greitieji kreditai

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro Pauliaus Jasiukaičio perduotos teismui su internetinėmis pažintimis ir sukčiavimais susijusios dvi nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamosios bylos jau nagrinėjamos, dar keletas paaiškėjusių naujų nusikalstamų veikų baigiama tirti ir netrukus pasieks teismą.

Greitąsias vartojamąsias paskolas žarstančių bendrovių viliotiniu susižavi net psichiatrijos ligoninių pacientai, rašo „Lietuvos rytas“. Vieno jų – 52 metų kauniečio – paimtų paskolų suma triskart viršija jo metų pajamas. Depresija ir šizofrenija sergantis kaunietis Jonas L. jau penktą kartą gydomas Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninėje.

„Pirmas kreditas nekainuoja“, „Norite naujos suknelės?“ – siūlo autobusų stotelės, internetas ir televizija. Bet, kaip sako liaudies išmintis, „skola auga be lietaus“. Lietuvos bankas (LB) rengia finansinių paslaugų reklamos gaires, o dar gegužę pranešęs apie greitųjų kreditų bendrovių tyrimą jau turi pirmuosius rezultatus. Nuogąstavimai pasitvirtino: daugelis skolintojų veikia neatsakingai ir nepakankamai įvertina klientų mokumą.

Ar ne­kal­tas žmo­gus ga­li at­si­dur­ti tar­si po pa­di­di­na­muo­ju stik­lu? Lie­tu­vo­je, pa­si­ro­do, ga­li. Štai šiau­lie­čiui Vai­dui, vie­no­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je pri­pa­žin­tam nu­ken­tė­ju­siuo­ju, ne­ti­kė­tai už­si­vė­rė ban­kai. 40-me­tis vy­ras sa­vo ne­kal­tu­mą pri­vers­tas įro­di­nė­ti kas­kart, kai tik jam pri­rei­kia ko­kių nors fi­nan­si­nių pa­slau­gų.

Šiau­lie­tis Aud­rius, prieš ke­le­tą mė­ne­sių in­ter­ne­tu pa­siė­męs pu­sant­ro šim­to li­tų pa­sko­lą, da­bar tu­ri pro­ble­mų su tei­sė­sau­ga. Sko­lą grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vei grą­žin­ti pa­mir­šęs vy­ras jai ir išieš­ko­ji­mo pro­ce­są vyk­dan­čiam ant­sto­liui tu­rės pa­klo­ti be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pro­ble­mos ne­ma­to, tuo tar­pu ant­sto­liai įspė­ja: už­mirš­ta sko­la ga­li išaug­ti de­šim­te­rio­pai.

Dviem panevėžietėms brangiai kainavo jų patiklumas. Viena prarado 10 tūkst. litų, kita sužinojo apie jos vardu imamas paskolas. Pasak Panevėžio policijos, 83-ejų A. D. pranešė, kad pas ją trečiadienio rytą buvo apsilankiusi nepažįstama moteris. Ši nepažįstamoji neva norėjo surašyti pinigų, kuriuos vėliau reikės nešti į banką keisti, numerius. Senutė po „bankininkės“ apsilankymo neberado 10 tūkstančių litų. „Banko darbuotoja“ paskambino ir kitai panevėžietei.

„Sodros“ darbuotoja prisistačiusi moteris apgaulės būdu iš kaunietės išgavo duomenis ir sudarė sutarčių su kredito bendrovėmis. Nukentėjusioji patyrė 2292 litų nuostolį. Kauno policijos duomenimis, 34-erių metų moteris pirmadienį apie 16 val. sulaukė tariamos „Sodros“ darbuotojos telefono skambučio.

Butą ir žemės sklypą bankui užstačiusi vilnietė negali paaiškinti, kodėl sutiko laiduoti savo turtu, kai jos draugė ėmė trumpalaikę paskolą. Paaiškėjo, kad draugė yra skolinga ne vienam bankui. Savo draugei padėti norėjusi 52 metų vilnietė Eugenija A. dabar pati gali likti be buto ir žemės sklypo. Į teismų maratoną įsitraukusiai moteriai labai skaudu prisiminti 2008 metų kovo 7-ąją, kai su savo pažįstama 37 metų Jūrate Šukštiene nuėjo į Medicinos banką ir pasirašė vekselį.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

2010-12-20, pirmadienis. Lietuvos diplomatai kontrabanda gabeno pinigus į Baltarusiją? Tinklalapio „WikiLeaks“ atskleisti dokumentai rodo, kad prieš penkerius metus teisėsaugai įkliuvo Baltarusijos opozicijai 25 tūks. JAV dolerių gabenusi kurjerė, o šią istoriją ėmėsi glaistyti aukšti Lietuvos pareigūnai. Neoficialiais duomenimis, dolerių kontrabanda Baltarusijos opozicijai domėjosi ir Breste paslaptingomis aplinkybėmis žuvęs saugumietis Vytautas Pociūnas.

Šią savaitę pasiūlyta 250 proc. riba parlamente kol kas sulaukia palaikymo. Seimo komitetai šįryt galutinai apsispręs, kokią palūkanų ribą pasiūlyti plenariniame posėdyje, kur bus priimtas galutinis sprendimas, rašo „Lietuvos rytas“. „Manau, 250 proc. riba artima tam dydžiui, kurį turėtume nustatyti, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas. – Siūlomą dydį paremsime apskaičiavimais, o ne burtais.

Greitieji kreditai turėtų padėti žmonėms išspręsti finansinius sunkumus, bet per nustatytą laiką negrąžinus skolos galima įklimpti į rimtą bėdą. Prasiskolinusiesiems tenka aiškintis teismuose, o vieną dieną į duris pasibeldžia antstoliai. Į „Panevėžio balso“ redakciją, prispausta kaip tik tokių bėdų, kreipėsi panevėžietė Ada Š. (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Pensinio amžiaus sulaukusi moteris bėdojo buvusi priversta imti vartojimo kreditą.

Šeštadienį surasti sutuoktiniai Osvaldas ir Leokadija Dumbriai, kurie nuo antradienio buvo laikomi dingusiais be žinios. Tyrimas buvo pradėtas, kai į policiją kreipėsi poros sūnus Egidijus. Jam tėvai atsiuntė atsisveikinimo laišką, kuriame teigė nebegalintys pakelti paimtų  greitųjų kreditų naštos ir nusprendę pasitraukti iš gyvenimo. Didelės sostinės policijos paieškos kelias paras vykdė poros paiešką, „šukavo“ miškus apylinkes, kur galbūt galėjo būti Dumbriai.

Atsirado du liudininkai, kurie greičiausiai matė beveik prieš savaitę be žinios dingusius sutuoktinius Leokadiją ir Osvaldą Dumbrius. Poros ieškoma nuo praėjusio trečiadienio, kai į policiją kreipėsi jų sūnus Egidijus. Jis  pareigūnams apie tėvų dingimą pranešė po to, kai nuo tėvų gavo atsisveikinimo laišką, kuriame šie teigė nebepakeliantys greitųjų kreditų paskolų naštos ir nutarę atsisveikinti su šiuo pasauliu. Apskambinęs gimines jis įsitikino, kad tėvai tikrai prapuolė nežinia kur.

Pavasarį Seimui pateiktas greitųjų kreditų ribojimą numatantis įstatymo projektas, vis dar laukia sprendimo. Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, šis projektas vis dar svarstomas, nes jam pateikti net 55 puslapiai pastabų. „Gruodžio pirmą dieną turėtų vykti komiteto posėdis, kuriame projektas bus išdiskutuotas ir tada jau prasidės svarstymai“, – teigė Seimo narys.

Vos ne kas diena – greitųjų vartojimo kreditų bendrovių apgautas šalies pilietis, tačiau politikai, panašiai kaip sekundžių bankų laikais, užmerkia akis ir apsimeta nežinantys šios problemos. Prieš pusantrų metų susikūrusi Greitųjų vartojimo paskolų asociacija šiandien vienija 17 greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Tačiau neegzistuoja įstatymų, reglamentuojančių tokių bendrovių veiklą.

Savo interneto bankininkystės duomenis nepažįstamam asmeniui telefonu padiktavusios šiaulietės tapo sukčiaus aukomis - jos ne tik negavo žadėtųjų pinigų, bet dar jų vardu iš greituosius kreditus teikiančios bendrovės buvo paimtos paskolos. Šiauliuose nukentėjo trys telefoninio sukčiaus pasiūlymu įsidarbinti susigundžiusios gyventojos. Visos trys laikraštyje „Ekspress kontaktas" pasiskelbė ieškančios darbo ir visoms trims paskambino Marius iš Kauno.

Seimo rudens sesijoje Vyriausybė ragina Seimą svarstyti jos pateiktą Vartojimo kredito įstatymo projektą, kuriame numatytas ir greitųjų kreditų reglamentavimas. Trumpalaikių paskolų rinka sparčiai auga – šiuo metu veikia per 30 tokias paslaugas teikiančių įmonių, kartu didėja ir gyventojų skundai dėl nesugebėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vien šiemet sulaukė virš 100 tokių nusiskundimų.

Skolintis čia ir dabar, kavinėje ar restorane parašius SMS žinutę, yra saldi pagunda. Greitųjų kreditų bendrovės jau braunasi ir į namus – daugiabučių laiptinėse kabinami didžiuliai reklaminiai skelbimai, masinama kuo greičiau skolintis. Kodėl skolininkų veikla nesuvaržoma, nereglamentuojama, “Respublika" klausė ekonomisto, nepriklausomo analitiko Vladimiro TRUKŠINO. – Greituosius kreditus agresyviai visur siūlantys skolintojai paskandino daugybę silpnesnės valios žmonių.

Greitųjų kreditų teikėjai taikosi prie rinkos pokyčių ir pradeda dirbti lanksčiau. Štai trumpalaikius kreditus teikianti bendrovė "SMScredit.lt" įdiegė sistemą, suteikiančią vartotojams galimybę imti greitąjį vartojimo kreditą tokį, kokio reikia būtent tą akimirką, ir jį grąžinti pasirinktą dieną. Latvijoje sėkmingai veikianti sistema susilaukė itin didelio paslaugų vartotojų dėmesio. Nuo kovo mėnesio ši sistema veikia ir Lietuvoje.

"Reikia pinigų mokesčiams mokėti? Sugedo automobilis? Trūksta pinigų remontui? O gal reikia pinigų artėjančiam savaitgaliui ar dovanai? Nesijaudink! Tau padės – greitos paskolos internetu ar SMS žinute vos per 5 minutes! Užsiregistruok internete ir pasiskolink be jokio užstato! Su mumis - viskas taip paprasta!" - malonus vyriškio balsas per televiziją ragina patikėti greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių geranoriškumu.

Iki 2008 metų greituosius vartojimo kreditus teikė dvi bendrovės. Remiantis statistiniais duomenimis, per 2 metus šis skaičius išaugo apie 15 kartų — greitųjų vartojimo kreditų rinka perpildyta. Pasak greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) direktorės Kristinos Nemaniūtės, dar iki 2008 metų pradžios greitųjų vartojimo kreditų rinkoje veikė vos du rinkos dalyviai, o šiais metais jų yra per trisdešimt.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis šiandien susitiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento (PD) prie VRM atstovais pasidomėti, ar vykdoma pakankama kontrolė, kad šalyje sparčiai populiarėjantys greitieji kreditai nebūtų susiję su nelegaliais pinigais.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės galimai teikia klaidinančią informaciją ir manipuliuoja duomenimis. Tokį susirūpinimą išreiškė bendrovė Ūkio banko lizingas.

Nieko nuostabaus, kad greitųjų kreditų rinka "suvešėjo" būtent, sunkmečiu, kuomet tapo sunkiau gauti normalesnių paskolų iš bankų. Žinoma, būtų galima diskutuoti ar aplamai yra normalu imti kokius nors kreditus ir gyventi "į skolą". Bet ar normalūs kreditai (normaliais kreditais būtų galima vadinti tuos, kurių metinės palūkanos siektų 3%-7% prie tarpbankinių palūkanų), yra sveikas dalykas ar ne, čia yra ilga ir demagoginė diskusija, kurios pabaiga priklausytų nuo kiekvieno individo vertybių.