internetinės parduotuvės

Apsipirkti internetu – labai patogu. Tačiau tai gali būti ir nesaugu, mat sukčiai vis profesionaliau sukuria netikras internetines parduotuves, kuriose apsipirkę žmonės negauna nei užsakytos prekės, nei susigrąžina pinigų. Tad kaip nepatekti į sukčių pinkles? Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad tokių nusikaltimų šiuo metu pasitaiko, tačiau jų nėra ypatingai daug.

Tikriausiai visus, kurie kada nors bandė nusipirkti batus internetu, yra aplankiusi neviltis – o kas bus, jei tie tobuli batai netiks, nors dydis bus geras? Naujojoje Zelandijoje gyvenanti Megan Papas rado būdą, kaip patikrinti ir įsitikinti, ar išsvajotieji bateliais jums tiks. O gudrybė labai paprasta – jums reikės atsispausdinti mažą savo nuotrauką visu ūgiu, išsikirpti savo siluetą, nukirpti pėdas ir prie kiekvieno demonstruojamo batelio pridėti iškarpą.

Lietuvos bankas susiduria su atvejais, kai po nesėkmingų investicijų pinigus praradę gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti bent dalį lėšų. Iliuzijų turėti neverta – tai tėra dar viena sukčiavimo forma, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai. „Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kažkiek prarastų pinigų.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Lakštučių k., gautas gyventojo (gim. 1994 m.) pranešimas, kad nuo 2019-07-03 į savo el. pašto adresą jis gauna laiškus iš įvairių internetinių parduotuvių, kuriuose nurodyta, kad yra užsisakęs įvairias prekes ir reikia jas atsiimti bei vietoje sumokėti. Pranešama, kad vyras prekių neužsisakinėjo.

Tikriausiai ne vienas vengia šventinio apsipirkinėjimo ir jei tik įmanoma renkasi apsipirkti internetinėse parduotuvėse, kuriose nereikia grūstis per minią žmonių ar laukti eilėse. Tačiau šis daugelio pamėgtas būdas gali būti pavojingas, perspėja specialistai. „Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el.

Politikams vis labiau pasisakant apie vaistų kainų mažinimą, vis dar iškyla žmonių pasipiktinimas, dėl dvigubai daugiau kainuojančių medikamentų nei svetur.   Neseniai viešai pasipiktinusi uteniškė nepagailėjo kritikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, moteris pasibaisėjo vaistinės siūlomu kainų skirtumų. Akivaizdus kainų skirtumas „Susirgo mano dukrytė. Paprašiau senelių, kad nupirktų ir atvežtų vaistų.

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

Maždaug pusė Lietuvos gyventojų sako kalėdinėms dovanoms iš anksto netaupantys ir jomis paprastai pasirūpinantys paskutinę minutę. Populiariausios vietos dovanų paieškai išlieka tos pačios: prekybos centrai, smulkiųjų verslininkų parduotuvės, turgūs bei mugės. Tačiau kaip rodo „Swedbank“ Finansų instituto šiemet atliktas tyrimas, kalėdinių dovanų pirkimo įpročius pradeda keisti Lietuvoje populiarėjanti e. prekyba. Kalėdines dovanas internetu šiemet planuoja įsigyti kas penktas šalies gyventojas.

Agnė (pavardė redakcijai žinoma) internetinėje svetainėje tarpmergaiciu.lt pamatė gražius batus, kuriuos nutarė nusipirkti. Susisiekė su pardavėja, pervedė jai pinigus, tačiau batų taip ir negavo. Agnė dar bandė su ja kalbėtis, bet nieko nepešus suprato, kad ji pateko į aferistės, apgavusios gausybę merginų, pinkles. „Dar prieš pirkdama paskambinau tai mergaitei – Tomai Auglytei – pažiūrėti, kaip bendrauja. Tikrai nebūčiau pagalvojus, kad ji tokia aferistė.

Žinių radijas Nors kasmet vis daugiau lietuvių perka internetinėse parduotuvės, tačiau daugelyje tokių Lietuvos parduotuvių negalima atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis. Bendrovės „Click2Sell“ Egidijus Andreika „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ aiškino, kad toks nepatogus susiformavo ne dėl techninių sprendimų trūkumo, o dėl Lietuvos komercinių bankų nenoro rinkti mokėjimus kortelėmis: „Problema ta, kad Lietuvoje bankai įsivedė vadinamąjį Bank link atsiskaitymo būdą.

Baltarusija sekmadienį blokavo internetines parduotuves ir naujienų svetaines, taip tikriausiai bandydama sustabdyti bankų ir parduotuvių šturmavimą žmonėms puolus gelbėti savo santaupų. Sekmadienį paskelbtame pareiškime naujienų kompanija „BelaPAN“, kuri turi populiarias nepriklausomas naujienų svetaines Belapan.by ir Naviny.by, sakoma, kad tos svetainės šeštadienį be jokio perspėjimo buvo blokuotos.

Dėl JAV jurisdicijoje esančių interneto parduotuvių apmokestinimo prekės juose gali pabrangti, pranešė „Wired“. Pasak leidinio, JAV Senatas patvirtino internetinių parduotuvių apmokestinimo įstatymo „Marketplace Fairness Act“ projektą. Pagal jį internete prekiaujančios kompanijos bus apmokestinamos lygiai taip pat, kaip ir užsiimančios prekyba įprastinėse parduotuvėse. Iki šiol internetinių parduotuvių apmokestinimas JAV buvo mažesnis.

Prieš Kalėdas gerokai išauga lankytojų srautai internetinėse parduotuvėse, o toks prekybos pagyvėjimas kelia didžiulį kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimą. „Kaspersky Lab“ vartotojams parengė kelis patarimus, kurie padės maloniai ir saugiai apsipirkti realiuoju laiku. 1. Venkite neaiškių sandorių Internetinės parduotuvės dažnai siūlo sutaupyti. Tačiau būkite budrūs, jei pasiūlymas atrodo neįtikėtinai pelningas. Pirkite tik patikrintose parduotuvėse.

Prekybininkai visame pasaulyje likus daugiau nei mėnesiui iki žiemos švenčių jau skelbia apie šventines nuolaidas. Vis dažniau nuolaidų maratonai persikelia ir į internetą. Lietuvoje, pasak specialistų, internetinių išpardavimų tradicijos žengia dar tik pirmuosius žingsnius.

Rugsėjo viduryje startavęs el. parduotuvių sertifikavimo projektas „Saugu Pirkti“ iki spalio mėnesio patikrino ir įvertino apie 100 Lietuvos el. parduotuvių. Po pirminio 126 el. parduotuvių patikrinimo tik pora el. parduotuvių visiškai atitiko keliamus reikalavimus. Apklausos rodo, kad tai lemia gana nedidelį pirkėjų aktyvumą internetinėje erdvėje. Bendrovės pranešime teigiama, kad pagal apklausų duomenis, Lietuvoje bent kartą per mėnesį internetu perka apie 30 proc. interneto vartotojų.

Estijos centrinio banko duomenimis, šalies gyventojai vis aktyviau prekes ir paslaugas įsigyja internete. Nuo šių metų gegužės centrinis bankas rinko duomenis ir skelbė statistiką apie tai, ką estai perka internete. Remiantis šiais duomenimis, Estijos gyventojai nuo gegužės internete nusipirko prekių ir paslaugų už 126 mln. eurų. Šalies statistikos agentūros duomenimis, internetinių pirkėjų skaičius Estijoje nuo 2005-ųjų beveik patrigubėjo. Daugiau nei pusė pirkėjų (54 proc.) yra moterys.

Apsipirkti vis dar traukiate į parduotuvę? Galbūt ilgainiui nebeliks kur eiti: prognozuojama, kad pardavėjai kelsis į internetą, o likusieji bus išstumti iš rinkos. Virtualių pardavėjų už Atlanto, „Ebay.com“ ar „Amazon.com“, ieškoti nebereikia, per akis jų ir Lietuvos rinkoje. Žurnalas „BusinessWeek“ retoriškai klausė, ar tradicinės parduotuvės išnyks, kai 83 proc. pirkėjų labiau pasitiki informacija apie prekes internete, o dar 79 proc. sakosi taip taupantys laiką.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas, nagrinėdamas Austrijos elektroninės parduotuvės bylą, nusprendė, kad dabar plačiai paplitusi tvarka, kai pirkėjas apie prekių pardavimo, grąžinimo ir garantijos sąlygas informuojamas tik pateikiant jam nuorodą internete, neatitinka ES teisės reikalavimų. Pasak Andriaus Iškausko, advokatų kontoros AAA Baltic Service Company advokato, teismo išaiškinimas reiškia, kad klientų informavimą turės gerinti ir Lietuvos interneto prekyvietės.

Vilniečiai, pamatę gatvėje stovinčią kabyklą su drabužiais, jau žino, kad tai populiarioji „Mainų spinta“. Mažesniuose miestuose toks reginys nėra įprastas, tačiau keistis drabužiais interneto portaluose jau tampa kasdienybe. Domisi įdomia alternatyva „Mainom? Gal kas patiko iš mano garderobo ir tiks tau?“ – tai pagrindiniai drabužių mainų interneto svetainėse prisiregistravusių asmenų klausimai.

Internetinių atsiskaitymų rinkos vandenis sudrumstė naujas veikėjas – kompanija „Stripe“, savo paprastumu bandysianti mesti iššūkį tokiems grandams kaip „PayPal“ ir „Google Checkout“. Skaitmeniniame amžiuje internetiniai mokėjimai tampa vis populiaresne atsiskaitymo už prekes ir paslaugas forma. Įprastas atsiskaitymų ir pinigų perlaidų procedūras slegia procesinė našta ir šią problemą bando spręsti sparčiai augantis internetinių atsiskaitymų bendrovių būrys.

Internetinių atsiskaitymų rinkos vandenis sudrumstė naujas veikėjas – kompanija „Stripe“, savo paprastumu bandysianti mesti iššūkį tokiems grandams kaip „PayPal“ ir „Google Checkout“. Skaitmeniniame amžiuje internetiniai mokėjimai tampa vis populiaresne atsiskaitymo už prekes ir paslaugas forma. Įprastas atsiskaitymų ir pinigų perlaidų procedūras slegia procesinė našta ir šią problemą bando spręsti sparčiai augantis internetinių atsiskaitymų bendrovių būrys.

Videoportalas „YouTube“ pristatė paslaugą „Merch Store“, leisiantį muzikantams uždirbti iš prekybos savo muzika ir kitomis prekėmis tiesiai iš savo „YouTube“ kanalo. Naujos funkcijos realizacijai „YouTube“ bendradarbiaus su kai kuriomis specializuotomis interneto parduotuvėmis. Prekių ir bilietų į koncertus prekyba užsiims „Topspin“. Bilietais taip pat bus prekiaujama per „Songkick“, o muzika bus realizuojama per „iTunes“ ir „Amazon“. „Merch Store“ bus paleistas po kelių savaičių.

28,6 proc. Lietuvos Interneto vartotojų perka internetu arba internetinėse parduotuvėse. Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. gegužės 10–22 dienomis, apklausta 1002 15–74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Šiuo metu Internetu naudojasi beveik du trečdaliai (64–67 proc.) Lietuvos gyventojų.

Kad „Nokia" verslo padangė apsiniaukusi, o jos ateitis neįžvelgiama, aišku jau seniai, tad nestebina vis nauji bendrovės bandymai susimažinti veiklos kaštus ir atsisakyti nereikalingų verslo sričių, skelbia „Engadget.com". Štai dar kelios su tuo susijusios naujienos: „Nokia" uždarė savo internetines parduotuves JAV ir D. Britanijoje. Toks žingsnis sekė po to, kai gegužės mėnesį buvo uždarytos virtualios „Nokia" prekyvietės kitose Europos šalyse.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis per paskutinius 7 metus Lietuvoje perkančių internetu padaugėjo daugiau nei 10 kartų. Šie skaičiai rodo, kad lietuviai pradeda vertinti apsipirkimo internetu patogumą, spartą ir didesnes pasirinkimo galimybes. Tačiau savo nišą elektroninėje prekyboje atranda ir tapatybės vagys bei sukčiautojai.

Stambiausios Latvijos interneto parduotuvės net krizės metu nesiskundė klientų trūkumu, o šiuo metu pastebi dar didesnį pirkėjų antplūdį. Internetu perka viską: nuo maisto produktų iki stambios virtuvinės technikos. „Mūsų parduotuvė veikia nuo 2002 m., tuo metu labai retas pirkėjas buvo vyresnis, nei 30-ies metų, vyresni žmonės į pirkimą internetu žiūrėjo skeptiškai. Šiuo metu vidutinis pirkėjų amžius peržengė 40 metų,“ – pasakojo www.1a.lv direktorius Marekas Zuika.

2006 metais Lietuvoje internetu pirko 100 tūkst. vartotojų. 2010-aisiais šis skaičius perkopė 250 tūkst. ir net nelinkęs mažėti. Interneto paslaugas teikiančios įmonės „Interdata“ vadovo Manto Mikucko aiškinimu, paprasčiausias būdas išplėsti verslą, ypač mažesniuose miesteliuose, imtis prekybos virtualioje erdvėje. Tai santykinai nedaug kainuoja ir leidžia pasiekti daugiau vartotojų.

Artėjant Kalėdoms žmonės pasineria į dovanų paieškų karštinę – kai kas įvairesnio prekių asortimento ir pigesnių kainų ieško internetinėse parduotuvėse. Šventinio šurmulio apimti gyventojai tampa lengvu taikiniu interneto nusikaltėliams, kurie siūlydami netikrus internetinių parduotuvių tinklalapius, ar siųsdami klaidinančius pranešimus mėgina išvilioti dovanoms skirtus pinigus.