greitieji testai

Ikiteisminis tyrimas dėl 6 mln. eurų vertės COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“ buvo nutrauktas pagrįstai, po patikrinimo konstatavo Generalinė prokuratūra. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras patikrino priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagrįstumą ir paliko juos galioti kaip teisėtus, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Artėjant rudeniui didėja nerimas, koks gi bus šis peršalimo ligų sezonas. Nors kaip ir apsipratome gyventi be kaukių ir pandemija atrodo kaip seniai pamirštas košmaras, specialistai vertina naujų plintančių koronaviruso atmainų pavojingumą. Tuo metu kai kurios vaistinės jau fiksuoja išaugusius testų pardavimus.  Apie artėjantį šaltąjį peršalimo ligų sezoną praneša pastaruoju metu kiek ūgtelėję paros COVID-19 atvejų skaičiai.

Vilniaus prokuratūra liepą nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“, tačiau generalinė prokurorė Nida Grunskienė inicijavo patikrinimą, ar tai padaryta teisėtai ir pagrįstai.

Biofarmacijos įmonė „Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl COVID-19 greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų. Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.

Buvęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas išreiškė abejones dėl 10 mln. eurų vertės greitųjų COVID-19 testų įsigijimo sutarties panedemijos pradžioje 2020 metais, sako buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Ji ketvirtadienį duoda parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, kurioje yra kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Pasak pranešimo, tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pateiktą apeliacinį skundą dėl šių metų vasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Vis dar nepanaudota trečdalis pandemijos pradžioje pirktų greitųjų COVID-19 testų, jų galiojimas baigsis kovą ir balandį. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, gruodį buvo likę 140 tūkst. testų, toks skaičius išliko ir sausį, ir vasarį, skelbia LRT. Anot nacionalinio transliuotojo, vieno testo vertė – 12 eurų, todėl visų nepanaudotų testų vertė siekia beveik 1,7 mln. eurų. Dauguma šių testų – 45 tūkst.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą netenkinti 4 mln. eurų ieškinio greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje.  „Mes skundą teiksim, skundą aukštesnei instancijai rašysiu“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė. Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms – atmetė. „Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai skirti 20 tūkstančių eurų baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą.

Šventiniu laikotarpiu vaistinėse užfiksuotas greitųjų koronaviruso testų pardavimų augimas, kuris nuo Naujųjų metų tapo dar spartesnis. Vaistinių tinklo Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, to priežastis – šventinis laikotarpis ir augantis susirgimų COVID-19 skaičius. Greitųjų koronaviruso testų pardavimų gruodžio vidurkis gerokai pranoko lapkričio – išaugo daugiau nei 50 proc. punktų.

Biofarmacijos įmonė „Profarma“ prašo teismo ieškinį dėl greitųjų COVID-19 greitųjų testų palikti nenagrinėtu ir civilinę bylą nutraukti. Jei būtų atsisakyta tai padaryti, Vilniaus apygardos teismo prašoma atmesti Generalinės prokuratūros prokurorės, siekiančios apginti viešąjį interesą, ieškinį civilinėje byloje pilna apimtimi. Šiuos prašymus dėl greitųjų COVID-19 testų bylos baigties per teismo posėdį trečiadienį išsakė įmonės advokatas, „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas.

Vaistininkai pastebi pastarosiomis dienomis išaugusius greitųjų testų įsigyjančių klientų skaičius – jų pastarosiomis dienomis įsigyjama maždaug 30 proc. daugiau nei bendras gruodžio vidurkis. „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, kad dalis jų įsigyja visai šeimai, jeigu bent vienas iš artimųjų suserga, kiti – ruošiasi šventėmis ir planuoja prieš susitikdami su artimaisiais ar draugais savikontrolei namuose pasidaryti greituosius testus.

Teismą pasiekusioje civilinėje byloje dėl greitųjų koronaviruso testų nėra sprendžiamas atsakomybės klausimas, jis nagrinėjamas tebeatliekamame ikiteisminiame tyrime, pabrėžia Generalinė prokuratūra. „Pabrėžtina, kad šio civilinio teismo proceso metu nėra ir negali būti sprendžiami jokie baudžiamosios atsakomybės dėl tokių sutarčių sudarymo klausimai.

Lietuviai parduotuvėse ir vaistinėse kasdien nuperka tūkstančius greitųjų koronaviruso antigenų testų, tačiau gavę neigiamą atsakymą gali nuraminti nebent save – plačiai parduodamų testų rezultatai formaliai niekaip nepripažįstami. Dauguma tokių preparatų iki galo nepatikrinti ir šmaikščiai sakant – gali rodyti kad ir pieno riebumą. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad netrukus viskas gali šiek tiek pasikeisti ir pasitikėti tokiais testais galėsime labiau.

Prekybos tinklas „Iki“, vos pradėjęs prekiauti greitaisiais COVID-19 antigeno testais, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Todėl plečiama šių testų pasiūla ir nuo savaitgalio jais pradedama prekiauti visose „Iki“ parduotuvėse. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, prekybos tinkle pirmieji greitieji antigeno testai, skirti profesionaliam naudojimui, išpirkti vos tik pasirodė prekyboje.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia mananti, kad greitaisiais antigeno testais bus prekiaujama ir parduotuvėse. Kaip žurnalistams antradienį Seime sakė Vyriausybės vadovė, šį klausimą nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki vasario pabaigos pratęstas karantinas nebūtinai bus toks koks yra dabar ir bus svarstomi karantino atlaisvinimai. Ministrė pirmininkė ketvirtadienio rytą teigė, kad mokyklos ir kirpyklos bus atidaromos panašiu metu. „Žinių radijo“ eteryje I. Šimonytė patvirtino, kad dabar yra laukiama, kol įsitvirtins naujų atvejų per dieną kitimas ir gerėjant situacijai atsiras pagrindas svarstyti atlaisvinimus.

Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais. Išsitirti mobiliuosiuose punktuose jau šiandien kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai.  Testavimu, parodančiu, ar žmogus yra sirgęs COVID-19, ir ar turi antikūnų, rengiamasi vasarį planuojamai pradėti šios grupės vakcinacijai.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę iš dalies patenkino prokuratūros prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones bei areštavo 3,85 mln. eurų greituosius COVID-19 testus valstybei pardavusių įmonių lėšų.  Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst.

Viruso plitimas Lietuvoje nebekontroliuojamas – laboratorijos dirba visu pajėgumu, tačiau to nepakanka. Testavimo apimtis padidinti galima būtų greitaisiais antigeno testais, kurie rezultatą parodo per 15 minučių ir yra gerokai pigesni. Tačiau jų kelionė į Lietuvą labai komplikuota. Kitos šalys šiuos testus jau naudojo greitai tiriant milijonus. Naujoji premjerė ir Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad šių testų pirkimai užstrigę.

Nors kol kas reagentų COVID-19 tyrimams užtektų tik 1,5 mėnesio, raminama, kad siuntos toliau nenutrūkstamai keliauja. Visgi didele pagalba medikams turinčių tapti naujų greitųjų testų reikės luktelti kiek ilgiau. Gydytojai tikina, kad tai turėtų tapti kasdieniu tyrimu, tačiau toks kol kas numatytas vienkartinis toks pirkimas. Dar prieš įsismarkaujant antrai koronaviruso bangai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė apsirūpinti ir 15 tūkst. greitųjų testų.

Greitaisiais koronaviruso testais bus tiriami kultūros, susisiekimo sektorių darbuotojai, muitininkai, Kalėjimų departamento atstovai ir kiti tarnautojai.

Teisėsaugai vykdant tyrimą dėl greitų testų pirkimo, valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės darbuotojai atliko savo darbą gerai, o visas tyrimas yra politinis. R. Karbauskis taip pat tvirtina, kad kol kitos šalys pirko brangiau pirko neveikiančius greituosius testus, Lietuva įsigijo pigesnius ir veikiančius. „Jie (ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai – aut. past.

Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo apklaustas kaip specialusis liudytojas, antradienį pranešė lrt.lt. Tai portalui patvirtino Generalinė prokuratūra ir FNTT. L. Savickas FNTT apklaustas rugsėjo 4 dieną, penktadienį. LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad jis davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį. Jis savo ruožtu delfi.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka, kad formaliai sprendimą dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo pasirašė jis. „Tikrai aš į kažkokias papildomas detales ir komentarus leistis negaliu, nes esu pasirašęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos negaliu nei skelbti, nei vertinti.  O šiaip formaliai, aišku, sprendimus galutinius, įforminančius tam tikrus pirkimus, žinoma, kad pasirašo operacijų vadovas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia manantis, kad šiuo metu daugiausia klausimų kelia tai, kad tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo atlieką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Aš manau, kad tai ir kelia daugiausia klausimų, kodėl būtent šituo metu, šituo laikotarpiu“, – BNS ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį pranešė apie keičiamą testavimo strategiją daugiau tyrimų atliekant ir mokytojams. Tačiau dėl planuojamos jiems sudaryti galimybės išsitirti greitaisiais testais specialistai kraipo galvomis. Jie pabrėžia, kad šių testų paskirtis – ne ūmios infekcijos diagnostika. Ministras informavo, kad šiuo metu savivaldybėms išsiųsta informacija su prašymu, kad šios nurodytų, kiek greitųjų testų joms reikės.

Šią savaitę startavęs populiacijos tyrimas dėl koronaviruso paplitimo atliekamas įmonės „Profarma“ tiektais greitaisiais testais, kurių pirkimo aplinkybes ir įtarimus dėl galimo dokumentų klastojimo aiškinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Paskelbus apie teisėsaugos tyrimą, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ramino, kad šešis milijonus eurų kainavę testai yra kokybiški, patikrinti Lietuvos ekspertų.

Pandemijos metu specialistai pabrėžia, kad svarbi ne tik galimybė išsitirti dėl įtarimo sergant koronavirusu, bet ir tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar jau nebuvo prasirgta šia infekcija. Šalyje jau pradėtas seroepidemiologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokia populiacijos  dalis jau persirgo COVID-19 infekcija.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo įtariami bendrovės „Profarma“ atstovai neigia įtarimus ir sako, kad teisėsaugai neįtiko vienas žodis sutartyje. Penktadienį išplatintame bendrovės pranešime teigiama, kad įmonės darbuotojai įtariami neteisingai nurodę greitųjų testų gamintoją, įmonės vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, kuris gali baigtis verslo sužlugdymu.

Tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo įtarimai be sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės pareikšti bendrovės „Profarma“ atstovams. Tai žurnalistams pirmadienį patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas. „Taip, (Profarma – BNS), Lietuvos įmonė.

Sprendimą dėl korupcija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime įtariamos viceministrės Linos Jaruševičienės sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada penktadienį, kai darbo dienai grįš iš atostogų. Apie tai BNS pirmadienį informavo ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė. Jos teigimu, viceministrė šiuo metu jaučiasi prastai, kurį laiką turi nedarbingumo pažymėjimą, tad darbe jos nėra.

Sveikatos apsaugos ministerijoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra atlikusi kratas šių metų birželio pradžioje. FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė tv3.lt komentavo, kad kratos yra atliktos, tačiau ne birželio 23 d., o birželio 9 d. „Procesiniai veiksmai Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vyko anksčiau, birželio pradžioje. SAM yra pateikusi dėl to savo komentarų“, – antradienį sakė ji.

Atsižvelgus į mokslininkų išvadas, vadinamieji greitieji serologiniai testai gydymo įstaigose galės būti naudojami keliems tikslams. Juos bus galima atlikti siekiant patikrinti, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija (COVID-19), ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti, taip pat – vėlyvai diagnostikai – praėjus mažiausiai 14-likai dienų nuo koronavirusui būdingų simptomų pradžios.

Vilniaus universiteto (VU) ir Santaros klinikų mokslininkai ir ekspertai, atlikę biomedicininį tyrimą, pateikė išvadas, kad trijų gamintojų serologiniai testai – tiek kiekybiniai (IgG / IgA), tiek greitieji (IgG / IgM) – neturėtų būti naudojami ūmiai koronavirusinei infekcijai (COVID-19) diagnozuoti. Kitaip tariant, ankstyvai COVID-19 diagnostikai jie netinkami, nes testų jautrumas per menkas.

Viešoje erdvėje vis dažniau gyventojai svarsto – kada Lietuvoje bus galima pasidaryti serologinį kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, ar jau persirgo COVID-19, ar turi šiam virusui imunitetą. Būtent serologiniai COVID-19 testai rodo organizme susidariusius antikūnus. Lietuva turi įsigijusi apie pusę milijono greitųjų serologinių testų. Tačiau kol kas nepakanka duomenų apie greitųjų testų patikimumą ir artimiausiu metu žadama atlikti validavimą, tai yra, jų tinkamumo vertinimą.

Kompetentingi mokslininkai ir gydytojai praktikai pateikė pirmines išvadas dėl greitųjų testų (IgM/IgG) koronavirusinei infekcijai (COVID-19) naudojimo. Jų nuomone, testai neturėtų būti naudojami COVID-19 ligai patvirtinti.   Tai reiškia, kad žmonės ar įmonės, šiuo metu pasitelkusios šiuos greituosius testus pirminiam vertinimui, ar žmogus yra užsikrėtęs, tai daro visiškai netikslingai, o gaunami rezultatai gali būti visiškai klaidingi.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose galima pastebėti besidalinančiųjų džiugiais įrašais, kaip pavyko įsigyti greitųjų testų COVID-19 infekcijai nustatyti. Ir nors tokiam testui tereikia paimti kraujo iš piršto, specialistai įspėja, kad užsiimant tokia savidiagnostika gali būti padaryta daugiau žalos nei naudos. Pačiam mėginant įsigyti tokių testų internetu ne tik rizikuojama gauti nepatikrintą priemonę, bet ir sulaukti klaidinančių tyrimo rezultatų.