomenys tikslinami.

Ukrainos pajėgos, dalyvavusios pernai įvykdytame puolime į Rusijos Kursko sritį, iki pat misijos išvakarių nežinojo, kad ruošiasi pradėti tokį puolimą į Rusijos teritoriją, „Business Insider“ pasakoja vienas iš vadų Oleksijus Vovkotrubas. Jis buvo 1-ojo būrio, priklausančio 33-iojo atskirojo šturmo pulko 1-ajai šturmo kuopai, vadas. Jo dalinys pernai rugpjūčio 6 d įžengė į Rusijos Kursko sritį. Interviu minėtam leidiniui jis atskleidė naujų operacijos detalių.

Charkivo srities Teritorinio komplektavimo centro (TCK) vadovas įkliuvo teisėsaugai: jo uošvės vardu karo metu buvo registruoti du prabangūs automobiliai.

Per Rusijos raketų ataką Charkivo srityje esančiame Iziume antradienį žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar 20 buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Mažiausiai penki sužeistieji paguldyti į ligoninę. Preliminariais duomenimis, Rusijos pajėgos per ataką paleido balistinę raketą, kuri buvo nukreipta į centrinę miesto dalį, sakė O. Synjehubovas. Mažiausiai vienas žmogus yra po griuvėsiais, teigė jis. Padarytos žalos mastas vis dar nustatinėjamas.

Ukraina nori Donaldo Trumpo paramos, tačiau jos fronto linija trūkinėja, rašo „Politico“. Ukraina patyrė didžiulius nuostolius, susidūrė su dezertyravimu. Anastasija, Ukrainos karo medikė, savanoriškai į kariuomenę įstojo 2022 m. Ji neturėjo jokios karinės ar medicininės patirties, tačiau norėjo padėti sužeistiems Ukrainos kariams ir planavo likti toliau nuo kovos veiksmų.

Sausį Rusijos pajėgos tęsė puolimą prieš Ukrainą, nors jo greitis gerokai sumažėjo, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“. Vis dėlto rusų nuostoliai išliko rekordiniai. Anot analitikų, 2025 m. sausį rusai neteko 48 240 karių – tai yra daugiau nei trys rusų motorizuotosios pėstininkų divizijos. Dėl to sausio mėnuo yra antras pagal nuostolius nuo karo pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus.

Šiaurės Korėjos kariai, anksčiau kariavę kartu su Rusijos pajėgomis Kursko fronte Rusijos vakaruose, nuo sausio vidurio, regis, nebedalyvavo mūšiuose, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra po to, kai Ukraina pareiškė, kad  jie buvo atitraukti dėl patirtų didelių nuostolių.  „Panašu, kad nuo sausio vidurio Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti Rusijos Kursko regione, nebedalyvavo kovose“, – teigiama Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pareiškime.

Jungtinės Amerikos Valstijos po trumpos pertraukos atnaujino karinės pagalbos tiekimą Ukrainai. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais. Agentūros duomenimis, pastarosiomis dienomis JAV ginklų tiekimas Ukrainai buvo trumpam sustabdytas, tačiau šį savaitgalį atnaujintas, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija aptarė savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Ukraina iki 2025 m. pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Šią idėją palaiko ir Kremlius, o tai gali būti rusų bandymas „supriešinti Kyjivą ir Vašingtoną“, rašo „Politico“. Savaitgalį Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pareiškė, kad „daugumoje demokratinių valstybių rinkimai vyksta net karo metu“. „Manau, kad tai svarbu. Manau, kad tai naudinga demokratijai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas  susisiekė su Slovakijos teisėsaugininkais po pranešimų apie sumušto ukrainiečio mirtį šioje šalyje. Tai pirmadienį pranešė portalas „eurointegration“. Apie ukrainiečio vardu Liubomyras sumušimą Slovakijos žiniasklaida informavo praėjusią savaitę.  Pasak televizijos kanalo TA3, vyras sausio 30 d. buvo sučiuptas vagiliaujantis parduotuvėje Bratislavoje. Buvo iškviesta policija.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo organizacija skelbia, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdytas egzekucijas prieš Ukrainos karius, paimtus į nelaisvę.  Nuo 2024 metų rugpjūčio pabaigos užfiksuota 79 egzekucijų per 24 skirtingus įvykius.