gelbėjimo planas

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Anglijos centrinio banko vadovas Mervynas Kingas paskelbė naują ekonomikos gelbėjimo planą, praneša „The Guardian“. Šalies centrinis bankas ketina skirti lengvatinį finansavimą komerciniams bankams, o tie savo ruožtu išduos šalies ekonomikai 80 mlrd. svarų sterlingų (per 100 mlrd. eurų) paskolas. Kiek anksčiau Didžiosios Britanijos iždo kancleris George Osborne paskelbė, kad Didžiajai Britanijai (kaip ir visai Europai) gresia giliausia finansinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Kipro centrinio banko vadovas teigia, kad, esant būtinybei, šalis prašys Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, informuoja BBC. Tokie banko vadovo Panicos Demetriades komentarai dienraščiui „The Financial Times“ sutapo su prezidento Dimitris Christofias penktadienį išsakytomis pastabomis. Kipras anksčiau kategoriškai neigė gandus apie galimą gelbėjimą, tačiau šalies bankų sistema neapsaugota nuo Graikijos problemų.

Ispanijos finansinės galimybės pakankamos, kad šalis įstengtų kilus būtinybei išgelbėti probleminius bankus, penktadienį sakė Ispanijos vyriausybės sekretorius ekonominiais klausimais Fernandezas Latorre, atmesdamas paramos iš ES pasinaudojimo galimybę. „Aš visiškai atmetu Europos lėšų panaudojimo galimybę. Nėra jokių įrodymų, kad ižde neužteks lėšų, iškilus tokiai būtinybei“, – sakė F. Latorre.

„Vievio paukštyno“ akcininkai penktadienį susirinkime pritarė paukštyno gelbėjimo planui. Didesnę nei 54 proc. akcijų dalį valdanti paukštyno savininkų dauguma pavedė bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriui sudaryti taikos sutartis su kreditoriais bei su jais atsiskaityti ir taip atkurti paukštyno mokumą bei nutraukti bankroto bylą.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Graikija surengs referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša BBC, cituodama Graikijos premjerą Giorgos Papandreou. Per valdančiosios Socialistų partijos posėdį G. Papandreou pareiškė, kad galutinis žodis dėl ES siūlomų priemonių priklauso graikams. „Mus įpareigos Graikijos žmonių nurodymas“, – teigė premjeras. Apklausų duomenimis, dauguma graikų yra prieš griežtas taupymo priemones numatantį planą.

Graikijos suverenumas dar labiau nukentėjo, kai ketvirtadienio rytą Vokietija išsireikalavo nuolatinės priežiūros, kaip šalyje įgyvendinama griežta taupymo politika pagal 130 milijardų eurų vertės gelbėjimo programą. Naujasis gelbėjimo planas numato, kad nurašoma 50 procentų Graikijos skolų privatiems skolintojams, jis apima laikotarpį iki 2020 metų. Tačiau, kaip pažymi „euobserver.

Praėjusią savaitę raktinė frazė pasaulio finansų rinkose buvo „euro zonos gelbėjimo planas“. Europos lyderiams toliau bandant rasti galimą sprendimo būdą Graikijos skolos problemoms bei bankinės sistemos stabilumo užtikrinimui, rinkos atrodė labai neramios. To galima tikėtis ir šią savaitę, bent jau iki trečiadienio. Iki tos dienos, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, turi būti pasiekti konkretūs sprendimai, kaip toliau bus sprendžiama euro zonos krizė.

Prancūzija ir Vokietija nutarė padidinti euro zonos gebėjimo fondą iki 2 trilijonų eurų (6,9 trln. Lt), antradienį pranešė britų laikraštis „The Guardian“. Šis pranešimas paskatino JAV akcijų rinkos ir euro kurso augimą, nors rinkose ir abejojama tokio susitarimo realumu. Kiek anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad bloko lyderiai neišspręs krizės problemos per vieną viršūnių sutikimą.

Trečiadienį Europos akcijų rinka atsigauna, nes kylančios metalų kainos palaikė kalnakasybos kompanijų akcijas, o Slovakija, analitikų nuomone, turėtų greitu laiku pritarti euro zonos gelbėjimo fondo didinimui. Kalnakasybos indeksas, kuris sesijos pradžioje nukrito 0,8 proc., vėliau išaugo 2,05 proc., nes varis pabrango daugiau nei 2 proc. Kiti pagrindiniai metalai taip pat brango. Pasak analitikų, Kinijos vartotojai perka varį, norėdami patenkinti išaugusią paklausą.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

Japonija teigia, kad apsvarstytų galimybę prisidėti prie Graikijos ekonomikos gelbėjimo plano, praneša BBC. Japonijos finansų ministras Jun Azumi teigia, kad euro zonos šalys turi pateikti racionalų planą, padėsiantį nuraminti pasaulio finansų rinkas. Pirmadienį Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2009-ųjų balandžio. Prastus rezultatus lėmė neblėstantis nerimas dėl galimo Graikijos bankroto.

Graikijos bankrotas Europai atsieitų brangiau nei jos ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimas. Apie tai trečiadienį paskelbė Prancūzijos biudžeto ministrė Valeri Pekres per šalies televiziją BFM. „Šiandien mes dedame visas pastangas, kad išgelbėtume Graikijos ekonomiką, - pareiškė ji. - Mes nesvarstome įvykių scenarijaus, pagal kurį Atėnai bankrutuotų“. Pasak V. Pekres, „Graikija bus išgelbėta“, jeigu Europos valdžiai pavyks įgyvendinti finansinės paramos planą ir skirti graikams 160 mlrd.

Praėjus metams po pirmojo Graikijos gelbėjimo pradėta kalbėti apie naują 60 mlrd. dolerių pagalbos paketą vis dar skęstančiai euro zonos nelaimėlei. Kol kas, atsisakydama Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos, Graikijos Vyriausybė deda visas viltis į konstroversišką privatizacijos planą: tikimasi parduoti seną oro uostą ir dalį nebenaudojamo Atėnų olimpinio miestelio, net energetikos įmonės PPC kontrolinį akcijų paketą.

Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybės svarsto pasiūlymus ženkliai padidinti pernai sukurtą Europos gelbėjimo fondą, rašo „The Wall Street Journal".JAV dienraštis teigia, kad jeigu fondas bus padidintas, tai reikš, kad esamų fondo lėšų nepakaktų, jeigu pagalbos paprašytų Portugalija ar Ispanija. ES pareigūnai teigia, kad jokie konkretūs sprendimai dėl fondo didinimo dar nėra priimti. Šiuo metu Europos gelbėjimo fondą sudaro 440 mlrd.