ginklai

Maskvai pareikalavus paaiškinimų dėl pranešimų, jog Serbija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai esą patiekė tūkstančius raketų, Belgradas penktadienį paneigė eksportavęs ginklus į Ukrainą. Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš Serbijos nebuvo eksportuota jokių ginklų nė vienai iš „konflikto“ šalių. „Galiu tai pasakyti, nes leidimą [ginklų] eksportui duoda mano ministerija“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę per bendrą operaciją su Jungtinių Valstijų pajėgomis Didžiosios Britanijos karo laivas prie Omano krantų sulaikė Irano ginklus, įskaitant prieštankines raketas, kontrabanda gabenusį laivą, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Nedidelį laivą, kuris sutemus tarptautiniuose vandenyse plaukė dideliu greičiu, iš pradžių pastebėjo JAV oro erdvės stebėtojai, pranešė Britanijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

  JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti savo dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su Vašingtonu yra „labai netinkamas ir neatsakingas“, tačiau pabrėžė, kad JAV ir toliau nori kalbėtis šiuo klausimu. „Esame pasirengę bet kada kalbėtis su Rusija apie strateginės ginkluotės apribojimus, nepriklausomai nuo to, kas dar vyksta pasaulyje ar mūsų santykiuose“, –  sakė A. Blinkenas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą. „Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras sako esąs tikras, jog nusprendusi tiekti ginklus su Ukraina kariaujančiai Rusijai, Kinija sulauktų Vakarų bendruomenės sankcijų. Taip Gabrielius Landsbergis pirmadienį kalbėjo po Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimo sekmadienį, kad Kinija svarsto tokią galimybę. „Buvo manančių, jog Vakarai nebus vieningi, kai Rusija puolė Ukrainą. Mes buvome vieningi, ir iš to galima pasimokyti.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę. J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“ „Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

Tuoj bus metai, kaip Putino Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir Vakarus. Tačiau net ir tai nepažadina Lietuvos politikų, kurie tikisi pražiemoti tyliai karą ir praslysti taip nieko rimčiau ir nepadarius dėl mūsų visų saugumo.  Atrodo, kad mūsų politikai nesusigaudo žemėlapyje ir mano, kad Lietuva yra kažkur prie Viduržemio jūros tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o ne apsupta Rusijos ir Baltarusijos.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau karinės paramos Ukrainai, rašo „The Guardian“. Kyjivo pareigūnai ragina partnerius siųsti Ukrainai naikintuvus. Anot M. Podoliako, kai kurie ES lyderiai „mano, kad Ukrainai nereikėtų duoti ginklų, nes karas išplis į Europą“. Tačiau jis pateikė dvi priežastis, kodėl ginklai Ukrainai turėtų būti tiekiami.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu aptars naujausius Kyjivo prašymus dėl pažangios ginkluotės perdavimo gynybai nuo Rusijos. „Ketiname kalbėtis“, – sakė J. Bidenas žurnalistams kitą rytą po to, kai Baltuosiuose rūmuose pareiškė nepritariąs naikintuvų F-16 siuntimui į Ukrainą. Jungtinės Valstijos yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai, kuri jau beveik metus mėgina atremti Rusijos karinę invaziją.

Floridoje 76-erių moteris su vyru surezgė šiurpų planą. Deitona Bičo miesto ligoninėje dėl nepagydomos ligos gydęsis 77-erių amerikietis buvo nušautas gydymo įstaigos palatoje, o jo žmona suimta ir apkaltinta žmogžudyste. Tokį šiurpų planą su vyru Ellen Gilland rezgė dar prieš jo mirtį. Policijai ji atskleidė, kad nušovusį vyrą ji turėjo iš karto po to atimti gyvybę ir sau, tačiau jos ranka sudrebėjo ir ji atsisakė šios minties.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Kongresą nedelsiant imtis veiksmų ir uždrausti šturmo ginklus, mažiau nei per 48 valandas Kalifornijoje įvykus dvejoms masinėms šaudynėms.  Pirmadienį grupė senatorių vėl pasiūlė federalinį šturmo ginklų draudimą ir teisės aktą, kuriuo minimalus amžius, nuo kurio galima įsigyti tokio tipo prietaisų, būtų padidintas iki 21-erių. „Žinome, kad dėl smurto naudojant ginklus JAV reikia imtis ryžtingesnių veiksmų.

Šiaulių rajone ir mieste sekmadienį rasti neteisėtai laikomi ginklai bei šoviniai. Kaip pirmadienį pranešė Policijos departamentas, Šiauliuose, Ežero gatvėje, vyras, gimęs 1948 metais, tvarkydamas 45 metų moters buto rūsį, rado neteisėtai laikomą dujinį pistoletą „Bruni mod. GAP cal. 9 PAK“. Anot pareigūnų, ginklas buvo paimtas.  Kitas atvejis fiksuotas Šiaulių rajone, Gervėnų kaime, apie 17.30 valandą.

Sofija aprūpino Kijyvą degalais ir gyvybiškai svarbiais sovietiniais ginklais, tačiau turėjo slėpti tiekimą dėl promaskvietiškų politikų vyriausybėje. Praėjusį pavasarį Ukrainos kariuomenei beviltiškai trūko degalų ir sovietinio kalibro amunicijos, reikalingos kovai su rusais. Išsigelbėjimas atėjo iš netikėtos pusės – Bulgarijos.

Ukraina gali laimėti karą šiais metais, jei Vakarų šalys padidins ginklų, ypač ilgojo nuotolio raketų sistemų, tiekimą, trečiadienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. „Tik daugiau kaip 100 kilometrų nuotolio raketos leis mums gerokai paspartinti teritorijų deokupaciją“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad pagal tokį scenarijų karas baigtųsi vėliausiai rudenį.

JAV karinis jūrų laivynas antradienį pranešė, kad konfiskavo daugiau kaip 2 000 automatinių šautuvų, kontrabanda gabentų žvejybiniu laivu iš Irano į Jemeną. Krovinys buvo aptiktas penktadienį prie Omano krantų „maršrute, kuriuo istoriškai buvo gabenami nelegalūs kroviniai husiams Jemene“, sakoma Bahreine įsikūrusios JAV laivyno penktosios flotilės pranešime, kuriame pažymima, kad laivo įgulą sudarė šeši Jemeno piliečiai.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių sprendimai tiekti Ukrainai ginklus, įskaitant lengvuosius tankus, tik dar labiau apsunkins ukrainiečių gyvenimą. „Šis tiekimas negali nieko pakeisti ir nepakeis... [Jis] gali tik ilginti Ukrainos žmonių kančias“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl praėjusią savaitę priimto Prancūzijos sprendimo nusiųsti Ukrainai šarvuotosios technikos.

Karas Ukrainoje paskatino su Rusija ar Baltarusija besiribojančias šalis dar kartą įvertinti savo saugumą. Lenkija suskubo pirkti naują ginkluotę ir karinę techniką, kitos šalys taip pat neatsilieka. Lietuva, nors turėdama mažiau pinigų nei Lenkija, žvelgdama į karo Ukrainoje eigą, pirks oro gynybai reikalingą ginkluotę, papildomų šarvuotų visureigių, artilerijos sistemų HIMARS ir prancūziškų haubicų.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas trečiadienį patvirtino, kad Taivanui bus parduota 180 mln. JAV dolerių (169 mln. eurų) vertės iš transporto priemonių paleidžiamų prieštankinių sistemų, pranešė Pentagonas – tai naujausias ginklų pardavimo sandoris tarp savarankiškos salos ir jos pagrindinės sąjungininkės.

Į Vilniaus ligoninę vėlų ketvirtadienio vakarą buvo atvežtas arbaleto strėle susižalojęs jaunuolis. Kaip pranešė Policijos departamentas, susižalojęs jaunuolis (2004 gim.) apie 23.24 val. buvo atvežtas iš Trakų rajono, Lentvario miesto. 18-metis buvo paguldytas gydymui. Jaunuolio striukėje rastas ir paimtas revolveris „ME 38 Compact“ bei penkių iššautų šovinių tūtelės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

Seimas ketvirtadienį uždraudė Lietuvoje nuolat gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų. Už įstatymo pataisas balsavo 112 parlamentarų, prieš buvo vienas, susilaikė 13. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą įrašyta, kad ginklus Lietuvoje gali įsigyti ir turėti nuolatiniai gyventojai, išskyrus Lietuvos pilietybės neturinčius Rusijos, Baltarusijos piliečius.

Lietuva toliau perka naujus ginklus kariams – dabar nuspręsta įsigyti naujausių amerikiečių dronų–savižudžių. Anot ministro, mūsų šalis bus pirmoji pasaulyje, be Amerikos, įsigysianti dronų, galinčių naikinti ir priešo tankus. Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.

Policijos komisariato pareigūnai trečiadienį Trakų rajono gyventojo namuose rado lygiavamzdį šautuvą, du orinius šautuvus, vienas iš jų – su optiniu taikikliu. Kaip ketvirtidienį pranešė Vilniaus policija, namuose taip pat rasta įvairaus kalibro šovinių, aparatą naminei degtinei gaminti, kastetas bei neteisėtai medžioklei skirtas lankas su strėlėmis, kurių dalis – su perdarytais aštriais antgaliais.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Amerika turėtų jausti kolektyvinę kaltę dėl nesugebėjimo kovoti su smurtu, susijusiu su šaunamaisiais ginklais. Tai jis pareiškė minint 10-ąsias šaudynių Sendi Huko pradinėje mokykloje Konektikuto valstijoje, per kurias buvo nušauti 20 vaikų ir šeši suaugusieji, metines. „Turime moralinę pareigą priimti ir įgyvendinti įstatymus, kurie užkirstų kelią tokiems dalykams pasikartoti“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad organizuoja dideles pratybas į kurias bus pakviesti apie 200 tūkst. žmonių. Siekiama kuo geriau paruošti rezervo karius, o į pratybas gali būti pakviesti ir tie, kurie niekada netarnavo kariuomenėje, neturi karinės patirties. Kilo net diskusija apie tai, ar nevertėtų atsigręžti į kunigų luomą, jų Lenkijoje itin daug.

Europos Sąjunga 2 milijardais eurų papildys fondą, skirtą padėti Ukrainai apsiginkluoti, apmokėjimams už ginklų tiekimą jį ištuštinus, penktadienį pranešė Europos diplomatai. Diplomatai teigė, kad 27 valstybių narių blokas preliminariai susitarė dėl Europos taikos priemonės, kuri jau yra skyrusi daugiau kaip 3 mlrd. eurų Kyjivo ginkluotės išlaidoms padengti. Buvo tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitiksiantys užsienio reikalų ministrai oficialiai pritars šiam žingsniui.

Priimdama „Patriot“ raketas iš Vokietijos, Lenkija toliau rems jų perdavimą Ukrainai, sako Vilniuje trečiadienį viešintis Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis. Tai jis sakė po Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako pareiškimo, jog jo šalis priims iš Vokietijos raketų „Patriot“, nors Varšuva anksčiau ragino Berlyną jas verčiau nusiųsti Ukrainai. „Buvo diskusija, kuri jau baigėsi – tos sistemos bus Lenkijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą. L. Kasčiūnas savo siūlymu pildo jau anksčiau Seime pateikimo stadiją praėjusias Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuostatų, pagal kurias žmogus su savimi turi turėti popierines licencijas ginklams ar šaudmenims įsigyti, leidimus jiems laikyti ar nešiotis.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas antradienį sakė, kad jo šalis priims iš Vokietijos raketų „Patriot“, nors anksčiau ragino Berlyną jas verčiau nusiųsti Ukrainai. „Po pokalbio su Vokietijos gynybos ministru, nusivylęs sutikau su sprendimu nesuteikti paramos Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Blaszczakas.

Lenkija antradienį gavo pirmąją tankų ir haubicų, kuriuos siekdama sustiprinti savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą nusipirko iš Pietų Korėjos, siuntą. Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija, besiribojanti ir su Rusija, ir Ukraina, Kremliui pradėjus karą suintensyvino ginkluotės pirkimą. Liepą šalis pasirašė sutartis dėl Pietų Korėjos ginklų, įskaitant tankus, artileriją ir naikintuvus, pirkimo.

Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šalyje padaugėjo ginkluotų apiplėšimų. Manoma, kad prasidėjus karui Ukrainoje, ginklai iš ten lengvai patenka į Rusiją, kurioje ginkluotų nusikaltimų skaičius šiais metais išaugo beveik 30 procentų, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu. Vien tik su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje šis skaičius padidėjo stulbinančius 675 proc., rašo Jamestown Foundation.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, valstybinio vizito JAV pradžioje, paragino Prancūziją ir Jungtines Valstijas būti „ginklo broliais“. Prancūzų lyderį Baltuosiuose rūmuose pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir karinė garbės sargyba.

Kinijos branduolinis arsenalas iki 2035 metų greičiausiai patrigubės ir pasieks 1 500 kovinių galvučių, teigiama antradienį paskelbtoje Pentagono ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad šalies karinės oro pajėgos tampa vis modernesnės. Vašingtonas įvardijo Pekiną kaip didžiausią iššūkį Jungtinėms Valstijoms, o metinėje ataskaitoje apie Kinijos kariuomenę pabrėžiamas branduolinių ir įprastinių pajėgų tobulėjimas.

Kokiais ginklais mūsų protėviai kovojo prieš Lietuvą puolusius priešus, mažesnių miestelių muziejų lankytojai pamatyti nebegalės. Jiems teks vykti į didmiesčius. Pernai tokius eksponatus susirinkę policininkai juos sugrąžins tik į ginklams tinkamas apsaugos sąlygas galinčius sukurti muziejus. O mažesnių miestelių įstaigos pinigų tokioms specialioms sąlygoms sukurti neturi. Mat reikia ne tik metalinių seifų, signalizacijos, bet ir apsaugos daviklių.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d., buvo atlikta daugybė konflikto tyrimų ir analizių, įskaitant galimą karinę JAV ir Kinijos konfrontaciją dėl Taivano. Tačiau karinėje istorijoje gausu pavyzdžių, kaip armijos mokėsi iš blogų buvusių karų pamokų ir taikė jas kituose karuose, o tai atnešė pragaištingą poveikį. Karo pobūdį iš anksto gana sunku nuspėti.

Vilniuje, Naujosios Vilnios rajone esančiame sodo namelyje rastos automato dėtuvės, sprogdikliai, šoviniai, narkotikai. Šiuo daiktus sekmadienį, po 16 val., Eglinės sodų 5-ojoje gatvėje aptiko 50-metis vyras, atvykęs apžiūrėti 35 metų vyrui išnuomotą sodo namelį, pranešė Policijos departamentas.

Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“. Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad Rusijos daliniams Baltarusjoje buvo išduoti Antrojo pasaulinio karo modelio šalmai ir kita įranga. Taip pat buvo išduotos  praėjusio amžiaus 60–70-ųjų apsaugos priemonės, skelbia UNIAN.  Ginkluotosios pajėgos pažymi, kad Kursko ir Briansko srityse besimokančių mobilizuotų Rusijos piliečių moralinė ir psichologinė būklė gerokai prastėja dėl Rusijos propagandos ir realios situacijos skirtumo, nežmoniškų sąlygų ir žadėtų išmokų nebuvimo.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl to, ar galime sau leisti atiduoti dalį Ukrainos prašomos ginkluotės. Kariuomenės vadas sako, kad „negalime daugiau nusirengti“, bet politikai pyksta, esą tokios jo kalbos gali būti ne taip suprastos Ukrainoje, o ir nesaugios Lietuvai. Strateginius sprendimus priima politikai, bet jie turėtų prisiimti ir atsakomybę nelaimės atveju.

Irano diplomatijos vadovas ketvirtadienį paneigė, kad Teheranas planuoja siųsti raketas Rusijai, kad jos būtų panaudotos kare Ukrainoje – toks kaltinimas nuskambėjo keliuose žiniasklaidos pranešimuose. Toks iraniečių užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano pareiškimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga paskelbė sankcijas trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė naujausią šaudymo incidentą Amerikoje ir pareiškė, jog smurtas panaudojant šaunamuosius ginklus pasiekė tokį mastą, kad daugelis nužudymų net nepatenka į naujienų antraštes. „Gana.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją „Tolimesnis Rusijos Federacijos agresijos eskalavimas prieš Ukrainą“, kurioje Rusiją pripažino teroristine valstybe. Apie šį sprendimą pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva ir Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka.  „Už – 99 delegatai. Vienas susilaikė. Tai istorinis rezultatas! Visiškas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos palaikymas“, – teigė O. Hončarenka.

Daugiabučio namo rūsyje Kaune vyriškis aptiko 37 vienetus šovinių. Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienį, apie 10.30 val. Kovo 11-osios gatvėje, daugiabučio namo rūsyje esančiame sandėliuke vyras, gimęs 1985 metais, rado 37 vienetus šovinių.  Šaudmenys konfiskuoti. Vyras po apklausos paleistas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Nors nužudymų Lietuvoje palaipsniui mažėja, šalį laikas nuo laiko sudrebina ypatingo žiaurumo atvejai. Policija džiaugiasi, kad 99 proc. nužudymų pavyksta išaiškinti, tačiau neslepia, kad dalis jų – itin profesionaliai ir kruopščiai suplanuoti. Paradoksalu, kad konflikto metu didžiausią grėsmę gyvybei kelia ne ginklai, o virtuviniai peiliai. Būtent šiuo įrankiu padaroma didelė dalis kūno sužalojimų ar nužudymų.

Vilniuje sekmadienį neblaivus vyras konflikto metu šaudė iš dujinio ginklo, pranešė Policijos departamentas. Pranešta, kad konfliktas įvyko naktį, apie 2.34 val. Pakraščio gatvėje. Jo metu neblaivus (1,37 prom.) vyras, gimęs 1996 metais, šaudė iš daikto, panašaus į šaunamąjį dujinį ginklą. Anot policijos, pasišalindamas iš įvykio vietos automobiliu „BMW 530D“ vyras kliudė priekyje stovėjusio automobilio „BMW 5 Series“ kairės pusės dureles. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Vilniuje ir Kaune pareigūnai konfiskavo ginklą ir šovinius. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį apie 19.30 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, prie namo esančioje pievelėje, rastas 9 mm kalibro pistoletas „Umarex“. Ginklas paimtas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Taip pat trečiadienį apie 10.10 val. į Kauno apskrities policiją kreipėsi moteris, gimusi 1972 metais.

Šiauliuose ir Alytuje pareigūnai konfiskavo rastus ginklus bei šaudmenis. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį apie 15.30 val. Šiauliuose, Draugystės prospekte, 1968 metais gimęs vyras, tvarkydamas mirusio vyro gyvenamąjį namą, spintoje aptiko šautuvą ir 3850 vienetų įvairaus kalibro šovinių.  Ginklas ir šaudmenys paimti. Anot policijos, pirmadienį apie 19.58 val.

Siaubingas rytas Rusijoje esančio Iževsko mokykloje. Dviem pistoletais ginkluotas vyras nušovė mažiausiai 13 moksleivių ir mokyklos darbuotojų, dar bent 23 sužalojo. O pats esą nusišovė. Pareigūnai jo kūną kraujo klane rado vienoje klasių. Jau paaiškėjo, kad žudikas – buvęs mokyklos mokinys, tačiau kodėl jis griebėsi ginklo – neaišku. Iževsko mokykloje aidi mirtini šūviai. Vieni vaikai sprunka iš klasių ir desperatiškai bando pabėgti nuo mirties. Kiti susigūžę slepiasi ir ramina vieni kitus.