greitieji kreditai

Į pareigūnus šią savaitę kreipėsi 1980 metais gimęs vyras, kuris pareiškė, kad apgaule pasisavinus ir panaudojus jo banko mokėjimo kortelės duomenimis, paimti įvairūs greitieji kreditai. Anot jo, patirtas nuostolis siekia 33 tūkst. 836 eurus. Policijos departamentas praneša, kad, patikslinus įvykio aplinkybes, penktadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vilniečių šeima, kurios gyvenimą griauna antstolių sprendimas. Žmonės sužinojo, kad į jų mažą butą Vilniuje atsikrausto gyventi nepažįstamas, narkotikus vartojantis žmogus. Situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai gyvena mažame dviejų pereinamų kambarių bute, kurio pusė priklauso jų suaugusiai dukrai Gintarei. Kai tėvai sužinojo, kad jų dukra įklimpo į skolas greitųjų kreditų bendrovėms – jau buvo per vėlu.

Moteris augina neįgalų sūnų. Jie kartu gyveno bute 5 aukšte, tačiau tai kėlė nemažai iššūkių. Motina nusprendė investuoti į geresnį gyvenimą ir įsigyti kitus namus, kuriems pinigų ji neturėjo. Ji suprato, kad be banko paskolos kito būsto įsigyti negalės, nes pardavus pirmuosius namus už juos gavo labai menką sumą. Kadangi moters pajamos buvo labai nedidelės, ji žinojo, kad bankas paskolos duoti nesutiks. Tada ji paprašė draugo pagalbos, kuris mielai sutiko padėti paimti paskolą.

Praėjusių metų pabaigoje vieną lietuvių šeimą sukrėtė skaudi ir netikėta brolio mirtis. Neseniai šeima buvo palaidojusi ir abu savo tėvus, o prasta finansinė padėtis šiandien neleidžia jiems parsivežti savo brolio palaikų iš Ukrainos. Situacija „TV Pagalbos“ studijoje domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas.  Kad žuvusio vyro kūną būtina kuo skubiau parvežti į Lietuvą susirūpino ne broliai ir sesuo, o jų kaimynė Areta.

Kalbant apie Lietuvos finansinį raštingumą statistiniai duomenys nedžiugina. Lietuvos banko asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai gali atlikti paprastus finansinius veiksmus, tačiau tuo daugumos žinios ir pasibaigia. TV3 laida „Mano pinigai“ domėjosi, kaip su savo asmeniniais finansais tvarkosi ir Lietuvoje žinomi žmonės, o humoristas Justinas Jankevičius netgi atskleidė, kad savo asmeninius finansus yra patikėjęs dviems moterims.

Lietuvoje paskelbus karantiną ir darbą sustabdžius daugeliui įmonių, dalis tautiečių liko visai be pajamų. Dar daugiau, juos ėmė slėgti anksčiau paimtos paskolos. Nors pakeitus įstatymus buvo leista atidėti kreditų įmokų mokėjimą, kai kurios bendrovės apie tai nenori girdėti ir reikalauja pinigų, kai jų nėra. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Aistė, kuri skundėsi, kad karantino metu jai teko pasiimti nedarbingumo pažymą dėl vaiko priežiūros.

Kasdien matomų reklamų gausa dažną iš mūsų skatina išlaidauti ir gyventi taip, kaip garsūs ir turtingi žmonės. Noras gyventi gerai čia ir dabar gali paskatinti rinktis vadinamuosius greituosius kreditus. Todėl neretai impulsyvūs sprendimai greitai pasiskolinti pinigų gali pridaryti ne menkų finansinių problemų, o išleisti pinigai nesuteiks pasitenkinimo. Kita vertus, yra situacijų, kuomet greitasis kreditas gali padėti išspręsti problemas su kuriomis žmonės susiduria netikėtai.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi dvi moterys, kurios prašo gelbėti į skolų liūną klimpstantį vyrą. Vyro motina ir sesuo pasakoja, kad šiuo metu Kęstutis yra labai įsimylėjęs vieną moterį, dėl kurios priima skubotus ir neapgalvotus sprendimus. Per trumpą laiką vyras paėmė greitųjų kreditų net už 20 tūkst. eurų. Už juos Kęstutis paslaptingajai mylimajai dovanoja automobilius, juos net apdraudžia.  „Nupirko jai automobilį, su tuo automobiliu ji važinėja į Baltarusiją. Ten jį sudaužė ir paliko.

Artimieji, kurių šeimos narys savo ar jų vardu nuolat skolinasi pinigus, jį galės įrašyti į specialų sąrašą. Sąraše esantys Lietuvos piliečiai tam tikrą laiką negalės gauti vartojimo paskolų. O tvarką pažeidusios kreditų įmonės bus baudžiamos milžiniškomis baudomis. Vilnietė Nina pažintį su greitaisiais kreditais prisimins visą gyvenimą. Prieš keletą metų sūnus slapčia savo ir jos vardu paėmė keliolikos tūkstančių eurų vertės paskolų.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms keturioms vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 15,6 tūkst. eurų. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, jos bus atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo, pranešė Lietuvos bankas. Vienai bendrovei skirta 0,1 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda, sudaranti 9,1 tūkst. eurų.

Itin sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai jau keičia rinką: kreditų išduodama mažiau, užsidaro smulkiųjų kreditų bendrovės. Kol vieni įsitikinęs, jog griežtesnis reikalavimas padeda kurti skaidrią rinką, kiti tikina, kad taip žmonės priversti skolintis didesnes sumas, kurios juos nuves į bankrotą.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

Alinos (pavardė redakcijai žinoma) iš Prienų rajono šeima pateko į skurdo spąstus. Keturių asmenų šeima turi prisikaupusių skolų, Alina neseniai įsidarbina, jos vyras taip pat pradeda dirbti, tačiau algos nedidelės. Vaikai dažnai serga, reikia važiuoti į ligonines, o valgyti, pasakoja moteris, kartais tenka eiti prašyti ir pas kaimynus. „Nenoriu skelbti nei savo pavardės viešai, nei nuotraukų.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms trims vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 9,5 tūkst. eurų. Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus, pranešė Lietuvos bankas. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas jas atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.

Praėjusių metų pabaigoje greitųjų kreditų rinkoje užfiksuoti pirmieji ženklai, leidžiantys teigti, kad ši rinka tampa tvaresnė, taigi ir atsakingesnė, skelbia Lietuvos bankas (LB). Pernai per paskutinį ketvirtį dešimtadaliu sumažėjo vartojimo kredito davėjų suteikiamų naujų vartojimo kreditų skaičius ir suma, lėčiau augo pradelsti mokėjimai. „Akivaizdu, kad greitųjų kreditų rinka pradeda suprasti jau kurį laiką siunčiamą aiškią žinutę – neatsakingas skolinimas nebuvo ir nebus toleruojamas.

Greitųjų kreditų bendrovė „Moment Credit“ už pažeidimus 1,5 tūkst. eurų bauda nubausta pagrįstai, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį priėmė įmonei nepalankią nutartį. VAAT atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad, teismo vertinimu, Lietuvos banko skirta bauda yra adekvati pažeidimui. Jos teigimu, bankas įmonei „Moment Credit“ skyrė kur kas mažesnę baudą negu vidurkis, todėl nėra priežasčių ją mažinti.

 Už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo principų pažeidimą vienai greitųjų kreditų bendrovei Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė 30 tūkst. eurų baudą. Tai didžiausia iki šiol skirta bauda vartojimo kredito davėjui. Pažeidimai paaiškėjo įmonės veiklos inspektavimo metu Priežiūros tarnybai patikrinus daugiau nei 3 tūkst. vartojimo kredito sutarčių duomenis.

 Prieš daugiau nei mėnesį veiklą Lietuvoje buvusi priversta nutraukti tarptautinė skolinimo internetu bendrovė „4finance Group” ją atnaujina ir dirbs per įmonę „Credit Service“. Lietuvos banko atstovas teigia, kad nauja įmonė griežčiau vertins klientų mokumą, negu sankcijų sulaukusi „4finance“. „Lietuvos bankas atidžiai įvertino „Credit service“ dokumentus apie tai, kaip bus vertinamas klientų mokumas.

Bemaž kas antrai finansinių įsipareigojimų turinčiai šeimai prisiimti įsipareigojimai yra didelė našta, o daugiausia sunkumų patiria greituosius kreditus paėmę namų ūkiai, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa. „Maždaug keturioms iš penkių greituosius kreditus paėmusių šeimų finansiniai įsipareigojimai yra didelė našta.

Pensininkė Julė gyvena po vienu stogu su anūku Andriumi – 26-erių jaunuoliu. Anūkas, sako močiutė, buvęs geras ir padedantis, tačiau neseniai Julei pateikė staigmenėlę: pasinaudojęs močiutės vardu ir asmens duomenimis, Andrius pasiėmė vartojamąją paskolą. Dabar kreditus išdavusi įmonė atakuoja Julę ir reikalauja atiduoti skolą jau su didžiulėmis palūkanomis. Tačiau Julė neturi, iš kur paimti daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų. „Apie skolą sužinojau rugpjūčio pradžioje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, vykdydama pinigų plovimo prevencijos priemones, atliko žinomo prekės ženklo „Credit24“ naudotojo – greituosius kreditus teikiančios UAB „IPF DIGITAL LIETUVA“ patikrinimą.

Vairuojate BMW? Jūs – toks pats neatsakingas, pro pirštus į gyvenimą žiūrintis pilietis, kaip ir tie, kurie maitoja visuomeninio transporto stoteles ir savo gyvenimus. Problemą galime išspręsti atėmę iš kai kurių žmonių teisę vairuoti BMW. Tiesa, reikėtų tam tikrų išlygų – negalima vairuoti tik greitųjų BMW, kuriuos vairuotojai gali įsigyti už nedidelę sumą – juk banko prezidento patarėjas irgi vairuoja BMW, tačiau transporto priemonė nekelia grėsmės nei jam, nei kitiems.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis. Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Seimui liko vienas žingsnis įteisinti naujoves Vartojimo kredito įstatyme ir nuo kitų metų pakeisti vartojimo kreditų išdavimo tvarką, kuri turėtų užtikrinti atsakingesnį skolinimą. Paprastai pristatome dešimt svarbiausių pasiūlytų naujovių, kurios turėtų pakeisti „greituosius“ kreditus. 1. Mažesnės palūkanos. Iki 75 proc. apribota metinių palūkanų riba paskatins daugiau vartotojų kreiptis kredito dėl palankesnių sąlygų. Šiuo metu už tokias palūkanas teikiami didesni kreditai.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) teigimu, smulkiųjų vartojimo kreditų rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Ir netrukus teks keisti smulkiųjų kreditų sąvoką, nes mažesni nei 290 eurų kreditai bus duodami retai. Jų teigimu, per devynis šių metų mėnesius LSVKA priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc.

Šiandien galime džiaugtis dviem geromis naujienomis. Kad pagaliau pradėtas svarstyti Vartojimo kredito įstatymas ir liausis atsakingai veikiančio verslo juodinimas ir tuo, kad Seimo nariai šaltu protu atmetė pačius radikaliausius siūlymus iš esmės uždrausti kreditus imti internetu ir nusipirkus daiktą išsimokėtinai dvi dienas laukti galimybės už jį susimokėti. Priešingai nei piešiama, pritariame, kad vartojimo kreditų reglamentavimą reikia tobulinti.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija kyla į kovą su Lietuvos banku. Pasak asociacijos, centrinis šalies bankas pateikia tendencingą informaciją – esą greitųjų kreditų bendrovės neatsakingai vertina klientų kreditingumą, neva įkandin daugėja prasiskolinusių gyventojų. Asociacija pasipiktinusi, kad tokiomis kalbomis siekiama įvesti dar griežtesnį Vartojimo kreditų reguliavimą. Tuo tarpu Lietuvos bankas atšauna –  dėl griežtesnio reguliavimo smulkios kreditų bendrovės neišnyks.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vieno pareiškėjo skundą, skyrė baudas keturioms greitųjų kreditų bendrovėms. Bendra baudų suma siekia 29 669 Eur. Priežiūros tarnyba nustatė, kad greitųjų kreditų bendrovės, prieš suteikdamos vartojimo kreditą, netinkamai įvertino asmens mokumą.

Seimo nariai Bronius Bradauskas, Vytautas Gapšys ir Remigijus Žemaitaitis pateikė naujas vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti kreditus teikiančių įmonių pasipelnymą iš vartotojų.

Klausimas. Mano miręs tėvas turėjo butą, tačiau buvo prisiėmęs įvairių kreditų iš bankų ir greitųjų kreditų bendrovių, buvo didelių skolų už šildymą. Dabar galėčiau paveldėti jo butą, tačiau girdėjau, kad paveldėsiu ir jo skolas.

Nors greitųjų kreditų sketorius pradėtas reguliuoti dar 2012-aisiais, o nuo 2013-ųjų liepos pirmos dienos tokių kreditų išdavimo sąlygos buvo ženkliai sugriežtintos, tai dar ne pabaiga, neseniai pranešė Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (toliau – LVLKA). LVLKA atliktas tyrimas parodė, jog dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos „lubų“ pokyčių vartotojai praktiškai negalėtų pasiskolinti mažesnės nei 2000 Lt sumos trumpesniam nei 24 mėn.

Lietuvos bankas pritaria siūlymui dar labiau sugriežtinti greitųjų kreditų rinkos reguliavimą, tačiau reikia diskutuoti ne tik apie palūkanų mažinimą, bet ir apie paskolų prieinamumą, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. „Šiuo metu Seime svarstomas senas projektas, kuriame yra kreditų maksimalios kainos ribos sumažinimas nuo 200 proc. iki 36 procentų.

Greitieji kreditai yra skirti finansų nemokantiems tvarkyti karštakošiams. Smulkieji verslininkai, atrodo, savo veiklą vykdo labai individualiai ir finansus skaičiuoja kruopščiai. Tiesa, ne visada – Lietuvoje randasi trečiasis verslo finansavimo kelias. Išgirdęs tokį pastebėjimą Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas nustebo. Jis teigė, kad šiuo metu tai neįmanoma, nes nėra tvarkos, nustatančios, kaip juridiniai asmenys gali skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių.

Irma Janauskaitė, LRT telelvizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Smulkiuosius, dažnai vadinamus greitaisiais, kreditus teikiančios įmonės nuo šiol bet kuriam žmogui leidžia pačiam pasiprašyti neskolinti jam pinigų, taip pat savo klientams ima siūlyti nemokamą teisinę pagalbą ginčuose. Azartiški, pernelyg išlaidūs ar geriantys žmonės nuo šiol gali pasiprašyti, kad jiems neskolintų pinigų.

Kauno miesto apylinkės teismas, lapkričio 15 dieną išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimo pažeidimus dėl netinkamo kliento tapatybės nustatymo UAB „4finance“ direktoriui G. V. skyrė 8 tūkstančių litų baudą. UAB „4finance“, plačiai žinomas prekės ženklu „Sms credit“ naudotojas, ir teikia greitųjų paskolų paslaugas.

Nors dauguma žino, kad greitasis kreditas - vienas brangiausių finansinių produktų, greitieji kreditai imami ganėtinai dažnai. Prieš naudojantis tokia paslauga, svarbu įvertinti tokio kredito reikalingumą ir savo galimybes jį laiku grąžinti.

Jungtinės Karalystės įmonių grupės „International Personal Finance“, kuriai priklauso Lietuvoje šiemet veiklą pradėjusi bendrovė „Provident Finansai“, pelnas prieš mokesčius trečiąjį šių metų ketvirtį augo 19 proc. ir sudarė 32,5 mln. svarų sterlingų. Pajamos išaugo 11 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje investicijos per trečiąjį ketvirtį sudarė 0,9 mln. svarų sterlingų (3,66 mln.

Lietuvos bankas tikisi, kad jam pavyks suvaldyti greitųjų kreditų rinką, ribojant maksimalias paskolų kainas bei jų prieinamumą, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Lietuvos bankas ketina pasitvirtinti trejų metų veikos strategiją, ir vienas iš strateginių tikslų yra greitųjų kreditų bumo suvaldymas”, - interviu BNS ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas. Centrinio banko vadovas teigė, jog problemą ketina spręsti, peržiūrint kreditų kainos lubas bei jų prieinamumą.

Jeigu pernai tokių nusikaltimų padaryta vos 62, tai šiemet iki liepos 1 dienos - jau 429. Pasak policijos, sparčiai augant informacinių technologijų naudojimui, dažnėja ir jų pasitelkimas darant nusikaltimus. Populiariausias nusikaltimas - elektroninių banko duomenų išviliojimas iš gyventojų norint pasisavinti jų pinigus arba paimti greitąjį kreditą. Nemažėja ir vadinamojo "fishingo", kuomet įsilaužiama į bankų ar kitų finansinių struktūrų vidinius tinklapius, atvejų.

Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės į užburtą ir dažnai pražūtingą paskolų ratą kasdien įtraukia per 1000 Lietuvos gyventojų. Visuomeninės akcijos „Atsisakyk greituko“ atstovai atviru laišku ragina Lietuvos banką ir kitas valdžios institucijas imtis aktyvių veiksmų, kurie pažabotų greituosius kreditus išduodančių įmonių apetitą. Greitųjų kreditų portfelis Lietuvoje auga geometrine progresija.

Lietuvos banko kryžiaus žygis prieš greituosius kreditus pasiekė apogėjų. Liepos 1 – ąją įsigaliojusios greitųjų kreditų teikimo taisyklės apribojo greitųjų kreditų suteikimo laisvę, o pagal naujas taisykles vieno mėnesio įmokos kredito įstaigoms negali būti didesnės nei 40 proc. asmens pajamų. Pakeitimus paskatino pažeidimai Galų nesuduriančių lietuvių sparčiai pamėgti greitieji kreditai tapo sunkiau pasiekiami.

Ką slepia smulkiųjų paskolų teikėjai, patikliam klientui nerdami ant kaklo vis stipriau veržiančią skolų kilpą? Jaunimas skolinasi spontaniškai Daugiau negu trečdalis visų į greitųjų kreditų liūną įklimpusių žmonių – jaunimas iki 25 metų. Mažuosius kreditus šių metų pirmąjį ketvirtį buvo paėmę daugiau negu 70 tūkst. tokio amžiaus vartotojų.

Lietuviai skolinasi vis daugiau, o vadinamųjų greitųjų vartojimo kreditų portfelis pastaraisiais metais pučiasi itin sparčiai. Taip pat sparčiai daugėja greitųjų paskolų firmų klientų. Lietuvos banko (LB) surinkti duomenys atskleidžia, kad nuo 2011 metų vartojimo kredito gavėjų, kurie daugiausia teikė mažuosius – iki 1 tūkst. litų – kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo nuo kiek daugiau negu 83 mln. litų iki beveik 207 mln. litų, arba 2,5 karto.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siūloma nuo dabar leistinų 200 proc. iki 36 proc. sumažinti greitųjų kreditų kainą. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti atitinkamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kurias siūlo konservatorius Biudžeto ir finansų komiteto narys Rytas Kupčinskas ir Drąsos kelio frakcijos atstovas Povilas Gylys.

4315 gyventojų užsiregistravo registre, kurio naudotojai atsisako sudaryti greitojo kredito ar išperkamosios nuomos sutartį, taip prevenciškai apsisaugodami nuo sukčiavimo, kai kito asmens vardu paimamas kreditas. „Kiekvienas gyventojas savo asmens ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis turėtų laikyti paslaptyje, nes jų atskleidimas gali pridaryti rimtų finansinių bėdų.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos papildytose Finansinių paslaugų reklamos gairėse numatyta, kad vartojimo kredito sutarčių reklamoje pateikiama informacija turėtų būti objektyvi ir leidžianti vartotojui priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Vartotojai turėtų būti skatinami įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą. Lietuvos bankas netinkama laiko tokią reklamą, kurioje žadama suteikti kreditą neatsižvelgiant į vartotojo finansinę būklę.

Jau nebe pirmą kartą imamasi priemonių, galinčių žmones apsaugoti nuo jų pačių – tai yra nuo jų neatsakingumo ar finansinio neišprusimo imant greituosius kreditus. Šį kartą prieš kelias savaites startavusi akcija „Atsisakyk greituko“ siūlo konsultacijas ir galimybę refinansuoti greitųjų kreditų paskolas.