G. Nausėdos

Vadovybės apsaugos departamentas prašo išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos keltis į saugomą rezidenciją Turniškėse, nes šalies vadovui gyventi savo name Pavilnyje bus nesaugu. „Mes nemanome, (kad saugu namuose), todėl primygtinai prašome ir rekomenduojame, kad tik į rezidenciją“, – naujienų portalui 15min.lt sakė departamento vadovo pavaduotojas Paulius Nemira.

Praėjusio sekmadienio vakarą paaiškėjo, kad naujuoju Lietuvos prezidentu tapo Gitanas Nausėda, o visą šią dieną naujasis prezidentas yra lyg po padidinamuoju stiklu. Neverta stebėtis, kad dabar viešumoje išplito ir įvairi medžiaga, atskleidžianti Gitano asmenybę.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius palaiko Gitaną Nausėdą ir tvirtino, kad jis gali suvaidinti didžiulį vaidmenį Europos Sąjungos politikoje. A. Butkevičius tvirtino, kad su G. Nausėda bendrauja nuo 2001 m., kai buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Politikas su ekonomistu turėdavo darbinius pusryčius, aptardavo šalies finansinę padėtį, taip pat šalies biudžeto projektą, kai jis pasiekdavo Seimą. „Jis pateikdavo savo pasiūlymus.

Vyras prieš moterį. Prezidento rinkimų antrajame ture kovos ne tik idėjos ar politinės pažiūros, bet ir paaiškės, ar į svarbiausią valstybės postą grįš vyras, ar bus pratęsta moters prezidentės linija. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad dalies rinkėjų galvose vis dar vyrauja požiūris, kad vadovavimas šaliai – vyriškas darbas.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Diana Nausėdienė tikino, kad jos ir vyro nuotaikos puikios, o didžiausia dovana laiko susitikimus su Lietuvos žmonėmis. „Maratonas baigėsi ir džiaugiamės visomis šauniomis akimirkomis“, – kalbėjo G. Nausėdos žmona. D. Nausėdienė teigė, kad rinkimų dienos rytą jos vyras jautėsi ramus ir atlikęs viską, ką galėjo padaryti. Jei jos vyras taptų Lietuvos prezidentu, Nausėdų šeimos gyvenimas keistųsi kardinaliai.

Į prezidentus kandidatuojantis Seimo narys Naglis Puteikis penktadienį patvirtino balsavęs ne už save, atsiprašė rinkėjų ir paragino juos balsuoti už kitus kandidatus – premjerą Saulių Skvernelį ir filosofą Arvydą Juozaitį. Pasak jo, tai reikalinga tam, kad į antrąjį turą neišeitų ekonomistas Gitanas Nausėda. „Aš balsavau ne už save, aš balsavau už kitą kandidatą ir raginu visus Lietuvos piliečius pasielgti taip pat“, – žurnalistams sakė Vilniuje išankstiniame balsavime dalyvavęs N. Puteikis.

Penktadienis yra paskutinė diena balsuoti iš anksto prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl mažesnio Seimo bei dvigubos pilietybės išplėtimo. Tai padaryti galima kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje nuo 8 iki 20 valandos. Vilniuje penktadienį balsuos kandidatai ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentaras Naglis Puteikis, Kaune – Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose remia ekonomisto Gitano Nausėdos kandidatūrą, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Pasak mero, jam svarbios ir artimos G. Nausėdos vertybės, ekonomikos išmanymas bei tai, kad jis nepriklauso jokiai partijai. „Aš turiu pakankamai daug argumentų, kodėl palaikau G. Nausėdą, mane jie įtikina, ir, manau, kad ne mane vieną“, – portalui sakė V. Grubliauskas.

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją, nedidele persvara aplenkusi iki šiol apklausose pirmavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa.  „Pirma vieta priklauso I. Šimonytei, 22,3 proc., antra vieta – G. Nausėdai, 21,9 proc., tai reiškia, jie abu visiškai tiek pat gauna, skirtumas keturių žmonių nuo tūkstančio.

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija. Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Nausėda apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kitą trečiadienį apklaus vieno didžiausių komercinių bankų SEB atstovus. Parlamentarams liudys daugiau negu 10 metų SEB vyriausiuoju ekonomistu dirbęs kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda, šiuo metu dirbantis Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

 Buvęs SEB banko patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį paskelbs, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Pirmadienį 11 val. G. Nausėda sostinėje šalia Gyvybės mokslų centro sakys kalbą, vėliau 11.15 val. rengiama jo spaudos konferencija Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. Apie tai BNS sekmadienį pranešė iniciatyvinės grupės koordinatorė Algė Budrytė. G. Nausėda kol kas pirmauja visuomenės nuomonių apklausose tarp potencialių kandidatų į prezidento rinkimus.

Buvęs SEB banko patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį paskelbs, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Pirmadienį 11 val. G. Nausėda sostinėje šalia Gyvybės mokslų centro sakys kalbą, vėliau 11.15 val. rengiama jo spaudos konferencija Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. Apie tai BNS sekmadienį pranešė iniciatyvinės grupės koordinatorė Algė Budrytė. G. Nausėda kol kas pirmauja visuomenės nuomonių apklausose tarp potencialių kandidatų į prezidento rinkimus.

SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda pristatydamas ekonomines prognozes pabrėžė, kad nors ir atlyginimai kitais metais gali itin ryškiai padidėti, dėl to geriau negyvensime. Mat yra kabliukas, ant kurio nereikėtų pasimauti. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad praeiti metai Lietuvos ekonomikai tikrai buvo labai sėkmingi. O šie metai žymi pirmą kartą – visiškai nepakeistą ekonomikos prognozę. Vidutinė metinė infliacija šiais metais turėtų būti 2,8 proc.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ atlikta komunikacijos žiniasklaidoje analizė atskleidė, kurie bankų, organizacijų ar verslų atstovai dažniausiai pasisakė bei buvo daugiausiai cituojami.  Bankų atstovai 2016 metais išliko dažniausiai Lietuvos žiniasklaidoje cituojamų nuomonės lyderių sąrašo viršūnėje, tačiau bendrai jų citatų per praėjusius metus sumažėjo.

Pastaruoju metu šalies ekonomikai ypač svarbi vidaus rinka, norint išvengti „kietojo nusileidimo“,– teigia SEB banko ekspertai, pristatydami naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Pirmą šių metų pusmetį Lietuva pagal BVP plėtros tempą atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, o to priežastis – didesnė eksporto priklausomybė nuo Rusijos, kuri ne tik pritaikė sankcijas daugeliui produktų, bet ir sparčiai praranda perkamąją galią.

Panevėžio teritorinė darbo birža prognozuoja, kad šiemet šiek tiek sumažės nedarbas. Tam įtakos turės ir įmonių atsigavimas, ir emigracija. Tačiau patariama per daug neatsipalaiduoti – metų pradžia nedžiugina ir kol nežinomi dviejų pastarųjų mėnesių eksporto rezultatai, į ateitį žvelgiama atsargiai. virėjai Darbo birža prognozuoja, kad virėjams šiemet turėtų būti lengviausia įsidarbinti tiek šalyje, tiek Panevėžio apskrityje.

 Nors kainų šuolį po euro įvedimo pernai prognozavo kone 9 iš 10 gyventojų, tačiau šių metų pradžioje fiksuojamos atvirkštinės tendencijos – vartojimo prekės ir paslaugos pinga. Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,3 proc., o vasarį prognozuojama 0,3 proc. mėnesinė defliacija.

 Lietuvos ekonomika įžengė į tokią raidos stadiją, kuomet nuosaiki BVP plėtra nėra savaime suprantama ir garantuota, teigia SEB banko analitikai naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinyje. Verslininkams pavyktų kur kas lengviau įveikti Rusijos nuosmukio ir sankcijų pasekmes, jeigu euro zonos ekonomika stovėtų ant tvirtų pamatų, tačiau taip nėra.

Žinių radijas Šiandien vidurdienį spaudos konferenciją surengusi šalies vadovė sakė, vienas svarbiausių antrosios kadencijos tikslų - užtikrinti socialinę žmonių gerovę ir kelti gyvenimo kokybę.   Tokią retoriką, pasak ekonomisto G. Nausėdos, lemia makroekonominė situacija, kuri dabar yra kitokia, nei buvo praėjusios prezidentės kadencijos metu. „2009-aisias metai Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., tuo metu buvo iškilęs pavojus dėl galimo valstybės bankroto.

Kadenciją baigianti valdžia savo darbo pradžioje žadėjo stiprinti viduriniąją klasę, bet ši ne tik neišsiplėtė ir nesustiprėjo, greičiau atvirkščiai – susitraukė. Kalta krizė? Ekspertai sako: taip, didžiąja dalimi – ji, bet ne vien. Štai kaimyninėse Lenkijoje ir Estijoje krizė viduriniajai klasei nepakenkė. Estų vidurinioji klasė, specialistų manymu, pastaruoju metu netgi sustiprėjo.