gediminas kirkilas

Premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad "reikia būti labai dideliu optimistu", tikintis teigiamo Europos Komisijos sprendimo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. Jis tikina, kad uždarius jėgainę Lietuva nepritrūks elektros energijos. "Situacija keičiasi atominės energetikos požiūriu. Paskutinis Europos Komisijos memorandumas tai rodo, ir jeigu mes laikysimės nuoseklios, diplomatiškos pozicijos, manau, galima tikėtis rezultato.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas remia visos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinio tyrimo medžiagos paviešinimą."Mano asmeniniu požiūriu, reikėtų išviešinti visą medžiagą, išskyrus tą dalį tyrimo, kuri kalba apie ikiteisminio tyrimo tikslus, kalba apie struktūras, kuriuos tuos tyrimus vykdo, tos dalies nereikėtų viešinti, o visą kitą medžiagą reikėtų viešinti", - žurnalistams trečiadienį sakė parlamento vadovas V. Muntianas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo paviešinti tik dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinio tyrimo medžiagos. Anot NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus, siūloma paviešinti tik tą dalį medžiagos, kuri susijusi su aukštų pareigūnų ir politikų ryšiais su neskaidriomis verslo grupuotėmis ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui.

Darbo partijos ir jos buvusio vedlio Viktoro Uspaskicho galimas finansines aferas nuo 2006-ųjų pavasario tirianti Generalinė prokuratūra, atrodo, rengiasi pasigailėti bėglio, pasakoja trečiadienio „Lietuvos rytas“.Prokurorai užsimena, kad net aštuonis mėnesius nuo teisėsaugos Maskvoje besislapstančiam ir politinio Rusijos prieglobsčio pasiprašiusiam V.Uspaskichui mūsų šalyje nebegresia dideli nemalonumai.

Ketinama įstatymiškai apibrėžti tarnybinių automobilių naudojimą už savo lėšas ne tarnybos metu.Tai interviu Lietuvos radijui antradienį teigė premjeras Gediminas Kirkilas.Jis taip pat sakė, kad svarbu yra ne tik kaip galima pigiau įsigyti tarnybinius automobilius, bet ir suvienodinti tokių automobilių įsigijimo tvarką."Dabar, kaip žinote, įvairiose žinybose yra įvairios tradicijos" - teigė premjeras.

Lietuvos sąjūdis kreipėsi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) direktorių Kęstutį Petrauskį, kad šis paaiškintų priežastis, kodėl nacionalinė televizijos programų tinklelyje neatsirado vietos iškilmingam Seimo posėdžiui, skirtam Laisvės gynėjų dienai. Pasak Lietuvos sąjūdžio, Seimo posėdis buvo vienas iš pagrindinių renginių, minint 16-ąsias tragiškų 1991-ųjų sausio įvykių metines.

Paklaustas, ar sutiktų vadovauti Socialdemokratų partijai (LSDP), jeigu dabartinis jos pirmininkas Algirdas Brazauskas pasitrauktų iš pareigų, premjeras Gediminas Kirkilas teigia sprendimo dar nepriėmęs. „Esame demokratiška partija ir pas mus nėra jokių įpėdinių. Pasibaigus savivaldybių rinkimams, diskusija partijoje bus. Aš galvoju, kad partijos skyriai siūlys kandidatus. Pats sprendimo nesu priėmęs. Gali būti įvairių variantų. Nebūtinai Vyriausybės vadovas turi būti partijos pirmininkas.

Ilgametis valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Brazauskas užsimena gegužę pasitrauksiantis iš partijos pirmininko pareigų, bet įpėdinio dar neįvardija. Kaip rašo dienraštis "Kauno diena", LSDP jau pradedama ieškoti galimo jo įpėdinio, tačiau kas juo galėtų būti, kol kas neaišku. Nemaža tikimybė, kad naujuoju LSDP vadovu taps premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP suvažiavimai, kuriuose renkamas partijos pirmininkas, vyksta kas dvejus metus.

Per šventes dėl suprantamų priežasčių kiek aprimęs VSD skandalas šią savaitę vėl atgimė. Po Seimo tyrimo tarsi atsistatydinęs, tačiau prezidento Valdo Adamkaus dėka savo poste tebesantis VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius toliau tyčiojasi iš parlamento.

Išsiskyrė V. Adamkaus ir G. Kirkilo nuomonės dėl kompensacijų sausio 13-osios aukų artimiesiems. Minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad būtina reikalauti iš Rusijos kompensacijų už sovietinės agresijos metu patirtą žalą, o premjeras Gediminas Kirkilas abejoja, ar tokie reikalavimai būtų išgirsti.

Su kitų šalių premjerais telefonu reikalus aptarinėjantis Lietuvos Vyriausybės vadovas šią savaitę renka kolegų Šiaurėje numerius. Šią savaitę Gediminas Kirkilas telefonu kalbėjosi su Švedijos, Latvijos ir Danijos premjerais Fredriku Reinfeldtu (Fredriku Reinfeltu), Aigaru Kalvyčiu, Andersu Foghu Rasmussenu (Andersu Fogu Rasmusenu), pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Visuose pokalbiuose pagrindinė tema buvo Europos Sąjungos ir Baltijos regiono energetinis saugumas.

Šią savaitę Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas telefonu kalbėjosi su Švedijos, Latvijos ir Danijos Ministrais pirmininkais Fredrik Reinfeldt, Aigars Kalvitis, Anders Fogh Rasmussen.Visuose pokalbiuose pagrindinė tema buvo ES ir Baltijos regiono energetinis saugumas. Premjeras G.Kirkilas informavo apie Lietuvai svarbias elektros infrastruktūros jungtis ir naujų atominių reaktorių statybos perspektyvas kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija.

Šalies vadovo Valdo Adamkaus pareiškimai, kad gyvendamas Turniškėse jis jaučiasi nesaugus, atgaivino naujos prezidento rezidencijos idėją. Aukščiausių valstybės politikų aplinkoje pradėta kalbėti, kad atėjo laikas rimtai imtis projekto ir pradėti tokią rezidenciją statyti Prezidentūros rūmų teritorijoje, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.Naujas gyvenamasis pastatas galėtų atsirasti sostinės S.Daukanto aikštėje, Prezidentūros rūmų kieme, šalia rekonstruotos buvusios ratinės.

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, Lietuva turi teisę ir moralinį pagrindą reikalauti kompensacijos už sovietinės agresijos metu patirtą žalą, tačiau mažai vilties, kad dabartinė Rusijos valdžia išgirs šį reikalavimą. Tai BNS sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, paprašyta pakomentuoti konservatorių siūlymą priimti Seimo rezoliuciją, kuria Rusija būtų raginama išmokėti kompensacijas 1991 metų sausio įvykių aukų artimiesiems bei sužeistiesiems.

Reikalavimas Rusijai išmokėti kompensacijas Sausio 13-osios aukoms nesulauktų palankios reakcijos Maskvoje, primena premjeras Gediminas Kirkilas. "Lietuva ne sykį yra kreipėsi į Rusiją dėl okupacijos žalos atlyginimo, tie kreipimaisi kol kas neturi jokio poveikio. (...). Jeigu mes dar iškelsime papildomus reikalavimus, pagalvokime patys, ar bus kokia nors reakcija", - sakė G.Kirkilas interviu Lietuvos radijui antradienį.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas dar kartą pakartojo, kad Europa turi turėti vieningą energetikos politiką, kuri turi atsispindėti būsimajame Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės susitarime. "Vieninga politika ir principai, kurių turi laikytis abi pusės, čia būtina. Šis atvejis dar kartą įrodė, kad atskiroms ES šalims veikiant atskirai, vargu ar pavyks nustatyti patvarią energetikos tiekimo politiką su Rusija.

D. Britanijos žurnalas „The Economist“ suskynė  sėkmingiausių ir labiausiai nuvylusių praėjusių metų Europos politikų bei įvykių puokštę, į kurią įsiterpė ir „neapdainuoti herojai“ – Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas bei „jo senas draugas ir sąjungininkas“ Andrius Kubilius.

Lietuvoje kitos savaitės pabaigoje lankysis Baltijos šalių bičiulis, Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas).Planuojama, kad susitikimuose su aukščiausiais šalies pareigūnais jis aptars Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos gaivinimą, regiono energtikos projektus, o Seime pasisakys per Laisvės gynėjų dienai skirtą iškilmingą posėdį.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas surengė pasitarimą dėl naujojo branduolinio reaktoriaus statybos. Pasitarime sutarta sudaryti darbo grupę naujos branduolinės jėgainės statybos įstatymo projektui parengti. „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis informavo premjerą apie sausio 9 d. Varšuvoje įvyksiantį 4 šalių energetikos bendrovių vadovų susitikimą, kuriame bus aptarti einamieji projekto įgyvendinimo kausimai.

Savaitraštis „Veidas“ išrinko dešimtį Lietuvos žmonių, kuriems 2006 metai buvo ypač sėkmingi. Tarp jų premjeras Gediminas Kirkilas, Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca, prieš algas vokeliuose sukilusi Dalia Budrevičienė, grupė „LT United“, Kazlų Rūdos gyventojai ir kiti, kuriems praėjusieji metai pažymėti sėkmės ženklu. Pirmasis sąraše – ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys su Vadovybės apsaugos departamento atstovais ketvirtadienį susitinka aptarti prezidento rezidencijos Turniškių rajone Vilniaus pakraštyje saugumo užtikrinimo. Ž|iniasklaida yra citavusi prezidento Valdo Adamkaus abejones, ar rezidencija yra tinkamai saugoma. Ten pat, Turniškėse, reziduojantis premjeras Gediminas Kirkilas sakė suprantantis netoliese įsikūrusio prezidento susirūpinimą.

Lietuvos Vyriausybės vadovas mano, kad derybos dėl naujos atominės elektrinės statybos ir kiekvienos iš keturių šalių valdomos dalies bus nelengvos. Tačiau jis neabejoja, kad nauji reaktoriai bus pastatyti 2014-2015 metais. "Natūralu, kad specialistai ir politikai kelia klausimą, kad Lietuva turi turėti didesnę dalį.

Ilgametis konservatorių lyderis, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis jau šį pavasarį tikisi puolimo prieš prezidentą Valdą Adamkų, tačiau jo nuojautos iš kolegų didelės paramos nesulaukia.„Gali kas nors tikėtis jį išstumti iš savo posto anksčiau termino. Ir prasidės veržimasis į tą postą. Kai kurių paraiškų jau pasigirdo“, – antradienio vakarą per LTV2 samprotavo V. Landsbergis.

Prezidentas Vladas Adamkus gyvendamas Turniškėse nuolat jaučia pavojų savo gyvybei. „Kai išeiname su žmona iš namų į greta esančią pievelę, negaliu būti tikras, kad iš netoli esančio namo balkono kas nors nenušaus“, - teigė žurnalistams V. Adamkus.   Jam nerimą kelia ir netoliese gyvenantys nepažįstami kaimynai.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad naujas Rusijos ir Baltarusijos susitarimas dėl dukart didesnės dujų kainos neabejotinai pakeis kaimyninės šalies ekonomiką ir politiką. "Baltarusijai taip pat iškyla energetiniai iššūkiai ir ekonominiai - šiuo atveju, o jie paprastai keičia ir šalies politiką. Kaip tai atsitiks, sunku pasakyti, nes žinome, koks yra Baltarusijos režimas, ir kaip jis reaguos į šią situaciją.

Lietuvos gyventojai populiariausiu metų žmogumi jau penktą kartą išrenka prezidentą Valdą Adamkų.Tai rodo gruodžio 7-13 dienomis Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis šalies gyventojų. Tyrimą šeštadienį skelbia dienraštis "Lietuvos rytas".V. Adamkų Metų žmogumi laiko 22,6 proc. respondentų, antrasis sąraše - olimpinis čempionas, disko metikas Virgilijus Alekna (8,2 proc.

Valdžios vyrų troškimas įsiteikti kaimynams, o galbūt ir politinė trumparegystė gali sumažinti Lietuvos įtaką valdant būsimąją atominę elektrinę, rašo "Lietuvos rytas".Vyriausybė turi siekti kontrolinio naujos atominės elektrinės akcijų paketo - tokį sprendimą neseniai priėmė Seimo Ekonomikos komitetas. Šiai nuostatai pritaria ir premjeras Gediminas Kirkilas, tačiau jo rankos kol kas - surištos.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas šiandien pasirašė telegramą Latvijos Vyriausybės vadovui Aigars Kalvitis, kurioje pareiškė užuojautą dėl latvių kareivių žūties Irake. "Fanatiškos neapykantos liepsna nutraukė gyvybę dviejų narsių Latvijos sūnų, kurie, tarnaudami savo Tėvynei, pasiaukojamai siekė užtikrinti daugelio žmonių saugumą.

Kalbos apie galimas derybas su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės jėgainės veiklos pratęsimo yra per ankstyvos, mano Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas."Europos Sąjunga labai jautriai sureaguotų, jei mes pradėtume staiga peržiūrėti sutartį (stojimo į ES - BNS). Mes pirmiausia turime vykdyti įsipareigojimus, kurie susieti su Europos Sąjungos finansavimu Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Pirmasis naujosios kartos Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) transporto orlaivis, pakrikštytas didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu, karius į tarptautines misijas skraidins, kaip tikimasi, jau šį pavasarį.KOP Aviacijos bazėje Zokniuose trečiadienį Vyriausybės atstovams buvo pristatytas pirmasis iš trijų Lietuvos kariuomenės įsigytų karinių transporto lėktuvų - C-27J "Spartan".Orlaivio pristatymo ceremonijoje buvo surengtas skrydis, kurio metu į lėktuvą susėdo beveik pusšimtis žmonių.

Vakar Druskininkuose atidarytas šalyje dar neregėtas parkas. „Čia sudėta viskas, kas yra geriausiuose pasaulio vandens parkuose. Viskas po vienu stogu – vandens pramogų, pirčių kompleksai, viešbutis, restoranas, dvi konferencijų salės, boulingas, naktinis klubas“, – taip antradienį atidarytą Druskininkų vandens parką gyrė jo direktorė Aldona Vičiulienė.

Profesionalaus auksuotojo įgūdžius į politiką perkėlusiam Gediminui Kirkilui pakyrėjo metų metus poliruoti gyvenimo apnašų temdomą partijos įvaizdžio žvilgesį. Kaip buvęs restauratorius puikiai žinodamas, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba, nuo antradienio jis pasiryžo auksuoti Vyriausybę.

Profesionalaus auksuotojo įgūdžius į politiką perkėlusiam Gediminui Kirkilui pakyrėjo metų metus poliruoti gyvenimo apnašų temdomą partijos įvaizdžio žvilgesį. Kaip buvęs restauratorius puikiai žinodamas, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba, nuo antradienio jis pasiryžo auksuoti Vyriausybę. Politika, tenisas, pypkė – tai tik kelios iš kandidato į premjerus Gedimino Kirkilo (http://lt.wikipedia.

Penktadienį socialdemokratai paskelbė suformavę būsimosios valdančiosios koalicijos branduolį. Socdemai tikisi, jog per savaitgalį jų politikos reaktoriuje turėtų sudegti visos nereikalingos sąjungininkų ambicijos, kad išlaisvinta kolektyvinė energija galėtų kuo greičiau pradėti sukti naujos valdžios generatorių.

Valdančioji socialdemokratų, Darbo partijos ir valstiečių liaudininkų koalicija nežlugs. Tai paaiškėjo po šiandien įvykusio Koalicijos tarybos posėdžio, kurio pagrindinė tema buvo koalicijos ateitis. „Visi priėjome vieningos nuomonės, kad mes, kaip koalicija, dirbame toliau ir be jokių abejonių", - pasibaigus posėdžiui žurnalistams sakė premjeras A.Brazauskas.

Krašto apsaugos ministras, vienas socialdemokratų partijos lyderių Gediminas Kirkilas nuosekliai lipo partinės ir valstybinės karjeros laiptais, tad jį pagrįstai galima vadinti karjeros politiku. Jis neslepia, kad jau prieš kurį laiką ėmė galvoti ir apie premjero postą, kuris yra visų politinių partijų lyderių siekiamybė. Tad šiuo metu jam ir atsivėrė galimybė tą tikslą įgyvendinti.

Lietuvos politinis elitas nuosekliai rentė tokią politinę korupcinę sistemą, kuri galėtų veikti visiškai atsisaisčiusi nuo visuomenės interesų ir lūkesčių. Visuomenė buvo paversta elektoratu, o elektoratas, kaip politologinė chimera, negali turėti jokių kitų interesų, o tik vieną vienintelį – tam tikru metu nueiti prie balsadėžių. Tad tarp rinkimų į tą padarą neverta kreipti dėmesio.

Politikos tęstinumo ir stabilizavimo motyvas šiame diskusijų dėl premjero etape buvo mažiau girdimas ir ne toks įkyrus kaip tada, kai buvo svarstoma Zigmanto Balčyčio kandidatūra: šis buvo patikėjęs, kad darbų perimamumas ir įpėdinystė bus pakankamas pagrindas tapti premjeru, tačiau to nepakako, ir ne tik – vis dėlto jis labiau panašus į uolų tarnautoją, ne politiką.

Antradienį per balsavimą Seime Gediminas Kirkilas buvo patvirtintas ministru pirmininku. Už jį balsavo 85 Seimo nariai. Taigi vietoj sudėtingų balsavimo kombinacijų ir skaičiavimų, kaip surinkti paprastą daugumą, už G. Kirkilą balsavo net darbiečiai, kurie dar prieš dieną žadėjo balsuoti prieš. Nemanau, kad G. Kirkilui tokia balsų „už“ persvara reiškia stiprų Vyriausybės palaikymą.

Prezidentui Valdui Adamkui trečiadienį patvirtinus naujosios Vyriausybės sudėtį, Lietuvoje prasidėjo kokybiškai naujas etapas. Turėjo prasidėti. Mažumos Vyriausybė – kažkas netikėto ir neregėto Lietuvos politinėje padangėje, kažkas neįprasto ir jaudinančio vaizduotę, kažkas, kas reikalauja darnaus valdančiosios koalicijos darbo ir supratingo bendradarbiavimo su kiekybiškai galingesne opozicija.

Debatai dėl Vyriausybės sudėties atskleidžia ne tik valdančiosios koalicijos partijų, bet ir visų Seimo atstovų pretenzijas. Didele dalimi Vyriausybės nario problema susiveda į tam tikras Seimo narių nuoskaudas ar abejones dėl kandidato į ministrus profesinių savybių trūkumo arba jo politinės karjeros akibrokštų, kaip nutiko su Vilija Blinkevičiūte, kuriai priekaištų turi Naujoji sąjunga.

Naujasis premjeras Gediminas Kirkilas lengva ranka dalijantis didelius pažadus (kurių įgyvendinti, beveik jau aišku, jam nereikės) kažkodėl tyli apie konkrečius žingsnius, kurie padėtų spręsti konkrečių žmonių konkrečias problemas. Štai iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kaip Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti regionų plėtrą. O skaičiai pribloškia. Pavyzdžiui, statistika rodo (http://db.std.lt/RDB_LT/Dialog/statfile1.asp), jog veikiančių ūkio subjektų daugėja tik Vilniaus apskrityje.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė įžvelgiantis politinį atspalvį situacijoje, kurioje atsidūrė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“, Rusijai dar liepos mėnesį nutraukus naftos žaliavos tiekimą. Rusija tvirtina, kad taip įvykę dėl techninių priežasčių – naftotiekio „Družba-1“ avarijos. „Nesinori tikėti, kad tai politiniai dalykai, nors vis daugiau tokių ženklų yra.

Seimo EBSW komisija aiškiai įvardijo valdžios atsakomybę Seimo EBSW komisijos išvados, nors jos dar nėra galutinai patvirtintos, nes Seimas neapsisprendė, nėra tokios beviltiškos, kaip pateikia spauda. Nors nėra tiesiogiai įvardyta Algirdo Brazausko ar Adolfo Šleževičiaus atsakomybė, bet atskleistas bendras faktinis kontekstas, kuris akivaizdžiai nurodo tuometinės valdžios atsakomybę.

Gruodžio 8 diena. Ketvirtadienis. Pietūs Privatus maršrutinis autobusas važiavo iš stoties į Santariškes. Prie Vyriausybės rūmų į jį įlipo ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas. Jam reikėjo patikrinti, kaip veikia Vyriausybės nupirkta įranga, ir šiaip pasikalbėti. Prie Žaliojo tilto (tiksliau, už jo, jei žiūrėtume nuo Operos) į autobusą įlipo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juozas Olekas. Jis į Santariškes važiavo šį bei tą aptarti.

Prieš porą savaičių sugedo mano elektrinis virdulys, tad nieko keista, kad vandenį dabar verdu puode ant dujinės viryklės. Prieš savaitę sugedo, matyt, rusiškojo "Su-27" kompasas (http://www.regnum.ru/news/litva/513376.html), tad jis, irgi, matyt, logiškai - tėškėsi netoli Kauno. Gerai kad Lietuvoje nėra Pentagono ir ant jo, matyt, būsimasis Rusijos didvyris (http://www.omni.lt/index.

Karas Irake įžiebė konfliktą ne tik šioje šalyje, bet ir kiekvienoje, pasiuntusioje savo karius kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nuo pat pradžios liepsnoja ginčai: reikėjo juos siųsti ar ne, o dabar – atšaukti ar palikti? Iš Irako, po vyriausybės kaitos, savo karius atšaukė Ispanija, kai kurios kitos šalys. Savo dalinius mažina ir Didžioji Britanija, Italija bei Lenkija. Pastarosios dvi valstybės kalba apie tai, kad iki metų pabaigos jų karių Irake iš viso gali nelikti.

Savo ruožtu, G.Kirkilas Rusijos kolegą informavo apie tarpžinybinės komisijos sudarymą, kuriai pavesta ištirti Rusijos naikintuvo "Su-27" katastrofos Lietuvos teritorijoje priežastis. Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi ketvirtadienio popietę sudužo Rusijos naikintuvas bombonešis "Su-27", kuris į Lietuvos oro erdvę pateko neteisėtai. "Mūsų šalies oro erdvėje lėktuvas atsidūrė neteisėtai.

Šiemet Jūros šventėje dalyvaus būrys tiek Lietuvos, tiek ir užsienio valstybių aukšto rango politikų - nuo Vokietijos miestų prezidentų iki Lietuvos premjero Algirdo Brazausko bei ministrų. Neformaliai fiestoje dalyvaus ir Vilniaus meras Artūras Zuokas su šeima, tačiau lieka neaišku, ar šis politikas kartu bandys glaistyti ir nesutarimus su Klaipėdos liberalcentristais.