giedrius simonavičius

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečių“ frakcijos nario Stasio Jakeliūno teiginiai, jog Vyriausybės pasiūlymą 2 punktais sumažinti „Sodros“ tarifą pateikė verslininkai yra neteisingi, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). „Viešumoje išsakytas teiginys, kad Vyriausybės siūlomos pensijų kaupimo pertvarkos idėjas pasiūlė verslo atstovai, yra neteisingas.

„Lietuvos bankų“ skyrių skaičius buvo pasirinktas įvertinant, kiek optimaliai, taupant valstybės lėšas, tų skyrių reikia. Taip sako „Lietuvos banko“ Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius. LRT Radijo klausytoja Onutė iš Balbieriškio domisi, ar ne per mažai Lietuvoje yra „Lietuvos banko“ skyrių. „Norėčiau sužinoti, kokias funkcijas atlieka Lietuvos bankas? Kodėl jo skyriai yra tik Vilniuje ir Kaune, o visa Lietuva yra atiduota komercinių bankų žinion?“ – teiraujasi Onutė.

Likus vos porai dienų iki euro įvedimo, ekspertai dar kartą atsako į gyventojams rūpimus klausimus: iš bankomato bus galima išsiimti penkių eurų kupiūrą, litais galėsite atsiskaityti iki sausio vidurio, o parduotuvių nereikėtų naudoti kaip pinigų keitimo vietų. Kasininkai netgi turi teisę atsisakyti priimti pinigus, jei žmogus atsiskaito daugiau kaip 50-ia monetų. „Yra apribojimas: vienu metu atsiskaityti galima 50-ia monetų.

Lietuvos bankas, siekdamas kuo platesnės informacijos apie eurą ir jo įvedimo aspektus sklaidos, inicijavo susitikimus su neįgaliuosius (kurčiuosius ir akluosius) vienijančių organizacijų atstovais. Susitikimų metu buvo svarstomi veiksmingiausi bendradarbiavimo būdai skleidžiant informaciją apie euro įvedimą jų bendruomenėms Lietuvoje.

Garsėjant kalboms apie didelius bankų kortelių įkainius Lietuvos bankas (LB) paskelbė kitą savaitę kviesiantis didžiąsias Lietuvos verslininkų asociacijas į susitikimą aptarti su įkainiais susijusių klausimų. Vieni verslininkai grasina, kad jei nebus rastas sutarimas su bankais, jie taip pat prisidės prie protestuojančiųjų, tačiau yra ir tokių, kurie dideliais įkainiais nesiskundžia.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Kitų metų pradžioje Lietuvoje gali padaugėti plyno lauko ir kitų investicijų. Investavimu Lietuvoje ypač domisi Didžiosios Britanijos bendrovės. Kitą savaitę Ūkio ministerija ir šiuo metu Didžiojoje Britanijoje veikiantys investuotojai gali pasirašyti ketinimų protokolą dėl investicijų statant aliuminio profilių gamyklą. „Pirmoje projekto fazėje investicijos būtų tarp 9 ir 9,5 milijonų eurų. Tai būtų aliuminio detalių gamykla. Pradžioje planuojame įdarbinti 60 žmonių.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei naikinti degalų importo mokestį, kad atsiradusi konkurencija numuštų benzino ir dyzelino kainas. Komitetas konstatuoja, kad benzinas ir dyzelinas kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje yra pigesnis ne tik dėl mažesnių mokesčių, bet ir dėl didesnės konkurencijos. Latvijoje ir Estijoje trečdalis degalų atvežama iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių.

Vyriausybei paskelbus, kad skolos verslui atiduotos, milžiniškas sumas bendrovėms lieka skolingos savivaldybės. Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, jei savivaldybės nesusiverš diržų ir neatiduos skolų, jas gali ištikti bankrotas. Pačios Savivaldybės padėties dramatizuoti nelinkusios, tačiau Finansų ministerija žada giežčiau stebėti jų išlaidas. Bendrovė „Šiaulių kelias“ – viena iš tų, kurioms skolingos savivaldybės.

Spaudžiamos sunkumų Lietuvos prekybos partnerės Rytuose devalvuoja savo valiutas. Tad šiose rinkose Lietuvos produkcija gerokai pabrangsta. Pastaraisiais mėnesiais daugelio Rytų rinkų valiutos krito euro, o kartu ir lito, atžvilgiu. Pavyzdžiui, vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerės – Rusijos – rublis nuo lapkričio lito atžvilgiu smuko maždaug 17 proc. Vien sekmadienį Rusijos centrinis bankas beveik dviem procentais devalvavo rublį dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu.

Senkant kantrybei dėl uždelstų atsiskaitymų nekilnojamojo turto rinkoje, kai kurios bendrovės gali imtis kraštutinių žingsnių išsireikalauti pinigus. Paprastai vengiantys viešai atskleisti tarpusavio skolas, verslininkai dabar ima kalbėti atvirai.

Kai kurie pieno perdirbėjai ūkininkams nuo spalio už pieną mokės dar 4 ar 5 proc. mažiau. Dar vasarą žadėję, kad ūkininkai rudenį gali tikėtis didesnių kainų už pieną, dabar perdirbėjai gerų žinių neturi. Priešingai - nuo spalio kai kurie supirkėjai mokės dar mažiau. „Šiuo momentu mes kainas mažiname: kai kuriems ūkininkams nuo spalio pirmos, kitiems – nuo penktos“, – sako „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Anot jo, didžiausias sumažinimas sieks 5 centus už litrą.

Prekiautojai buitine technika ir išperkamosios nuomos bendrovės pirmaisiais šių metų mėnesiais džiaugęsi nemažu augimu, dabar sako pajutę atoslūgį. Prekybininkai ir išperkamosios nuomos bendrovės teigia, kad buitinės technikos prekyba ėmė klimpti antrame šių metų ketvirtyje, praneša „Panorama“. Pasak „Snoro lizingo“ generalinio direktoriaus Aurelijaus Šveikausko, pirmojo ketvirčio buitinės technikos ir elektronikos apyvartos augimas siekė 15 procentų, tačiau antrą ketvirtį situacija pasikeit...

Lenkijos „PKN Orlen" pareiškė norą supirkti likusias „Mažeikių naftos" akcijas, priklausančias Vyriausybei. Premjeras Gediminas Kirkilas sutinka, kad akcijos gali būti parduotos, tačiau tam esą reikėtų per vasarą susitarti su Seimu. Prieš pusantrų metų Vyriausybei pardavus didžiąją dalį „Mažeikių naftos“ akcijų, likę 10 proc. pagal susitarimą lenkams gali būti parduoti, kai tik to panorės Vyriausybė.

Ekonomistai vienu iš esminių veiksnių, kurie šokdins infliaciją artimiausioje ateityje, įvardija drastišką elektros kainų šuolį uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Prognozuojama, kad dėl to Lietuvos ekonomikos augimas ne tik sulėtės, bet ir apskritai gali sustoti. Premjeras tokio liūdno scenarijaus nepiešia, praneša LTV „Panorama“. „Danske bank“ teigia, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas lėtės iki 5 proc., kitąmet – iki 4 proc., o vėlesni metai piešiami dar niūriau.

Vilniaus senamiestyje įsikūrę viešbučiai dabartinę savo padėtį vadina katastrofiška, praneša LTV „Panorama“. Dėl keliskart išaugusio nekilnojamojo turto mokesčio jie teigia paskęsiantys nuostoliuose ir bankrutuos. Viešbučiai prašo Vilniaus merą Juozą Imbrasą turto mokestį sumažinti perpus, bet jis nieko konkretaus nežada. Dvylikai prestižinėse Vilniaus senamiesčio vietose įsikūrusių viešbučių – sunkūs laikai. Nuo metų pradžios nustojus galioti lengvatai, nuo 0,5 proc. iki 0,8 proc.

Dar prieš porą savaičių teigusi, kad gegužę dyzelinas pigs, pagrindinė degalų tiekėja „Mažeikių nafta“ jau kalba kitaip. Dabar prognozuojamos Lietuvoje dar nematytos tiek dyzelino, tiek benzino kainų aukštumos. Specialistai sako, kad jų kainos netrukus gali perkopti 4 litų už litrą ribą, praneša LTV „Panorama“. „Mažeikių nafta“ tikino, kad vėlyvą pavasarį dėl pasibaigusio šildymo sezono ir sumenkusios paklausos pasaulyje dyzelino kaina turėtų kristi ir būti mažesnė už benzino.

Dėl suirutės pasaulio rinkose per tris šių metų mėnesius smuko daugelio Lietuvos pensijų fondų vertė. Išlošė tik tie, kurie pensiją kaupia nerizikinguose obligacijų fonduose. Tačiau ekspertai teigia, kad dabar keisti pensijų fondą per vėlu, juolab prognozuojama, kad vertybinių popierių rinka atsigaus, praneša LTV „Panorama“. Daugelis II pakopos pensijų fondų, kuriuose dalyvauja maždaug 900 tūkstančių Lietuvos gyventojų, per pirmuosius tris mėnesius investavimo rezultatais nedžiugino.

Ekspertams kelia šypseną politikų argumentai, kad dabar itin palankus metas didinti pelno mokestį įmonėms dėl pastaraisiais metais esą pasakiškai augusių jų pelnų. Anot ekonomistų, iš tiesų beveik pusė statistikos lentelėse matomo pernykščio pelno yra „popierinis“, atsiradęs dėl nekilnojamojo turto perkainavimo, praneša „Panorama“. Tačiau didesnio pelno mokesčio šalininkai tikina, kad verslui atėjo laikas būti dosnesniam.

Sulaužę pažadą nedirbti per didžiąsias šventes stambieji prekybos tinklai negali pasigirti įspūdinga prekyba Velykų dieną. Tačiau net ir raginami, jie neskuba įsipareigoti per šventes nedirbti. Mažieji prekybininkai skundžiasi praradę galimybę bent kiek atsigriebti prieš didžiuosius, praneša LTV „Panorama“. Leidę darbuotojams pailsėti per Kalėdas ir žadėję tai daryti per Velykas stambiausi prekybos tinklai pažado netesėjo.

Nerimstant protestams, kad Prezidentas taip ir nepasipriešino „Leo LT“ kūrimui, Vyriausybė ir „Maximos“ savininkai nedelsia ir skubina nacionalinio investuotojo steigimą. Abi pusės dar imsis derybų, bet jos gali būti tuščios, mat verslininkų atstovai sutinka su išsakytais Prezidento pageidavimais sandėrio sutartims patobulinti, praneša LTV naujienų tarnyba. Netrukus Vyriausybė ir „Maximos“ savininkai vėl sės derėtis. To prireikė dėl naujo įstatymo.