išmokos

Seimas atmetė siūlymą triskart didinti šiuo metu pensinio amžiaus sulaukusiems dvasininkams numatytą šalpos išmoką, tačiau šios dėjos autoriai ketina ir toliau kelti šį klausimą, mat, anot jų, tikėjimo kelią pasirinkę asmenys turėtų būti pagerbti bent didesne pensija. Tuo metu sociologas, ekonomistas Romas Lazutka tikina, jog parlamentarų užmojis nėra socialiai teisingas.

Mūsų sveikata bei gyvybė yra patikėta įvairių sričių kvalifikuotiems gydytojams profesionalams, turintiems specialių žinių, taip pat pripažintą teisę šias žinias taikyti praktikoje. Tai turi sukurti pasitikėjimo medikais atmosferą bei saugumo pojūtį, todėl natūralu, kad jiems taikomi itin griežti atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.

Įvairiose Europos šalyse prieglobsčio siekiantys žmonės gali tikėtis gauti maisto, ar pinigų jį pirkti, pastogę ir medicinos paslaugas, mokymo įstaigą jų vaikams ir galimybę bendrauti su teisininkais savo gimtąja kalba per vertėjus, praneša „Reuters“. Leidinys taip pat pateikia įvairiose šalyse suteikiamų teisių ir naudų sąrašą, kurias pabėgėliai gali gauti be būtiniausių priemonių.

Vyriausybė pasisako prieš siūlymą ilginti našlaičių pensijų mokėjimą besimokantiems. Dabar tokios pensijos yra mokamos ne ilgiau kaip iki 24-erių, o socialdemokratai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas yra pateikę pataisą, kad jos būtų mokamos iki 25-erių. Vyriausybės išvadoje sakoma, kad pagal Civilinį kodeksą tėvai, turintys galimybę, besimokančius vaikus privalo išlaikyti, kol jie yra ne vyresni negu 24 metų.

Dėl išmokamų pensijų kompensacijų neturėtų nukentėti pašalpos socialiai remtiniems gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė „darbiečių“ pataisoms, kuriomis jie siūlo grąžinamų per krizę sumažintų pensijų nepriskirti visų šeimos narių gaunamoms pajamoms, į kurias atsižvelgiama, skiriant piniginę paramą.

„Sodra“ šią savaitę pradėjo mokėti trečiąją dalį kompensacijų už krizės metais sumažintas pensijas. Išmokas gaus daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, iš viso jiems bus išmokėta apie 16,9 mln. eurų. Išmokos iki birželio 26 dienos mokamos tiems, kas pensijas gauna namuose arba pašto skyriuose. Pinigus gaunantiems į sąskaitas banke, jie bus pervedami birželio 15-16 dienomis, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Dvidešimčiai buvusios Vilniaus valdžios politikų ir politinio pasitikėjimo tarnautojų bus išmokėta 43,4 tūkst. eurų išeitinių kompensacijų. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, didžiausią 4 tūkst. eurų kompensaciją gaus buvęs meras Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) (liberalų) vadovas Artūras Zuokas. Buvusiam administracijos vadovui Valdui Klimantavičiui priskaičiuota 3 tūkst. 750 eurų. 3,3-3,5 tūkst.

 Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Ūkininkai dažnai kritikuojami dėl dirvos ir vandens taršos. Todėl visoje Europos Sąjungoje bei Lietuvoje išmokomis skatinami ekologiniai ūkiai, kuriuose trąšos nenaudojamos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija būtent ekologiniams galvijininkystės ūkiams ruošia naujas taisykles, kurios, ūkininkų teigimu, gerokai apsunkins ūkininkavimą ir galimybę išlaikyti gyvulius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams išmokų mokėjimo tvarką. SADM yra parengusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki dvejų metų auginančios mamos ar tėčiai antraisiais metais nebegalėtų tuo pat metu gauti visą 40 proc. dydžio išmoką ir darbo užmokestį, rašo naujienų portalas delfi.lt. Tėvams, pasirinkusiems gauti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, tvarka iš esmės nesikeistų.

Šventiniu laikotarpiu ir nuo sausio 1 d. įsivedus eurą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) dirbs įprastai. Tačiau dėl programinės įrangos atnaujinimo dalis paslaugų nebus teikiama arba galimi jų sutrikimai. Visų rūšių pensijos, kompensacijos, pašalpos ir kitos „Sodros“ išmokos, kurios turėjo būti išmokėtos gruodį, daugelį gyventojų jau pasiekė.

Janina Stašauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Įvairių socialinių išmokų dydį lemiančios draudžiamosios pajamos kitais metais bus 431 euras arba 1488 litai 16 centų. Būtent 16 centų jos didinamas siekiant suapvalinti išmokas eurais. Tam iš „Sodros“ biudžeto papildomai prireiks 100 tūkst. eurų. Pagal draudžiamąsias pajamas skaičiuojamos pensijos, bedarbio pašalpos, motinystės (tėvystės) išmokų, „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokų „lubos“, ligos ir profesinių ligų pašalpos.

Seimas antradienį patvirtino 2015 metų „Sodros“ biudžetą, kuris į prieškrizinį lygį grąžina ligos ir nedarbo išmokas, o nuo kitų metų liepos valdžia padidins ir pensijas. Už „Sodros“ biudžetą balsavo 74 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas ragindamas parlamentarus palaikyti projektą pabrėžė, kad kitąmet planuojamos didesnės tiek pajamos, tiek išlaidos.

Pareiškėjai, šiais metais deklaravę plotus ir pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) plotines priemones ir tiesioginėms išmokoms gauti, turėtų atkreipti dėmesį į dokumentų teikimo tvarką ir terminus. Anksčiau reikiamą informaciją ir dokumentus pateikę pareiškėjai gali tikėtis greičiau sulaukti išmokų.

Karo veteranus Lietuvoje pasiekė Rusijos ambasados laiškai, kuriuose skelbiama, kad vadovaujantis šios šalies prezidento Vladimiro Putino įsaku buvusiems „didžiojo tėvynės karo dalyviams“ paskirta pašalpa iki gyvenimo pabaigos. Kaip informuoja „Lietuvos ryto televizija“, laiškus gavę žmonės prašomi kuo greičiau į ambasadą Vilniuje atsiųsti paso kopiją ir duomenis apie sąskaitą. Laiškus apie aprūpinimą iki gyvenimo pabaigos gauna ir nieko bendra su Antruoju pasauliniu karu neturintys asmenys.

 Lietuva paprašė Europos Komisijos (EK) leisti avansines išmokas ūkininkams už 2014 metus padidinti iki 70 proc., sako žemės ūkio ministrė. Dabar jos siekia iki 50 proc. „Mūsų prašymas buvo (Europos Komisijai - BNS), kad avansinius mokėjimus padidinti tiesioginių išmokų. Mes prašome, kad išimtinai mūsų šaliai padidintų iki 70 proc.

Nuo eismo įvykių, kasdien dominuojančių nelaimių suvestinėse, nėra apsaugoti ir patys prabangiausi automobiliai – tai aiškėja iš draudikų pateikto šiais metais didžiausių eismo įvykių žalų penketuko.

Nuo šiol teikiant daugelį elektroninių prašymų pensijoms ir pašalpoms jų papildomai nereikia pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai bus galima padaryti tiesiog prisijungus prie Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS), adresu www.gyventojai.sodra.lt . „Kvalifikuotas parašas daugeliu atvejų nemokamas ir juo aktyviai naudojasi draudėjai. Tačiau tarp gyventojų jis nebuvo labai paplitęs, tad teikiant kai kuriuos prašymus kildavo keblumų.

Pieno gamintojams, kurie 2013–2014 kvotos metais pardavė pieną perdirbti arba tiesiogiai vartoti, numatoma papildomai skirti apie 40,7 mln. litų paramą. Balandžio 17 d. žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna įsakymu Nr. 3D-222 patvirtino šios paramos administravimo taisykles.

2013 m. iš viso buvo pateiktos 151 157 paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, kuriose deklaruotas 2,8 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų plotas. Pareiškėjams jau išmokėta 1 mlrd. 121 mln. litų tiesioginių išmokų, o tai sudaro 91 proc. šioms išmokoms 2013 m. skirto finansinio voko. Išmokėta bendroji tiesioginių išmokų suma, lyginant ją su praeitais metais tuo pačiu laiku išmokėta suma, yra didesnė daugiau kaip 108 mln. litų.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) moka tiesiogines ir kai kurių su plotu susijusių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių išmokas. 2013 metų pareiškėjams jau išmokėta daugiau nei 1 mlrd. Lt tiesioginių ir 237,4 mln. Lt su plotu susijusių išmokų. Paramos gavėjams neretai kyla su šiais mokėjimais susijusių klausimų. Atsakymus į rūpimus klausimus NMA klientai gali sužinoti net nepakilę nuo savo kompiuterio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo pritarti socialdemokrato Edvardo Žakario siūlymui, kad kuo daugiau tėvų, slaugančių vaikus invalidus, gautų šalpos kompensacijas, tačiau tų pakeitimų nesiūlo Seimui svarstyti – esą jas priėmus, reikėtų rasti 1 mln. litų, o tokių lėšų nėra. Vyriausybė trečiadienį pasitarime spręs, ar pritarti ministerijos siūlymui dėl Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimų ir rekomenduoti jų priėmimą atidėti.

Dėl Lietuvoje nustatyto afrikinio kiaulių maro Vyriausybei nutarus išnaikinti 90 proc. šalyje gyvenančių šernų, Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti kompensacijų už sumedžiotus šernus tvarką. Pagal ją nušauti šernai būtų pradėti skaičiuoti jau dabar, o kompensacijos už juos pradedamos mokėti nuo liepos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sakė, kad tai numatantį nutarimą Vyriausybė svarstys pasitarime trečiadienį.

Jungtinės Karalystės parlamentas svarsto imigracijos reformą, kuria būtų siekiama mažinti atvykstančiųjų skaičių ir riboti išmokas bei viešąsias paslaugas neteisėtai gyvenantiems. Dėl reformos principų parlamentarai sutaria, tačiau įvairios parlamentarų grupės siūlo prieštaringų pataisų, kurios, pasak premjero, gali užvilkinti priėmimą.

 Lietuvos gyventojai mieliau renkasi draudimo išmoką, negu remonto darbus ar pagalbą likviduojant padarinius. Septyni iš dešimties draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ apklausos dalyvių pažymėjo, kad nutikus nelaimei jie pageidauja draudimo išmokos, ne meistrų paslaugų. „Žiemos metu žmonės, ypač patyrę nedidelius įvykius, pageidauja draudimo išmokos, o remonto darbus atideda, kol atšils orai“, - pasakoja „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Naujų prašymų dėl alimentų mokėjimo 2013-aisiais sulaukta mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – iš viso 4039. 2008 metais, kai tik Vaikų išlaikymo fondas (VIF) pradėjo savo veiklą, buvo gauta 17 970 prašymų, tad padėtis, panašu, krypsta į gerąją pusę. Staigus sumažėjimas – logiškas VIF direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aušra Bulotienė balsas.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino 117 mln. litų papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kurios ūkininkams turėtų būti pradėtos mokėti per mėnesį. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, nacionalinės išmokos siekia 169 mln. litų, tačiau pritaikius vadinamąją moduliaciją, ūkininkus pasieks kiek mažiau - 117 mln. litų. „Nutarimo projekte nustatoma skaičiuotina suma prieš mažinimą yra 169 mln. litų, o maksimali mokėtina suma neviršytų 117 mln.

Remiantis šių metų sausio 20 d. duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau išmokėjo daugiau kaip 884 mln. litų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Tai sudaro 72 procentus visoms 2013 m. paraiškoms skirtos sumos. Avansinės išmokos buvo pradėtos mokėti praėjusių metų spalio mėn. viduryje.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad jeigu Lietuva 2015 metais įsives eurą, kainos gali padidėti. „Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas.

Karolis Birgilas Kiti metai bus vadinami Arklio metais. Tačiau Didžiosios Britanijos ir Vokietijos dešinieji mielu noru fejerverkus į dangų šautų Zuikio metų garbei. Bulgarija ir Rumunija į Europos Sąjungą (ES) įstojo per priešpaskutinį plėtros etapą 2007 metais. Tačiau dar ne visos durys joms yra atviros. 2004-aisiais į ES įstojusioms Baltijos šalims ir Lenkijai migracijos apribojimai nebuvo taikomi, taigi mūsų tautiečiai ir lenkai plūstelėjo į Didžiąją Britaniją.

Ar po dvidešimties metų įdirbio ekologinė daržininkystė ir sodininkystė nebus nustumta į nuošalę? Į šį klausimą kol kas negali atsakyti nei ūkininkai, nei žemės ūkio politikos strategai. Vida Tavorienė VL žurnalistė Ūkininkus vilioja naujas prekių ženklas „Išskirtinės kokybės produktas“ – auginant tokią produkciją galima saikingai naudoti chemiją ir mineralines trąšas, o skiriama parama ne ką mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą.

Prekybos tinklas „MAXIMA" šeštadienio popietę išplatino pareiškimą, kuriame praneša apie numatomą paramą tragedijoje Rygoje tėvų netekusiems vaikams. Supažindiname su pranešimo turiniu: „Lapkričio 21 d. Rygoje, Priedainės gatvėje įvykusi tragedija nusinešė daugiau kaip 50 gyvybių, beveik dvi dešimtys vaikų neteko savo tėvų. Prekybos tinklas MAXIMA nuoširdžiai užjaučia nelaimės aukų artimuosius ir kartu skausmingai išgyvena šią tragediją.

 Žemės ūkio ministerija rado galimybių perskirstyti asignavimus pagal programas ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms šiemet skiriama dar 3,1 mln. litų. „Pernai gruodžio 14 d. pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų PNTI, radome 75 mln. Lt. Jau po kelių dienų reikėjo tvirtinti biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos resursus, buvo patvirtinta ir galutinė 106 mln.

Joana Lapėnienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Neprimokėtų atlyginimų suma gali siekti milijardą litų, o Seime – svarstymai didinti sumažintas bedarbių išmokas.

Asmenys, gaunantys tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir paramą pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones, bet šiemet dar neatnaujinę savo valdos duomenų, turėtų suskubti tai padaryti. Skiriant paramą vadovaujamasi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) administruojamuose registruose, informacinėse sistemose esančiais duomenimis, todėl pastarųjų atnaujinimas yra ypač aktualus pareiškėjui.

 Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pastebi, kad klientai dažniau linksta pasiimti draudiko iškart pasiūlytą ir greitai sumokamą piniginę išmoką už nedidelius įvykius, o ne derinti su draudimo ekspertais menkai nukentėjusio turto apžiūrą ir vėliau nustatinėti kainą. „PZU Lietuva“ atskleidžia šiemet per 8 mėn. išmokėjusi tiek nedidelių greitų išmokų, kiek per pernai per visus metus. „Šiemet klientai daug intensyviau renkasi greitas išmokas. Palyginę šių ir praėjusių metų 8 mėn.

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, jog paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradėtos pervesti lėšos, kurias iki 2 procentų organizacijoms ir iki 1 procento politinėms partijoms nuo 2012 metais sumokėto pajamų mokesčio skyrė beveik 490 tūkst. gyventojų. Paramos suma organizacijoms ir partijoms šiais metais siekia 42,7 mln. litų. Praėjusiais metais (po deklaracijų tikslinimo) 474 tūkst.

Vyriausybė pirmadienį spręs, ar dėl Europos Komisijos Lietuvai pritaikytos tiesioginių išmokų žemdirbiams moduliacijos kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Dėl šios moduliacijos nuo 2012 metų sumažėjo nacionalinės išmokos už gyvulius ir pasėlius. „Vyriausybė šiandien svarsto, ar kreiptis į teismą. (...) Vos tik pritars, turėtume iš karto išsiųsti dokumentus“, - BNS informavo žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė.

Žemdirbiai ruošiasi streikuoti, jeigu ministrų kabinetas nuspręs 700 mln. litų 2014-2020 metų finansinės perspektyvos lėšų skirti ne tiesioginėms išmokoms, o keliams remontuoti, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. „Vyriausybė nori pinigus, numatytus tiesioginėms išmokoms, perkelti kitoms programoms. Šios lėšos atiteks ne tik ūkiams modernizuoti, bet ir kaimo bendruomenėms, keliams remontuoti.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministerija siūlo Vyriausybei skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą, pagal kurį Lietuvai privalu taikyti ūkininkams nepalankią paramos perskirstymo metodiką. Nesulaukę ankstesnės valdžios paramos, dėl pernai taikytos tvarkos ieškinius teismams žada teikti ir patys žemdirbiai.

Straipsnio autorė – Mėta Lubinaitė Pasibaigus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui bei paraiškų pagal kai kurias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones teikimui, specialistai įvertino, su kokiais sunkumais deklaruodami plotus dažniausiai susiduria ūkininkai.  Šiemet pateiktose paraiškose rastų neatitikimų skaičius viršijo 30 tūkst. ribą, tačiau jų užfiksuota 688 mažiau negu pernai.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidų didinimui bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą leidžiama pajamų dalis, o likusi bus nukreipta skolų dengimui. "Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau, mano ES Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos pirmininkas Rene Souchon. "Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.

Europos Parlamento (EP) siūlymas sumažinti tiesiogines žemės ūkio išmokas didiesiems ūkiams bei labiau skatinti mažuosius ūkius ir jaunus žemdirbius, darytų menkos įtakos Lietuvai, teigia žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. „Parlamento pozicija, kad būtų didiesiems ūkiams išmokos apribotos iki 30 proc. nacionalinio vidurkio.

Šią savaitę suderėtas naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektas neturi daugumos palaikymo Europos Parlamente, penktadienį Vilniuje pareiškė Europos Parlamento socialistų vadovas Hannesas Swoboda. „Manau, kad šis vadinamasis susitarimas neturi daugumos Europos Parlamente“, – žurnalistams Seime sakė H.Swoboda, vadovaujantis Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupei.

Vieno didžiausių Danijos pensijų fondo „PenSam“ vyriausiojo ekonomisto Soreno Dijohno teigimu, efektyvios pensijų sistemos bruožas – pasitikėjimas sistema ir tiesioginės įtakos pojūčio nebūvimas. ISM vadybos ir ekonomikos universitete vykusios konferencijos metu, pristatytas Danijos pensijų sistemos modelis, kurios esminis tikslas – valstybės kontroliuojamas skurdo mažinimas.

 Net ir nedidelės avarijos kelyje pasekmė – laikas, kurį teks sugaišti važiuojant į automobilių remonto dirbtuves, todėl draudimo bendrovės „Compensa“ duomenimis, apie 70 proc. gyventojų mieliau numoja ranka ir renkasi piniginę draudimo išmoką. Vis dėlto ne viskas taip paprasta, neretai tenka luktelėti, kol grynieji atsidurs kišenėje.

Dirbantys tėvai, kurie augina mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už jį yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų.