humanitarinė pagalba

Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių atvykti jau leista iš viso 507 Baltarusijos piliečiams, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Atvykstančiųjų skaičius nuolat kinta, kasdien suteikiami leidimai atvykti į Lietuvą. Nerimstant protestams žmonės apsisprendžia išvykti iš Baltarusijos. Tačiau šie žmonės gali grįžti į savo šalį, jeigu jiems negrės pavojus“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Jungtinių Tautų meteorologijos agentūra perspėja, kad žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė humanitarinė pagalba, iki 2030 metų gali padaugėti 50 proc., palyginti su 108 mln. asmenų, kuriems jos prireikė užpernai dėl karščio bangų, visuotinio atšilimo, miškų gaisrų, audrų, sausrų ir dažnėjančių uraganų. Antradienį paskelbtoje Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) ir jos partnerių ataskaitoje pažymima, jog kasmet įvyksta vis daugiau gaivalinių nelaimių.

Lietuva skyrė 17 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Palestinai, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Jos teigimu, lėšos bus pervestos Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. „Sudėtingą Palestinos gyventojų humanitarinę padėtį dar labiau apsunkino COVID-19 padariniai. Net 5,6 mln. Palestinos piliečių yra karinių konfliktų pabėgėliai, gyvenantys 58 pabėgėlių stovyklose Palestinoje ir kaimyninėse šalyse“, – rašoma pranešime.

Į Lietuvą praėjusią savaitę atvyko pirmieji baltarusiai, pasinaudoję Vyriausybės priimta humanitarine išimtimi. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad šeštadienį tokie leidimai suteikti dviem asmenims. „Yra du šeštadienį suteikti tokie leidimai mano įsakymu“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė. Jos teigimu, Lietuva pasirengusi užtikrinti atvykstančiųjų apgyvendinimą, apsaugą ir reikalavimų dėl koronaviruso plitimo grėsmės laikymąsi.

Liepos 7 dieną iš Lietuvos į Baltarusiją išvyksta humanitarinė pagalba – Lietuvoje pagamintos apsaugos priemonės, reikalingos kovai su COVID-19. Humanitarinę pagalbą Baltarusijai skyrė Lietuvos Vyriausybė birželio 3 dienos nutarimu, reaguodama į kaimyninės valstybės tarptautinį humanitarinės pagalbos prašymą padėti kovoje su COVID-19. Už 50 tūkst. eurų buvo iš UAB „Bio Circle Balticum“ įsigyta 16 800 litrų dezinfekcinio skysčio, o iš UAB „Interscalit“ – 8 400 vienetų vienkartinių chalatų.

Lietuva gavo humanitarinę pagalbą iš Taivano – apie 100 tūkst. kaukių. Ši siunta – tai Taivano pagalba Europos valstybėms, kovojančioms su koronaviruso infekcija (COVID-19), tarp jų ir Lietuvai. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, koronaviruso infekcija skaudžiai palietė ne vieną valstybę, tačiau tuo pačiu suvienijo pasaulį kovai su COVID-19. „Vertiname solidarumo ir pagalbos ženklus šiuo sunkiu metu.

Tarptautinės pagalbos institucijų darbuotojai metų metus seksualiai išnaudojo moteris ir vaikus, o kaltininkai laisvai keitė savo darbovietes humanitarinės pagalbos sferoje, teigiama Didžiosios Britanijos valdžios paviešintoje ataskaitoje. „Siaubingos“ istorijos apie žmonių, kuriems turėjo būti suteikta pagalba, išnaudojimą sukrečia, rašoma CNN.

Prancūzija ir Rusija kartu nugabens humanitarinės pagalbos siuntų į Rytų Gutą – buvusį Sirijos sukilėlių anklavą, sakoma penktadienį paskelbtame Prancūzijos prezidentūros pareiškime, kurį taip pat išplatino Maskva.

 Lietuva skyrė 55 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Ukrainoje. 20 tūkst. eurų bus pervesta Jungtinių Tautų (JT) vaikų fondui (UNICEF), o 35 tūkstančiai eurų – Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC), informavo Užsienio reikalų ministerija. JT duomenimis, 2018-aisiais humanitarinių poreikių planui Ukrainoje įgyvendinti reikia 187 milijonų JAV dolerių.

  Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė skyrusi 20 tūkst. eurų pabėgėliams iš Mianmaro. Pinigai bus pervesti Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui. Pabėgėlių krizė Mianmare kilo, kai rugpjūtį vietos musulmonų rohinjų kovotojai atakavo policijos postus, o šalies armija surengė atsakomąją kampaniją. Nuo tada daugiau kaip pusė milijono rohinjų paliko Mianmarą, tarptautinė bendruomenė smurtą prieš juos vadina etniniu valymu.

Karo krečiamame Jemene prasidėjęs choleros protrūkis nusinešė jau 242 gyvybes, dar daugiau nei 23 tūkst. žmonių, kaip įtariama, užsikrėtė šia liga visoje šalyje per pastarąsias tris savaites, penktadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūros duomenimis, per paskutinę parą užregistruota 20 nuo choleros mirusių žmonių ir dar 3460 įtariamų šios ligos atvejų visoje šalyje, kurios dviems trečdaliams gyventojų gresia badas.

Ukrainos rytuose tebesitęsiant mūšiams, kai kurie su fronto linija besiliečiantys miestai susiduria su tiekimo ir aprūpinimo problemomis. Apšaudomi ne tik rajonai, tačiau ir patys miestai, vienas tokių yra Avdejevka. Tačiau šio miesto gyventojai paprašė nutraukti jiems siunčiamą humanitarinę pagalbą iš visos šalies – pasirodo, kad miestas paprasčiausiai nebeturi kur visko krauti.

 Lietuva su migracijos krize susidūrusiai Bulgarijai ketina siųsti humanitarinės paramos už maždaug 25 tūkst. eurų. Vyriausybė rengiasi patvirtinti humanitarinės pagalbos paketą, jį sudarys 100 sulankstomų lovų, 200 vilnonių užklotų, dešimt šildytuvų ir palapinių ir penki autonominiai biotualetai. Dar papildomai 3 tūkst. eurų valstybei kainuotų šią paramą pristatyti. Šiuo metu Bulgarijoje yra įstrigę apie 13 tūkst. nelegalių migrantų.

 Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 30 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Afganistanui. Jungtinės Tautos paskelbė skubų tarptautinį humanitarinės pagalbos prašymą suteikti pagalbą staiga išaugus iš Pakistano grįžtančių pabėgėlių skaičiui ir šalies viduje dėl saugumo situacijos padaugėjus perkeltų asmenų. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos humanitarinės pagalbos prireiks ne mažiau kaip 500 tūkst. grįžtančiųjų afganų ir tiek pat šalies viduje perkeltųjų gyventojų.

Sirijoje pirmadienį per numanomą Rusijos aviacijos antskrydį buvo subombarduota humanitarinės pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres, MSF) remiama ligoninė, o per šį smūgį žuvo devyni žmonės, tarp jų vienas vaikas, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR). Vienas MSF atstovas patvirtino, kad buvo smogta šios organizacijos remiamai ligoninei Maarat an Numano mieste, esančiame už maždaug 280 km į šiaurę nuo Damasko, bet...

Italijos pareigūnai trečiadienį pranešė suėmę į pensiją išėjusį dvasininką, įtariamą slapta iš investuotojų išviliojusį 30 mln. eurų, kurie neva turėjo būti skirti humanitarinės pagalbos fondui įkurti. Argentinoje gimęs 64 metų Patrizio Benvenuti, buvęs Italijos kariuomenės kapelionas, pasitraukęs gyventi į Kanarų salas, pelnė investuotojų pasitikėjimą dėl savo darbo Vatikano teisės tribunole. Suimtajam skirtas namų areštas.

 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinę pagalbą Ukrainai ir 10 tūkst. eurų humanitarinę pagalbą Jemenui. Nuo karo kenčiančioje Ukrainoje humanitarinė pagalba šiuo metu reikalinga penkiems milijonams tiesiogiai nuo išorinės agresijos nukentėjusių žmonių, tarp kurių šalies viduje priverstinai perkelti ar gyvenamosios vietos netekę asmenys, pensinio amžiaus gyventojai, vaikai.

 Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 12 tūkst. eurų humanitarinę pagalbą nuo potvynių nukentėjusiai Gruzijai. Parama skirta padėti labiausiai nukentėjusioms šeimoms ir potvynio padariniams likviduoti. Lėšos bus pervedamos Gruzijos finansų ministerijai. Birželio 13–14 d. stiprios liūtys sukėlė purvo srautus bei staigius Verės ir Kuros (Mtkvari) upių potvynius, kurie paveikė sostinę Tbilisį ir aplinkines gyvenvietes.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Sekmadienį magistralėje Kaunas–Klaipėda pastebėta kolona baltų KAMAZ markės sunkvežimių be tentų. Šie, pasak liudininkų, buvo su Rusijos Federacijos registracijos numeriais ir panašūs į tuos, kuriais Rusija gabeno karinę techniką į Ukrainą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis tikina, kad per Baltarusijos ir Rusijos sieną jokių įtartinų judėjimų nebuvo.

 Trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas dėl humanitarinės pagalbos Ukrainai suteikimo. Ministrų kabineto sprendimu leista panaudoti priemones iš valstybės rezervo sudarant humanitarinės pagalbos siuntą nuo karo veiksmų nukentėjusiai Ukrainai.

Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ukrainai būtina humanitarinė, techninė, finansinė pagalba, o Baltijos ir Šiaurės šalys turi laikytis drauge ir kalbėti šia tema vienu balsu. Taip Šiaurės tarybos sesijos išvakarėse vykusiame Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų susitikime kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius. „Turime ir toliau pripažinti, kad Ukraina yra vientisa teritorija.

 Atsižvelgdama į aktualius humanitarinės pagalbos poreikius pasaulyje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimą iš lėšų, skirtų tarptautinei humanitarinei pagalbai, sumokėti Lietuvos laisvanoriškus įnašus: 89772,8 lito (26 tūkst. eurų) Irakui per Jungtinių Tautų Vaikų fondą (UNICEF), skirtų skubiai humanitarinei pagalbai Irako vaikams, ir 34528 litus (10 tūkst. eurų) Pasaulinės maisto programos specialiajai operacijai kovojant su Ebolos hemoraginės karštinės viruso plitimu.

Vyriausybė iš rezervo fondo nutarė skirti 330 tūkst. litų siekiančią humanitarinę pagalbą nuo neramumų Rytų Ukrainoje nukentėjusiems Donecko ir Luhansko sričių vaikams - Lietuvoje jie bus mokomi, prižiūrimi, bus dengiamos jų apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos draudimo, vasaros poilsio organizavimo ir kitos išlaidos.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) misijos Rostovo srityje Paulis Picard'as (Polis Pikaras) pareiškė, kad ESBO stebėtojai Rusijos ir Ukrainos sienos perėjo punkte „Doneck“ užregistravo 220 automobilių humanitarinėje kolonoje, vykusioje į Ukrainą. „Pradedant nuo 22 val.

Ukrainos pareigūnams nebuvo suteikta galimybė patikrinti Rusijos humanitarinę vilkstinę, pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) atstovas Andrijus Lysenka. „Šią naktį, pažeidžiant nustatytą pasienio ir muitinės tvarką, nedalyvaujant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovams, per sienos perėją Doneckas (Rusija)-Izvarynė (Ukraina) Rusija organizavo neteisėtą vadinamojo humanitarinio krovinio pervežimą.

Vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas šeštadienį pareiškė, kad Maskva nori sukurti „humanitarinį tiltą“, kuriuo galėtų gabenti pagalbos siuntas į karo niokojamą Ukrainos rytinį regioną.

 Lietuviai aktyviai aukoja medikamentus, maistą ir drabužius, kurie bus skraidinami su humanitarinės pagalbos siunta į Ukrainą, penktadienį pranešė organizatoriai. „Žmonės nuolat eina ir neša paramą. Medikamentų jau surinkta labai daug, dabar sakome, kad reikia daugiau šiltų drabužių, miegmaišių“, - BNS sakė vienas iš paramos rinkimų savanorių Vytautas Budreika.

  Ukrainos kariuomenės atstovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, „apsimesdamos“ separatistų kovotojais, įsiveržė į šalies pietryčių regioną su dešimčia tankų ir dviem šarvuotaisiais transporteriais, ketindamos atidaryti naują frontą kare su prorusiškais sukilėliais.   „Šį rytą Rusijos kariuomenė, apsimesdama Donbaso kovotojais, mėgino atidaryti naują karinės konfrontacijos teritoriją Donecko srities pietinėje dalyje“, – kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams.

Baltu brezentu dengtų Rusijos sunkvežimių vilkstinė su neva humanitarine pagalba Rytų Ukrainai vis dar laukia netoli abiejų valstybių sienos Rusijos pusėje, nes teroristai negarantuoja saugaus krovinio gabenimo. Donbaso teroristai atsisako suteikti saugumo garantijas Rusijos humanitarinę pagalbą Rytų Ukrainai gabenančiai sunkvežimių kolonai. Dėl to pagalbos krovinys vis dar stovi pasienio ir muitinės kontrolės punkte. Tai praneša Ukrainos armijos informacinis centras.

„Putino konvojus“ artėja prie sienos teroristų kontroliuojamoje teritorijoje. Jį lydi sraigtasparniai ir kita kovinė technika. Ketvirtadienio popietę praneša, kad „Putino konvojus“ važiuoja link pasienio praleidimo punkto Dolžans-kij, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai ir teroristai. „Vadinamasis humanitarinis konvojus pasuko į Kamenską Šachtinkij, į kelią, kuris veda į Krasnodoną ir Lu-hanską.

Ukraina pati gali aprūpinti maisto produktais savo piliečius. Rytoj Ukrainos vyriausybė išsiųs į Luhansko sritį maisto produktų, trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistus informavo žemės ūkio politikos ministras Igoris Švaika. „Rytoj rytą krovinys su maisto produktais bus išsiųstas iš Kijevo, Charkovo ir Dnepropetrovsko į Luhansko sritį“, sakė jis. ministras taip pat pabrėžė, kad krovinys greičiausiai bus nugabentas į Sčastje miestą.

Humanitariniame krovinyje, kurį veža automobilių kolona iš Rusijos, paslėpti radijo švyturiai sistemų „Grad“ ugniai nutaikyti. Tai skelbia unian.net, remdamasi iš visuomeninės organizacijos „Prava sprava“ lyderio Dmitrijaus Snegiriovo gauta informacija.

Kijevas trečiadienį dar kartą pakartojo, kad neįleis Rusijos „humanitarinės pagalbos“ kolonos į savo šalies teritoriją, o tarptautinė organizacija Raudonasis Kryžius teigia perimsianti rūpinimąsi kroviniu, kurį gabena Rusijos automobilių vilkstinė, tik po to, kai „humanitarinis konvojus“ Donbasui bus patikrintas.

Rusijos armija „humanitarinei misijai“ į Ukrainą rengėsi iš anksto. Patys rusų kareiviai socialiniuose tinkluose išplatino vaizdo įrašą ir nuotraukas, kaip kariniai kamazai perdažomi balta spalva. Taip pat jie išplatino vaizdus, kaip į perdažytus sunkvežimius kraunama pagalba Donbasui. „Visi kamazai kariniai, per kelias paras jie buvo perdažyti baltai“, – savo paskyroje populiariame Rusijoje socialiniame tinkle „Vkontakte“ rašo kareivis Semionas Borisovas.

Rytų Ukrainoje reikalinga humanitarinė pagalba, tačiau tarptautinė bendruomenė negali pasitikėti Rusija, kuri paskelbė siunčianti 280 sunkvežimių paramos, antradienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras BNS sakė, kad Rytų Ukrainos gyventojai patiria sunkumus „dėl teroristų kaltės“, o parama juos gali pasiekti tik Ukrainai priimtinais būdais. „Žmonėms tikrai reikalinga humanitarinė parama, nėra elektros, vandens, būtiniausių vartojimų prekių.

Rusijos humanitarinės pagalbos krovinius vežanti 280 sunkvežimių kolona antradienį išvažiavo į Ukrainą, Vakarų šalims perspėjant Maskvą nepanaudoti pagalbos pastangų kaip dingsties invazijai. Ukrainai skelbiant, kad Rusija yra sutelkusi 45 tūkst. karių prie jos sienos, NATO pareiškė, jog yra „didelė tikimybė“, kad Maskva gali pradėti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, kur Kijevo vyriausybės pajėgos vis labiau spaudžia prorusiškus separatistus.

Rusijos kariškių nebus humanitarinės pagalbos kolonoje, vykstančioje rytų Ukrainą, gavus Kijevo sutikimą, pirmadienį vakare patikino prezidento Vladimiro Putino atstovas. „Karinės palydos nebus“, – atstovas Dmitrijus Peskovas sakė naujienų agentūrai AFP apie Rusijos planus pasiųsti didelę automobilių koloną į Ukrainą.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos pajėgoms stiprinant Donecko ir Luhansko apsiaustį, Rusija sušaukė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį ir skundėsi dėl prastėjančios humanitarinės padėties. Tačiau Didžioji Britanija ir Lietuva pareiškė, kad dėl to kalti patys separatistai, remiami Rusijos.

Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos įgyvendinimo komisija, reaguodama į sunkią humanitarinę padėtį Sirijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, skyrė 208 tūkstančius litų humanitarinei pagalbai šiose šalyse suteikti. 138 tūkst. litų skirti prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų likviduojant Sirijos karinio konflikto padarinius.

Pchenjanas, blokavęs visus įmanomus ryšius su išoriniu pasauliu, toliau sėkmingai iš Pietų Korėjos privačios organizacijos „Eugene Bell“ priima humanitarinę pagalbą. "Eugene Bell" KLDR teikia medikamentus sergantiems tuberkulioze, nepaisant Korėjos pusiasalyje eskaluojamo konflikto, praneša RIA „Novosti“. Pietų Korėjos naujienų agentūra Yonhap praneša, kad paskutinis 678 mln. Pietų Korėjos vonų (apie 600 tūkst. dolerių) vertės krovinys į KLDR buvo pristatyta praėjusią savaitę.

Rusija antradienį išsiųs du lėktuvus, kuriais į Siriją bus pristatyta 50,7 tonos humanitarinė pagalba bei išgabenti rusai, norintys išvykti iš karo kamuojamos šalies, remdamasi Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstove skelbia "Reuters". Rusija buvo viena iš didžiausių užsienio šalių, ginančių Sirijos prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad), tačiau pastaraisiais mėnesiais Maskva parodė ženklus, kurie gali reikšti, kad ruošiamasi galimam B. al Asado pralaimėjimui.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė, kad dėl krizės Sirijoje kenčiantiems žmonėms skirs dar 25 mln. eurų humanitarinės paramos, informuoja BBC. Pasak Didžiosios Britanijos sekretorės tarptautinės plėtros klausimais Džastinos Gryning (Justine Greening), už šiuos pinigus Sirijos žmonėms bus perkami šilti drabužiai, maisto produktai ir vaistai. Dž. Gryning lankosi Jordanijoje, kur atvyksta iki šiol beprecedentis Sirijos pabėgėlių skaičius.

Visoje Lietuvoje vykstančios labdaros akcijos "Maltiečių sriuba 2012" metu trumpaisiais numeriais iš viso jau suaukota 311 tūkst. 514 litų. Iš jų daugiau kaip 170 tūkst. litų buvo suaukota nuo gruodžio pradžioje startavusios akcijos pradžios, likusi dalis per Kalėdas vykusio finalinio koncerto metu, suskaičiavo akcijos rengėjai. Šios lėšos bus skirtos vienišiems senoliams lankyti, ruošti jiems maistą, dažnai būnantį vieninteliu karštu maistu, bei reikalingiausioms slaugos priemonėms.

Dešimtys humanitarinių organizacijų kreipėsi į tarptautinę bendriją, ragindamos daryti spaudimą Izraeliui ir judėjimui "Hamas", kad šie nutrauktų mūšius. Priešingu atveju Gazos ruože gresia humanitarinė katastrofa. "Mes privalome skubiai pasiekti paliaubas", - pareiškė Nišant Pandei (Nishant Pandey) iš "Oxfam" organizacijos. Susirėmimai tarp Izraelio ir kovingųjų ekstremistų gali dar labiau pabloginti palestiniečių civilių padėtį Gazoje, kuri daugiau kaip penkerius metus kenčia blokadą.

Turkijoje Sirijos pabėgėlių skaičius pasiekė 120 tūkst. 147, remdamasi Turkijos ministro pirmininko spaudos tarnyba skelbia „RIA Novosti“. Nuo sukilimų Sirijoje pradžios sieną į Turkiją kirto apie 169 tūkst. pabėgėlių. Beveik 49 tūkst. sirų grįžo į savo namus, dar 594 gydomi Turkijos ligoninėse. Anot Nepaprastųjų situacijų departamento, Turkijoje yra 13 pabėgėlių stovyklų, kur nukentėjusieji gali gauti medicininę pagalbą, maisto, saugumą, vaikai gali mokytis.

Raudonasis Kryžius teigia, jog nebepajėgia „susitvarkyti“ su blogėjančia humanitarine situacija Sirijoje, skelbia BBC. „Humanitarinė situacija Sirijoje blogėja, nepaisant operacijų suintensyvinimo“, – sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) vadovas Peteris Maureris. Anot jo, konfliktas šalyje pareikalauja daugiau aukų, o TRKK misijai – vienintelei tarptautinei pagalbos organizacijai, kuriai leidžiama būti Sirijoje nuo krizės pradžios, sudėtinga pasiekti nukentėjusiuosius.

Pakistano labdaros organizacijos „Jamaat ud Dawa“ lyderis Hafizas Muhammadas Saeedas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms savo pagalbą likviduojant uragano „Sandy“ padarinius, praneša CNN. „Jeigu Amerikos vyriausybė leis, mes nusiųsime ten gydytojų, gelbėtojų ir humanitarinės pagalbos, taip pat maisto produktų ir medikamentų“, – psaaiškino H. M. Saeedas.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos lėktuvas šeštadienį Sirijai pristatys 25 tonų humanitarinės pagalbos krovinį, skelbia „RIA Novosti“. Rugsėjo mėnesį, ministerija Sirijai jau pristatė apie 80 tonų humanitarinės pagalbos: konservuotų maisto produktų, cukraus, kūdikių maisto, antklodžių ir palapinių. Remiantis Sirijos opozicijos grupių duomenimis, Sirijos konfliktas jau pareikalavo iki 20 tūkst. aukų. Jungtinių Tautų Organizacija skaičiuoja 18 tūkst.

Šiaurės Korėjos teritorijos link juda galingas taifūnas, praneša šalies naujienų agentūra. Prognozuojama, kad smarkus uraganas juda maždaug 38 metrų per sekundę greičiu, rugpjūčio 27 dieną jis gali sukelti smarkias liūtis Kinijos pakrančių regionuose Šanchajaus rajone, o kitą dieną – smogti vakarinei Šiaurės Korėjos pakrantei, kurią skalauja Geltonoji jūra. Pchenjane veikiančias užsienio atstovybes apie žaibiškai artėjantį taifūną informavo Jungtinių Tautų darbuotojai.