islamistai

Egipte pagrobti turistai iš Izraelio ir Belgijos, praneša RIA „Novosti“ remdamasi Agence France-Presse. Vietos policijos duomenimis automobiliu važiavusiai Belgijos pilietei ir jos draugui – arabų kilmės Izraelio piliečiui, ginkluoti beduinai sunkvežimiu užkirto kelią. Išvilkę keleivius iš automobilio įsisodino juos pas save ir pasislėpė. Egipto žiniasklaidos duomenimis, nusikaltėliai norės apkeisti užsieniečius į savo giminaitį, kuris kalėjime atlieka bausmę už narkotikų platinimą.

Skerdynės įvykdytos bijant, kad Didžioji Britanija vykdys gelbėjimo operaciją Radikali islamistų grupuotė “Ansaru” (Nigerija) šiandien pareiškė, jog buvo nužudyti 7 įkaitai, tarp kurių – vienas britas, informuoja dailymail.co.uk. Įkaitai buvo paimti į nelaisvę vasario 16 dieną užpuolus šiaurinėje šalies dalyje veikiančią statybų kompaniją.

Prancūzijos gynybos ministras penktadienį sakė, kad Prancūzijos pajėgos Malio šiaurėje atsidūrė islamistų teritorijoje, skelbia "Reuters". Praėjus dienai po vizito Malyje ministras Jean-Yves Le Drianas sakė, kad dabartinis kovos etapas yra sunkiausias, nes reikia išstumti islamistus kovotojus iš teritorijų, kuriose jie gerai įsitvirtinę.

Prancūzijos kariai planuoja šią savaitę Malio kariuomenei perduoti Timbuktu kontrolę, skelbia AP. Atsikovoję pagrindinius miestus Šiaurės Malyje ir išstūmę islamistų sukilėlius į dykumą, prancūzų kariškiai traukiasi iš miestų bei atakuoja atokiose teritorijose esančias kovotojų pozicijas, norėdami sutrukdyti jiems pasinaudoti Sacharoje esančiomis bazėmis kaip tramplinu tarptautiniams teroro išpuoliams. Prancūzai iš Timbuktu planuoja išvykti ketvirtadienį, informavo ginkluotųjų pajėgų atstovė.

Malio islamistai yra pasirengę pradėti derybas dėl įkaitu paimto prancūzų kario likimo. Apie tai šeštadienį informavo organizacijos "Vienybės ir džihado judėjimas Vakarų Afrikoje" (DEDZA) atstovas Validas Abu Sarhajus (Walid Abu Sarhaui). "DEDZA pasirengusi derėtis dėl įkaitų išlaisvinimo", - sakė islamistų atstovas agentūrai AFP.

Malio kariuomenė, prancūzų kariai (prie jų palaipsniui prisijungia ir ECOWAS - Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrijos narės) veda aktyvią kovą prieš islamistus, atvykusius iš Alžyro ir kaimyninių šalių, rašo slate.fr. Pirmuoju smuiku čia groja „Al-Qaeda islamiškame Magrebe“, kurios pagrindą sudaro dešimt metų trukusio Alžyro pilietinio karo (1988-1998), kuris pražudė 200 tūkst. žmonių gyvybių, dalyviai.

Po tragiškai pasibaigusios įkaitų dramos dujų komplekse Alžyre Mokhtaro Belmokhtaro vadovaujama islamistų grupuotė pagrasino naujomis atakomis, ypač - prieš Prancūziją, praneša agentūra AFP. "Kryžiuočių ir sionistų žydų Prancūzijai teks sumokėti už agresiją prieš musulmonus Šiaurės Malyje; tačiau ne tik jai, bet ir jos tarnams", - prancūzų savaitraštis "Paris-Match" cituoja grupuotės "Al-Mulathamin" ("Pasirašiusieji krauju") atstovą. Anot jo, įkaitų pagrobimas Alžyre "90 proc.

Islamistų grupuotės "Pasirašiusieji krauju” vadovas Mokhtaras Belmokhtaras pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame paskelbė, kad visi "kryžiuočiai”, dalyvaujantys operacijoje prieš tuaregus Malyje, yra teisėtas jo šalininkų taikinys, praneša "The Guardian”. Anot jo, šioje operacijoje dalyvaujančių šalių piliečiai bus toliau puldinėjami, kol užsienio intervencija liausis. Kartu M. Belmochtaras pasiūlė vesti derybas dėl konflikto taikaus sureguliavimo.

Ankstyvą trečiadienio rytą kelios dešimtys smogikų užpuolė „BP“ naftos ir dujų išgavimo kompleksą rytų Alžyre. Ginkluoti asmenys įsiveržė į gyvenamąjį kompleksą, bei suėmė apie 50 užsienio piliečių dirbusių gamykloje, taip pat nežinomą kiekį vietos darbuotojų. Kaip paaiškėjo vėliau, taip grupuotė „Kraujo batalionas“, siejama su „Al Qaeda“ keršijo už Vakarų valstybių ir Alžyro kovą su Malio islamistais, rašo gazeta.ru.

Islamistai, paėmę įkaitų In Imenaso dujų telkinyje, įsigavo į šalį iš kaimyninės Libijos teritorijos. Tai pranešė AFP, remdamasi Alžyro vidaus reikalų ministru Daho Uld Kablia. Naktį į penktadienį Alžyro naujienų agentūra APS pranešė, kad įkaitų vadavimo operacija vis dar tęsiasi. Pasak jos, kariškiai užėmė tik telkinio gyvenamąjį kompleksą, kur buvo dauguma įkaitų, o gamybinių patalpų jie dar nekontroliuoja.

  Alžyre per vietos pajėgų oro antskrydį žuvo 34 islamistų rankose buvę įkaitai, pranešė Mauritanijos naujienų agentūra ANI, palaikanti kontaktus su pagrobėjais. Prancūzijos radijo stotis "France Info" patvirtino šią informaciją. Jos duomenimis, taip pat žuvo 15 pagrobėjų. 26 įkaitai buvo išlaisvinti.   Anot žiniasklaidos, prieš tai kelioms dešimtims įkaitų pavyko pasprukti nuo pagrobėjų.

Prancūzijos pajėgos jau antrą dieną tęsia antskrydžius prieš islamistų sukilėlius Malyje, o Vakarų Afrikos valstybės skuba siųsti savo pajėgas į tarptautinę misiją, siekdamos užkirsti kelią grupuočių, siejamų su "Al Qaeda", stiprėjimą ir plėtimąsi Malyje, praneša "Reuters". Vakarai baiminasi, jog islamistai gali pasinaudoti Maliu ir čia įkurti karines bazes, iš kurių rengs atakas prieš Vakarų valstybes ir taip plės grupuočių, siejamų su "Al Qaeda", įtaką Jemene, Somalyje ir Šiaurės Afrikoje.

Islamistai iš Malio šiaurėje veikiančios grupuotės "Judėjimas už vienybę ir džihadą Vakarų Afrikoje” šeštadienį paleido penkis įkaitus iš Nigerio, kurie buvo pagrobti spalio 14 d. Kaip pranešė Afrikos humanitarinių organizacijų atstovai, dar vienas įkaitas - Čado pilietis - mirė nuo žaizdų, patirtų per pagrobimą. Įkaitai, kurie yra humanitarinės organizacijos darbuotojai, buvo perduoti Malio ir Nigerio pasienyje.

Mažiausiai penki žmonės žuvo ir 98 buvo sužeisti, kai savižudis Nigerijos šiaurėje į katalikų bažnyčią įvažiavo sprogmenų prikrautu automobiliu. Per katalikų atsakomuosius išpuolius buvo nužudyti dar mažiausiai du žmonės. Kadunos mieste sekmadienį ryte sprogdintojas džipu įvažiavo į katalikų bažnyčią. Pareigūnai pranešė, kad patvirtintos penkios išpuolio aukos, o 98 sužeistieji gydomi dviejose ligoninėse.

Prancūzijos prokuroras ketvirtadienį sakė, kad policija užkirto kelią sąmokslui, kurio tikslas buvo susprogdinti galingiausią bombą nuo to laiko, kai per Alžyro islamistų grupuotės surengtą sprogimą Paryžiaus metro žuvo aštuoni žmonės ir dar beveik 100 buvo sužeisti.

Malis išsiuntė laišką Jungtinėms Tautoms, oficialiai prašydamas leidimo Vakarų Afrikos šalių vadovaujamoms pajėgoms padėti jam atsikovoti teritoriją iš islamistų sukilėlių, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Malį apėmė chaosas kovo mėnesį, kai kariuomenė nuvertė prezidentą. Tuaregų maištininkai, pasinaudoję tuo, kad nėra valdžios, užėmė beveik du trečdalius šalies. Islamistų grupės užpuolė šalies šiaurę ir įtvirtino šariato teisę, sukeldamos nestabilumo pavojų regione.

Islamistai Jungtinėje Karalystėje verbuoja fanatikus musulmonus, kad šie nužudytų princą Harį, dabar tarnaujantį Afganistane. Pirmadienį išspausdintame interviu laikraščiui „The Daily Star“ tai pranešė Talibano judėjimo atstovas Qari Yousefas Ahmadi. Anot Q. Y. Ahmadi, šimtai Didžiojoje Britanijoje gimusių musulmonų pasirengę prisijungti prie radikalių islamistų Afganistane. Ten jie turi išeiti specialų parengimą, po kurio galės užpulti karališkosios šeimos narį.

JAV Teisingumo ministerija paskelbė šeštadienį, rugsėjo 22 dieną, 55 kalinių pavardes, kurie netrukus bus paleisti į laisvę iš Gvantanamo kalėjimo Kuboje.

Nigerijos kariuomenė nukovė islamistų kovotojų grupuotės „Boko Haram“ atstovą, šaltiniai informavo BBC. Tačiau „Boko Haram“ nepatvirtino, kad Abu Kaka (Abu Qaqa) buvo nužudytas. Kariuomenės atstovas sakė BBC, kad du tariami kovotojai buvo sulaikyti, vienas jų vėliau mirė, tačiau jo tapatybė nežinoma. Grupuotė „Boko Haram“ Šiaurės ir Vidurio Nigerijoje įvykdė nemažai atakų, per kurias žuvo 1 tūkst. 400 žmonių.

Musulmonų pasaulyje toliau nerimstant masiniams protestams ir Vakarų šalių atstovybių puolimams, aiškėja naujų detalių apie tai, kaip per JAV konsulato Bengazyje ataką žuvo JAV ambasadorius Chrisas Stevensas. Antradienį, rugsėjo 11-ąją, ginkluota gauja, protestavusi prieš kino filmą, įžeidžiantį Islamą, įsiveržė JAV konsulatą Libijos mieste Bengazyje. Atakos metu žuvo JAV ambasadorius Libijoje Chrisas Stevensas ir dar trys amerikiečiai.

Vokietijos institucijos antradienį pranešė, kad šalyje aštuonerius metus gyvena įtariamas buvęs Osamos bin Ladeno asmens sargybinis, bet jo deportuoti nepavyko, nes jis vedęs Vokietijos pilietę. Pareigūnai teigia, kad 36-erių Samis A. Bochumo mieste verbuoja jaunus musulmonus „šventajam karui“, o prieš 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius buvo Afganistane ir Pakistane. „Al Qaeda“ lyderis O. bin Ladenas pernai žuvo savo slėptuvėje Pakistane per JAV specialiųjų pajėgų reidą.

Didžiosios Britanijos sostinėje Londone per kovos su terorizmu operaciją sulaikyti penki vyrai ir moteris, skelbia BBC. 21-erių ir 29-erių metų vyriškiai bei 30-metė moteris buvo sulaikyti skirtingose vietose Vakarų Londone, kiti trys asmenys, kurių amžius - 18, 24 ir 26 metai, buvo sulaikyti Njuheme Rytų Londone. Areštai nėra susiję su Londono olimpinėmis ar parolimpinėmis žaidynėmis, informavo policija.

Izraelio karinis teismas buvusį palestiniečių radikalios islamo organizacijos „Hamas“ karinį vadą nuteisė 54 kartus kalėti iki gyvos galvos, praneša agentūra AFP. Ibrahimas Hamedas buvo „Hamas“ ginkluoto sparno Vakarų krante vadeiva. Jam tenka atsakomybė dėl daugybės savižudžių išpuolių, per kuriuos žuvo 46 izraeliečiai ir daugiau kaip 400 buvo sužeisti. I. Hamedas buvo suimtas 2006-aisiais.

Per teroristinius išpuolius prieš dvi krikščionių bažnyčias Kenijos šiaurės rytuose sekmadienį žuvo 16 žmonių ir apie 40 buvo sužeisti. Dvi grupės ginkluotų ir užsimaskavusių vyrų per pamaldas tuo pat metu užpuolė bažnyčias Garisos miestelyje netoli sienos su Somaliu, Nairobyje pranešė Raudonasis Kryžius. Policijos duomenimis, teroristai mėtė granatas ir šaudė į tikinčiuosius. Tarp aukų yra du policininkai. Užpuolikai paspruko. Spėjama, kad išpuolius surengė radikalūs islamistai.

Musulmonų brolijos kandidatas į Egipto prezidentus Mohammedas Mursis teigia, kad jo vyriausybėje bus platus politinių grupių spektras. M. Mursis taip pat žadėjo, kad valdžioje bus atstovaujama moterims ir jaunimui. Jis teigė, kad „supermeno“ prezidento era baigėsi. Laisvės ir teisingumo partijos, kurią remia Musulmonų brolija, lyderis M. Mursis sakė, kad prezidento pareigos nebebus sutelktos į vieną asmenį. Pasak jo, prezidentas bus valdžios institucija.

Egipto nuosaikiųjų islamistų kandidatas pasmerkė pirmą prezidento rinkimų ratą, kaip nesąžiningą. Tai griežčiausia kritika, pareikšta dėl pirmų laisvų per visą šalies istoriją vykusių vadovo rinkimų. Rinkimų komitetas informavo oficialius rezultatus paskelbsiantis vėliau pirmadienį. Neoficialiais duomenimis, birželio 16-17 dienomis vyksiančiame antrame rinkimų rate varžysis Musulmonų brolijos kandidatas Mohamedas Mursis ir premjero pareigas Hosnio Mubarako kabinete ėjęs Ahmedas Shafiqas.

Dvi sukilėlių grupuotės, kurios prieš du mėnesius užėmė Šiaurės Malį, susitarė susijungti ir savo užimtoje teritorijoje įkurti islamistinę valstybę, pranešė BBC. Tuaregų pasaulietiška sukilėlių grupuotė MNLA ir islamistinė grupuotė „Ansar Dine“ pasirašė susitarimą įkurti valstybę. Ryšių su „Al Qaeda“ turinti „Ansar Dine“ kai kuriuose miestuose jau pradėjo taikyti Šariato teisę. Abi sukilėlių grupuotės patvirtino, kad įkūrė nepriklausomą islamistinę Azavado valstybę.

JAV muzikos žvaigždė Lady Gaga atšaukė savo koncertą Indonezijos sostinėje Džakartoje, skelbia BBC. Teigiama, kad koncertas atšauktas, nes, prasidėjus religinių grupių protestams, baiminamasi dėl saugumo. Islamo religinės grupės protestavo prieš Lady GaGos koncertą, tvirtindamos, kad jos pasirodymai per daug vulgarūs. Indonezijos policija atsakė JAV dainininkei suteikti leidimą koncertuoti. Dainininkė nusprendė galutinai atšaukti koncertą.

Rusijos saugumo pajėgos Šiaurės Kaukazo Dagestano respublikoje per susirėmimą nukovė du įtariamus kovotojus, praneša „Interfax“. Policijos pajėgos surengė reidą privačiame name, esančiame miestelyje apie 80 kilometrų į vakarus nuo sostinės Machačkalos. Per susirėmimą su saugumo pajėgomis žuvo du kovotojai, informavo vietinis pareigūnas. Dagestane išpuoliai ir susišaudymai vyksta beveik kasdien. Daugiausia musulmoniškame Šiaurės Kaukazo regione išpuolius rengia islamistai sukilėliai.

Per išpuolius prieš Nigerijos laikraščių redakcijas ketvirtadienį žuvo mažiausiai šeši žmonės. Taip pat yra sužeistųjų. Sostinėje Abudžoje savižudis sprogmenų prikrautą automobilį detonavo prie laikraščio „ThisDay“ redakcijos patalpų. Jis automobiliu pralaužė vartus. Čia žuvo trys žmonės ir keli buvo sužeisti. Kadunoje vienas vyras sviedė sprogmenį į pastatą, kuriama savo biurus turi laikraščiai „ThisDay“, „The Moment“ ir „The Daily Sun“. Čia taip pat žuvo trys žmonės.

Azerbaidžano religiniai ekstremistai grasina „Eurovizijos“ dainų konkurso, vyksiančio šalies sostinėje Baku gegužės 22-26 dienomis, dalyviams. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi vienu iš islamistų tinklalapių. Prieš kelias dienas jame pasirodė pranešimas, kurio autorius vadina „Eurovizijos“ dainų konkursą „košmaru visiems musulmonams“. Jis pabrėžia, kad konkurso dalyviai, tekste apibūdinami kaip „šėtono jėgos“ ir „iškrypėliai“, bus atakuojami.

Musulmonų brolijos kandidatas į Egipto prezidentus Khairatas Al Shatteras žada įvesti šalyje šariatą, jeigu laimės rinkimus. „Šariato (islamo teisės) įstatymų taikymas yra mano pirmučiausias ir svarbiausias uždavinys“, – pareiškė jis trečiadienį. Kh. Al Shatteras buvo iškeltas Musulmonų brolijos kandidatu į prezidentus praėjusį šeštadienį. 61 metų Kh. Al Shatteras turi 10 vaikų. Jis visą savo gyvenimą vertėsi komercija ir prekyba, ne mažiau kaip penkis kartus buvo kalintas.

Per savižudžio išpuolį Šiaurės Afganistane žuvo mažiausiai dešimt žmonių, tarp jų – du amerikiečių kariai, skelbia AFP. Šaltiniai informavo BBC, kad išpuolis buvo surengtas prieš pareigūnus, kurie Farjabo provincijos Maimanos sostinėje dalyvavo susitikime. Pranešama, kad motociklu atvažiavęs savižudis susisprogdino netoli pagrindinės daržovių prekyvietės, kurioje buvo nemažai apsipirkti atėjusių žmonių bei Afganistano ir užsienio saugumo pareigūnų.

Prancūzija išsiuntė iš šalies alžyrietį islamistų ekstremistą ir radikalų musulmonų dvasininką iš Malio, skelbia AP. Be to, dar ruošiamasi į Saudo Arabiją deportuoti musulmonų maldininkų lyderį.

Priešingai ankstesniems pareiškimams, Musulmonų brolija, kontroliuojanti beveik pusę vietų Egipto parlamente, šeštadienį iškėlė savo kandidatą į prezidentus. Juo tapo Khairatas Al Shatteras, kuris yra organizacijos lyderio pavaduotojas ir vienas turtingiausių Egipto verslininkų. Jis taip pat yra Musulmonų brolijos iždininkas ir finansininkas.

Šeštadienį Tailando pietuose nugriaudėjusių sprogimų aukų skaičius išaugo iki 15, daugiau kaip 340 žmonių buvo sužeista. Tai sekmadienį pranešė karalystės nacionalinės policijos atstovai. Išvakarėse proislamiški separatistai susprogdino du užminuotus automobilius prekybos gatvėje centrinėje Jalos miesto dalyje, po to – automobilį požeminėje aikštelėje penkių žvaigždučių viešbutyje „Lee Garden“ Hat Jajaus mieste.

Vakarų Kazachstane prasidėjo 47 vyrų, kaltinamų vyriausybės pastatų sprogdinimais, teismas, pranešė „telegraph.co.uk“. Tai didžiausia terorizmo byla Kazachstano istorijoje. Manoma, kad teisiamieji yra susiję su ta pačia islamo ekstremistų grupe, kuri praeitą savaitę prisiėmė atsakomybę už Prancūzijos ekstremisto Mohamedo Meraho (Mohamed Merah) mokymą. Iš Alžyro kilęs Prancūzijos pilietis M. Merahas per 12 dienų nužudė tris Prancūzijos desantininkus, rabiną ir tris žydų vaikus.

Radikalios islamistų grupės „Ansar al-Islam“ įkūrėjas kurdas Mullahas Krekaras nuteistas kalėti penkerius metus už grasinimus mirtimi Norvegijos pareigūnams ir kitiems žmonėms, praneša BBC. M. Krekaras į Norvegiją atvyko kaip pabėgėlis 1991 metais. Jis sakė, kad nebeturi ryšių su „Ansar al-Islam“ ir žada apskųsti teismo sprendimą. Jungtinės Tautos (JT) ir JAV Šiaurės Irake bazę turinčią „Ansar al-Islam“ laiko teroristų grupuotė.

Policijos pareigūnai pranešė, kad per sprogimą laidotuvėse netoli Pakistano šiaurės vakaruose esančio Pešavaro miesto žuvo mažiausiai 9 žmonės, o 30 buvo sužeisti, skelbia BBC. Vienas pareigūnas sakė, kad įtariamas savižudis sprogdintojas taikėsi į politiką, kuris kritikuoja regione klestinčius islamistus kovotojus. Laidotuvėse dalyvavęs politikas Khushdilas Khanas nenukentėjo. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už išpuolį, bet anksčiau panašiai priešus yra puldinėjęs Talibanas.

Remiantis pirminiais Šuros rinkimų rezultatais, Musulmonų brolijos judėjimo Laisvės ir teisingumo partija laimėjo 60 proc. vietų Egipto aukštuosiuose rūmuose, skelbia „RIA Novosti“. Pirmas Šuros rinkimų, kurie vyko 13 iš 27 Egipto provincijų, etapas vyko sekmadienį ir pirmadienį. Antras etapas vyks vasario 14-15 dienomis. Oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti trečiadienį.

Planuojamos taikos derybos tarp Afganistano vyriausybės ir radikalaus islamo Talibano įgauna konkretesnes formas. Abi šalys šiais metais Saudo Arabijoje sės prie derybų stalo, pirmadienį agentūrai „Reuters“ pareiškė vyriausybės atstovas. Tačiau tiksli pokalbių data kol kas nežinoma. Vyriausybė Kabule jau kuris laikas mėgina užbaigti dešimt metų trunkantį karą su Talibanu ir pradėti taikos pokalbius.

Praėjus savaitei po pirmojo naujai išrinkto parlamento posėdžio Egipte vėl vyksta rinkimai – gyventojai renka Šurą, vadinamuosius aukštuosius parlamento rūmus. 8.00 val. balsavimo punktai atvėrė duris Kaire, Aleksandrijoje ir dar 11 provincijų. Šuros funkcija yra patariamoji, ji praktiškai neturi įgaliojimų. Todėl daugelis egiptiečių mano, kad ji nereikalinga. Šuros nariai renkami dviem etapais. 14–oje provincijų rinkimai vyks vasario 14–15 dienomis.

Demokratinės Vakarų valstybės turėtų pamiršti antipatiją islamistų grupėms, kurios yra populiarios Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. JAV įsikūrusi žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad Vakarai turėtų raginti islamistus gerbti pagrindines žmonių teises.

Per islamistų kovotojų penktadienį Kano mieste surengtus išpuolius žuvo apie 150 žmonių, praneša BBC. Policijos štabai, saugumo tarnybų būstinės bei imigracijos biurai buvo tarp taikinių. Šūviai buvo girdėti keliose miesto vietose. Po išpuolių Nigerijos valdžia Kano mieste įvedė 24 valandų komendanto valandą. Šeštadienį Kano mieste, kuriame gyvena devyni milijonai žmonių, Raudonojo Kryžiaus komandos aukų kūnus iš gatvių gabeno į miesto morgus.

Egipte žinomi galutiniai pirmųjų po Hosnio Mubarako valdymo rinkimų į žemuosius parlamento rūmus rezultatai. Jie įtvirtino absoliučią islamistinių partijų pergalę, praneša BBC. Musulmonų brolijos judėjimo „Laisvės ir teisingumo“ partija laimėjo didžiausią vietų skaičių parlamente. Radikalių musulmoniškų pažiūrų partija „Salafist Nour“ liko antroji. Egiptiečiai per šešias savaites balsavo tris kartus, kad išrinktų 498 Liaudies asamblėjos narius.

Musulmonų brolija pranešė šeštadienį laimėjusi mažiausiai 41 proc. vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. Islamistinės partijos užima beveik du trečdalius vietų parlamente. Po prezidento Hosnio Mubarako (Hosni Mubarak) nuvertimo labiausiai iškilo Musulmonų brolija, puikiai pasirodžiusi per pirmuosius laisvus rinkimus šalyje. Tai buvo pranešta likus kelioms savaitėms, kada paaiškės galutinė žemųjų rūmų sudėtis.

Egipto islamistinės partijos pirmauja ir antrajame parlamento rinkimų etape. Suskaičiavus balsus 11 rinkimų apygardų iš 15, nuosaikiosios Musulmonų brolijos partija „Laisvė ir teisingumas“, jos pačios duomenimis, surinko 40 proc. balsų. Ultradešinieji salafistai gavo apie 35 proc. balsų, sakė partijos atstovas. Pirmajame rinkimų etape už Musulmonų broliją balsavo 37 proc. rinkėjų, o už salafistus – 24 proc. Rinkimų sistema Egipte yra sudėtinga. Balsavimas baigsis sausį.

Europos Taryba nedramatizuoja situacijos, susijusios su islamistų atėjimu į valdžią kai kuriose Šiaurės Afrikos šalyse. Tai pirmadienį pareiškė ET generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas. „Šiaurės Afrikos šalys, kaip ir bet kuris kitas pasaulio regionas, turi savo nacionalinių, kultūrinių ir istorinių ypatumų, – pažymėjo T. Jaglandas.

Po Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio režimo baigties laikinoji šalies vyriausybė paskelbė apie Libijos „išlaisvinimą“. Savo ruožtu buvo deklaruota, jog iki tol buvusią pasaulietinę Gaddafio diktatūros sistemą pakeis Šariato (islamiškosios teisės) pagrindu kuriama politinė sistema. Vienos autoritarinio pobūdžio sistemos pakeitimas kita panašios prigimties politine santvarka vargu ar buvo tai, ko tikėjosi NATO pajėgų kariniais smūgiais demokratiją mėginę diegti Vakarų pasaulio politikai.