ingrida šimonyte

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos finansinės paramos lėšų) sudarys 21 mlrd. 295 mln. litų, išlaidos – 21 mlrd. 993 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų, arba 2,3 proc., daugiau nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudarys 7 mlrd. 546 mln. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė Akcizų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-4921), kuriuo numatoma didinti akcizą cigaretėms, cigarams, cigarilėms ir gazoliui (dyzeliniams degalams). Teikiamu projektu siūloma nuo 2013 m. kovo 1 d. akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti nuo 140 iki 148 litų už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis nei 244 litai.

Pagal iškovotų Seimo mandatų skaičių ir kvotas, Darbo partijai naujoje Vyriausybėje turėtų priklausyti 4–5 ministrų postai, teigia partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Tačiau apie galimas kandidatūras ar konkrečias ministerijas jis nelinkęs kalbėti, tvirtindamas, kad pirmiau reikia sudėlioti Vyriausybės programą. „Apie postus nekalbėjome, negalėčiau įvardinti, kas iš mūsų partijos kokį postą užims.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia besidžiaugianti tuo, kad kai kurie opozicijos politikai supranta deficito mažinimo svarbą, ir sako, kad, jei Lietuvos ūkis plėtosis, kaip planuojama, o naujoji Vyriausybė laikysis Fiskalinės drausmės įstatymo, viešieji finansai 2016 m. bus subalansuoti.

Į sostinės „Europa City“ viešbutį laukti rinkimų į Seimą rezultatų po truputį renkasi Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai ir jų rėmėjai. Be partijos rinkimų štabo vadovo Raimundo Aleknos į vakarėlį jau atvyko ir disko metikas Virgilijus Alekna bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Nuotaikos geros“, – portalui balsas.lt sakė R. Alekna.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad metų pabaigoje valstybės skola sudarys 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet laikantis atsakingos finansų politikos ji dar mažės. „Valstybės skola šių metų pabaigoje, mes manome, kad sudarys apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ir toliau išliks viena iš mažiausių skolų Europos Sąjungoje.

Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti.

Lietuva Šveicarijos finansų rinkoje išplatino penkerių su puse metų trukmės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 2,0 proc. metinės palūkanos. Sandoriui tarpininkavo „Credit Suisse“ ir „BNP Paribas“ bankai. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, mūsų šaliai tai buvo nauja patirtis, kadangi Lietuva Šveicarijos frankais skolinosi pirmą kartą.

Na ir šliužai. Tikrų tikriausi. Taip pagalvojau, sužinojęs, kad olimpinį auksą iškovojusios plaukikės Rūtos Meilutytės pirmajam treneriui Giedriui Martinioniui dėl biurokratinių kliūčių gali būti neskirtas nė sudilęs litas iš žadėtų 200 tūkstančių. Prisipažinsiu, Rūtos akyse nesu matęs. Apie G. Martinionį šią vasarą apskritai išgirdau pirmą kartą. Kai ši mergina iškovojusi auksą ašarojo ant nugalėtojų pakylos skambant Lietuvos himnui, visa mūsų šeima braukė iš laimės ašaras.

Kiekvienų metų biudžeto rengimo procesas stulbinamai panašus: ar ūkis kaista, ar krizė, ar kamuoja neapibrėžtumai pasaulio ekonomikoje geri norai visada viršija galimybes. Turbūt pati žmogiška prigimtis tą lemia, nes juk ir kasdienybėje reikia ir to, norisi ir ano. Skirtumas tik tas, kad asmeniniame gyvenime ištekliais tiems poreikiams ir norams daugiausia ir rūpintis tenka pačiam, tikėtis, kad tuo pasirūpins kiti, leistina tik vaikams.

Pasaulyje jau nieko nebestebina precedentai, kuomet politinė kova, net riaušių ir sukilimų organizavimas persikelia į interneto erdvę, o buvęs Rusijos nominalusis prezidentas Dmitrijus Medvedevas buvo oponentų kandžiai vadinamas labiau tinklaraštininku negu politiku. Lietuvos politikai taip pat vis mieliau savireklamai naudoja ir tinklaraščius, ir socialinius tinklus, prisistatydami ir kovotojais už teisybę, ir mielais dėdulėmis, auginančiais gražias gėles.

Valstybinė paskolų komisija, kuriai vadovauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė, siūlo Vyriausybei suteikti „Sodros" prašomą 795 mln. Lt paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už 4,666 proc. metinę palūkanų normą. Paskolos prašoma iki 2017 m. gruodžio 20 d. „Sodra“ paskolą turėtų pradėti grąžinti nuo 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, nurodyta suinteresuotoms institucijoms Finansų ministerijos (FM) pateiktame derinti Vyriausybės projekte, rašo verslozinios.lt.

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis po antradienį vykusio skandalingo visuotinio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių bei finansų ministrę Ingridą Šimonytę, reikalaudamas, kad jie įpareigotų į „Snoro“ kreditorių komitetą valstybės deleguotus narius vienodai rūpintis ir ginti visus bankrutuojančio banko akcininkus, nes visi jie yra mūsų valstybės piliečiai.

Netyla ginčai dėl net nepanašaus į minimalų orumą užtikrinančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo 50 ar 100 litų. Diskusijos pernelyg užsitęsė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atstovai nėra tokie užsispyrę dėl MMA kėlimo, kaip Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ar valdančiosios koalicijos partneriai – abiejų partijų liberalai.

Didžiųjų miestų merų dejonės dėl padidinto PVM keleiviams vežti – visiškai nepagrįstos. Taip tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jei lengvatos ir būtų grąžintos, transporto bilietų pigiau nepirktume. Grąžinti PVM lengvatą transportui – nustatyti 9 proc. tarifą. To reikalauja didžiųjų miestų merai, šią savaitę pradėję garsiai skųstis, kad savivaldybių valdomos transporto bendrovės dėl to klimpsta į skolas: bilietai pabrango, pajamų – mažiau.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija trečiadienį tęsia apklausas. Į Seimo rūmuose 15 val. prasidėjusį komisijos posėdį dar kartą pakviestas jau anksčiau komisijos apklaustas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Parlamentinės komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis anksčiau yra sakęs, kad jau planuojama užbaigti apklausas. Pasibaigus apklausoms komisija ketina pradėti formuluoti savo išvadas.

Latvija nuo liepos ketina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM): taip kaimynai tikisi pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą. Lietuvoje tai net nesvarstoma. Nuo 2014 metų eurą ketinantys įsivesti latviai pradėjo rūpintis, kad atitiktų keliamus reikalavimus, rašo „Lietuvos rytas“. Mūsų šalis taip pat siekia įstoti į euro zoną, tačiau PVM mažinimo scenarijus atmetamas: baiminamasi, kad tai išpūs biudžeto deficitą ir užkirs kelią įsivesti eurą.

Lietuvos valdžia eilinį kartą pademonstravo šalies gyventojams, kad visiškai nesiorientuoja dabartinėje situacijoje — premjeras pareiškė, kad minimali alga yra... sureikšminama. Pasak jo, MMA parametras yra sureikšminamas ir fetišizuojamas, nes verslas, turintis galimybių didinti atlyginimus, tai ir darys. Kas tai — šventas naivumas ar vilties sūnaus pasisakymas? Kieno motina yra viltis — turbūt aiškinti nereikia.

„Bazinės taisyklės yra Mastrichto kriterijai“, – pabrėžė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie parametrus, kurių turi laikytis valstybė, norinti įstoti į euro zoną. Kalbėdama apie Europos Sąjungos (ES) finansinius dokumentus ir taisykles, kurios sąlygoja reikalavimus Lietuvos biudžeto planavimui bei vykdymui.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia nemananti, kad mažesnis akcizas sumažintų benzino kainas. „Galimybės yra, bet prasmės tai daryti nematau. Per pastaruosius kelerius metus labai sparčiai augant bazinei kuro kainai be mokesčių, mokesčių dalis galutinėje kuro kainoje sudaro vis mažesnę dalį – dabar benzino kainoje sudaro  mažiau nei 50 proc., tai naudoti mokesčius kaip kainos augimo amortizavimo veiksnį yra vis sunkiau ir sunkiau“, – sakė ministrė.

„Mūsų pozicija nesikeičia. Mes, rūpindamiesi tuo, kad Lietuva daugiau kurtų darbo vietų ir galėtume padėti tiems, kurie šiandien neturi darbo, norime, kad Trišalėje taryboje būtų sutariama visų pirma dėl darbo santykių lankstumo, Darbo kodekso pataisų, ir jeigu bus priimti sprendimai dėl darbo kodekso pataisų, tokiu atveju  mes matome galimybę daugiau didinti minimalią algą (MMA)“, – paklaustas, ar vyriausybė ketina nusileisti profsąjungų reikalavimui MMA didinti ne iki 850, o iki 900 litų,...

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į finansų ministrę Ingridą Šimonytę dėl sumažintos Europos Sąjungos (ES) paramos Lietuvai. „Frakcija yra sunerimusi, kad Europos Komisija sustabdė pusės milijardo litų pervedimą Lietuvai, ir nežinia, kada ir ar iš viso šie pinigai pasieks valstybės biudžetą“, – rašoma Seimo LSDP frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės pasirašytame dokumente.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, trečiadienį į posėdį kviečia Premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad kitą savaitę komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Vasario 2 d. „Snoro“ problemas tirianti Seimo komisija pradėjo darbą.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, kitą savaitę į posėdį ketina kviesti premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Po dviejų savaičių komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Tai po trečiadienį vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Antradienį Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovai Seime ketina susitikti su finansų ministre Ingrida Šimonyte ir valstybės kontroliere Giedre Švediene aptarti klausimus, susijusius su šiuo metu Europos Komisijos sprendimu sustabdyta 163 mln. eurų parama Lietuvai. „Tikimės išsiaiškinti, kodėl Valstybės kontrolė nenustatė jokių piktnaudžiavimo ES parama atvejų ir kokių priemonių imsis Finansų ministerija, kad užtikrintų šiuo metu vykdomų projektų nenutrūkstamą finansavimą.

Viena iš dviejų Lietuvos ministrių – Ingrida Šimonytė sako nesureikšminanti ketvirtadienį minimos Tarptautinės moterų solidarumo dienos. Finansų ministrė I. Šimonytė sako, kad jai už šią šventę svarbesnė yra Lietuvos nepriklausomybės diena, minima Kovo 11-ąją, o Kovo 8-oji nuo vaikystės asocijuojasi su kauštelėjusiais vyrais ir pavytusiomis tulpėmis. „Turbūt tai nėra pati svarbiausia šventė mano gyvenime.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikina, kad neaiškumus su Europos Komisija, dėl kurių pastaroji sustabdė ES lėšų išmokėjimą Lietuvai iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų, išspręs per mėnesį. „Tikimės, kad pavyks labai greitai. Maksimalus terminas yra šeši mėnesiai, tačiau turint omenyje, kaip sparčiai vyksta procesas, situaciją turėtų pavykti išspręsti per artimiausią mėnesį“, – po vyriausybės posėdžio sakė ministrė.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Vyriausybėje priėmė sėkmingos operacijos prieš nelegalią ir nusikalstamą dalies Vilniaus taksi verslo atstovų veiklą organizatorius bei vykdytojus ir padėkojo jiems už gerą darbą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), policijos ir Kriminalinės policijos biuro vadovai Premjerui pateikė trumpą ataskaitą apie dvejus metus VMI vykdytą tyrimą analizuojant padėtį dviejuose keleivių vežimo sektoriuose – mikroautobusų ir privačių taksi vežėjų.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Gruodžio mėnesį Balsas.lt skaitytojai balsavo už pačius įsimintiniausius 2011 m. Lietuvos ir pasaulio įvykius. Naujienų portale buvo paskelbtos tokios nominacijos: auksinės politikų frazės, brangiausios valdininkų kelionės, Lietuvos metų įvykis, metų niektauza, metų nesėkmė, metų verslo netektis, metų Lietuvos verslo projektas, metų pasaulio įvykis, metų pasaulio netektis, metų pasaulio politikas. Skelbiame šių nominacijų nugalėtojus.

Valdančiosios koalicijos partneriai kūrė naujus įstatymus, kėlė savo reikalavimus ir netgi buvo prabilę apie mažumos Vyriausybę. Po kone dvi savaites trukusių derybų ir ginčų valdančiosios partijos paskelbė sutarusios, kad kitamet į privačius pensijų fondus bus pervedama puse procento mažiau – ne 2, o 1,5 procento – socialinio draudimo mokesčio, bet įvedamas Nekilnojamojo turto mokestis. Kitas vadinamasis prabangos mokestis nukeliamas svarstyti į pavasario sesiją.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nežarsto pažadų, kad neapmokestinus vadinamųjų prabangos prekių nebus įvesti progresiniai ar visuotinis turto mokesčiai. „Mokesčių įstatymus Lietuvoje priima Lietuvos Respublikos Seimas.

Pasklidus žiniai, kad pinigai bankrutavusio „Snoro“ indėlininkams gali būti pradėti mokėti jau rytoj, bankininkai prašo nesiveržti jau pirmą dieną. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar po Vyriausybės posėdžio pareiškė, kad visos sutartys su bankais pasirašytos, indėlininkų sąrašai sutvarkyti. Jos manymu, Finansų ministerija jau šiandien pradės pinigų pervedimą ir neatmetė galimybės, kad fizinis pinigų grąžinimas gali prasidėti ir trečiadienį.

Apdraustų SNORO indėlininkų lėšos bus pradėtos grąžinti šį trečiadienį, informavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Šiandien bus pabaigtas sutarčių pasirašymo procesas, sutartis su pagrindiniu banku pasirašyta praeitą savaitę, visos sutartys su bankais bus pasirašytos šiandien. Indėlininkų sąrašai buvo tvarkyti visą savaitgalį ir dabar yra visiškai sutvarkyti.

Gandai dėl galimų „Swedbank“ problemų neturi jokio pagrindo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Natūralu, kad dėl vieno banko problemų kam nors pasitaiko patogi proga papokštauti dėl kitų bankų. Labai apgailestauju, jei kas nors čia mato kažką juokingo, bet tikrai jokios informacijos neturime ir manome, kad šiuo atveju visiškai nėra pagrindo panikuoti“, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo finansų ministrė.

Bankrutavusio banko SNORAS klientams indėlius išmokėsiančiai valstybinei indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei valstybė skolins ne 2,4, bet 3,3 mlrd. litų. Didesnį skolinimo poreikį nelėmė faktas, kad dalies įmonės turtą sudarančių akcijų negalima greitai ir pelningai parduoti, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Pagal priimtą sprendimą indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei skolinama iki 3,3 mlrd.

Gruodžio 2 d., paaiškėjo pirmosios Finansinio raštingumo olimpiados nugalėtojai. I-IV klasių grupėje pergalę iškovojo „Auksinukų“ komanda iš Jonavos Panerio pradinės mokyklos, o V-VIII klasių grupėje - komanda „Alkana piniginė“ iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos. Olimpiados finale dėl garbingo titulo ir 3000 litų klasės svajonės įgyvendinimui dviejose amžiaus grupėse rungėsi 12 komandų. Iš viso olimpiadoje dalyvavo daugiau kaip šimtas 1-8 klasių iš skirtingų Lietuvos miestų.

Apie pridėtinės vertės mokesčio didinimą dar pora procentinių punktų prabilusi valdžia privertė už galvos griebtis ne tik verslininkus. Vyriausybei gimė idėja pridėtinės vertės mokestį padidinti iki 23 procentų. Mat kitų metų makroekonominės prognozės blogėja, laikytis 3 procentų valstybės biudžeto deficito ribos be papildomų sprendimų būtų sunku, o PVM didinimas būtų bene greičiausiai įgyvendinamas sprendimas. Aišku, yra ir kitų būdų.

Paskolas bankrutuojančiame banke „Snoras“ paėmę asmenys daugiau žinių apie tolimesnį savo paskolų likimą turėtų sulaukti iš bankroto administratoriaus, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Bankroto administratorius perims visus banko aktyvus ir pasyvus, ir atitinkamai tas paskolas teks ir toliau aptarnauti, galbūt jas kas nors nupirks“, – penktadienį klausiama, kaip bus su klientais, paėmusiais paskolas iš banko, sakė I. Šimonytė.

Nusprendus „Snoro“ bankui skelbti bankrotą, pasirinktas optimalus valstybei ir indėlininkams variantas, tvirtina Lietuvos banko atstovas. „Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams“, – sakė Vaidievutis Geralavičius.

„Vyriausybė nesiims Lietuvos banko veiklos vertinimo, nes tai būtų nekorektiška: „Lietuvos bankas“ yra nepriklausoma institucija, kurios parlamentinę kontrolę vykdo Seimas“, – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Man tikrai nėra korektiška komentuoti Lietuvos banko veiklą.

Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų. Atsakingi žmonės – premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas – mieliau ragina nepanikuoti, kartoja, kad žmonių indėliai nedings. Tačiau paklausti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų anksčiau, kai „Snorui" rinkos reguliuotojai grūmojo jau ne kartą, kur dingo vertybiniai popieriai už 1 mlrd.

Sekmadienio naktį Lietuvos banko valdyba sprendė dėl tolesnės nacionalizuoto banko „Snoras„ veiklos. Posėdis nusitęsė po vidurnakčio, nors anksčiau buvo tikimasi, kad valdybos posėdis baigsis apie 22-23 val. Galutinius sprendimus dėl veiksmų siekiant apsaugoti indėlininkų, kreditorių ir kitų klientų interesus Lietuvos banko valdyba ketina priimti ne vėliau kaip lapkričio 24 d., rašoma pranešime spaudai.

Lietuviai pagaliau sulaukė banko nacionalizavimo, kuris primena užgrobimą per karinį perversmą ar revoliuciją. Mūsų valdžia ryžtingai įvykdė specialiąją operaciją. Tiesa, tokiems atvejams nebuvo būdingų vaizdų: areštų, pastatų šturmo, nešmėžavo kaukėti ir ginkluoti pareigūnai. Visa tai piliečiai gali įsivaizduoti žiūrėdami istorinius filmus ar užsienio žinias.

Penktadienį Lietuvoje lankysis už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta. Numatomi Lietuvos deleguoto eurokomisaro susitikimai su Seimo Europos reikalų komiteto nariais, finansų ministre Ingrida Šimonyte ir Lietuvos bankų asociacijos nariais. Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, A. Šemeta pristatys ekonomikos augimo prognozes, 2012 m. Europos Komisijos darbo programą, pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio.

Po skandalingo trečiadienio, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nacionalizuotas komercinis „Snoro“ bankas, ketvirtadienį šią akciją pirmoji pagyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar rytą pasikvietusi premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, po trumpo pokalbio šalies vadovė pareiškė, kad Vyriausybė išvakarėse užkirto kelią galimam visos bankininkystės griovimui.

99 proc. banko SNORAS indėlininkų indėliai buvo mažesni negu 100 tūkst. eurų, ir jie tikrai atgaus visą sumą, tačiau tai, kokia dalis kitų kreditorių atgaus savo pinigus, priklausys nuo faktinės banko turto būklės, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį specialioje LRT laidoje ministrė priminė, kad ir bankroto atveju ne visada visi kreditoriai atgauna savo turėtas lėšas.

Penktadienį Lietuvoje lankysis už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta. Numatomi Lietuvos deleguoto eurokomisaro susitikimai su Seimo Europos reikalų komiteto nariais, finansų ministre Ingrida Šimonyte ir Lietuvos bankų asociacijos nariais. Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, A. Šemeta pristatys ekonomikos augimo prognozes, 2012 m. Europos Komisijos darbo programą, pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio.

Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.