išlaidos

Išlaidos reklamai per pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiausiai kilo Lotynų Amerikoje. Tai sudaro gana ryškų kontrastą Europai, kur biudžetas reklamai vis dar mažėja. Lotynų Amerikoje išlaidos reklamai per metus išaugo beveik 12 proc., rodo tyrimų agentūros „Nielsen‘s Global AdView Pulse“ duomenys. Kitose regiono šalyse taip pat užfiksuotas augimas, rašo CNBC. Europoje per tą patį laikotarpį reklamai išleista 4,4 proc. mažiau.

Rengimasis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai gerokai sumažino dalies ministrų reprezentacinius fondus. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", vieni Vyriausybės nariai vertėsi su keliais šimtais litų, o kiti užsienio delegacijoms priimti išleido po kelis tūkstančius, iš viso Ministru kabinetas reprezentacijai per antrąjį šių metų ketvirtį išleido 24,5 tūkst. litų.

Karšta vasara labiausiai džiaugiasi sezoninio verslo atstovai. Kitiems tuo metu tenka susitaikyti su mažėjančiais klientų srautais. Vilioja nuolaidomis Sporto ir sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ direktorius Vidmantas Šiugždinis pasakojo, kad vasarą lankytojų srautas sumažėja maždaug 20–25 proc. „Vasarą daugelis poilsiauja arba mieliau renkasi sportą lauke, todėl toks sumažėjimas visiškai natūralus ir įprastas.

Kiek galima sutaupyti, atsisakius žalingų (ir ne visai) įpročių? Didelius turtus, tvirtina slon.ru. Jeigu nuolatos taupyti reguliarių išlaidų, be kurių galbūt ir sunku, bet vis dėlto galima apsieiti, sąskaita, mažų mažiausiai gausite neblogą priedą prie pensijos. Štai keletas tokių išlaidų. Pradėkime nuo to, kad jokių cigarečių, alkoholio ir kavos išsinešimui. Vietoje dienos pietų kavinėje – maistas iš namų arba kukli valgykla.

Visuomenė be grynųjų – pasaulis, kur materialūs pinigai beveik neegzistuoja – beveik per penkerius metus išnyko iš utopinių vaizdinių ir pavirto kažkuo neišvengiamu. Švedijoje siekiama per dvidešimt metų pereiti prie sistemos be grynųjų pinigų. Afrikoje prekybininkams tapo įprasta siųsti ir priimti pinigus mobilaus telefono pagalba, rašoma portale „Quartz“. JAV kelias į sistemą be pinigų taip pat išklotas plastikinėmis kortelėmis. 1970-aisiais kiek daugiau nei 20 proc.

Už 130 mln. litų – kiečiais apaugę laukai: tiek valstybės, savivaldybių ir europinių pinigų išleista įrengiant penkis naujus pramonės parkus, iš kurių kol kas naudos ne daugiau nei iš ožio pieno. Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

 „Pasaulinio taikos indekso 2013“ lentelėje Lietuva užima 43 vietą tarp 162 šalių, o tarp Europos valstybių - 25 vietą. Nepriklausoma tarptautinė organizacija "Institutas ekonomikai ir taikai" surikiavo valstybes pagal jų taikos lygį, kurį išmatavo remdamasi tokias temas kaip saugumas visuomenėje, vidaus ir išorės konfliktų mastas bei militarizavimo laipsnis atitinkančiais rodikliais.

Vyriausybė, siekdama subalansuoti viešuosius finansus, planuoja, kad per artimiausius dvejus metus bendras valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų deficitas nuosekliai mažės, o 2016 m. pajamos viršys asignavimus, skelbiama vyriausybės pranešime spaudai. Numatyta, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų konsoliduota suma 2014-2016 metais atitinkamai sudarys 30,909 mlrd. litų (iš jų 8,235 mlrd. litų – ES lėšos), 31,655 mlrd. litų (7,496 mlrd. litų – ES lėšos) ir 31,810 mlrd.

Rūta Grigolytė, LRT.lt  Praėjusią kadenciją Seimo valdančiojoje koalicijoje buvę liberalai rodo į naujos valdžios veiklos rezultatus. „Valdančioji dauguma pradėjo išlaidavimo puotą“, – tikina jie. Priskaičiavo didelius viršijimus Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija išplatino pranešimą, jog laiko pavojinga tendencija tai, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį valstybinės institucijos ir įstaigos tarnautojų darbo užmokesčiui išleido milijonais litų daugiau nei buvo planuota.

Verslo pradelsti mokėjimai balandžio mėnesį padidėjo 62 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,1 mlrd. litų. Praėjusį mėnesį įsiskolinimai daugiausiai išaugo finansų, o sumažėjo - komunalinių paslaugų bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Palyginimui, įmonių įsiskolinimai atskirai „SoDrai“ balandžio mėnesį padidėjo 2,7 mln. Lt ir sudarė 445 mln. Lt.

 „Eurovizijos“ konkursas yra tarsi naujausias žemyno politines ir kultūrines tendencijas atspindintis barometras. Ką mums sako „Eurovizija 2013“, gegužės viduryje vyksianti Švedijos mieste Malmėje? Šių metų „Euroviziją“ apibūdina tai, kuo pastaraisiais metais gyvena didžioji dalis Europos: dėl finansų krizės ir šalių vyriausybių taikomų griežtų taupymo priemonių banalių dainų konkursas ne tik sulauks mažiau dalyvių, bet ir tenkinsis gerokai skurdesniu biudžetu.

 Nemažai darbo skelbimų nurodoma, kad darbuotojas turi turėti asmeninį automobilį arba kad jis būtų privalumas. Susimąsčius kyla klausimas – ar toks reikalavimas rodo, kad darbuotojas turės naudoti asmeninį automobilį darbui? Jei taip, ar darbdavys kompensuos išlaidas? Galbūt toks reikalavimas yra vienas iš būdų naudotis padėtimi ir išnaudoti dirbančiuosius – kai už lango nemažas procentas nedirbančiųjų, kandidatas sutiks su visokiais reikalavimais, kad galėtų bent truputį užsidirbti.

Mažų Šiaulių miesto mokyklų mokytojai dar itin skaudžiai jaučia krizės pasekmes – jų gaunami atlyginimai žymiai skiriasi nuo tą patį darbą atliekančių kolegų atlyginimų didžiosiose mokyklose. Negana to, kad sumažėjo mokinių skaičius mokyklose, o kartu ir jų darbo krūviai, neskubama atstatyti krizės laikotarpiu sumažinto bazinio mėnesinio atlyginimo dydžio ir keisti ydingos jų darbo apmokėjimo sistemos.

Pasirodo 2008–ųjų ir 2012–ųjų Lietuvos skirtingos: labiau skubame, išgyvename didesnį stresą, daugiau svaiginamės alkoholiu, mažiau bendraujame nei prieš krizę. Dvi Lietuvas įvardija pakartotinis 2013 m. tyrimas „Lietuvos anatomija“, kurį atliko komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.

Palyginus vidutines namų ūkio išlaidas trijuose didžiausiuose šalies miestuose paaiškėjo, kad mažiausios būsto išlaidos Kaune, didžiausios Vilniuje, o geriausia gyventi Klaipėdoje. Ten gyventojai mokesčiams atseikėja mažiausią savo atlyginimo dalį. Naudojantis „Vienos sąskaitos" duomenų baze buvo apskaičiuota, kad Kauno gyventojų komunaliniai ir kiti periodiniai mokesčiai už vidutinį būstą buvo mažiausi.

Yra stiprus ryšys tarp turto ir laimės. Turtingesnių šalių gyventojai dažnai būna laimingesni nei skurdesnių. Tačiau tai nelemia tiek laimės, kiek galvojate. Jei žmogus turi stogą virš galvos, maisto ir kuo apsirengti, tai didesnis kiekis pinigų turės tik mažą pridedamąją vertę. Kiti faktoriai yra daug svarbesni, rašo portalas „Enterpreneur“. 2005 metais mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kas lemia ilgalaikę laimę.

32 proc. Lietuvos įmonių 2012-aisiais patyrė didesnes išlaidas informacinėms technologijoms nei planavo metų pradžioje, rodo UAB „Baltnetos komunikacijos“ atliktos apklausos rezultatai. Metų pradžioje numatytus IT biudžetų planus pernai įgyvendino kiek daugiau nei pusė – 55 proc. – įmonių.

Daugiau nei trečdaliui vairuotojų (36 proc.) dėl automobilio gedimo ar avarijos yra tekę kviestis pagalbą Lietuvos ar užsienio keliuose. Ypač skaudžiai vairuotojų kišenei gali atsiliepti netikėtas sustojimas Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, kur išlaidos automobilio transportavimui, pakaitinio automobilio nuomai ar nakvynei viešbutyje yra vidutiniškai penkis kartus didesnės nei mūsų šalyje, atskleidžia „Vilmorus“ atliktas tyrimas ir draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo surink...

Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas apie 2012 metų Vilniaus lankytojus. Daugiausiai – 635 litus per dieną Vilniuje 2012 m. išleido suomiai, 497 litus – rusai. Pirkiniams daugiau savo išlaidų skiria lankytojai iš Rusijos ir Baltarusijos. Vidutinės vieno užsienio turisto vienos dienos išlaidos buvo 275 litai, o išlaidos viso buvimo Vilniuje metu siekė 1120 litų. Tyrimas parodė, kad atvykusieji verslo tikslais vidutiniškai per dieną išleido 643 litus.

Nuo lapkričio mėnesio 50 proc. išaugo klientų, kurie nustato norimą išnaudoti sąskaitos dydį. Šių metų sausio mėnesį nemokamą „Bitės“ išlaidų kontrolės paslaugą buvo užsisakęs kas penktas bendrovės klientas. „Bitės“ privatūs klientai dažniausiai renkasi 30 litų per mėnesį ribą, o verslo klientai – 100 litų. „Klientams ši paslauga padeda kontroliuoti savo išlaidas ir apsisaugoti nuo staigmenų, sulaukus sąskaitos.

Visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Tačiau dėl savo dydžio, ši išlaidų grupė turi ir daugiau erdvės optimizavimui nei kitos. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas toliau primena 9 atsakingo apsipirkimo patarimus, galinčius padėti tai padaryti. Apsipirkti pradėkite namuose.

Internetinis blogas Cepelinas.co.uk pristato straipsnių serija apie verslo pradžią Anglijoje. Šiuose straipsniuose bus aptarti visi svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti ir mokėti, norint verslo idėją paversti tikru verslu. Šio blogo autorius - Anglija.lt bendrasavininkas Remigijus Kostrovickas. Pirmoje straipsnio dalyje pristačiau jums šios straipsnio herojus – konditerę Bronę ir jos vyrą automobilių meistrą Stasį. Atvykę į Angliją, jie bandė užsiimti verslu, bet abejiems teko nusivilti.

Penkerių metų berniuko, kuris žaisdamas išleido 1 700 svarų „iTunes“ interneto parduotuvėje, šeimai vis tik pavyko atgauti pinigus, skelbia MailOnline. Danny Kitchen, iš Bristolio, naudojosi tėvų iPad planšetiniu kompiuteriu, kai jo tėtis Gregas įvedė slaptažodį, manydamas, kad sūnus nori parsiųsti nemokamą žaidimą. Kitą dieną Kitchensų šeima sulaukė elektroninių laiškų, informuojančių apie sėkmingus pirkinius už 69,99 svarų, tačiau žmonės pagalvojo, kad žinutes gavo per klaidą, ir jas ištrynė.

Šalies gyventojai mano, kad valstybinio socialinio draudimo administravimas savo kokybe neišsiskiria iš kitų valstybės administravimo sričių. Tačiau tik nedaugelis žino, kiek tiksliai kainuoja šios sistemos administravimas, rodo visuomenės tyrimas. Dešimties balų sistemoje daugiausiai gyventojų, 21 proc., šalies socialinio draudimo sistemai rašytų septynetą. Po 18 proc. gyventojų ją vertintų aštuonetu ir šešetu.

Perpus sumažinus, Europos Sąjungos biudžetas išliktų funkcionalus, skatintų ekonomikos augimą ir, svarbiausia, perpus sumažintų naštą, tenkančią ES mokesčių mokėtojams. Viešosios politikos centras „New Direction“ ketvirtadienį Briuselyje pristatė kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) parengtą studiją „50:50 iki 2020- ųjų“, kurios autorė yra LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.

Penki šimtai litų – maždaug po tiek teko išleisti 37 Šiaulių rajono švietimo įstaigoms dėl neapgalvoto sprendimo. Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu žodį „rajono“ mokyklos, darželiai, neformaliojo ugdymo įstaigos privalo pakeisti į „r.“ Lėšų pertekliumi rajono švietimo įstaigos tikrai negali pasigirti, tačiau jų vadovai buvo priversti gaišti laiką ir leisti lėšas, kad perregistruotų įstatus, pakeistų antspaudus, mokyklų iškabas, bankų rekvizitus, blankus ir kt.

Gatvių priežiūra žiemos metu kainuoja milžiniškus pinigus: vieną kartą pabarstyti sostinės kelius kainuoja daugiau, nei pasiturinti šeima uždirba per metus. Troleibusų parke žiemą vien elektros suvartojimo sąnaudos išauga beveik 50 procentų.

Vyriausybei siekiant perskirstyti didesnę dalį bendrojo vidaus produkto per valstybės biudžetą nereikėtų kartoti 2009 metų klaidų, kuomet padidinus daugelį mokesčių tarifų, biudžeto pajamos sumažėjo, nes padidėjo mokesčių vengimas, o nemažai veiklos pasitraukė į šešėlį. Daug efektyvesnių rezultatų, nepakenkiančių šalies konkurencingumui, galima pasiekti kovojant su mokesčių vengimu ir didinant mokesčių mokėtojų skaičių. Pasimokyti galima ir iš labiausiai skolų krizės pažeistų Europos valstybių.

Viešumas ir skaidrumas, etika bei moralė, o, svarbiausia, efektyvūs ginklai kovoti su ligomis – dėsto tarptautinės farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška. Jau pokalbio pradžioje K. Čereška vieną po kito laužo neigiamus stereotipus apie farmacijos verslą, tačiau neišsižada ir klaidų, padarytų per nepriklausomybės dvidešimtmetį ir konkurentų, veikusių, kaip jis pats sako, „po stalu“, kad tik gydytojai rekomenduotų jų vaistus.

Nors dauguma šalies gyventojų gerai vertina savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus, net 64 proc. apklaustųjų teigia, kad, netekę pagrindinių pajamų, jie nepragyventų ilgiau nei 3 mėn. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 3-6 mėn. galėtų išgyventi tik 15 proc. apklaustųjų, ilgiau nei 6 mėn. - taip pat 15 proc., trumpiau nei savaitę - dešimtadalis tyrimo dalyvių, nuo savaitės iki 1 mėn.

Su benamiais nakvynės namuose pernakvojęs žurnalistas stebėjo, kaip benamiai medikus šokdina, o pašalpų ir pagalbos – nebrangina. Sovietmečiu didmiesčiuose turėjome blaivyklas, jas uždarę įkūrėme nakvynės namus, o benamių ir alkoholikų – tik daugėja. Pasižiūrėti, kaip jie žiemoja Šiaulių nakvynės namuose, „Akistatos“ korespondentas išsiruošė apie ketvirtą valandą popiet.

Išankstiniais duomenimis, per 2012 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai į biudžetą pervedė daugiau lėšų nei buvo planuota ir daugiau nei 2011 m. Išmokų gavėjams taip pat skirta daugiau, tačiau galutinis „Sodros“ biudžeto rezultatas buvo geresnis nei planuota. Praėjusiais metais draudėjai sumokėjo 11 mlrd. 560,1 mln. Lt litų įmokų. Tai yra 3,8 proc. (418,7 mln. Lt) daugiau nei planuota ir 5,1 proc. (557,7 mln.

„Kai „Goldman Sachs“ pardavinėdavau obligacijas su kolegomis kalbėdavomės, koks yra mūsų „Skaičius“. Tai reiškė „Velniop jus“ kiekį pinigų“, - tinklaraštyje „Bankers Anonymous“ rašo buvęs bankininkas Michaelas. „Velnipo jus“ yra toks kiekis pinigų, kurio pakanka, norint išeiti iš darbo ir niekada nebegrįžti. Kitaip tariant, užsitikrinti pastovias pajamas likusiam gyvenimui.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas 2012-aisiais vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui vidutiniškai išleido 140 litų. Draudikai suskaičiavo, kai už vieną įvykį pagal civilinės atsakomybės sutartį vidutiniškai atlyginta 3 261 Lt. Lietuvos civilinės atsakomybės draudimo rinka privačių asmenų sektoriuje per 2012-uosius augo apie 7,7 proc., o verslo segmente – 10 proc.

  Kinijos vartotojai 2012 metais išleido 46 mlrd. dolerių prabangos daiktams, informuoja „China Daily“, remdamasis JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ duomenimis. Iš šios sumos 27,1 mlrd. dolerių kinai išleido užsienyje, o 18,9 mlrd. – savo gimtinėje. Tendencija prabangos prekes pirkti užsienyje aiškinama tuo, kad pagrindinėje Kinijos teritorijoje taikomi didesni mokesčiai prabangos prekėms. Todėl nemažai turtingų kinų pirkinių linkę vykti į Londoną, Paryžių ir Honkongą.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus įstatymu nustatytai prievolei pirkti elektrą laisvojoje rinkoje, aktyviausios buvo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, suvartojančios iki 1 mln. kW elektros per metus. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, jos sudarė 95 proc. visų pasirinkusiųjų tiekėją. 40 proc. jų buvo paslaugų teikėjai, 32 proc. – prekybininkai, 14 proc. – gamybininkai, 8 proc. – viešojo sektoriaus įmonės ir 1 proc. nekilnojamojo turto valdytojai.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių. Vertintojai ekonominės laisvės indekse Lietuvai skyrė 72,1 balo. Lyginant su praėjusiais metais šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finansinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Tuo tarpu prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas.

Siekdami sumažinti išlaidas degalams priemiesčiuose gyvenantys britai jau imasi ir kraštutinių priemonių. Pastaruoju metu jau pastebimi atvejai, kuomet norėdami išvengti papildomo apsilankymo degalinėje vairuotojai miega automobiliuose, skelbia „Autoexpress“. Bendras automobilių paslaugų kompanijos RAC ir visuomeninio judėjimo prieš neracionalų degalų kainų didinimą „FaiFuelUK“ tyrimas parodė, kad vienas iš 16 priemiesčių gyventojų siekdami sumažinti kelionių į darbą skaičių ir taip sutaupyti mi...

Praūžęs šventinis laikotarpis beveik kiekvienais metais kaip reikiant paplonina pinigines. Dovanos, vaišių stalo parengimas, kelionės pas artimuosius, linksmybės – visų šių šventinių dalykėlių kaina labiausiai pasijaučia Naujųjų metų pradžioje, tad dažnam tenka susiimti ir pradėti vėl taupyti. Tačiau specialiosios Balsas.lt apklausos metu paaiškėjo, jog apklaustieji vilniečiai nesiskundė po švenčių suplonėjusia pinigine, mat dauguma jų nuosekliai planavo visas išlaidas: „Proto ribose.

Europos gyventojai kasmet išleidžia po 750 eurų automobiliui nepriklausomai nuo to, turi jį ar ne. Europos Aplinkos apsaugos komisija atliko tyrimą, išaiškinusį tiesioginį ryšį tarp išlaidų automobilių priežiūrai ir nuostolių, kuriuos jie atneša aplinkai. Remiantis ekspertų skaičiavimais, kiekvienas automobilis iš 27 Europos Sąjungos šalių kasmet kainuoja 1 600 eurų daugiau nei sumoka jo naudotojas draudimo įmokų, akcizų, kelių ir kitų mokesčių pavidalu.

Kas tik nesvajoja laimėti džekpotą arba akimirksniu atsidurti pasaulyje, kur daugybė jachtų, palmių, vilų, prabangių automobilių ir laimingas nerūpestingas gyvenimas! Nors... Pasakiškas laimėjimas gali virsti tikru košmaru. Ypač jei neturite jokio suvokimo, ką su tais pinigais daryti. Siuzan Mullins paskendo skolose 1993 metais Siuzan Mullins nusišypsojo sėkmė – jis loterijoje laimėjo 4,2 mln. dolerių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. turizmo sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 2,7 mlrd. litų, kai tuo pačiu laikotarpiu žemės ūkyje – 2,6 mlrd. litų. „Turizmo srities proveržis nepaliaujamai džiugina. Šiemet minėdami Lietuvos turizmo plėtros dvidešimtmetį apibendrinome pasiektus rezultatus: 1993-2011 m. Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo užaugo net 36 kartus ir 2011 m. siekė 3,5 mlrd. Lt.

2011 m. turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė vertė sudarė 2,7 mlrd. litų, arba 2,9 procento šalies bendrosios pridėtinės vertės, ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 15 procentų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Turizmo produkcija išaugo 10,5 procento ir sudarė 5,3 mlrd. litų to meto kainomis. 2011 m. šiame sektoriuje dirbo 41,9 tūkst. asmenų, t. y. 4,7 procento visų privataus sektoriaus darbuotojų.

Britų mažmenininkai susirūpinę dėl sumažėjusių pardavimų lapkritį - mėnesį, kai tradiciškai perkamos Kalėdų dovanos, rašo "The Guardian". Lapkritį britai pirkiniams skiria daugiau pinigų nei bet kurį kitą mėnesį. Oficialiais duomenimis, britai "veržiasi diržus", mat lapkritį jie išleido 0,1 proc. mažiau nei spalį. Pirmiausia tai pajuto prekybos centrai, nes vartotojai vis daugiau apsiperka internetu.

Dar nespėjus užgesti Vėlinių žvakutėms, prekybininkai dabina vitrinas kalėdiniais žaisliukais ir dainuojančiais seniais šalčiais. Deja, gyventojai kiekvienais metais didžiąsias žiemos šventes prisimena tik joms pasibeldus į duris ir į parduotuves „medžioti" dovanų suplūsta tik gruodžio antroje pusėje. Tokį lietuvių nerūpestingumą jau keletą metų atskleidžia tradicinis „Swedbank" Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

2011 m. bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 7,3 mlrd. litų. 2009 m. ir 2010 m. mažėjusios, 2011 m. jos padidėjo 546 mln. litų, arba 8 proc., ir buvo tik 1 proc. mažesnės už 2008 m. išlaidas. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2011 m. vidutiniškai buvo išleista 2418 litų, tai 227 litais (10 proc.) daugiau nei 2010 m. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais duomenimis, pernai sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,9 proc.

Vykdant Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukciją, kurios metu bus pastatytas ir Goštauto viadukas, atliekami požeminės infrastruktūros tvarkymo darbai, kurie ir sudaro daugiau nei ketvirtadalį viso šio projekto vertės. Vien praėjusią savaitę atliktų požeminių darbų, vykdant vamzdžių tiesimą uždaru būdu, už beveik 1,5 milijono litų, o visa darbų vertė jau siekia 3,5 milijonus litų.